Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2021 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

Jørn Lier Horst Aklas spėjimas

   Viršelis. Jørn Lier Horst Aklas spėjimas (Blindgang), leidykla Baltos lankos, 2019 m., iš norvegų kalbos vertė Justė Nepaitė, 328 psl.

   Apie knygą. Norvegijos pietuose esančiame Staverno uostamiestyje be žinios dingsta taksi vairuotojas. Policija netekusi vilties, tačiau detektyvas Viljamas Vistingas dar nesiruošia nuleisti rankų: jau pusę metų jis viliasi aptikti bent menkiausią užuominą, kuri padėtų jam išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą šaltą žiemos naktį.
  Netrukus dingusio taksisto paieškos pasisuka kita linkme ir atveda Vistingą prie naujos bylos: vieno iš prabangiausių miesto namų rūsyje rastas pinigų prigrūstas seifas. Šalia jų – šautuvas, kuriuo šauta lygiai prieš pusę metų.
     Viljamas Vistingas pasineria į spėliones, kuo ir kaip gali būti susijusios šios dvi paslaptingos bylos. Tačiau kai tyrimo sūkuryje neplanuotai atsiduria nėščia jo dukra Lina, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tai nebe tik policijos tyrimas, tai – asmeninė detektyvo kova.
   Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi, savo unikalią patirtį pasitelkia romanuose. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton", „Stiklinio rakto" ir prestižine „The Martin Beck" premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.
  Mano nuomonė. Geras, įtikinamas, be jokių pašalinių efektų detektyvas. Realistinis, neperkrautas kraupiomis detalėmis ir nesipuikuojantis sadistinėmis scenomis, su labai simpatišku pagrindiniu veikėju Viljamu Vistingu, kuris nei girtuoklis, nei puolęs į depresiją. Aišku, turi šiokių tokių rūpesčių (kas jų neturi?), tačiau jie nėra pagrindinė knygos tema. Buvau maloniai nustebinta, kad knyga nėra taip populiarus ,,juodas" skandinavų detektyvas, o tiesiog geras kriminalinis romanas apie vienos bylos tyrimą. Reikia pripažinti, kad autoriaus patirtis dirbant vyriausiuoju inspektoriumi, suteikė romanui reikiamo santūrumo, o pagrindiniam veikėjui – profesionalumo. Knygos viršelyje Tvedestrandsposten rašo: „Tik buvęs pareigūnas gali parašyti tokį aštrų ir preciziškai tikslų detektyvą.“ Visiškai pritariu ir rekomenduoju. Jei esate gerų detektyvų mėgėjai, tikiu, nenusivilsite.

2021 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

M. J. Arlidge Melagis melavo

   Viršelis. M. J. Arlidge Melagis melavo (Liar Liar), leidykla Alma littera, Vilnius, 2020 m., iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas, 411 psl.
   Knygą įsigyti galite internetiniame knygyne patogupirkti.lt
  Apie knygą. Bestselerių autorius M. J. Arlidge kriminaliniame trileryje „Melagis melavo“ stumia skaitytojus ir pagrindinę veikėją į karščiu alsuojantį pragarą.
  Helena Greis dar niekada nematė tokio masto destrukcijos. Šeši gaisrai per dvidešimt keturias valandas. Du žmonės mirė, dar keli sužeisti. Tarsi kažkas norėtų sudeginti miestą iki pat pamatų. Tiksliai, negailestingai, apskaičiuotai. Tai tikrai ne sutapimas! Detektyvė netrunka išsiaiškinti, kad vieni gaisrai skirti nukreipti dėmesį, o kiti – žudyti konkrečius žmones.
   Miestas įbaugintas, o detektyvės Helenos Greis komanda turi persijoti griuvėsius ir surasti padegėją – žmogų, kurio ugnies troškulys šeimų gyvenimus paverčia pelenais. Vienas neteisingas žingsnis gali kainuoti Helenos karjerą ir dar daugiau prarastų gyvybių. Per didelė kaina už klaidas, tad jų daryti nevalia!
   M. J. Arlidge (gim. 1974 m., Londone) – britų rašytojas ir televizijos prodiuseris. Baigęs mokyklą autorius keliavo po pasaulį, dirbo mokytoju Indijoje, o grįžęs į Jungtinę Karalystę studijavo literatūrą Šv. Jono koledže Kembridže. Po to mokėsi filmų ir televizijos laidų kūrimo paslapčių. Daugybę metų M. J. Arlidge dirbo televizijos prodiuseriu ir prisidėjo prie daugelio kriminalinių serialų kūrybos. 2014-tais metais pasirodė debiutinis psichologinis-kriminalinis trileris „Eni Beni“, kuris susilaukė didžiulio pasisekimo. Teigiami atsiliepimai paskatino autorių tęsti seriją ir šiuo metu jau yra aštuonios knygos apie detektyvę Heleną Greis.
   Mano nuomonė. Tai 4-ta knyga, kurioje sudėtingas kriminalines bylas narplioja detektyvė inspektorė Helena Greis ir detektyvė konsteblė Čarlė Bruks, o pagalius į ratus (tiksliau, savo ilgą nosį) kaišioja žurnalistė Emilija Garanita. Šioje knygoje komanda narplioja padegimo bylas. Kantriai, žingsnis po žingsnio, kol atskleidžia motyvus, priartėja prie tiesos ir išaiškina kaltininkus. 
  Šio autoriaus detektyvai nėra tokie tamsūs, kaip skandinaviški, nors Helena Greis turi savų fobijų, su kuriomis tenka kovoti. O žurnalistės personažas yra tas blogiukas, kuris  vis bando užbėgti įvykiams už akių ir savo išvadomis bei straipsniais apjuodinti detektyvių darbą. Beje, artėjant įvykiams prie atomazgos autorius žurnalistę tiesiog kažkur pameta, pamiršta. Tiek to, ir be jos visi mazgai bus surišti!
   Knygą priskirčiau lengvo detektyvo žanrui – smagiai skaitoma, nenuobodi ir dinamiška, puikiai tinkanti atokvėpiui po dienos darbų. Viršelio citata: ,,Sukrečianti iki sielos gelmių" gal kiek hiperbolizuota, todėl drąsiai imkite į rankas ir mėgaukitės. 

2021 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Erica Bauermeister Kvapų saugotojas

   Viršelis. Erica Bauermeister Kvapų saugotojas (The Scent Keeper), leidykla Balto, 2020 m., iš anglų kalbos vertė Antanina Banelytė, 352 psl.
  Knygą galima įsigyti internetiniame patogupirkti.lt knygyne.

  Apie knygą. Emelinės vaikystė bėga izoliuotame pasaulyje, kurį atokioje saloje sukūrė jos tėvas. Dukrelę jis moko per pojūčius pažinti gamtą ir joje išgyventi. Tačiau neatskleidžia kvapų, uždarytų palei trobelės sienas įrengtuose stalčiukuose, ir juos pagaunančio aparato paslapties. Emelinė žino viena – tuos kvapus reikia branginti ir saugoti.
  Tėčio ir dukters idilę pradeda griauti drauge su mergaite augantis smalsumas. Kodėl saloje jie gyvena tik dviese? Kodėl ji neturi mamos? Koks yra pasaulis už jų salos ribų? Ir kokios paslaptys nugulė uždarytuose stalčiukuose?
   Kai klausimų atsiranda daugiau nei atsakymų, įtampa darosi nepakeliama ir įvyksta tragedija. Emelinė atsiduria realiame pasaulyje ir jame mokosi gyventi tarp žmonių, patiria meilę ir išdavystę, aiškinasi praeities įvykius ir ieško savo tapatybės.
   Erica Bauermeister gimė 1959-tais metais, Kalifornijoje, JAV. Tapti rašytoja ji norėjo visą savo gyvenimą. Nusivylusi, tuo, kad universiteto mokymo programoje trūksta moterų rašytojų, ji kartu su bendraautorėmis sudarė knygą „500 Great Books by Women: A Reader’s Guide“. Tam, kad atrinktų kūrinius ji perskaitė daugybę gerų ir blogų knygų, bet teigia, kad tai buvo geriausia patirtis. Autorė sukūrė keturis „The New York Times” bestseleriais tapusius romanus.
   Mano nuomonė. Romanas apie kvapus, kurie saugo mūsų prisiminimus. Magiška istorija  apie  meilę, išdavystę ir savęs paieškas. Ar kada pagalvojote, ką mums reiškia kvapas? Aš kaskart pajutus pažįstamą kvapą susieju jį su asmeniu, įvykiu ar vieta. Kvapai prikelia prisiminimus, tai realu, todėl apie knygą negaliu sakyti, kad ji iš fantazijų srities. Tiesiog labai graži knyga apie kvapus, saugančius mūsų identitetą. Gal ne tokia stipri, kaip Patrick Süskind ,,Kvepalai: vieno žudiko istorija", tačiau įtraukianti ir lengvai skaitoma. Taip, pavadinimas iš karto kelia asociacijas su jau minėta Patrick Süskind knyga, gal net su serialu ,,Kvapų detektyvas" (Hюхач). Neapsigaukite, nieko panašaus. Jei su kuo galima būtų lyginti, tai gal su knyga ,,Kur vėžiai žiemoja".

2021 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Jørn Lier Horst Uždaryta žiemai

  Viršelis. Jørn Lier Horst Uždaryta žiemai (Vinterstengt) Leidykla Baltos lankos, 2017 m., iš norvegų kalbos vertė Viktorija Gercmanienė, 336 psl.
  Apie knygą. Jūros pakrante nusidriekęs tirštas rūkas apgaubia ištuštėjusius vasaros namelius ir atneša rudenį. Uvė Bakerudas sezoną visada užbaigia paskutines atostogų dienas praleisdamas šeimos vasarnamyje. Jam patinka tyla ir ramybė, kurios niekada ten neranda vasarą. Tačiau savaitgalio planus sugriauna išlaužtos vasarnamio durys ir pavogti brangiausi šeimos daiktai. Tikrindamas, ar kaimynų namelių neištiko toks pat likimas, viename jų Uvė randa kraujo klane gulintį kūną su kauke ant veido.
   Detektyvas Viljamas Vistingas per savo karjerą matė ne vieną žiaurią žmogžudystę, tačiau vasarnamio nusikaltimas atrodo itin ciniškas ir atliktas be skrupulų. Kruopščiai dėliojant chaotišką bylos paveikslą ir daugėjant aukų skaičiui, detektyvo intuicija sako, kad, netikėtai susidūrus dviem pavojingoms nusikaltėlių grupuotėms, jūros pakrantė virto šaltakraujiško mūšio lauku. Tyrimas nuveda Vistingą net iki Vilniaus.
   Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.
   Mano nuomonė. Po labai patikusio detektyvo ,,Aklas spėjimas" šis man pasirodė silpnesnis. Gal dėl to, kad daug kalbama apie narkotikų gaujų karus, o mane tai mažiausiai intriguoja detektyvinėje literatūroje. Šioje knygoje įdomiausia buvo Vistingo kelionė į Vilnių ir jo (tiek herojaus, tiek, manau, ir autoriaus) įspūdis apie mano miestą. Nustebau, nes įspūdis gana prastas – daug vargetų, prašančių pinigų ar kitais būdais besistengiančių išvilioti pinigus iš vargšų naivuolių užsieniečių. Suprantu, kad to reikalauja siužetas, bet vis tiek apmaudu, nes, kiek man teko susidurti su miesto svečiais, tai jie regi Vilnių kaip šviesų, įdomų, kultūringą miestą, į kurį norisi sugrįžti.           
   Aplamai, knyga lengvai skaitoma, ,,užkabina" kaip visi skandinaviški detektyvai ir puikiai tinka savaitgalio pramogai.

2021 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Biskvito tortas su maskarponės-grietinėlės pertepimu

    Šis biskvito tortas buvo pagamintas visiškai neplanuotai. Man tiesiog buvo žingeidu iškepti purų biskvitą. Kadangi biskvitas pavyko fantastiškai, nieko kito neliko, kaip sulipdyti tokį buitinį tortuką: grožio nerasta, bet skonis puikus. Purus, lengvas, su rūgštele. Kas ragavo – gyrė, net į buitinį dekorą nekreipė dėmesio. Esant progai būtinai kepsiu dar, tik tuomet jau ir su dekoravimu pasistengsiu. Na o dabar, turim tai, ką turim :)

Biskvitui reikės:
6 didelių kiaušinių
150 g cukraus
200 g miltų

   Kiaušinius įmušame į indą ir mikseriu plakame 15 minučių. Taip, 15 min! Kad laikas neprailgtų, plakant galima žiūrėti TV ar klausytis muzikos. Baigiant plakti suberiame cukrų ir plakame dar 5 min. Tai gi, viso 20 min. Tuomet atsargiai maišant įsijojame miltus. Gauname purią tešlą, kurią supilame į 26 cm torto formą, išklotą kepimo popieriumi.
  Paruoštą biskvito tešlą statome į iki 180 C įkaitintą orkaitę ir kepame apie 60 min. Biskvitas turi puikiai iškilti, įgauti gražų šviesiai rudą atspalvį. Ar biskvitas iškepęs galima patikrinti įsmeigus į jį sausą pagaliuką. Jei pagaliukas lieka sausas – biskvitas iškepęs, jei dar šlapias – kepame toliau.
    Iškepusį biskvitą išimame iš formos ir paliekame ataušti. Aš biskvitą kepiau vakare, tad laiko jam ataušti tikrai buvo.

Pertepimui reikės:

250 g maskarponės sūrio
200 g plakamosios grietinėlės (35 proc.)
80 g cukraus pudros
100 g šviežių uogų (aš turėjau aviečių)
  Išplakame grietinėlę iki purumo, bet ne iki standumo. Baigiant plakti pamažu supilame cukraus pudrą (50 g), vėliau sudedame maskarponę ir, sumažinę blenderio greitį, atsargiai pabaigiame maišyti visus ingredientus.  Paruoštą kremą dedame į šaldytuvą.
   Uogas sutriname su likusiu cukrumi (30 g). Jei uogos labai saldžios, tai cukraus galima ir nedėti. 
   Biskvitą perpjauname į 2 (arba 3) dalis. Vieną biskvito lakštą aptepame trintomis uogomis. Traukiame kremą iš šaldytuvo ir 2/3 kremo tepame ant  uogų. Ant viršaus dedame antrą biskvito lakštą. Kiek paspaudžiame, atsargiai. Likusiu kremu aptepame viršų ir šonus. 

Varškės tešlos sausainiai

       

    Kai už lango lyja, kai niekur nesinori eiti, einu į virtuvę. O ką virtuvėje veikti – arba gaminti, arba valgyti. Žinoma, geriau gaminti. Ir figūrai nekenkia, ir šilčiau bei kvapniau namuose tampa. Ką turim šaldytuve? Varškės, sviesto ir uogienės. Spintelėje yra miltų, kepimo miltelių, cinamono ir cukraus. 















   Varškės, miltų ir sviesto imame vienodą kiekį. Aš ėmiau po 150 g. Į varškę sutarkuojame sviestą ir viską suminkome. Po saują beriame miltus, į kuriuos jau įmaišyta pusė a/š kepimo mitelių. Toliau minkome tešlą, kol suberiame visus miltus. Gauname vientisą tešlos gabalą, kurį perskiriame į 2 dalis ir dedame į šaldytuvą 1 val. Tešlą galima dėti ir vientisame gabale, tačiau tada reiks šaldyti bent 2 val.
   Po valandos tešlą traukiame iš šaldytuvo. Dedame ant miltais pabarstyto stalo ir kočiojame apskritimo formos paplotį. Baigiant kočioti užberiame  cukraus (kiek jums norisi) ir dar pakočiojame. Apskritimą supjaustome į 16 trikampėlių. Vieną dalį aptepame uogine, kitą dalį apibarstome cinamonu (žinoma, galima juos visus skaninti vienodai :). Sukame nuo plataus trikampio ploto link smailėjimo. Viskas, dedame į popieriumi išklotą skardą. Imame antrą tešlos gabalą ir darome tą patį. 
  

     Sausainėlius pašauname į iki 180-200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 30 min. Jie turi gražiai iškilti ir švelniai paruduoti. Traukiame iš orkaitės ir ragaujame. Jei norite saldžiau, galite apibarstyti cukraus pudra. Skanaus!


Stuart Turton Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą

  Viršelis. Stuart Turton Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą (The Seven Deaths of Evelyn Hardcastle), leidykla Baltos lankos, 2020 m., iš anglų kalbos vertė Eglė Raudonikienė, 528 psl.
 Šią knygą galite įsigyti internetiniame knygyne
  Apie knygąBlekhito dvare šiąnakt vyks puota, iškelta panelės Evelinos Hardkesl garbei. Tik, deja, svaigaus maskarado įkarštyje šventės kaltininkei lemta mirti. Ir taip – kiekvieną vakarą, kol netikėtai į makabrišką mirties ir gyvybės žaidimą įkliuvęs Eidenas Bišopas išsiaiškins, kas siekia atsikratyti šeimininkų dukters.
    Kad rastų žudiką, jis teturi septynias dienas, o žaidimo taisyklės kasdien mainosi: netikėtumas lydi netikėtumą, nė vienas nėra tas, kuo dedasi. Ir jei iki paskutinio vakaro kulminacijos kaltasis nepaaiškės, puotos dalyviams Blekhite teks likti amžinai.
  Uždaroje aplinkoje vykstančios paslaptingos istorijos pavydėtų net Agata Kisti. Rašytojas Stuart Turton vysto neįtikėtiną siužetą ir kuria intrigos bei įtampos kupiną romaną.
  Stuart Turton – britų rašytojas, laisvai samdomas žurnalistas. Autorius Liverpulio universitete studijavo anglų kalbą bei filosofiją. Prieš pradėdamas rašyti knygas jis dirbo pačius įvairiausius darbus. Pardavinėjo knygas, Kinijoje dėstė anglų kalbą, rašė technologijų žurnalui bei Dubajuje rengė kelionių aprašymus. Debiutinė jo knyga susilaukė didžiulės sėkmės, o 2020 metais pasirodė ir naujas mistika apgaubtas detektyvinis romanas.
    Mano nuomonė.  Jei norite paskaityti netradicinį detektyvą, ši knyga kaip tik tokia. Veiksmas vyksta apleistoje Blekhito pilyje, maždaug XX a. pradžioje. Pradėjusi skaityti supratau, jog pati veiksmo vieta lemia tai, kad žmogžudystė bus įvykdyta mistinėmis aplinkybėmis, tačiau tokios painiavos, tokio kalambūro tikrai nesitikėjau. Man dar neteko literatūroje susidurti su sielos (sąmonės) perkėlimu iš vieno kūno į kitą, tam, kad būtų išaiškinta žmogžudystė. Pagalvojau, kaip aš jausčiausi būdama kito žmogaus ,,kailyje"? Jauti ir darai, tai ką darytų kitas žmogus, o mąstai kaip tu pats mąstytum. Ir taip septynias dienas iš eilės matuojiesi aštuonių žmonių ,,kailį". Įdomu, originalu, klampu, painu. Daug veikėjų, sunku susigaudyti, kuris skaitomu momentu yra tikras, kuris persikūnijęs. Gerai dar, kad knygos pradžioje yra pilies svečių sąrašas. Kaskart jį atsivertusi sustatydavau savo mintis į vietas, taip ir baigiau autoriaus mums, skaitytojams, sukurtą labirintą. Tikras iššūkis protui, logikai ir pastabumui, sunku nepasimesti ir nepamesti knygos. Kaip sako pagrindinis veikėjas Eidenas Bišopas: Blekhitas – vieta, kurioje prisikelia mūsų vidiniai monstrai. Tai jau tikrai.
   Linkiu būsimiems skaitytojams sėkmingai įveikti šį Stuart Tuton sukurtą literatūrinį labirintą.