Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2020 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

Undinė Radzevičiūtė Kraujas mėlynas

 Viršelis. Undinė Radzevičiūtė Kraujas mėlynas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017 m., 360 psl.
 Apie autorę. Undinė Radzevičiūtė (g. 1967 m. birželio 16 d., Vilniuje) – Lietuvos rašytoja, Europos sąjungos literatūros premijos laureatė. Baigė meno istorijos, teorijos ir kritikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Doktorantūros studijos liko nebaigtos. Dešimtį metų dirbo tarptautinių reklamos agentūrų – „Saatchi&Saatchi“ (Vilnius), „Leo Burnett Vilnius“ ir kt. – kūrybos direktore. U. Radzevičiūtės kūriniai versti į anglų, vokiečių, italų, ispanų, vengrų, bulgarų, estų, latvių, rusų kalbas.
  Apie knygą. Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai tos dalelės šeimos kraują veikia kelis šimtmečius iš eilės, kraujas tampa lyg užnuodytas. Ir tie nuodai sukelia žmogaus ambicijas. Dažnai tai nepavojinga, bet jei susiklosto palankios aplinkybės ambicijoms didėti, galima pasiekti ribą, kai jos ima naikinti viską aplinkui. Net patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, o ypač tuos, kurie su juo, į mirtį.
   Naujas Undinės Radzevičiūtės, 2015-ųjų Europos sąjungos literatūros premijos laureatės, romanas pasakoja apie vieną pavojingiausių Europos šeimų šiaurinę šaką, gyvenusią čia pat, už LDK sienos. Tris varnas sidabriniame skyde vaizduojančiu herbu pasipuošusios giminės istorija – lyg prakeiksmas. Pasauly, kuriame racionalus protas per akimirką gali virsti visiška beprotybe, įmanoma viskas.
   Viduramžiais žmonės smarkiai skyrėsi nuo mūsų: emocijų aštrumu, vidiniu ir išoriniu dramatizmu, ypatingu krikščionišku kaltės jausmu, didžiulėmis abejonėmis, blaškymusi tarp tikėjimo ir netikėjimo, hiperbolizuotu įvykio vertinimu ir akimirksnio šuoliu nuo racionalaus mąstymo į emocinę beprotybę. Tai buvo pasaulis, kurio gyventojus dažnai apsėsdavo velnias, o atskyrimas nuo bažnyčios buvo viena didžiausių bausmių. Romane Europos viduramžiai jau gęsta, o su jais nyksta ir religiniai ordinai; kaip tik tuo metu aštuoniolikmetis Vestfalijos riteris Bernhardas von der Borchas atvyksta į Livoniją ir labai greitai tampa Livonijos Marienburgo pilies komendantu. Bet jo tikslai ir ambicijos – daug didesni. Vienas iš jo prosenelių buvo Livonijos Ordino Magistras, tad Berngardas von der Borchas yra įsitikinęs, kad vieną dieną jis irgi taps Magistru. Jis išrenkamas Livonijos Ordino Maršalu. Iki Magistro tik vienas žingsnis, bet jis nebegali laukti ir netgi netiki, kad sulauks tos galimybės, todėl nusprendžia padaryti tai, ko Livonijos Ordinas dar nematė: nuversti esamą Magistrą. Tik tam reikia įtikinamos priežasties. O priežastis yra. Nes dabartinis Magistras von Hersė labai neryžtingas, nekovoja su Ryga.
   Mano nuomonė. Pirmas įspūdis buvo toks – pala, pala, ką aš čia skaitau? Romaną ar istorinių įvykių suvestinę? Sakiniai trumpi, kapoti. Taip pateikiami faktai, o ne romanas rašomas – piktinausi, tačiau skaičiau toliau. Pamažu prisijaukinau tokį rašymo stilių ir kuo toliau, tuo smagiau buvo skaityti. Istorinė medžiaga labai įdomi, o tai, kad šią vasarą teko keliauti po Latviją ir Estiją bei pabuvoti knygoje minimose vietovėse, skaitymo džiaugsmą dar padvigubino.
   Perskaičiusi šią knygą, susidomėjau, ar visos Undinės Radzevičiūtės knygos parašytos tokia maniera. Būtinai reiks perskaityti meilės romaną (jei tokį parašė), nes nelabai įsivaizduoju tokiais trumpais, kapotais sakiniais aprašytų meilės scenų. Nors, tiesa sakant, neįsivaizdavau ir taip parašyto istorinio romano. O perskaičiau ir patiko, labai patiko. Man tai buvo šių metų atradimas.
   Daug kas lygina šią knygą su K. Sabaliauskaitės ,,Silva Rerum". Aš nelyginčiau. Nors abiejose knygose pasakojami praeities dalykai, jos labai skirtingos, kiekviena savaip žavi. Taip ,,Silva Rerum" daugiau žodžio grožio turi, ši yra ,,kietesnė", ,,tvirtai sukalta". Yra ir daugiau rašytojų, rašančių istorinius romanus ir nereikia jų lyginti, o skaityti ir mėgautis.
Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

Guillaume Musso Slaptas rašytojų gyvenimas

 Citata. ,,Gyvenimas yra pernelyg sudėtingas , kad jį būtų galima išspręsti kaip lygtį r įsprausti knygos rėmus." 78 psl.
  Viršelis. Guillaume Musso Slaptas rašytojų gyvenimas (La vie secrete des ecrivains), 2020 m., leidykla Baltos lankos, iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė.
Apie autorių. Guillaume’as Musso (Gijomas Muso)  gimė 1974 m. Antibes. Literatūra susižavėjo dar būdamas dešimties, kai savo vasaros atostogas ėmė leisti vietinėje bibliotekoje, kur dirbo jo mama. Pats rašyti pamėgino jau būdamas studentu, grįžęs iš kelionės po Ameriką, kur kelis mėnesius gyveno NewYork ir NewJersey, dirbo ledų pardavėju ir bendravo su žmonėmis iš įvairių kultūrinių sluoksnių. Čia jis prisirinko idėjų būsimiems romanams.

  Visgi populiarumo jis susilaukė visiškai neįtikėtinomis aplinkybėmis. Kartą Guillaume pateko į automobilio avariją, kurioje vos nežuvo. Nauja fatališka patirtis jį įkvėpė naujai knygai pavadinimu Et après...“ (2004 m.). Ši sulaukė neregėtos sėkmės – išversta į daugiau kaip 20 kalbų, buvo parduoti milijonai jos egzempliorių visame pasaulyje. Negana to, kūrinys sužavėjo ir kinematografus, tad 2008-aisiais romanas buvo ekranizuotas, o vieną jo personažų įkūnijo pats John Malkovich!
   Romanai, kuriuose intriguojančiai persipina įtampa, meilė ir veiksmas, Prancūzijoje padarė Guillaume Musso populiariosios literatūros dievuku. Pasaulyje parduota daugiau kaip 19 mln. jo kūrinių egzempliorių, jie išversti į 41 kalbą. 2011 m. Prancūzijoje jis buvo perkamiausias autorius. Lietuvoje Guillaume’as Musso romanai taip pat sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.
    Apie knygą1999 metais, būdamas vos trisdešimt penkerių, kultinis trijų romanų autorius Natanas Favlesas lyg iš giedro dangaus praneša baigiąs karjerą ir pasitraukiąs į laukine gamta bei uždara bendruomene garsėjančią Bomono salą Viduržemio jūroje.
   Prabėgo beveik dvidešimt metų. Favleso populiarumas nė kiek neišblėsęs. Suviliota garsaus rašytojo paslapčių, į Bomoną atvyksta žavinga šveicarė žurnalistė Matilda Monei. Tačiau kartu su jos pasirodymu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Pirma dingsta Favleso numylėtas šuo, o vėliau viename iš paplūdimių randamas kraupiai sudarkytas moters lavonas. Ir įtampa saloje po truputį ima kaisti.

    Mano nuomonė. Dar viena nestokojančio fantazijos autoriaus knyga. Skaičiau beveik visas į lietuvių kalbą išverstas jo knygas ir kiekviena nustebindavo visiškai skirtingu, tačiau ne mažiau intriguojančiu, siužetu. Todėl visiškai natūralu, kad paėmusi naująją Musso knygą į rankas nebegalėjau jos paleisti, kol užverčiau paskutinį puslapį. Likau nesupratusi, ar realybėje yra  toks rašytojas Natanas Favlesas, ar yra tokia graži Bomono sala Prancūzijos pakrantėje? Nors knygos pabaigoje paaiškinta kas tikra, o kas išgalvota, niekaip negalėjau susilaikyti nepanaršiusi internate. O gal? :) Intriga, veiksmas, nenuspėjams siužetas - visko čia pakanka. Ko tikėjausi, tą ir gavau, net su kaupu! Puikus pramoginis romanas, skirtas smagiam savaitgalio vakarui.

 Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

Sondra Rankelienė Enigma Orbi

 Viršelis. Sondra Rankelienė Enigma Orbi, leidykla Obuolys, 2020 m., 528 psl.

 Apie autorę. Sondra Rankelienė - senovinių knygų ekspertė. Jau 25 metus  dirba VU bibliotekoje, Retų spaudinių skyriuje, t. y., - su  senomis XV-XIX a. knygomis. Ji yra parengusi daugybę  senųjų knygų parodų, pasakoja apie jas lankytojams. Autorė dalyvauja  konferencijose, rašo straipsnius apie  senųjų knygų įdomybes, jų savininkus, 2016 m. kartu su kolege  to paties pavadinimo parodos pagrindu  parengė mokslo populiarinimo knygą ,,Bibliotecha curiosa". Romnas ,,Enigma Orbi" – pirmasis grožinis jos kūrinys.

 Apie knygą. Viena beprotiška savaitė – kai draugai tampa priešais, kai mirtis tyko net tarp senovinių foliantų, kai niekuo negali pasitikėti ir tikrai nežinai, ko ieškai, bet tikiesi atrasti… Kai atsiveria ne tik šimtmečiais saugotos paslaptys, bet ir durys naujiems jausmams…
  Prasidėjusi XVI amžiuje nuo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iš Jeruzalės pargabentos paslaptingos knygos istorija persikelia į mūsų dienas. Žmonių, siekiančių bet kokia kaina užvaldyti senovinį leidinį, ratas išsiplečia nuo Italijos iki Lietuvos.
   Kokias paslaptis slepia neįkainojama knyga?
   Ką užšifravo ir savo ranka užrašė jos puslapiuose didysis Lietuvos keliautojas ir „Kelionės į Jeruzalę“ autorius?
   Išmoningai supinti realūs faktai ir fantazija neleis atsitraukti nuo knygos, o gal privers užsukti į Vilniaus universiteto biblioteką ir pasklaidyti senuosius spaudinius…
    Mano nuomonė. Paskaičiusi knygos pristatymą tikėjausi gerokai daugiau. Tikėjausi stipraus istoriniais faktais pagražinto trilerio. Deja, nei kvapą gniaužiančio siužeto, nei istorijos paslapčių neradau. Matyti didelės autorės pastangos susukti detektyvinį siužetą, dirbtinai suregzti trilerį su šaudymais-gaudymais, įsilaužimais, itališka aistra ir  tyra lietuviška meile. Knygos siužetas iš esmės visai įdomus būtų – senovinių rankraščių, Radvilos Našlaitėlio atvežtų iš Italijos, paieška Vilniaus universitete – tačiau knygos išpildymas kažkoks vangus, veiksmo lyg ir daug, o skaityti nuobodu, kaip sakoma ,,nėra razinkos". Toks keistas paradoksas gaunasi. Neseniai skaičiau G. Muso knygą ,,Slaptas rašytojų gyvenimas" , tai ten toks sakinukas apie rašymą pasitaikė: ,,Svarbiausia yra energija, kuri maitina tavo istoriją" (106 p.). Tai va, šioje knygoje tos energijos, bent jau aš, nepajutau.
    Įvertinimas: 1 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).