Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

John Katzenbach Kilnus tikslas

Vienas sakinys. ,,Apie blogį sužinome pamažu, bet visam laikui."  567 p.

 
Žanras. Psichologinis detektyvas.
Viršelis. John Katzenbach Kilnus tikslas („Just cause“), leidykla ,,Tyto alba", 2007 m., iš anglų kalbos vertė Mantas Radzevičius, 606 p.
 Apie autorių. John Katzenbach gimė 1950 m. birželio 23 d. Princeton, New Jersey valstijoje, JAV generalinio pokuroro Nicholas Katzenbach ir psichologės Lydia King Phelps Stokes šeimoje. 1968 m. John baigė Sidewell Friends mokyklą, Baigęs mokslus dirbo „Miami Herald“ ir „Miami News“ laikraščių teismo korespondentu ir retkarčiais rašinėjo į „Herald Tropic Magazine“ žurnalą. Tačiau vieną dieną jis nusprendė atsisakyti sėkmingai besiklostančios žurnalistinės karjeros ir pasukti širdžiai mielesniu rašytojo keliu. Per eilę metų sukaupta profesinė patirtis nušviečiant įvairaus pobūdžio kriminalinius įvykius neabejotinai padėjo pradedančiam autoriui megzti įmantresnį pirmųjų trilerių siužetą, o draugo iš FTB ir mamos patarimai jo kūriniams suteikė dar daugiau tikroviškumo ir pakėlė juos į žymiai aukštesnį, psichologinių trilerių lygmenį. Savo pirmą romaną „Vasaros karštyje“ (In the heat of the Summer) išleido 1982 m., pagal šį kūrinį sukurtas filmas „Žiaurus sezonas“ (The mean season), kuriame vaidina Kurt Russell ir Mariel Hemingway. Vėliau buvo parašyti First born (1984 m.), The Traveler (1987 m.), Day of Reckoning (1989 m.), Just Cause (1992 m.), The Shadow Man (1995 m.), State of Mind (1997 m.), Hart"s War (1999 m.), The Analyst (2002 m.), The Madman"s Tale (2004 m.), The Wrong Man (2007 m.), What Comes Next (2010 m.), Red 1-2-3 (2012 m.), The Dead Student (2014 m.).
   Apie Johną Katzenbachą dauguma mūsų pirmą kartą išgirdo 1985 m. pasižiūrėję kino juostą „The Mean Season“, pasakojančią apie populiaraus žurnalisto Malkolmo Andersono tiriamą jaunos merginos nužudymo bylą. Vėliau sekė filmai „Įtikinamas motyvas“, „Harto karas“ ir „Ne tas žmogus“ (Faux Caupable) ir kiti.
     Lietuvių literatūrinė pažintis su šiuo rašytoju prasidėjo tik 2006 m., kai leidykla „Tyto alba“ išleido du šio autoriaus romanus: „Analitikas“ ir „Pamišėlio istorija“. Vėliau sekė romanai „Kilnus tikslas“, „Ne tas žmogus“, „Profesorius“. Priešpaskutinis autoriaus romanas „Trys raudonos“ buvo išleistas 2012 m., o Lietuvoje jis pasirodė tik 2015-taisiais. Dabar Lietuvos skaitytojams ruošiamas pristatyti paskutinis jo romanas The Dead Student.
   Viso rašytojas yra parašęs keturiolika romanų. John Katzenbach yra vedęs Madeleine Blais, gyvena Vakarų Masačusetse.
  Apie knygą. Mažame Pačiulos miestelyje, Eskambijos apygardoje žiauriai nužudyta visų mylima vienuolikmetė mergaitė. Auka – baltaodė, be to, miesto tarybos nario dukra. Įtariamasis – juodaodis. Robertas Erlas Fergiusonas pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas mirties bausme, tačiau savo kaltumą neigia.
   Reporteris Metjus Kovartas, patikėjęs nuteistuoju, ima narplioti žiaurų nusikaltimą. Įtampa auga; svarbiausias klausimas lieka atviras iki paskutinio puslapio: ar tas, kuris sakosi esąs nekaltas, iš tiesų nepadarė žiauraus nusikaltimo? Ar Fergiusonas – nekaltai dėl savo odos spalvos nuteista auka, ar ypatingai gudrus ir negailestingas žmogžudys?
  Mano nuomonė. Tai pirma mano skaityta šio rašytojo knyga. Įtraukianti ir nepaleidžianti istorija. Vienu metu lyg jau aiškiai supranti, kas nusikaltėlis, tačiau Katzenbachas vėl taip susuka siužetą, pasėja abejonę... ir toliau skaitai, nebepasitikėdamas savo nuojauta, kol, galų gale, paskutiniame knygos lape randi nusiraminimą - o vis dėlto aš buvau teisus, aš žinojau, aš nujaučiau...bet pasidaviau rašytojo manipuliacijoms, nes gudriai buvau įviliota į spąstus. Smagu skaityti. Jaučiasi, kad J. Katzenbachas yra tiesiogiai susidūręs su teismo žurnalisto darbu, nes vargiai žmogus, nesusidūręs su šio žanro specifika, taip psichologiškai taikliai galėtų perteikti herojaus būseną. Knygoje, po detektyvinio siužeto skraiste, galima būtų įžvelgti klausimą, ar visada atrodantis nekaltas žmogus, iš tiesų yra nekaltas, ar visada garsiai rėkiantis apie savo ar mažumos teisių pamynimą iš tiesų yra skriaudžiamas, ar jis pats nėra tas blogis, nuo kurio kenčia kiti žmonės. Šis klausimas man iškilo šių dienų realijomis - ar iš tiesų iš Sirijos ir kitų arabų kraštų plaukiantys emigrantai yra tie, kuriais jie save pateikia, ar iš tiesų tai nėra vilkas avies kailyje? Oi, ne, knyga nieko bendra su pabėgėliais neturi, tiesiog man kilo tokios asociacijos.
  Skaičiau atsiliepimus kitų blogerių apie šią knygą ir daugelis, vertindami J. Katzenbacho knygas, sako, kad pirmiausia įvardintų „Analitikas“, „Pamišėlio istorija“ ir tik po jų - ,,Kilnų tikslą“. Aš šią knygą galiu vertinti tik labai gerai, nes kitų neskaičiau. Daugiau pažinus šio autoriaus kūrybą, gal ir mano nuomonė pasikeis. Bet kol kas vertinimas toks. 
Įvertinimas. 4/5
Ekranizacija. ,,Just cause" (liet. ,,Įtikinamas motyvas"), JAV, 1995 m., režisierius Arne Glimcher, vaidina: Sean Connery, Laurence Fishburne, Kate Capshaw.


Aviečių uogienė sveikatai


    Baigėsi vasara, papūtė rudeniniai vėjai, ėmė perštėti gerklę, kažkodėl nosis šniurkščioti pradėjo... Reikia vaistų? Pirma pagalba - aviečių uogienė su imbieru ir laimu. Neturite? Ne bėda, galite jos išsivirti, nes rudeninės avietės dar linksta nuo uogų gausos.
 
  Reikės:
  500 g aviečių (aišku, miško avietės yra nepakeičiamos, bet tinka ir sodo avietės);
  3/4 stiklinės cukraus (kas mėgsta saldžiau - 1 stiklinė cukraus);
  1 laimo;
  gabalėlio imbiero šaknies.
 
   Gaminame:
   Uogas nuplauname, nudžioviname, suberiame į puodą, užpilame cukrumi. Nutarkuojame laimo žievelę, išspaudžiame sultis. Sutarkuojame 1 ar 2 arbatinius šaukštelius imbiero. Visas šias gėrybes užberiame/užpilame ant aviečių ir, atsargiai maišydamos, verdame 15-20 min. Karštą uogienę supilstome į  sterilius stiklainius.  Atvėsus - dedame į šaldytuvą ir jokios rudens darganos mums nebaisios.
   P.S. Idėja iš Rimi lankstinuko.

Indijos virtuvė: baklažanų ir pievagrybių troškinys

   Galiu pasakyti, turiu nemažas sankaupas įvairių receptų, kulinarinių knygų, žurnalų, tačiau gamindama valgį retai jais naudojuosi. Šiandien buvo išimtis - idėją pietums pasiskolinau iš Rimi lankstinuko. Pavyko puikiai ir buvo labai skanu. Skubu pasidalinti šio egzotiško troškinio receptu su jumis.
 
Reikės (3-4 asmenims):
1 didelės bulvės (arba 2 mažesnių);
1 vidutinio dydžio baklažano;
1 didelio svogūno;
500 g pievagrybių;
100 g petražolių;
1 kupino a. š. kario miltelių;
1 kubelio daržovių sultinio;
1 skardinė kokoso pieno;
druskos ir pipirų (nebūtina);
aliejaus kepimui;
ryžių garnyrui.
 
Gaminame:
Susmulkiname svogūną ir pakepame aliejuje (gilioje keptuvėje). Bulvę supjaustome dideliais gabalais ir sumetame ant svogūnų į keptuvę. Uždengiame ir, kol bulvė kepa (nepamirškite  maišyti!), supjaustome baklažaną (į 4 dalis išilgai ir tada susmulkiname 1 cm riekėmis). Nuplauname pievagrybius ir galvutes perpjauname pusiau.   Kai bulvės suminkštėja suberiame paruoštas daržoves. Šiek tiek padruskiname ir papipiriname, jei norite (labai saikingai). Gerai išmaišome ir dar pakepame. Apkepus daržovėms užberiame kario miltelius, susmulkintas petražoles. Gerai išmaišome. Viską užpilame kokoso pienu ir įmetame sultinio kubelį. Maišant kaitiname iki užvirimo. Viskas, pietūs paruošti!
  Troškinį pateikiame su virtais ryžiais.