Jei važiuotumėt pro Kauną, būtinai užsukite į Linkuvos dvarą, esantį kelio Via Baltica šiaurės vakarinėje dalyje, Šilainių mikrorajone. Tai vienas seniausių Pakaunės dvarų ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių mūrinių XVI a. dvarų.
 |
| Dvaro pastatas |
Pirmą kartą dvaras rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1604 m. dvaro pardavimo sutartyje. Tuomet dvaro teritorija siekė apie 600 ha. Čia, be dvaro pastatų, buvo įsikūrę Linkuvos kaimas, Giraitė, Šilainių kaimas, palivarkas bei 26-30 ha plotas, kuris buvo atiduotas VIII forto statybai. Pirmas dvaro šeimininkas buvo bajoras Jonas Vydra, vėliau dvarą valdė Mlodzianovskių giminė. 1660 m. jėzuitas Andrius Mlodzianovskis dalį dvaro padovanojo Kauno jėzuitų kolegijai. 1773 m. dvaras atiteko valstybės iždui ir jį kurį laiką valdė pavieto iždininkas Mykolas Končius, vėliau dvarą įsigijo bajoras Juozapas Fergisas, kuris dvaro rūmus perstatė į trijų aukštų svirną. Nuo 1797 m. dvaro valdytojas buvo Anupras Zabiela. Yra žinoma, jog XX a. pradžioje dvarą valdė Strumilų šeima. Per Pirmąjį pasaulinį karą jame vokiečiai buvo įrengę belaisvių stovyklą, per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. 1926 m., įgyvendinant žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas, jo žemės išdalintos bežemiams valstiečiams ir Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriams. 1927 m. dvaro centrą (46 ha) įsigijo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. 1927–1940 m. laikytini dvaro „renesansu“: arkivyskupas suremontavo apleistus ūkinius pastatus, užveisė vynuogyną, atgaivino sodą ir parką. Tais pačiais 1927 m. senąjį mūrinį svirną rekonstravo į gotikos stiliaus reprezentacinius dvaro rūmus, pagražintus neomanierizmo elementais.
 |
| Manieringi laiptai į dvaro rūmus |
Paminėtina, kad ypatingai buvo puoselėjamas parkas: susodintos klevų ir liepų alėjos, įrengti du fontanai – vienas jų šešiabriaunės taurės formos puoštas žmogaus figūrėle, kitas vaizduojantis stilizuotą vandens čiurkšlę, primenančią kylančias bangų keteras.
 |
| Kažkada buvęs labai gražus fontanas |
Parke atsirado Marijos Maloningosios ir „Poilsio“ skulptūros. 1936 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo koplytėlė, su įrašu ir data apatinėje dalyje: „LIETUVOS BAZN. PROVINCIJOS X SUKAKTIES PROGA, / PIRMUOJU JOS METROPOLITU ESANT ARKIVYSKUPUI / JUOZAPUI SKVIRECKUI, / NUO RUPESCIU PADARĖ / SESUO M. LEONARDA L.G.S.C. / 1936”
 |
| Gelžbetoninio ąžuolo kamiene įspaustas reljefinis veidas |
1941 m. dvaro parkas pasipuošė dar viena vienuolės kazimierietės sesers Leonardos (tikr. Marijona Šmulkštytė, 1893–1972) skulptūrine kompozicija. Tai stilizuotas gelžbetoninis ąžuolo kamienas dekoruotas reljefiniais veidais, viršuje užsibaigiantis gelžbetonio Kristaus Karaliaus skulptūra, apsupta keturių – angelo, liūto, jaučio ir aro pavidalo su pakeltais sparnais – gelžbetoninių skulptūrų, simbolizuojančių evangelistus. Šioje įspūdingoje kompozicijoje galima įžvelgti visą krikščionybės nueitą kelią. Deja, per daugybę nepriežiūros metų skulptūrinė kompozicija neteko kai kurių detalių, išbluko veidai ir formos, tačiau savo magiško poveikio neprarado iki šiandien.
 |
| Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija |
1951 m. dvaro sodyba buvo atiduota Lietuvos veterinarijos akademijai, kuri čia įkūrė akademijos mokomojo ūkio „Bolševikas“ gamybinį centrą. Ūkiniuose pastatuose buvo įrengtos kiaulidės, iš kurių srutos tekėjo tiesiai į dvaro tvenkinius. Tuo laikotarpiu sunyko sodas, Šv. Jono Krikštytojo koplytėlė smarkiai apgadinta, neišliko skulptūra „Poilsis“, kurioje buvo vaizduojamas arkivyskupas J. Skvireckas, o Marijos Maloningosios skulptūra iškelta į netoliese esančias Linkuvos kapinaites.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Linkuvos dvarą buvo numatyta įtraukti į grąžinamų objektų sąrašą, tačiau paaiškėjo, kad nei Bažnyčia, nei Vyriausybė neturi reikiamų lėšų šiai sodybai atkurti. Dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms buvo leista privatizuoti butus.
1996 m. Veršvos upelio slėniui kartu su Linkuvos dvaro kompleksu suteiktas kraštovaizdžio draustinio statusas, dvaro rūmai įrašyti į kultūros paveldo registrą. Buvo patvirtintas specialus Linkuvos dvaro teritorijos planas, nustatytos dvaro ribos. Kauno miesto savivaldybė iš gamtosaugai skirtų lėšų kartą yra tvarkiusi tvenkinį, jo krantus, parko teritoriją. Vykusių talkų metu buvo valoma visa dvaro teritorija. Tačiau šių momentinių talkų nepakanka, dvaras vis dar apgailėtinos būklės, neveikia fontanai, aptrupėjusios skulptūros ir užžėlęs tvenkinys – tokia šiandienos dvaro, kuris klestėjo beveik penkis šimtmečius, realybė.
Šaltiniai:
https://kvr.kpd.lt
Linkuvos dvaras (Kaunas) – Vikipedija (wikipedia.org)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą