Vienas sakinys. ,,Žinoma, išdavikas - tai bevandenis debesis, genamas vėjo, tai bevaisis nudžiūvęs medis, tai jūros banga, dengianti savo gėdą puta." (41 p.)
Žanras. Kriminalinis romanas.
Viršelis. Macumoto Seitio Juodoji evangelija, 1969 m. , leidykla ,,Vaga", 272 p., iš rusų kalbos vertė Juozas Vaišnoras.
Apie autorių. Macumoto Seitio (Seicho Matsumoto), tikroji rašytojo pavardė Kiyoharu Matsumoto, gimė 1909 m. Kokura miestelyje, esančiame Kyushu saloje. Jis buvo vienintelis vaikas šeimoje. Jo tėvas neturėjo nuolatinio darbo, todėl šeima gyveno labai skurdžiai. Baigęs vidurinę mokyklą Macumoto pradėjo dirbti elektronikos firmoje, vėliau - spaustuvėje darbininku, laikraštyje maketuotoju. Didžiausia Macumoto aistra buvo knygos, o mylimiausias rašytojas - Akutagawa Ryunosuke. 1943 m. Macumoto buvo pašauktas į kariuomenę ir tarnavo Korėjoje medicinos korpuse. Po karo jis grįžo į laikraštį. Rašyti pradėjo gana vėlai - sulaukęs keturiasdešimties, kaip sakoma, iš reikalo. Macumoto vertėsi varganai, jo pajamos buvo nedidelės, o išlaikyti turėjo savo ir tėvų šeimas, todėl rašymas jam atvėrė kelius į turtingenį gyvenimą. Pirmasis jo kūrinys buvo istorinė apysaka su kriminaliniu siužetu ,,Sago banknotai", kuri laimėjo ne vieną prestižinį literatūros konkursą. Sėkmė buvo akstinas persikelti gyventi į Tokiją. 1952 m. parašė knygą Aru Kokura-nikki Den (Kokura dienoraščio legendos), kuriai buvo skirta prestižinė Akutagawa premija. Macumoto dar tris metus dirbo Asahi laikraštyje, vėliau šį darbą metė ir visą savo laiką paskyrė rašymui. 1958 m. išėjo detektyvai Ten to Sen (Tašlai ir linijos) nei Me no Kabe (Siena prieš akis), atnešę Macumoto milžinišką šlovę. Tuo metu detektyvinio žanro literatūra pradėta skirstyti ,,iki Macumoto" ir ,,po Macumoto". Lietuvių kalba išleistos dvi rašytojo knygos: ,,Juodoji evengelija" ir ,,Taškai ir linijos". Ne viena jo knyga yra ekranizuota.
Macumoto Seitio mirė sulaukęs 82 m. amžiaus, Tokijuje.
Apie knygą. Romano centre - katalikų bažnyčios veikla. Jaunas kunigas Torbekas pamilsta japonę, gražuolę Secuką. Neleistina meilė tampa visagaliu įrankiu bažnytinės vyresnybės rankose. Misionierių veikla - tai tik priedanga bizniui. Meilė, šantažas, narkotikai, žmogžudystė, anoniminis šefas - dažni detektyvo elementai, suteikiantys romanui intrigos, emocinės įtampos, dinamikos.
Macumoto Seitio mirė sulaukęs 82 m. amžiaus, Tokijuje.
Apie knygą. Romano centre - katalikų bažnyčios veikla. Jaunas kunigas Torbekas pamilsta japonę, gražuolę Secuką. Neleistina meilė tampa visagaliu įrankiu bažnytinės vyresnybės rankose. Misionierių veikla - tai tik priedanga bizniui. Meilė, šantažas, narkotikai, žmogžudystė, anoniminis šefas - dažni detektyvo elementai, suteikiantys romanui intrigos, emocinės įtampos, dinamikos.
Mano nuomonė. Revizuodama savo senų knygų lentynas aptikau šią knygą. Ją skaičiau būdama paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse. Prisiminiau, kad knyga labai patiko, prisiminiau jauną kunigėlį, įsimylėjusį gražuolę japoniukę, prisiminiau kunigus, įsisukusios į mafijos tinklą. Na, manau sau, reikia vėl paskaityti. Išsiaiškinti, ar ir dabar, po daugelio metų, knyga paliks gerą įspūdį?
Perskaičiau gana greitai. Knyga suskirstyta į dvi dalis. Pirmoje pasakojama kaip įvykdomas nusikaltimas, antroje - kaip policija aiškinasi. Viskas aišku nuo pirmų puslapių, bet noras mesti knygą ir eiti kepti kiaušinienės, nekyla. Taip, tokio įspūdžio kaip jaunystėje knyga nepaliko (šiuolaikiniai autoriai rašo ,,kietesnius" detektyvus), tačiau istorijos dėstymas, psichologiniai aspektai, istorinė ir politinė aplinka kelia susidomėjimą.
Tiesa, kalbos atžvilgiu, kai kurie žodžiai šių dienų kalbiniame kontekste kėlė šypseną: šoferis, štampas, aerodromas. Gryniausias vertinys iš rusų kalbos, tačiau išties ir versta iš rusų kalbos, ir dar 1969 metais. Atleistina.
Antra vertus, kai kurie sakiniai nustebino, nes dabartiniuose vertimuose tokių išsireiškimų (gerąja prasme) nė su žiburiu neberandame, pvz., ,,Vandenyje, keli metrai nuo kranto, blyžojo moteris" (167 p.) arba ,,Kaimynai ją ant dantų nešiojo" (213 p.)
Įvertinimas. 4/5
Perskaičiau gana greitai. Knyga suskirstyta į dvi dalis. Pirmoje pasakojama kaip įvykdomas nusikaltimas, antroje - kaip policija aiškinasi. Viskas aišku nuo pirmų puslapių, bet noras mesti knygą ir eiti kepti kiaušinienės, nekyla. Taip, tokio įspūdžio kaip jaunystėje knyga nepaliko (šiuolaikiniai autoriai rašo ,,kietesnius" detektyvus), tačiau istorijos dėstymas, psichologiniai aspektai, istorinė ir politinė aplinka kelia susidomėjimą.
Tiesa, kalbos atžvilgiu, kai kurie žodžiai šių dienų kalbiniame kontekste kėlė šypseną: šoferis, štampas, aerodromas. Gryniausias vertinys iš rusų kalbos, tačiau išties ir versta iš rusų kalbos, ir dar 1969 metais. Atleistina.
Antra vertus, kai kurie sakiniai nustebino, nes dabartiniuose vertimuose tokių išsireiškimų (gerąja prasme) nė su žiburiu neberandame, pvz., ,,Vandenyje, keli metrai nuo kranto, blyžojo moteris" (167 p.) arba ,,Kaimynai ją ant dantų nešiojo" (213 p.)
Įvertinimas. 4/5
Ekranizacija. TV filmas ,,Juodoji evangelija" (Kuroi Fukuin) pasirodė 2014 m. Režisierius Kan Ishibashi. Vaidina: Takeshi Kitano, Eita, Yuko Takeuchi, Kinya Kitaoji, Jun Kunimura, Etsuko Ichihara, Fumino Kimura, Takuzo Kadono, Shiro Sano, Hiroyuki Ikeuchi ir kt.
