Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2015 m. gegužės 22 d., penktadienis

F.Scott Fitzgerald Didysis Getsbis

Vienas sakinys.  ,,Taip, mes stengiamės plaukti pirmyn kovodami su srove, bet ji vis neša ir neša mūsų laivelius atgal į praeitį." (292 psl.)
 Žanras. Romanas.
Viršelis. F. Scott Fitzgerald  Didysis Getsbis ((The Great Gatsby), 2013, leidykla ,,Obuolys", 320 psl., iš anglų kalbos vertėGražina Zolubienė.
Apie autorių. Francis Scott Key Fitzgerald gimė Sent Pole, Minesotos valstijoje 1896 m. Eduardo ir Merės  Fitcgerald šeimoje. Tėvas prekiaudamas pintais baldais, bankrutavo, paskui dirbo įmonėje ,,Procter and Gamble" bet iš ten buvo atleistas. Kai Scott sukako 12 metų šeima jau gyveno iš motinos gauto palikimo. Ir visai neblogai gyveno. Scott  lankė Sent Polo akademiją, pradėjo rašyti. Pirmas jo literatūrinis bandymas - detektyvinis apsakymas - pasirodė mokyklos laikraštėlyje. Įstojo į Prinstono universitetą, tačiau jo nebaigė - mokslą apleido dėl literatūrinių pratybų. Išėjęs akademinių atostogų  Scott įstojo į kariuomenę. Buvo įsitikinęs, kad kare greit žus, todėl greitosiomis parašė romaną ,,Romantiškas egoistas" ir nusiuntė jį leidyklai. Romaną leidykla atmetė,prašydama jį pataisyti. 1918 m. Scott buvo paskirtas Šeridano stovyklą netoli Montgomerio Alabamos valstijoje. Čia sutiko ir įsimylėjo Alabamos aukščiausiojo teismo teisėjo dukterį Zeldą Sayre.  Tuo pat metu Scott vėl siunčia savo jau pataisytą romaną laidyklai, ir vėl jis atmetamas. Karas baigėsi ir Fitzgerald'as išvyksta į NewYork ieškotis darbo, kad galėtų vesti Zeldą, deja, mergina, nenorėdama laukti kol Scott praturtės, sužadėtuves nutraukia. 
   1919 m. Scott metė darbą ir sugrįžo į Sent Polą perrašyti romano ,,Šioje rojaus pusėje", jį spaudai priėmė Skrbnerio leidykla. Scott, kad užsidirbtų pinigų,  pradėjo rašinėti trumpus apsakymus  masinių tiražų žurnalams. 1920 m. pasirodęs romanas ,,Šioje rojaus pusėje" per vieną naktį išgarsino 24 metų Fitzgerald'ą ir po savaitės NewYork'e jis vedė Zeldą Sayre. Pora gyveno prašmatniai, rengė vakarėlius, bendravo su rašytojais. Scott parašė antrąjį romaną ,,Gražūs ir prakeikti". 1921 m. sutuoktiniai pirmąsyk keliavo po Europą, paskui apsigyveno Sent Pole, kur gimė vienintelė jų duktė Frances Scottie.
   Fitzgerald'as tikėjosi praturtėti parašęs pjesę ,,Daržovės".  1923 m. šeima persikėlė gyventi į Great Neck, kad būtų arčiau Brodvėjaus, deja, tai nepagelbėjo,  jo pjesė nepraėjo peržiūros ir rašytojas vėl gelbėjosi rašydamas trumpus apsakymus populiariems dienraščiams.  Tuo metu nesibaigiantys vakarėliai, pramogos privedė prie alkoholizmo. Apsvaigus būdavo ir Zelda - po vakarėlių namuose nesibaigdavo ginčiai ir barniai. Girtuoklio reputacija pagimdė mitą, kad jis neatsakingas rašytojas, tačiau Fitzgerald'as niekada nesėsdavo rašyti būdamas girtas. Ieškodami ramybės Fitzgeraldai 1924 m. išvažiavo į Prancūziją, kur per vasarą ir rudenį Scott parašė savo šedevrą ,,Didyjį Getsbį". Bet šeimoje santykiai pašlijo, nes Zelda įsimylėjo prancūzą lakūną. Šeima persikėlė į Romą, kur Scott baigė romano korektūras. Knyga buvo išleista, liaupsinama kritikų, tačiau perkama vangiai. Jie grįžo į  Paryžių ir čia gyveno iki 1926 m.  Ketvirtoji Fitzgerald'o knyga, pavadinimu ,,Vaikinas, nužudęs savo motiną", arba ,,Mūsų tipas", arba ,,Pasaulio mugė", sunkiai judėjo į priekį. Šeima sugrįžo į Ameriką. Zelda pradėjo mokytis šokti. 1929 m. pavasarį jie vėl grįžo į Paryžių, kur intensyvios baleto pamokos pakelnė Zeldos sveikatai ir atitolino juos vienas nuo kito. Zelda buvo gydoma Šveicarijoje. Jos gydymui reikėjo pinigų, todėl Scott vėl teko rašyti apsakymus laikraščiams. 1931 m. jie grįžo į Ameriką, apsigyveno Montgomeryje. Zeldos sveikata pablogėjo, ji vėl buvo paguldyta į  ligoninę, ir iki gyvenimo pabaigos gyveno ligoninėse ir sanatorijose. 1934 m. buvo išspausdintas ketvirtasis Fitzgerald'o romanas ,,Švelni naktis". Rašytojas vis daugiau gėrė, prasiskolino ir prarado namus. Būdama vos keturioliko dukra turėjo persikelti gyventi į bendrabutį Obersų šeima tapo jos globėjais. 1937 m. Fitzgerald'as pritaikė E.M.Remarko ,,Tris draugus" ekranizacijai ir buvo išgirtas Holivude. Jis vėl atsitiesė - sumokėjo skolas, lankė Zeldą, likusią Rytinėje Amerikos dalyje. Holivude Fitzgerald'as sutiko kino apžvalgininkę Sheilah Graham ir įsimylėjo. Dėl girtuoklysčių  1938 m. pabaigoje kino bendrovė jo paslaugų atsisakė - vėl teko uždarbiauti laikraščiuose. Pradėjo romaną iš Holivudo gyvenimo ,,Paskutinio magnato meilė", jau buvo parašęs daugiau nei pusę knygos, kai 1940 m. gruodžio 21 d. mirė nuo širdies smūgio Sheilah Graham bute. Zelda Fitzgerald žuvo per gaisrą 0HAilando ligoninėje 1948 m.
  Siužetas trumpai. Trečias dešimtmetis, džiazo amžius: prohibicijos įstatymas, Chanel No. 5 kvepalai, pirmasis įgarsintas filmas, Peliukas Mikis, šampanas, čarlstonas ir fokstrotas iki paryčių. Anot F. Scotto Fitzgeraldo, „stebuklų, meno, pertekliaus ir satyros amžius“. I pasaulinio karo veteranas iš vidurio vakarų Nikas Karavėjus persikelia į Long Ailandą, nuvorišų pamėgtą rajoną. Šalia gyvena paslaptingas, bet nepaprastai žavingas trisdešimtmetis Džėjus Getsbis, visoje apylinkėje pagarsėjęs turtais ir pasakiškais vakarėliais. Tai, ką jis pasakoja apie save, kelia rimtų abejonių. Akivaizdu tik viena – Getsbis myli žavingąją Deizę Bjukenen, kurios prašmatni vila stovi kitapus įlankos. Kadaise Deizė, mergina iš turtingos šeimos, pažadėjo laukti į karą išvykstančio vargšo kareivio Džėjaus, bet ištekėjo už turtuolio atleto Tomo Bjukeneno. Sugrįžęs namo ir sukaupęs turtus Getsbis pasišauna bet kokia kaina ją susigrąžinti.
Mano nuomonė. Puiki knyga. Paprasta, neįmantri, mintys reiškiamos trumpais sakiniais. Istorija pasakojama Niko Karavėjaus lūpomis, taip siužetui suteikiama daugiau asmeniškumo. Aiškiai juntama trečiojo dešimtmečio dvasia - baigėsi karas, visi atsipūtę, rengiami nesibaigiantys vakarėliai, liejasi šampanas, moterys tviska prabanga, vyrai puikuojasi savo turtais. Viskas perkama-parduodama, visus valdo pinigai.
   Amerikietiška svajonė šviečia kaip fakelas, ir jos siekiama visokiais būdais - kontrabanda, finansinėmis aferomis, apgaule. Deja, ta svajonė labai trapi. Greit išsisklaido, užgęsta, subyra kaip kortų namelis, kai tik vėjas papučia nepalankia kryptimi. Nelieka meilės, nelieka draugų - kaip buvai vienišas, taip ir miršti vienišas šioje auksinių svajonių šalyje. 
Įvertinimas. 5/5
Ekranizacija. Šis F. Scott Fitzgerald romanas pirmą kartą ekranizuotas dar 1926 m. (deja, neišlikęs), praėjus vos metams po knygos pasirodymo, antrą kartą ekranizuotas 1949 m., trečią - 1974 m. Šis bandymas laikomas labiausiai vykusiu. Filmas pelnė du Oskaro apdovanojimus, Getsbio vaidmenį atliko Robertas Retfordas. Paskutinį kartą kūrinys ekranizuotas 2013 m. Režisierius Baz Luhrmann (jis režisavo ,,Mulen Ružą" , ,,Romeo ir Džiuljeta", ,,Australija"). Vaidina Leonardo DiCaprio, Carey Muligan, Isla Fisher, Joel Edgerton, Tobey Maguire.
  Mačiau - patiko. Dėl siužeto interpretacijos galima būtų pasiginčyti, tačiau vizualioji filmo pusė nuostabi. Akių negalėjau atitraukti. Ne be reikalo 2014 m. Oskaras už kostiumus skirtas šiam filmui.

Maeve Binchy Raudonlapis bukas


 Vienas sakinys.,,<...> jeigu viso pasaulio turtas būtų atimtas ir išdalytas visiems po lygiai, po penkerių metų pamatytume, kad pinigai ir galia atitektų vėl tiems patiems žmonėms ir tie patys žmonės kaip ir pirma skurstų apimti tingulio ir nevilties." (79 psl.)
 Žanras. Novelių romanas.
 Viršelis. Maeve Binchy  Raudonlapis bukas (The Copper Beech), 2008 m., leidykla ,,Alma littera", 372 psl., iš anglų kalbos vertė Zita Marienė.
 Apie autoriųMaeve Binchy (Meivė Binči) gimė 1940 m. Dalkey miestelyje. Ji buvo vyriausia iš keturių vaikų William ir Maureen Binchy šeimoje. Mokėsi šv. Onos, Dun Laoghaire, Šventojo kūdikėlio vienuolynuose, studijavo Dublino Universitetinėje kolegijoje kur įgijo istorijos bakalauro laipsnį. Dirbo mokytoja įvairiose mergaičių mokyklose, vėliau ėmėsi žurnalistės darbo "Irish Times". Darbo reikalais viešėdama Londone sutiko vaikų rašytoją Gordoną Snell, su kuriuo 1977 m. susituokė. Pradžioje pora gyveno Londone, vėliau persikėlė į Airiją, Dalkey miestelį, kur gyveno iki pat mirties  2012 m. liepos 30 d.  Rašytojai buvo 73 m.
 Pirmą knygą - romaną „Uždek žvakelę“ („Light a Penny Candle“) - M. Binchy išleido 1982 m., kuris iškart sulaukė didelio pripažinimo. Kitos jos knygos buvo ne mažiau populiarios ir mėgiamos Airijos skaitytojų. Puikios pasakotojos, talentingai kuriančios įtraukiančias istorijas ir ryškius personažus, kūryba išversta į daugiau kaip 30 kalbų. Lietuvių skaitytojams Maeve Binchy pažįstama kaip romanų „Mokslo draugai", „Raudonlapis bukas", „Alyvinis autobusiukas" ir ,,Vakariniai kursai" bei  apsakymų rinkinio „Kalėdų skrynelė" autorė.
  Siužetas trumpai.  ...Prie Šankarigo mokyklos auga bukmedis, kurio žievėje išraižyti po jo šakomis užaugusių vaikų vardai ir svajonės. Savo inicialus jame paliko ir aštuoni jaunuoliai, kurių – jau užaugusių – likimo vingius knygoje seka rašytoja. Spalvingos aštuonių žmonių istorijos kupinos netikėtumų ir paslapčių, apie kurias kartais nieko nenutuokia net visa žinantis miestelio kunigas...
  Mokyklą sergstintis bukmedis tampa savotiškais vartais į mažytį miestelį, kuriame po ramiu kasdienybės paviršiumi knibžda paslaptys, verda aistros, ambicijos ir pavydas. Kaip susiklostė jaunuolių gyvenimas? Ar išsipildė bukmedžiui patikėtos svajonės? 
Mano nuomonė. Graži, jauki knyga apie mažo Airijos miestelio gyventojus, jų kasdienius rūpesčius, jų svajones, jų neišsipildžiusius ir išsipildžiusius lūkesčius. Knygą skaityti tikras malonumas. Skaitai ir tarytum pats vaikštai miestelio gatvėmis, susipažįsti su jo gyventojais, drauge geri arbatą  ar su mokyklą baigiančiais mokiniais raižai savo inicialus raudonlapio buko kamiene. Rašymo stilius labai intymus, asmeniškas, atrodo, autorė tik tau pasakoja visas tas miestelio istorijas. Kaip tiksliai pasakyta Sunday Time recenzijoje: ,,Skaityti ,,Raudonlapį buką" - tai lyg sėdėti mėgstamoje kavinukėje su geriausia drauge ir plepėti apkalbant visus pažįstamus."  Tokios knygos kaip ši neverčia giliai mąstyti ar kažką analizuoti, ar spręsti egzistencines problemas, jos tiesiog į gyvenimą įneša šilumos ir širdį apipila medumi. Leidžia tau nusišypsoti ir ramiai užmigti, žianat, kad rytoj vėl išauš puiki diena. 
Įvertinimas. 4/5