Ech tas laikas, nespėji mirktelėti, atrodo, o žiū, jau daugiau kaip mėnuo praėjo nuo tos dienos, kai paskutinį kartą varčiau blogo puslapius. Atostogos... Poatostoginė depresija... Pavasaris... Sodininkystės ir daržininkystės įgūdžių paieškos... ir kitos priežastys, kurios pagaliau išnyko, išgaravo, dingo ir aš vėl čia :)
Tai va, ATOSTOGOS! Jei perfrazuosime žinomą posakį iš ,,Kaukazo belaisvės", tai atostogauti gera, o gerai atostogauti dar geriau. Susirinkome 4 draugelės ir nusprendėme, kad nusipelnėme gerų atostogų. Pasitelkėme Ryanair pigių skrydžių bendrovę, pasižvalgėme po booking.com valdas ir supratome - SARDINIJA mūsų laukia :)
Balandžio 9 d. iš apsiniaukusio ir snieguoto Kauno oro uosto pakilo lėktuvas, kuris mus nuskraidino į Cagliari, Sardinijos sostinę. Neįtikėtina, bet po poros valandų skrydžio atsidūrėme šiltoje Italijoje. Nusileidome apie 11 val. vakaro, išlipome iš lėktuvo ir，o stebukle, nereikia striukės, nereikia šiltų batų，nereikia šalikų! Temperatūra, spėjam, buvo apie + 18. Smagumėlis! Dabar, kai už lango žydi obelys, sunku patikėti, koks šokas mums buvo toks temperatūrų skirtumas ir tokia neteisybė - kai Lietuvoje šildymo sezonas kišenes tuština, čia, Sardinijos saloj, jau vasara kvepia.
Prisiuostę vasaros nakties kvapų pradėjome ieškoti rožinės (,,pink") mašinytės, kuri turėjo mus nugabenti į laikinus namus (šią paslaugą buvome užsisakę iš anksto, nes pabijojome naktį klaidžioti po nežinomą miestą). Deja, visi mūsų lėktuve skridę keleiviai išsivažinėjo - kas miesto transportu, kas privačiai ar taksi - o mūsų laukiančios ,,pink" mašinytės kaip nėr, taip nėr. Jau ėmėme galvoti, kad teks šalia ,,bomžų" ant žolytės prigulti, kai prie mūsų prilėkė smulkutė moterytė ir pradėjo berti greitakalbe: ,,Ciao, il mio nome è Leticia, io non parlo inglese, si potrebbe parlare italiano, io vi porterà fino all'hotel". Mes supratome, kad mus surado ir nuveš į viešbutį! Tuomet Leticia nusivedė mus prie mažutės mašinytės (kitaip to automobilio ir nepavadinsi, tik mašinyte, įtariu ,,Fiat", bet gerai neįsižiūrėjau :), į kurią vos susigrūdome ir dar porą lagaminų sau ant kelių susikėlėme, nes į bagažinę nebetilpo. Įsitaisiusi prie vairo Leticia pradėjo italų kalba dėstyti mums, kad nuveš į recepciją, ten užsiregistruosime, paskui parodys, kur gyvensime. Su kiekvienu mūsų klausimu ji skambino Alexandro, kuris mums tas pačias tiesas aiškino angliškai. Recepciją pasiekėme po kokių 15 min., sėkmingai atlikome visus formalumus ir Leticia pasakė, kad eisime į ,,bim-bim". Supratome, kad į apartamentus, tačiau kodėl ji taip juos pavadino ir po šiai dienai tiksliai nežinome. Apgyvendino mus visai netoli biuro, gyvenamo namo 1-ame aukšte. Tai erdvus 3 kambarių butas su bendra virtuve-valgomuoju. Kiekvienas kambarys įrengtas kaip apartamentai ir išnuomotas turistams.
Mūsų kambarys buvo keturių lovų su minimalia vonios-dušo patalpa. Tiesa, dušas buvo tokio dydžio, kad, sulenkus ranką, alkūnė išlįsdavo už dušo užuolaidos ir vanduo pradėdavo taškytis ant vonios grindų. Bet mums buvo gerai, svarbu, kad atostogos, kad šilta ir įspūdžių kupinos dienos dar prieš akis. Atsisveikinę su Leticia, puolėme kraustyti lagaminus ir krauti ant stalo iš Lietuvos atsivežtas gėrybes.
Šiek tiek pavakarojome ir, net nenusiėmę šypsenų nuo veidų, panirome į palaimingą miegą. Iki rytojaus, Sardinija!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą