Rugsėjo pradžia - pildau pažadą dukrai supažindinti ją su Big Apple (Didžiuoju Obuoliu). Tiesa, prieš skrydį privalu atlikti darbus: gauti ESTA leidimus įvažiuoti į šalį, turėti bilietus ne tik skrydžiui į New York bet ir skrydžiui namo bei pirmos nakvynės rezervaciją. Visi šie dokumentai jau buvo lagamine, todėl drąsiai leidomės į kelionę.
Skridome iš Vilniaus per Kopenhagą, po 12 val. skrydžio, pagaliau leidžiamės New York City (toliau trumpinsiu NYC) tarptautiniame O'Hara oro uoste. Atliekame pasienio formalumus ir metro lekiame į savo pirmos nakvynės vietą Bruklino rajone (Puiki privati erdvė Brownstone – Miesto namai nuomai, Bruklinas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos - Airbnb). Čia nakvosime 3 naktis, vėliau skrisime į Čikagą pas draugus, o kai vėl grįšime į NYC, jau gyvensime kitur. Į NYC aš vykstu antrą kartą, tad bandysiu prisiminti ir parodyti man patikusias miesto erdves bei atrasti naujų. Bet apie viską iš eilės.
 |
| Pirmi žingsniai NYC |
Mūsų gyvenamojo vieta buvo mielame angliško stiliaus raudonų plytų name, tiesa, pusrūsyje, bet mums tai netrukdė - juk čia tik miegosime. Nors po kelionės buvome kiek pavargusios, tačiau netoliese veikė nedidelis baras, Skylark (skylarkbarbrooklyn.com), tad prieš miegą leidome sau pasimėgauti bokalu amerikietiško alaus.
 |
| Skylark baro kieme |
Ryte pabudome anksti, nes laiko skirtumas vis dėlto daro įtaką organizmui. Ir puiku, jau 8 val. trypčiojame prie jaukios ispaniško stiliaus kavinukės Casita of Brooklyn (casitaofbk.com) durų. Ypatingų planų neturime, tad galime sau leisti ramiai pasimėgauti šviežia kava ir bundančio miesto garsais. Po gero espresso puodelio į Manhataną atvykome visiškai žvalios.
 |
| Manhatano rajonai |
1. MANHATTAN (liet. Manhatanas) – vakarinėje dalyje esantis vienas iš 5 NYC rajonų. Manhatano istorija prasidėjo XVII a. pradžioje, kai olandų kolonistai Manhatano saloje iš vietinių indėnų nusipirko žemes ir įkūrė gyvenvietę, kurią pavadino Naujuoju Amsterdamu. 1898 m. Manhatanas buvo prijungtas prie NYC. Šiandien Manhatane stovi aukščiausi miesto dangoraižiai, čia įsikūrę pagrindiniai verslo ir finansų centrai, teatrai, žymiausi muziejai ir daug kitų lankytinų objektų. Manhatanas yra tankiausiai apgyvendintas NYC rajonas, 2018 m. duomenimis jame gyveno apie 1,6 mln. žmonių, antra vertus, dar tiek pat turistų ir dirbančiųjų kasdien atvažiuoja ir išvažiuoja iš Manhatano.
Manhatano sala neoficialiai dalijama į tris pagrindines dalis: Žemutinį Manhataną (angl. Downtown Manhattan); Vidurinį Manhataną (angl. Midtown Manhattan) ir Aukštutinį Manhataną (angl. Uptown Manhattan), kurios dar suskirstytos į rajonus.
2. TIMES SQUARE (liet. Taims aikštė). Mūsų pažintis su Manhatanu prasidėjo nuo Uptown Manhattan esančiame ir visomis reklamos spalvomis žaižaruojančiame Times square. Tai judriausia NYC dalis, kuria, kaip paskaičiavo statistikos mėgėjai, per dieną pereina apie 330 tūkstančių žmonių, tad nenuostabu, kad atsidūręs čia jautiesi lyg būtumei pakliuvęs į šurmulingo karnavalo sūkurį. Čia gali pamatyti tikrai įdomių personažų - nuo ančiukų Donaldų ar peliukų Mikių iki damų su įspūdingais sėdmenimis, išrašinėtais NYC inicialais.
 |
| Pliki NYC užpakaliukai |
 |
| Disnėjaus personažai Times Square |
Spalvinga aikštė turi ir ne mažiau spalvingą istoriją. Pradžioje vietovė vadinosi Great Kill, kurioje gyvenę olandų kolonistai vertėsi vežimų gamyba ir arklių veisimu. Vėliau, jau XIX a. žemė pelningai buvo išparduota viešbučiams ir kitiems nekilnojamojo turto koncernams. Atsižvelgiant į tai, kad iki 1872 m. vietovė išlaikė vežimų gamybos verslą, miesto valdžia ją pavadino Longacre square, pavadinimą perėmusi iš Long Arce vietovės Londone, kur buvo sutelkta prekyba arkliais ir vežimais. Vėliau čia išsiplėtė prostitucijos bei žemo lygio pramogų verslas ir šis rajonas buvo praminta Thieves Lair. XIX a. pabaigoje Longacre buvo įvesta elektra, o tai lėmė aukštesnės klasės restoranų atsiradimą, teatrų kūrimąsi. 1904 m. į Longacre square esantį dangoraižį savo būstinę perkėlė ir "The New York Times" leidėjas Adolph S. Ochs, kuris įtikino miesto merą Longacre square pavadinimą pakeisti Times Square, kas ir buvo padaryta 1904 m. balandžio 8 d. Žinoma, vėliau "The New York Times" persikėlė į erdvesnes patalpas ir Times Square esantį pastatą pardavė. Dabar pastatas žinomas tiesiog kaip One Times Square ir garsėja tuo, kad nuo jo stogo kiekvienų Naujųjų Metų vakarą nuleidžiamas Times Square Ball.
 |
| Times Square |
Times Square greitai tapo kultine NYC vieta, kur niujorkiečiai rinkdavosi aptarti naujienas arba drauge švęsti šventes. Pasidėjus Didžiajai depresijai gyvenimas Times Square pasikeitė – gyventojai persikėlė į pigesnius rajonus, o daugelis populiarių teatrų užsidarė, juos pakeitė viešnamiai, burleskos salės ir kitokio pobūdžio įstaigos tik suaugusiems. Times Square įgijo pavojingos kaimynystės reputaciją. 1990-ųjų pradžioje, prasidėjus komercinių dangoraižių statybos bumui Time Square ėmė atsigauti – buvo uždaryti ,,teatrai“ suaugusiems, padidintas saugumas, atidarytos turistams draugiškesnės lankytinos vietos. Times Square ir jos prieigose savo biurus ėmė steigti didelės finansų, leidybos ir žiniasklaidos įmonės, kūrėsi žinomų vardų parduotuvės, savo reklaminius stendus Times Square pakabino "Toshiba", "Coca-Cola" , "Samsung" ir kiti žinomi ženklai. Nuo 2016 m. Time Square yra paskelbtas pėsčiųjų zona.
 |
| Ant raudonųjų Times Square laiptų |
Mes, kaip ir daugelis čia besilankančių, tiesiog susiliejame su minia, tampame Times Square dalimi. Akį traukia besikeičiančios reklamos, spalvingos parduotuvių vitrinos ir teatrų iškabos, kostiumuoti klerkai, valgantys greito maisto kioskeliuose pirktą maistą, animacinių filmų personažai ar savo gebėjimus demonstruojantys žonglieriai bei breiko šokėjai. Kad viską geriau aprėptume užlipame ant raudonųjų laiptų, apsižvalgome, nusifotografuojame ir vėl įsiliejame į žmonių minią. Laikas Times Square pralekia nepastebimai, tačiau, jei pritrūksta veiklos, galima pasiskaityti čia ir pratęsti pasibuvimą šioje unikalioje erdvėje, o mūsų dar laukia galybė NYC įdomybių
 |
| Žvalgomės į dangoraižius |
3. THE MUSEUM OF MODERN ART (liet. Modernaus meno muziejus), trumpai visų vadinamas MoMa. Jei tik truputį domitės menu, apsilankyt MoMa būtina. Čia tikrai yra ką pamatyti, ir, patikėkite, čia užsibūsite ilgiau nei Times Square. Bilietus pirkome internetu https://visit.moma.org/select.
 |
| Vaizdas pro MoMa langą |
MoMa įsikūręs 53-joje gatvėje tarp Penktosios ir Šeštosios aveniu. MoMa kolekcija laikoma viena žymiausių šiuolaikinio meno kolekcijų pasaulyje, apimanti laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. Muziejus įkurtas 1929 m. Muziejaus kolekciją sudarė asmeniniai JAV kolekcininkų rinkiniai. Tiesa, pradinė MoMa vieta buvo kitur, tik 1939 m. muziejus buvo perkeltas į pastatą Manhatane. Vėliau muziejus buvo ne kartą renovuotas ir praplėstas, atidarytas skulptūrų sodas, įkurtas mokslo ir tyrimų centras. MoMa sukaupta daugiau nei 200 tūkstančių modernaus ir šiuolaikinio meno objektų – paveikslų, skulptūrų, fotografijų, instaliacijų ir pan. Čia galima pamatyti ir lietuvių, darbus, pvz. vieno iš Fluxus judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno Prijuostė (Skrandžio anatomija, prijuostė), Apron (Stomach Anatomy Apron, 1973 m.)
 |
| Stomach Anatomy Apron |
 |
| Aš ir ,,Debesų atspindžiai ant Vandens lelijų tvenkinio" |
Mano noras šiame muziejuje buvo pamatyti vieną iš 250 Claude Monet paveikslų serijos Vandens lelijos (pranc. Nymphéas), triptiką Debesų atspindžiai ant Vandens lelijų tvenkinio. Iki 1958 m. balandžio 15 d. MoMa eksponavo kitą Claude Monet paveikslų serijos Vandens lelijos paveikslą, tačiau kilus gaisrui antrame pastato aukšte šis buvo sunaikintas. Dabartinis paveikslas buvo įsigytas neilgai trukus po nelaimės.
 |
| Campbell's Soup Cans |
Ne mažiau įdomu pasižvalgyti ir po šiuolaikinio popmeno pradininko Andy Warhol pasaulį. MoMa patraukė dėmesį ikoniškoji "Campbell's Soup Cans" drobė, kurioje pavaizduota 32 rūšių sriubų skardinės.
 |
| Vidinis MoMa kiemas |
Minėtieji kūriniai tik labai maža dalelytė to, ką pamatėme MoMa. Tai ir Van Gogh, ir Paul Gauguin, ir Henri Matisse, ir Salvador Dali, ir Pablo Picasso, ir Frida Kahlo ir daugelio kitų žymių kūrėjų darbai. Nuo jų gausybės tikrai pavargome ir pailsėti prisėdome MoMa kokteilių terasoje su vaizdu į vidinį skulptūrų kiemelį.
 |
| MoMa kieme |
Mūsų apsilankymas MoMa baigėsi Skulptūrų kiemelyje. Jei tądien būtume neturėję planų, mielai čia praleistume popietę siurbčiodamos kavą ar skaitinėdamos knygą.
4. ST. PATRICK'S CATHEDRAL (liet. Šv. Patriko katedra) esanti 5-joje aveniu, pačiame Manhateno centre, visai netoli Rokfelerio centro. Katedra pradėta statyti 1858 m., o pašventinta 1879 m., kai buvo pabaigti statyti jos 100,4 m aukščio bokštai. Tuo metu tai buvo aukščiausias NYC statinys. Net ir šiais laikais, kai aplinkui Katedrą pridygo dangoraižių, jos neogotikiniai bokštai kelia susižavėjimą ir neleidžia praeiti pro šalį.
 |
| St. Patrick's Cathedral |
Katedros vidus ne mažiau įspūdingas nei išorė. Nuostabus centrinis altorius, kelios dešimtys vitražų, 12 koplyčių ir 2400 sėdimų vietų besimeldžiantiems.
 |
| St. Patrick's Cathedral interjetas |
5. ROCKEFELLER CENTER (liet. Rokfelerio centras) yra 19 komercinių pastatų kompleksas, kurį Manhateno centre pastatė Rokfelerių šeima. Tai yra didžiausias privatus tokio tipo kompleksas pasaulyje. Rokfelerio centro statyba prasidėjo 1931 m., o pirmieji pastatai atidaryti jau 1933 m. Komplekso branduolys buvo baigtas iki 1939 m. Apibūdinamas kaip vienas didžiausių Didžiosios depresijos eros projektų, Rokfelerio centras 1985 m. tapo Niujorko orientyru, o 1987 m. – nacionaliniu istoriniu orientyru.
 |
| Rockefeller Center pagrindinis pastatas |
Įėjimas į pagrindinę Lower Plaza aikštę driekiasi per vadinamus Lamanšo sodus, 18 m pločio ir 61 m ilgio medžiais ir gėlėmis apsodintą pėsčiųjų alėją. Aikštė yra pačiame komplekso centre. Ji suformuota taip, kad norint į ją patekti reikia nusileisti laiptukais žemyn. Vakariniame aikštės gale stovi Paul Manship 1934 m. sukurta bronzinė skulptūra "Prometėjas". Nuo pat skulptūros pastatymo dienos virš jos kasmet puošiama Rokfelerio centro Kalėdų eglutė, o skulptūros papėdėje įrengiama čiuožykla. Tiesa, dabar vasara ir čia įsikūrę restoranai, todėl mes tik galime įsivaizduoti, kaip atrodo ši vieta Kalėdinių švenčių metu.
 |
| Prometėjas |
6. BRODAWAY (liet. Brodvėjus) plati Niujorko gatvė, garsi teatrais. Nors Niujorke tokių gatvių yra keletas, įprastai, paminėjus Brodvėjaus pavadinimą, iš karto kyla asociacija su gatve Manhatano saloje. Ji 1642 m. pirmąsyk paminėta rašytiniuose šaltiniuose, tačiau Brodvėjumi ši gatvė pavadinta tik XIX a. pabaigoje.
Tačiau Brodvėjus ne tik gatvė, tai ir, galima sakyti, teatro sinonimas, nors pačiame Brodvėjuje įsikūrę tik trys teatrai: Brodvėjaus teatras, Rūmų teatras ir Žiemos sodo teatras. Visi kiti teatrai susispietę aplinkui.
 |
| Prie teatro |
Mes, jau prieš skrisdamos į NYC, internetu nusipirkome bilietus į porą Brodvėjaus miuziklų. Vienas jų The Great Gatsby rodomas būtent senajame Brodvėjaus teatre. Teatras atidarytas 1924 m., kuris iš pradžių veikė kaip kino teatras, tik vėliau buvo pradėta rodyti gyvus spektaklius. Teatre yra 1761 vieta ir nepriklausomai kur tu sėdi, galima puikiai matyti sceną.
Žiūrovai įėję į teatro patalpas pirmiausia atsiduria gana prabangioje fojė, kurioje veikia bufetas. Mes čia nusipirkome po gėrimą, kuriuos supylė į plastikinius puodelius papuoštus The Great Gatsby spektaklio vaizdu. Gėrimą įsinešėme į žiūrovų salę, o puodelius, po spektaklio, galėjome pasiimti atminčiai. Tiesa, nelabai jie mums reikalingi, tad teko išmesti - o gražūs buvo :)
 |
| Teatro fojė |
The Great Gatsby miuziklo oficiali premjera įvyko 2024 m. balandžio 25 d. Miuziklas sukurtas pagal 1925 m. išleistą F. Scott Fitzgerald romaną tuo pačiu pavadinimu. Puikus pastatymas, dekoracijos, nuo kurių negali atitraukti akių, ir įspūdingi balsai – spektaklis paliko gerą įspūdį. Tiesa, bilieto kaina buvo nemaža (apie 80 Eur.), bet tikrai buvo verta.
 |
| Tuoj prasidės spektaklis |
Antrą dieną NYC pradėjome nuo ankstyvo kavos puodelio Casita of Brooklyn. Kavinė dar tik ruošėsi atsidaryti, tačiau mus priėmė ir net kavos padarė, todėl kelionė iki Bruklino tilto neprailgo:)
 |
| Pusryčiai metro |
7. BROOKLYN BRIDGE (liet. Bruklino tiltas). Tiltą pasiekėme dar prieš 8 val. ryto. Žmonių nedaug (ko nepasakysi apsilankius vėlesnėmis valandomis), tik vienas kitas bėgiotojas ar šunelių vedžiotojas. Turistai dar pusryčiauja, o daugelis vietinių – vartosi lovose. Nuostabus metas saulei tekant ir pirmiesiems spinduliams metant šešėlius ant Financial District dangoraižių pasivaikščioti Bruklino tiltu.
Bruklino tiltas – vienas seniausių kabamųjų tiltų pasaulyje. Tiltas jungia Manhatano ir Bruklino rajonus. Sprendimas statyti tiltą buvo priimtas 1869 m. po atšiaurios žiemos, kai upėje užšalo visi laivai, todėl nebuvo galimybės iš Bruklino ir Kvinso patekti į Manhataną. Tilto statybai vadovavo inžinierius John Augustus Roebling, kurį, po jo tragiškos mirties, pakeitė sūnus Washington Roebling. Statybos prasidėjo 1870 m. ir buvo baigtos 1883 m. Tiltas tapo pirmąja nuolatine jungtimi tarp Niujorko ir tuomet nepriklausomo Bruklino miesto. Tilto atidarymo dieną juo perėjo net 150000 žmonių, įskaitant ir tuometį JAV prezidentą.
 |
| Rytas ant Bruklino tilto |
Tiltą sudaro du pagrindiniai elementai: du masyvūs įtvirtinimai abiejose upės pusėse ir du 84 m aukščio bokštai (dar vadinami taurais) tarp jų. Iš kalkakmenio, granito ir cemento pastatyti taurai yra neogotikinio stiliaus. Jie stovi ant pamatų, įkastų 13,4 m (Bruklino pusėje) ir 23,8 m (Manhatano pusėje) gylyje. Visas tilto ilgis (su prieigomis) siekia 1825 m, o važiuojamosios dalies aukštis virš upės – 41 m.
Bruklino tiltas susideda iš pėsčiųjų (dviratininkų) tilto, kylančio link centro tarp dviejų važiuojamųjų dalių. Nuo pritvirtintų prie pagrindinių lynų žiedų kabo plieniniai trosai, laikantys santvaras, kurios savo ruožtu laiko tilto perdangą. Šie trosai ir tarp jų ištiesti skersiniai mažesni trosai sudaro tam tikrą raštą, nemažai prisidedantį prie tilto estetinio vaizdo ir suteikiantį apsaugą.
 |
| Pro trosų ornamentą matosi Financial District dangoraižiai |
Niujorkiečiai Bruklino tiltą priskiria aštuntajam pasaulio stebuklui, jis yra itin populiarus tarp vietinių ir labai mėgstamas turistų. Tai vienas iš NYC simbolių. Pasivaikščiojimas istoriniu tiltu tikrai palieka neišdildomą įspūdį, ypač ryte su nuostabiu panoraminiu vaizdu ne tik į NYC dangoraižius, bet ir į šurmuliuojantį žemiau esantį vandens kelią su keltais, valtimis ir net retkarčiais praplaukiančia barža. Labai rekomenduoju nepramiegoti tikrai fantastiško potyrio!
 |
| Brooklyn Bridge |
Perėję tiltą patraukėme į prieplauką, iš kurios išplaukia laivai į Ellis ir Liberty (Laisvės) salas. Iš Staten Island Ferry terminalo plaukia nemokamas keltas tiesiai į Staten salą, jis praplaukia pro Ellis ir Liberty salas, tačiau jose nesustoja. Mūsų toks pasirinkimas netenkina. Kiek toliau už Staten Island Ferry terminalo yra kitas terminalas iš kurio išplaukia mokami keltai į Liberty ir Ellis salas. Bilietus buvome įsigiję iš anksto, tad laukti prie kasos jau nebereikia – lipame tiesiai į keltą.
 |
| Tolyje - Ellis - išsipildžiusių ir žlugusių vilčių sala |
8. ELLIS ISLAND (liet. Elio sala). Pradžioje sala buvo vietovė, kurią indėnai naudojo žvejybai. XVII amžiuje ją perėmė olandų naujakuriai, vėliau ją įsigijo Samuel Ellis, kurio vardu sala yra vadinama iki šių dienų. Žinoma, buvo ir kitų savininkų, kol Elio sala tapo federaliniu imigracijos priėmimo centru. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ši sala buvo vartai į Jungtines Valstijas beveik 12 milijonų imigrantų iš įvairių pasaulio šalių. Iki 1890 m. imigrantai patikrą praeidavo Baterry parke įsikūrusiame patikros punkte. Priėmus 1891 m. Imigracijos įstatymą, paaiškėjo, kad minėtas patikros punktas buvo nepasiruošęs susidoroti su masiniu imigrantų antplūdžiu, todėl federalinė vyriausybė Elio saloje pastatė naują imigracijos stotį, kuri pirmus imigrantus priėmė 1892 m. sausio 1 d. Faktas, kad pirmas žmogus praėjęs patikrą naujai įkurtame patikros punkte buvo Annie Moore, paauglė mergaitė iš Airijos su dviem jaunesniais broliais.
 |
| Ellis salos imigracijos muziejus |
Nuo 1965 m. sala paskelbta Laisvės statulos nacionalinio paminklo dalimi, o nuo 1990 m. joje veikia imigracijos muziejus. Muziejus tikrai vertas dėmesio, išsamiai supažindinantis su imigracijos istorija, tuometinėmis patikros procedūromis, priverstine izoliacija ir pan. Šiame muziejuje galima praleisti visą dieną ir tai neužteks laiko viską apžiūrėti. Imigracijos istorija prasideda XVI a., tačiau labiausiai domina XX a. pradžios imigrantų banga, nes didžioji dalis žmonių iš Lietuvos atvyko būtent tuo metu. Įdomu tai, kad pirmos ir antros klasės keleiviai neprivalėjo atlikti patikros, jie buvo tikrinami laive. Manyta, jei asmuo galėjo sau leisti įsigyti pirmos ar antros klasės bilietą, jis buvo turtingas ir mažai tikėtina, kad taps našta mokesčių mokėtojams. Žinoma, išimčių būdavo ir čia, tai ligoniai ir teisti asmenys, jie, kaip ir trečios klasės keleiviai, būdavo siunčiami į salą išsamesniam patikrinimui.
 |
| Imigrantų lagaminai |
Patikrinimai vyko Registrų skyriuje (Didžiojoje salėje), kur gydytojai trumpai patikrindavo kiekvieną žmogų dėl akivaizdžių fizinių negalavimų. Teisės inspektoriai, pagal laivo išvykimo uoste užpildytą anketą, atlikdavo imigranto kryžminę apklausą. Jei imigranto dokumentai buvo tvarkingi ir jie buvo geros sveikatos, patikrinimo procesas užtrukdavo nuo 3 iki 5 valandų. Dauguma atvykusiųjų po patikrinimo būdavo įleidžiami į Jungtines Valstijas ir galėdavo pradėti savo naują gyvenimą išsvajotoje Amerikoje. Statistiškai tik du procentai atvykusių imigrantų nebuvo įleisti.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Elio saloje buvo įkurtos karinės bazės. Per Antrąjį pasaulinį karą savo bazę čia įkūrė Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos tarnyba, kurioje mokėsi pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnai. Po karo dar buvo vienas kitas atvejis, kai patikrinimai vyko Elio salos patikros punkte. Paskutinysis atlikęs patikrą Elio saloje buvo 1954 m. lapkritį iš Jungtinių Valstijų deportuotas norvegų jūrininkas Arne Peterssen'as. Nuo tų metų Elio salos patikros punktas buvo oficialiai uždarytas. Visos patikros procedūros persikėlė į JAV ambasadas ar konsulatus.
Apėjome daugelį muziejaus kambarėlių, apžiūrėjome stendus, pasidomėjome lietuvių, atvykusių į JAV, sąrašais, bet, galiu pasakyti, kad dar daug ką praleidome, nes tiesiog ekspozicija tokia didelė ir įdomi, kad jai apžiūrėti reiktų skirti visą dieną.
Paskutinis kambarėlis buvo suvenyrų parduotuvė. Nieko nepirkome, bet pasidairyti buvo įdomu. O tada jau į laivą ir plaukiame į Laisvės salą.
 |
| NYC vaizdas nuo laivo denio |
9. LIBERTY ISLAND (liet. Laisvės sala) yra visai netoli Elio salos, tad plaukti tenka neilgai. Anksčiau sala buvo vadinama Bedloe sala, 1660 m. ją nusipirko prekybininko Isaac Bedloe vardu. Nors 1758 m. salą įsigijo Niujorko miestas, vėliau perėmė Niujorko valstija, dar vėliau Federalinė vyriausybė salos pavadinimas nepakito iki pat 1956 m., kai jai buvo suteikta Laisvės salos (Liberty Island) pavadinimas.
Žinoma, kad pagrindinis salos traukos centras yra Laisvės statula (Statue of Liberty), niujorkiečių meiliai vadinama Lady Liberty. Sala nėra didelė, užimanti apie 6 ha plotą, tad išlipę iš laivo, lengvu žingsniu, be didelio vargo pasiekiame Lady Liberty papėdę.
 |
| Lady Liberty |
Saloje taip pat yra Laisvės statulos muziejus, kuriame eksponuojamas originalus statulos deglas. Nesibrauname į jį, mums pakanka apeiti Lady Liberty, prisėsti ant vejos ir pailsinti kojas besigrožint NYC dangoraižiais. Iš Liberty Island laivu keliamės atgal į terminalą iš kurio ir išplaukėme ir žygiuojame link visame pasaulyje gerai žinomo finansų rajono - Wall Street.
Tiesa, jau kiek praalkome, todėl spalvoti ir labai skanūs beigeliai mažoje gatvės kavinukėje buvo pats tas priešpiečiams :)
 |
| Spalvoti ir labai skanūs beigeliai |
10. CHARGING BULL (liet. Puolantis bulius). Pirmas požymis, kad įžengėme į Wall Street finansų rajoną buvo Charging Bull skulptūra, siekianti 3,4 m aukščio ir sverianti beveik 3,5 tonos. Skulptūros autorius yra italų kilmės amerikietis Arturo Di Modica. Prie Puolančio buliaus, simbolizuojančio finansinį klestėjimą ir ryžtą kiekvieną akimirką pulti į kovą, būriavosi dešimtys turistų. Visų čia susitelkusių žmonių siekis buvo patrinti buliaus ragus, snukį ar sėklides. Kai kurie asmenys, ištroškę finansinės sėkmės, lindo po buliaus pilvu, kad tvirčiau nustvertų tą sėkmę. Tikiuosi, jiems pasiseks :) Mes net nebandėme prasibrauti pro buliaus gerbėjų minią, tuo labiau, kad ši skulptūra stovi nedidelėje pėsčiųjų salelėje tarp dviejų judraus eismo gatvių. Pakako pagauti momentą nuotraukai, kai prasiskyrė minia, o tai jau sėkmė :)
 |
| Charging Bull |
11. WALL STREET (liet. Sienos gatvė, Volstrytas) – Niujorko finansų centras ir gatvė besidriekianti nuo Brodvėjaus (kur stovi Charging Bull ) iki Pietų gatvės. Čia įsikūrę JAV investiciniai bankai, savo būstines turi ir keli stambiausi pasaulio universalieji bankai, didžiausia pasaulyje Niujorko vertybinių popierių birža bei kitos žymios vertybinių popierių biržos, tokios kaip NASDAQ bei NYMEX, finansų brokerių ir dilerių, draudimo, nefinansinės bendrovės, leidžiamas laikraštis The Wall Street Journal.
 |
| World Financial Center |
Volstrytas savo pavadinimą pelnė dėl čia XVII a. viduryje pastatytos sienos, atskyrusios apatinę pusiasalio dalį nuo vietinių gyventojų. XVIII amžiuje ši vieta buvo vergų turgus ir vertybinių popierių prekybos vieta, o nuo 1703 m. čia veikė Federalinė salė (Federal Hall), kurioje rinkosi JAV Kongresas, čia 1789 m. inauguruotas pirmasis JAV prezidentas G. Washington.
12. NEW YORK STOCK EXCHANGE, NYSE (liet. Niujorko vertybinių popierių birža) pastatas, esantis Wall Street, yra žinomas visame pasaulyje. Biržos istorija siekia 1792 m. gegužės 17 d., kuomet Volstryte, prie platano medžio susirinkę 24 brokeriai pasirašė Batonvudo sutartį, kurioje užfiksuota, kad nuo šiol jie keisis ne prekėmis, o jas patvirtinančiais dokumentais. Taip gimė NYSE.
XX a. NYSE prekybos tendencijos, išreikštos indeksų pokyčiais, buvo vienas svarbiausių JAV ekonomikos būklės rodiklių. Dėl staigaus vertybinių popierių kainų šuolio žemyn 1929 m. spalio 29 d. kilo Didžioji depresija – didžiausia pasaulinės ekonomikos krizė istorijoje, trukusi net iki 1939 m.
 |
| New York Stock Exchange pastatas |
Žinoma, mes šį istorinį pastatą apžiūrėjome tik iš išorės, į vidų net nebandėme patekti, nors, sklando kalbos, kad yra organizuojamos ekskursijos. Šalia NYSE pastato ratus suko ne vienas uniformuotas pareigūnas, vis prieidavęs prie į besiburiuojančių ir pasiteiraudavęs, gal kuo galįs padėti. Visai priešais NYSE stovi mažos mergaitės skulptūrėlė. Jos ryžtinga stovėsena, rankos įremtos į šonus, drąsiai pakelta galva ir akys nukreiptos tiesiai į Niujorko vertybinių popierių biržą.
 |
| Bronzinė mergaitė ir kompanija |
13. FEARLESS GIRL (liet. Bebaimė mergaitė) skulptūra buvo pastatyta 2017 m. Tarptautinės moterų solidarumo dienos išvakarėse, priešais Puolančio buliaus skulptūrą. Tad pradinėje versijoje mergaitė drąsiai žvelgė buliui į akis. Bronzinės mergaitės skulptūros autorė – Kristen Visbal, kuri savo kūriniu siekė priminti, kad didžiausių korporacijų valdžios viršūnėse labai mažai moterų, kad jos taip pat, kaip ir vyrai, gali sėkmingai dirbti ar vadovauti tokioms korporacijoms.
Šios skulptūrėlės atsiradimui prieš Puolantį bulių aršiai prieštaravo buliaus autorius Arturo Di Modica, teigdamas, kad ji gadina kompoziciją ir tėra tik reklaminis triukas. Tačiau žmonėms šių dviejų priešybių akistata patiko, tad, nepaisant Arturo Di Modica prieštaravimų, skulptūros vienoje erdvėje buvo paliktos dar kurį laiką ir tik 2018 m. lapkričio mėn. mergaitė buvo perkelta priešais NYSE pastatą. Dabar Fearless Girl skulptūra yra vienas lankomiausių turistinių objektų NYC, tad prie jos nusifotografuoti yra iššūkis. Mes šiandien nenusiteikę iššūkiamas, todėl traukiame toliau ir Wall street gatvės gale, tarp dangoraižių, įžvelgiame Neogotikinę šv. Trejybės bažnyčios smailę.
 |
| Trinity Church vaizdas iš Wall Street |
14. TRINITY CHURCH (liet. Šv. Trejybės bažnyčia) jau daugiau kaip 300 m. kviečia tikinčiuosius maldai. Bažnyčios istorija prasidėjo nuo nedidelės anglikonų grupės, panorusios įkurti savo parapiją tuometinėje Niujorko prekybinėje kolonijoje. 1696 m. grupė kreipėsi į Niujorko karališkąjį gubernatorių dėl leidimo statybai, o po dviejų metų jau buvo laikomos pirmosios pamaldos. Be to, kad buvo pastatyta bažnyčia, jai buvo suteikta teisė valdyti nemažą žemės sklypą. Deja, per Didįjį Niujorko gaisrą 1776 m. bažnyčia buvo sugriauta. Antroji, didesnė už savo pirmtakę, bažnyčia buvo pastatyta 1790 m. Bažnyčia stovėjo iki 1839 m., kai dėl gausaus sniego sugriuvo stogo atraminės sijos. Bažnyčiai remontuoti buvo pakviestas britų kilmės architektas Richard Upjohn, kuris nusprendė ją visiškai atstatyti. Trečioji Trejybės bažnyčia buvo pašventinta 1846 m. ir yra laikoma vienu geriausių neogotikinės architektūros pavyzdžių šalyje. Trejybės bažnyčia tuo metu buvo aukščiausias pastatas JAV, jos bokštas siekė net 86 m.
 |
| 86 m aukščio bokštas, net tarp gerokai aukštesnių dangoraižių, palieka įspūdį |
Bažnyčios interjeras ne mažiau patrauklus už išorinę pastato dalį. Gotikiniai skliautai, suapvalintos arkos, smailėjantys langai ir, be abejo, pagrindinis altorius su marmuro reredomis (menine kompozicija, esančia už altoriaus, ir pritvirtinta prie sienos) bei centrinis langas su įspūdingu vitražu. Bažnyčios šventoriuje yra senos kapinaitės. Pirmieji palaidojimai čia vyko XVII a. viduryje, todėl kai kurie paminkliniai akmenys jau visai subyrėję arba sulindę į žemę. Tačiau yra ir visiškai gerai išsilaikiusių antkapinių lentų, kuriose galima įskaityti čia palaidotų žmonių vardus. Be abejonės, yra ir valstybės saugomų palaidojimo vietų. Tarp jų Aleksandro Hamiltono, kuris 1789–1795 m. buvo pirmasis iždo sekretorius, bei jo žmonos Elizos Hamilton kapai.
 |
| Trinity Church interjeras |
Pasivaikščiojus po finansų rajoną jau ir alkis ima kankinti. Laikas brangus, dar daug ką planuojame pamatyti, todėl neieškome kavinės ar restorano, o maistą nusiperkame tiesiog viename iš daugybės maisto vagonėlių, sustatytų palei gatvę ir, sekdamos niujorkiečių pavyzdžiu, prisėdame parkelyje. Taip pietaujame ne tik mes, ne tik turistai ar studentai, bet ir kostiumuoti ofisų klerkai. Maisto pasirinkimas tikrai platus, porcija nemaža, skonis geras, o vidutinė kaina siekia 10 dolerių. Puikumėlis!
Pailsėjus ir pasisotinus traukiame toliau.
 |
| Pietūs viename iš NYC parkelių |
15. 9/11 MEMORIAL (9/11 memorialas). Kitas mūsų lankytinas objektas yra visame pasaulyje liūdnai pagarsėjęs memorialas Rugsėjo 11 aukoms atminti. Turbūt visi puikiai pamena islamo ekstremistų 2001 m. rugsėjo 11 d. surengtą išpuolį, kai 19 teroristų savižudžių užgrobė 4 keleivinius lėktuvus, skrendančius iš Bostono, Vašingtono ir Niujorko. 2 iš jų nukreipė į du Pasaulio prekybos centro Niujorke dangoraižius – jie netrukus po smūgių griuvo apgriaudami ir greta buvusius pastatus. Trečią lėktuvą užgrobėjai nukreipė į Pentagoną (dalis pastato sugriuvo), ketvirtas nukrito Pensilvanijoje, keleiviams pabandžius perimti iš teroristų lėktuvo valdymą. Per šiuos teroro aktus žuvo 2977 žmonės.
Šiems žmonėms atminti NYC centre, buvusių dvynių vietoje, pastatytas memorialas. 2004 m. architekto Michaelo Arado ir kraštovaizdžio architekto Peter Walker pateiktas projektas "Atspindintis nebuvimą" buvo išrinktas nugalėtoju. Memorialas atidarytas 2011 m. rugsėjo 11 d., praėjus 10 metų po rugsėjo 11-osios išpuolių. Memorialą sudaro du tekančio vandens baseinai, apsupti bronzinių parapetų, kuriuose rašyti visų žuvusių aukų vardai. Labai įspūdingas ir jautrus žuvusiųjų atminties įprasminimas.
Šalia memorialo mus užkalbino vyras, kuris papasakojo savo prisiminimus tą dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis. Jis turėjo ir paties surinką nuotraukš ir spaudos iškarpų albumą. Nežinau, kokiu tikslu jis mus užkalbino, tačiau buvo labai įdomu pasiklausyti jo prisiminimų. Manau, jam tiesiog vis dar skauda ir jis, dalindamasis savo istorija, jaučiasi geriau.
 |
| 9/11 memorial |
Netoli memorialo yra muziejus teroro aukoms atminti. Muziejuje eksponuojami daiktai, rasti griuvėsiuose, rodomi filmai apie įvykius tą dieną, galima išgirsti skambučių įrašus, kuriuos žmonės rugsėjo 11 d. skambino savo artimiesiems.
16. "THE OCULUS" Šio statinio, esančio šalia 9/11 memorialo, niekaip negalėjome aplenkti - akį traukė išskleisti balti sparnai ir viliojo pasmalsauti, kas tai. Užėjome į vidų. Jei išorėje pastatą galima lyginti su balta balande, tai viduje pasijutau tarsi baronas Miunhauzenas pakliuvęs į banginio pilvą. Be galo įspūdinga, tik kiek gaila, kad pastatas įspraustas tarp naujai pastatyto prekybos centro ir pilnai neatsiskleidžia visu gražumu.
 |
| The Oculus |
,,The Oculus" buvo atidarytas 2015 m. Pastato projektą sukūrė ispanų architektas Santiago Calatrava, kuris pabrėžė, kad pastatas vaizduoja kylantį paukštį ir iš dalies skirtas 9/11 aukoms pagerbti. Praktiškai tai yra transporto mazgas, kuriame susikerta 12 metro linijų, iš čia galima traukiniu nuvažiuoti į Naująjį Džersį. ,,The Oculus" yra įėjimai į Pasaulio prekybos centro komplekso paviljonus.
 |
| The Oculus viduje |
Visai prie ,,The Oculus" sienos eksponuojamos įspūdingos bronzinės įvairių nykstančių rūšių gyvūnų skulptūros, kurias sukūrė garsus menininkų duetas Gillie ir Marc. Viena kompozicija vaizduoja milžinišką aštuonkojį, kurio čiuptuvuose yra daugybė nykstančių gyvūnų rūšių, tokių kaip raganosiai ir zebrai. Kita kompozicija kviečia prisėsti prie stalo ir išgerti arbatėlės drauge su drambliu ar žirafa. Mums pasisekė, nes šios skulptūros yra laikinos ir niujorkiečius džiugins tik iki 2025 m. liepos mėn.
 |
| Arbatėlė su drambliu |
17. LITTLE ITALY (Mažoji Italija) taip vadinamas rajonas Žemutiniame Manhatane, kadaise garsėjęs italų emigrantais. Šis rajonas, NYC masteliu, yra netoli nuo ,,The Oculus", todėl lengvu pasivaikščiojimo žingsneliu nesunkiai jį pasiekėme be jokių nuorodų, ir, vos įžengę į jį supratome, kur esame. Rajonas išsiskiria itališka atmosfera ir skaniu kavos aromatu. Nors 2010 m. JAV bendruomenės apklausa parodė, kad nė vienas iš Mažojoje Italijoje gyvenančių žmonių negimė Italijoje ir tik 5% gyventojų identifikavosi kaip italų amerikiečiai, mes išgirdome italų kalbą ir pajutome Neapolio dvasią (arba labai norėjome tai pajusti :).
 |
| Mulberry gatvė, kurioje įsikūrusi Mažoji Italija |
XIX a. pabaigos masinė imigracija iš Italijos paskatino didelį italų imigrantų susitelkimą žemutiniame Manhetene. Kadaise Mažoji Italija buvo tarsi izoliuotas neapolietiškas kaimas, kuriame galėjai susišnekėti italų kalba, pažinojai visus kaimynus, kuriame vyravo italams būdingi papročiais, neišskiriant mafijos, klestėjo kulinarinis paveldas. Mažoji Italija nebuvo didžiausias italų rajonas Niujorke, nes Rytų Harlemas turėjo daugiau italų gyventojų, tačiau Mažoji Italija buvo labiau itališkas rajonas. Dar ir šiais laikais, kai daug kas pasikeitė, Mažoji Italija bando išlaikyti tradicijas: mažose kavinukėse gurkšnojama espresso arba aperol spritz, garsiai ,,tvarkomi reikalai", aplinkui zuja šūkaliojantys vaikai. Ir šventės vis dar švenčiamos bendrai, kai visa gatvė lūžta nuo itališkų skanėstų ir garsių kalbų. Mes į tokią pakliuvome ir tikrai pasijutome tarsi būtume Italijoje.
 |
| Jei jau Italija, tai ir aperol spritz |
18. CHINATOWN (Kinų kvartalas). Gaila, bet šiandien Mažoji Italija ,,susitraukė", dalį seniau jai priklausančio ploto dabar užima kinai, kurie taip pat stengiasi išsaugoti savo identitetą. Kinų kvartale gyvena nuo 90 000 iki 100 000 žmonių, tai didžiausia kinų koncentracija Vakarų pusrutulyje. Manhatano kinų kvartalas taip pat yra vienas seniausių kinų etninių anklavų. Šiame rajone tikrai radome viską, ką galima būtų pamatyti ar paragauti bet kurioje Azijos šalyje: tradicinių dim sum restoranėlių, burbulinės arbatos parduotuvių, suvenyrų prekystalių su kinų sėkmės kačių statulėlėmis ir pan. Tačiau šis kvartalas mums nebuvo itin įdomus, be to, jau vakarėjo, todėl jame neužsibuvome.
 |
| Chinatown |
19. MANHATTAN BRIDGE (Manhatano tiltas) Į nakvynės vietą Brukline grįžome per East River nutiestą Manhatano tiltą, kurį ryte apžiūrėjome nuo Bruklino tilto. Dabar atvirkščiai, apžiūrinėjame tolyje lemputėmis šviečiantį Bruklino tiltą.
 |
| Vaizdas nuo Manhatano tilto |
Manhatano tiltas buvo paskutinis iš trijų tiltų, kertančių žemesniąją East River dalį, iki jo buvo pastatyti Bruklino ir Viljamsburgo tiltai. Eismui tiltas buvo atidarytas 1909 m. gruodžio 31 d. Jis yra dviejų aukštų, viršutinėje tilto dalyje eina keturios eismo juostos, apatinėje dalyje eina trys eismo juostos, keturios metro linijos bei pėsčiųjų ir dviračių takai. Einant tiltu jau iš tolo išgirsti atvažiuojant metro traukinį - jis prašvilpia pro tave su vėjeliu, atrodo, sujudindamas visas tilto atramas. Net šiek tiek baugu tampa.
 |
| Pėsčiųjų takas |
Tada vėl ramybė ir tik vienas kitas praeivis skubantis iš darbo (gal :)) namo. Vakarinis pasivaikščiojimas Manhatano tiltu mums suteikė ne mažiau emocijų nei rytinis pasivaikščiojimas Bruklino tiltu.
 |
| Gyvenimo vaizdeliai nuo Bruklino tilto |
20. DUMBO. Perėję Manhatano tiltą atsidūrėme DUMBO rajone, išsidėsčiusiame tarp dviejų tiltų. DUMBO tai frazės ,,Down Under the Manhattan Bridge Overpass" akronimas. Kažkada čia buvo indėnų gyvenamosios žemės, vėliau teritoriją okupavo olandų naujakuriai. XIX a. DUMBO tapo ypač populiarus dėl savo lokacijos, pritaikytos laivybai. Čia kūrėsi sandėliai, imta statyti didžiules gamyklas, tačiau, atidarius Bruklino tiltą, DUMBO reikšmė laivybai ėmė blėsti, pastatai buvo apleisti ir nyko, kol apie 1970 m. rajoną ,,atrado" menininkai, įsikūrę pertvarkytose gamyklose ir sandėliuose. Dabar DUMBO laikomas vienu prabangiausių NYC rajonų, kuriame galima rasti prabangius apartamentus, meno galerijas ir jaukias mažas kavinukes.
Neabejotinai būtų miela pasivaikščioti po šį rajoną dienos šviesoje, tačiau mes DUMBO atsidūrėme jau gerokai sutemus, artėjant vidurnakčiui. Žmonių praktiškai nesimatė, apšvietimas buvo minimalus, todėl lįsti į mažas gatveles ar eiti palei upę, didelio noro nebuvo. DUMBO kirtome tiesiausiu keliu, vedančiu į nakvynės vietą ir ėjome miegelio. Ryt laukia skrydis į Čikagą (Chicago).
Po trijų dienų viešnagės pas draugus Čikagoje vėl grįžome į NYC, vėl į Brooklyn rajoną, tačiau jau visai kitą nakvynės vietą. Šiame rajone daugiausia gyvena juodaodžiai, tad pradžioje buvo gana nejauku, tačiau geranoriška būsto šeimininkė Michelle mus nuramino, kad rajonas saugus net ir vėlyvu paros metu. Patikėjome, kas beliko :) Ir tikra tiesa, jau pirmą vakarą grįžtant namo baimė pamažu išsisklaidė. Taip, metro mes buvome vienintelės baltaodės, tačiau tai jau nebekėlė problemos, tuo labiau, kad grįžtant vėlyvu metu namo per visą viešnagės laiką nematėme nei vieno benamio ar kokio įtartino šlitinėjančio asmens. Tai va, sugrįžome į NYC ir tęsėme savo pažintį su Didžiuoju Obuoliu. Pirmas reikalas, kurį turėjome padaryti, tai susirasti kavinę netoli namų, kurioje būtų smagu išgerti rytinę kavą. Pasisekė, nes pakeliui į metro stotelę aptikome ,,Daily Press" kavinę, kurios kasrytinėmis lankytojomis ir tapome. Kavos puodelis, sultys, sumuštinis ar bandelė ir smagi jaunų žmonių kompanija - ko daugiau reikia puikiai dienos pradžiai :)
 |
| Daily Press terasa |
Visai netoli kavinės yra metro sustojimas, iš kurio galima pasiekti Manhataną. Mes šiandien nusprendėme laiką skirti pasivaikštinėjimui po NYC, todėl važiavome iki Centrinio parko, nuo kurio ir pradėjome dienos ekskursiją.
21. CENTRAL PARK (Centrinis Parkas) – viešasis parkas Manhatane. Parkas užima 341 ha plotą, o žiūrint į žemėlapį yra stačiakampio formos. Jei kiltų noras apeiti aplink parką, tektų nužingsniuoti apie 10 km. Mums pakako pasivaikščioti parko viduje. Čia vyrauja laukinė gamta: pievos, medžiai, vandens telkiniai, o paukščių čiulbėjimas užgožia NYC gatvių triukšmą. Nenuostabu, kad daugelis niujorkiečių įsitikinę, kad tai natūraliai išlikęs gamtos lopinėlis tarp daugiaukščių mūrų. Bet taip nėra. Dar 1857 metais šioje vietoje telkšojo pelkė, aplink voliojosi šiukšlės ir tik Frederik Lo Olmsted bei architekto Calvert Vaux vizija pelkyną pavertė viena nuostabiausių pasaulio vietų. Dabar tai viena mėgstamiausių miesto gyventojų poilsio vietų. Parkas veikia kasdien nuo 6 val. ryto iki 1 val. nakties. Čia negeriama ir nerūkoma. Įėjimas į parką – nemokamas. Beje, Centrinį parką pamilę ir kino kūrėjai, čia nufilmuota daugybė filmų ar serialų, tarp jų ,,Vienas namuose" , ,,Draugai" ir pan.
 |
| Poilsis Centriniame parke |
Kavinių parke nėra daug, tačiau paviljonų, kuriuose prekiaujam dešrainiais, ledais ir panašiais užkandžiais tikrai galima rasti ne vieną. Beje, į parką galima atsinešti ir savo maisto bei, pasitiesus dekutį ant žolytės, smagiai papiknikauti.
Pasivaikščiojimas po parką neprailgsta, čia galima rasti ne vieną skulptūrą ar fontaną, pasiklausyti gatvės muzikantų atliekamų kūrinių. Parke yra keli vandens tvenkiniai, kuriuose galima pasiirstyti valtele arba stebėti lėtą vėžlių gyvenimą.
 |
Visai priešais vėžlių tvenkinį stovi - netikėta! - paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai. Lenkų skulptorius Stanislaw Ostrowski šį paminklą sukūrė 1939 m. Lenkijos paviljonui pristatyti pasaulinėje parodoje ,,Rytojaus pasaulis" Niujorke. S.Ostrowski sumodeliavo paminklą pagal panašų paminklą Jogailai buvusį Varšuvoje, tik dramatizmui paryškinti pridėjo du pakeltus sukryžiuotus kardus. Praėjus vos šešiems mėnesiams po paviljono atidarymo, 1939 m. rugsėjį, naciai įsiveržė į Lenkiją ir sunaikino visus lenkų nacionalizmo simbolius, įskaitant originalią karaliaus Jogailos statulą. Kai mugė NYC buvo uždaryta, Lenkijos paviljono turinys dėl nacių okupacijos negalėjo būti pargabentas namo, todėl buvo imtasi iniciatyvos dėl paminklo išsaugojimo ir 1945 m. liepos 15 d., minint 535-ąsias Žalgirio mūšio metines, paminklas buvo atidengtas Centriniame parke.
 |
| Paminklas Lenkijos karaliui ir Lietuvos kunigaikščiui Jogailai |
Dar viena parko įžymybė yra Bethesda Terrace and Fountain. Bethesda fontanas yra ne tik vienas didžiausių fontanų NYC bet ir vienas žinomiausių fontanų pasaulyje, jo aukštis siekia net 8 metrus. Jo centre esanti statula buvo vienintelė skulptūra, kuri buvo užsakyta kaip originalaus Centrinio parko dizaino dalis. Šioje neoklasikinėje skulptūroje, dar vadinamoje ,,Vandenų angelu", vaizduojamas 2,4 metrų aukščio bronzinis angelas, vienoje rankoje laikantis leliją, o kita teikiantis palaiminimą vandeniui, tekančiam nuo jo kojų į baseiną fontano apačioje. Taip siekiama paminėti 1842 m. atidarytą Krotono akveduką, kuris aprūpino Niujorką gėlu vandeniu.
Po angelo kojomis išsidėstę keturios cherubinų skulptūros, simbolizuojančios sveikatą, tyrumą, santūrumą ir taiką. "Vandenų angelą" 1868 m. sukūrė Emma Stebbins. Tuo metu Emma Stebbins tapo pirmąja moterimi, gavusia užsakymą dideliam meno kūriniui Niujorko mieste.
 |
| Bethesda Fountain |
Tačiau į šią vietą mus priviliojo ne fontano teškenimas, bet iš tolo girdimi bliuzo muzikos garsai, sklindantys iš arkinės Bethesda Terrace Arcade. Pati terasa labai graži, o atsižvelgiant į tai, kad čia muzikavo šaunūs bliuzmenai, buvo vienas didžiulis malonumas čia stabtelėti pusvalandukui.
 |
| Bliuzas Bethesda Terrace Arcade |
Bethesda Terrace Arcade suprojektuota Jacob Wrey Mould ir įgyvendinta 1860-aisiais. Ši vieta pasižymi tuo, kad lubos išklotos daugiau nei 15 000 spalvingų enkaustinių plytelių pagamintų garsiojoje Anglijos įmonėje "The Minton Tile Company". Šiomis įmantriomis plytelėmis iš pradžių buvo klojamos tik katedrų ir didžiųjų bažnyčių grindys. Bethesda Terrace Arcade yra vienintelė vieta pasaulyje, kur šios specialios plytelės naudojamos luboms! Bėgant laikui, plytelės, žinoma, apsinešė, patamsėjo, todėl 1980 metais plytelės buvo pašalintos valymui. Gražiai restauruota Bethesda Terrace Arcade vėl atidaryta visuomenei 2007 metais. O dabar ir mes džiaugiamės tuo grožiu :)
 |
| Rat Rock arba Umpire Rock |
Ir dar viena parko įžymybė - Rat Rock arba Umpire Rock susiformavusi per paskutinįjį ledynmetį. Nuo jos atsiveria puikus vaizdas į NYC dangoraižius.
 |
| Belvedere Castle balkonėlyje |
Belvedere Castle - 1867 m. dvaro rūmai, kuriuose dera romaninio ir gotikinio stilių imitacijos architektūra ir kurie yra populiari turistų lankoma vieta. Čia įsikūręs ir parko infocentras.
 |
| Imagine |
Jau išeidamos iš parko užtikome Imagine mozaiką, skirtą The Beatles žvaigždei John Lenon. Šiai mozaikai pasirinkta vieta nėra atsitiktinė, būten netoli šios vietos John Lenon ir buvo nušautas. Sakoma, kad čia muzikantai dažnai rengia koncertus, todėl visai nenustebome išgirdę Yesterday akordus.
22. HELL'S KITCHEN (Pragaro virtuvės rajonas) Išėję iš Central park patraukėme ieškoti žymiojo Bėgių parko. Mūsų kelias ėjo per rajoną, nuo seno vadinamą Hell's Kitchen. Šis rajonas ilgą laiką buvo neturtingų darbininkų, emigrantų iš Airijos, bastionas, garsėjęs nusikalstamumu ir niūria reputacija. Daugelis šio skurdaus rajono gyventojų priklausė nusikalstamoms gaujoms, kurias valdė galingiausi NYC mafijos bosai. Po įvesto ,,sausojo įstatymo" daugybė rajono sandėlių tapo idealiomis vietomis spirito varyklomis arba nelegalių alkoholinių gėrimų saugyklomis. Tačiau laikai keitėsi, ir XX a. 6-o dešimtmečio pabaigoje Niujorko miesto planavimo komisijos pastangomis prasidėjo šio rajono gentrifikacija: dalis senųjų gyventojų buvo išstumti turtingesnių niujorkiečių, kilo būsto kainos, aplinka tapo patrauklesnė, pagyvėjo kultūrinis ir ekonominis gyvenimas, sumažėjo nuskalstamumas. Dabar čia gyvena ne tik likę senieji rajono gyventojai, rajone ir jo kaimynystėje įsikūrę jauni Brodvėjaus tetruose dirbantys aktoriai, susibūrusi stipri LGBTQ bendruomenė, veikia daugybė LGBTQ barų ir įmonių.
Nors šiame rajone mes neplanavome užsibūti, tačiau negalėjome jo palikti neprisėdę nors trumpam kavinukėje ir neparagavę ko nors skanaus. Juk būtent kavinėse pajunti rajono dvasią, gali stebėti vietinius žmones, jų įpročius ir skirtumus nuo kitų miesto rajonų gyventojų.
 |
| Nealkoholinis kokteilis Pragaro virtuvėje |
 |
| Vessel |
Statinį suprojektavo britų dizaineris Thom Heatherwick. Sudėtingos korio pavidalo struktūros aukštis siekia beveik 46 metrus, ją sudaro 154 tarpusavyje sujungti laiptų takai, 2500 laiptelių ir 80 apžvalgos platformų. Deja, šis statinys priviliojo ir savižudžius. 2021 m. sausį, po trijų savižudybių, "Vessel" buvo uždarytas, tačiau gegužę vėl buvo atidarytas visuomenei, o po dviejų mėnesių vėl uždarytas. Deja, mūsų apsilankymo metu ,,Vessel" vis dar buvo uždarytas - buvo montuojami saugos tinklai - tad mums beliko pasitenkinti pasivaikščiojimu aplink korį ir pasigrožėti jo formomis.
24. THE HIGH LINE (Aukštoji linija/Bėgių parkas). Apie šį unikalų parką girdėjome dar būdamos Lietuvoje, todėl būtinai norėjome jame pasibūti. The High Line įsikūręs buvusiame Mėsos fasavimo (Meatpacking) rajone ir driekiasi nuo West Villige iki Hudson Yard.
Geriau, nei savo knygoje ,,Namai" apie The Hige Line parko atsiradimą rašo Harlen Coben, negalėčiau pasakyti:
,,Mėsos Fasavimo rajonas tradiciškai prasideda Vakarinėje Keturioliktoje gatvėje, driekiasi Gansvorto gatve ir užsibaigia tolimiausiame vakariniame Manhatano salos krašte. Dvidešimto amžiaus pradžioje jį garsino – kas gi dar – skerdyklos, bet, atsiradus prekybos centrams ir sunkvežimiams-šaldytuvams, vietos apylinkės pamažu nutriušo. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje juose įsiviešpatavo narkotikai ir gatvės prostitucija. Išvien su mafija ir korumpuotais Niujorko policininkais ten klestėjo transseksualai ir sadomazochizmo gerbėjai. Vienas po kito atsidarė naktiniai klubai, skirti įvairioms, kaip anuomet sakydavo, subkultūroms.
Tačiau Mėsos Fasavimo rajonas galiausiai vėl persimainė, kaip ir didžiuma Manhatano. Iš dalies todėl, kad žmones vilioja uždrausti vaisiai – arba, galima sakyti, padugnės, – be to, pavojų geidžiantiems turtuoliams knieti mėgautis grėsmėmis, užsisegus kaip įmanoma patogesnius saugos diržus. Tad apylinkės suburžuazėjo. Pastatuose su madingai atidengto mūro lopiniais įsikūrė aukštos klasės butikai. Apskretusius naktinius klubus užplūdo hipsteriai. Restoranai ėmė aptarnauti tuos, kuriuos vadino japiais. Virš gatvės iškilęs rūdijantis geležinkelis tapo medžiais apsuptu, Aukštąja linija pramintu pasivaikščiojimo taku.
Rajonas virto švaria, saugia teritorija, į kurią galima vestis vaikus."
 |
| Geležinkelio bėgiai apsodinti lauko augalais |
Kaip tik tąja Aukštąja linija pramintu pasivaikščiojimo taku mes ir patraukėme. Takas palei senojo geležinkelio bėgius tęsiasi apie 2 kilometrus. Traukiniai čia nebevažinėja nuo 1980 m., o parkas atidarytas 2009 m. Visą informaciją, kaip patekti į The High Line parką ir ką ten pamatyti galima rasti čia.
 |
| Bėgių romantika |
Tai gi, žengiame mes tais geležinkelio bėgiais ir stebimės, kiek išmonės ir darbo įdėta, kad štai dabar galime leisti čia laiką, žvalgytis į NYC, prisėsti ant suoliukų, gėrėtis čia eksponuojamomis skulptūromis.
 |
| Suoliukas ant vandens, o aš ant suoliuko :) |
Apie skulptūras ir instaliacijas - jos yra laikinos, eksponuojamos vienerius ar dvejus metus ir keičiamos kitomis. Tas, kurias matėme mes, vargu ar bepamatysite atvykę į parką po metų, todėl mielai pasidalinu keliomis, atkreipusiomis mūsų dėmesį.
Pamela Rozenkranz ,,Old Tree" ryškiai raudonas medis, pagamintas iš dirbtinių medžiagų, įspraustas tarp dangoraižių kelia savo šakas į dangų, tarsi savo išsikerojusia laja jungtų dangų ir žemę. O raudonos jo šakos, primenančios žmogaus kraujagyslių sistemas, inspiruoja nedalomą ryšį tarp žmogaus ir gamtos. "Old Tree" taip pat kelia klausimą apie tai, kas iš tiesų yra "dirbtinis", o kas "natūralus" šiuolaikiniame pasaulyje.
Karon Davis ,,Curtain Call" - po pasirodymo paskutinį kartą nusilenkiančios balerinos skulptūra. Naudojant 3D skenavimo technologiją ir tradicines skulptūros technikas, balerinos figūra buvo gauta iš Karon Davis natūralaus dydžio gipsinės balerinos Jasmine Perry skulptūros. Šis kūrinys yra duoklė skulptorės tėvams ir seseriai, kurie buvo profesionalūs šokėjai.
 |
| Vakarėjantis vaizdas nuo Bėgių parko |
22. CHELSEA MARKET (Čelsio turgus) Žymusis turgus darniai įsilieja į Hige Line parką. Čelsio turgus buvo pastatytas 1890-aisiais kaip Nacionalinės sausainių kompanijos (Nabisco) gamyklos kompleksas, kuriame buvo pradėti kepti žymieji ,,Oreo" sausainiai. Kompanija plėtėsi ir išsikraustė iš Chelsea, 1990 m. kompleksas buvo pertvarkytas, pirmame aukšte įrengtos prekybos salė, o viršutiniuose - biurų patalpos. 1997 m. turgus buvo atvertas visuomenei ir dėl savo novatoriško formato pritraukė daugybę pirkėjų. Čia įrengti ne tik maisto prekystaliai, čia savo darbus pristato amatininkai ir jaunieji dizaineriai, savo šedevrus demonstruoja kulinarai ir konditeriai, čia įrengtos kavinės ir barai. Ir šiaip, tai vienas didžiausių ,,maisto turgų" pasaulyje!
Mes apsižvalgėme po Chelsea Market, tačiau valgyti nepasilikome. Visai netoliese, tame pat Chelsea rajone, yra ne vienas restoranas ar kavinė, kurioje galima skaniai pavakarieniauti. Mūsų dėmesį patraukė restoranas "RH Rooftop". Šis restoranas yra ant baldų parduotuvės stogo. Jame galima išgerti taurę vyno tarp baldų arba vakare pasikelti ant stogo terasos, ir mėgaujantis besileidžiančios saulės spinduliais, prašmatniai praleisti vakarą. Deja, atkreipėme dėmesį, kad mūsų kasdienis aprangos stilius nelabai tiko šiai prabangiai vietai, todėl įsikūrėme priešais esančioje jaukioje itališkoje picerijoje ,,Serafina" ir valgydamos ypatingai skanius ravioli stebėjome prašmatnias poras, traukiančias į RH Rooftop.
Visai šalia picerijos, kitoje gatvės pusėje, stovi eilė dramblių, papuoštų gėlių vainikais. Tai įspūdinga meno instaliacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į šiuos gyvūnus. Kiekvienas jų yra unikalus – tiksli tikro dramblio, dabar laisvai klajojančio plantacijose Pietų Indijos dalyse, kopija. 200 menininkų grupė daugelį metų stebėjo dramblių gyvenimą ir kūrė skulptūras Indijoje, kur įrodė, kad žmonės ir gyvūnai gali harmoningai gyventi toje pačioje erdvėje. Drambliai pagaminti iš lantanos – invazinės piktžolės, kuri užvaldo miškus ir išstumia laukinę gamtą. Dar kas įdomu, jog šie drambliai parduodami, kiekvienas, sumokėjęs 8 000–22 000 JAV dolerių už dramblį, gali jš apgyvendinti savo kieme.
Ką gi, šiandien daug vaikščiojom ir jautėmės kiek nuvargusios todėl nebenaktinėjome, o sėdome į metro, kuris mus pargabeno į nakvynės vietą. Dieną atvykti buvo labai patogu,o štai nakties metu teko perlipti į kitą metro, nes tiesioginis nevežė, tačiau, vieną kartą pabandžius, susisiekimo problemų nebelieka.
 |
| Metro mažoji skulptūra |
 |
| Metro mažoji skulptūra |
Rytą tradiciškai pradėjome ,,Daily Press" kavinėje su kava ir pyragėliais. Šiandien mūsų planuose pažvelgti į NYC iš paukščio skrydžio, aplankyti dinozaurus ir dar kartą apsilankyti viename iš garsiųjų Brodaway miuziklų.
 |
| Pusryčiai Daily Press Cafe |
23. GRAND CENTRAL TERMINAL (Didžioji centrinė stotis). Pirmiausia traukiame link dangoraižio, kuriame yra Summit One Vanderbilt apžvalgos aikštelė. Į pastatą galima petekti per Grand Central Terminal/Grand Central Station. Puiki proga niekur nenuklystant apžiūrėti Didijį centrinį terminalą arba liaudyje vadinamą Didžiąją centrinę stotį! Ji suprojektuota ir pastatyta XX a. pradžioje. Prabangi laukiamojo salė puošta arkiniais langais ir kolonomis. Salės aukštis siekia net 43 metrus, o ant lubų puikuojasi žvaigždynai. Aš nesu žvaigždynų žinovė, bet teko skaityti, kad jie čia išdėstyti kaip veidrodinis tikrųjų žvaigždynų atspindys, lyg žiūrėtum iš kosmoso. Kaip bebūtų, įspūdį daro !
Dar vienas unikumas - salės viduryje, virš informacijos centro kioskelio iškilęs laikrodis, turintis keturis ciferblatus, pagamintus naudojant opalą. Tad, laikrodžio vertė, nenustebkite, yra apie 20 mln. dolerių.
 |
| Grand Central Terminal |
Stotis, žinoma, yra veikianti, turinti ne vieną maršrutą, besidriekiantį už NYC ribų. Stotyje viso yra 44 platformos su 61 geležinkelio atšaka (bėgiais). Stotis išdėstyta per du lygius: viršutinės platformos skirtos tolimojo susisiekimo maršrutams ir apatinės - artimojo susisiekimo maršrutams. Dar yra sandėliavimui skirti bėgiai, o štai 61 numeriu pažymėta geležinkelio atšaka yra slapta. Na tokia slapta, kad visi apie ją žino :) Ji nutiesta 60 metrų gylyje ir veda į Waldorf – Astoria viešbutį. Šiais geležinkelio bėgiais, saugos ir slaptumo sumetimais, naudojosi prezidentas Franklin Roosevelt.
Jei kalbėti apie dabartinę stotį, tai be keleivių pervežimo funkcijos, čia vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, veikia daugybė parduotuvių ir restoranų ar kavinių. Viskas labai OK, bet mums jau rūpėjo kitas objektas.
 |
| Įėjimas į Grand Central Terminal |
24. SUMMIT ONE VANDERBILT, tai įspūdinga apžvalgos aikštelė, esanti One Vanderbilt dangoraižyje. Dangoraižis suprojektuotas 2020 m. Kohn Pedersen Fox. Pastato aukštis siekia 397 m., o jei skaičiuosime su antena, tai siekia net 427 m. ir yra ketvirtas pagal aukštį pastatas NYC.
One Vanderbilt dangoraižio pavadinimas kildinamas iš jo geografinės vietos – pastatas stovi 42-osios gatvės ir Vanderbilt Avenue (Vanderbilto alėjos) kampe. Alėja savo ruožtu pavadinta žymaus geležinkelių magnato Cornelius Vanderbilt garbei.
Tenka pripažinti, kad One Vanderbilt pastatas kelia susidomėjimą, bet dar didesnį susidomėjimą kelia SUMMIT One Vanderbilt, esanti dangoraižio 70-73 aukštuose. Bilietus į šią apžvalgos aikštelę nusipirkome dar Vilniuje, bilietai parduodami konkrečiai dienai ir konkrečiam laikui. Mes pasirinkome vidurdienį, nes NYC norėjome apžvelgti dienos šviesoje.
Atėjome keliomis minutėmis anksčiau, buvome apdalintos bachilais (su batais eiti griežtai draudžiama) ir nuvestos į greitaeigį „Schindler 7000“ liftą, kuris į 70 pastato aukštą (esantį 310 m. virš žemės!) mus pakėlė mažiau nei per minutę!
 |
| Transcendence I |
Išlipę iš lifto, kaip ir Alisa, patekome į veidrodžių karalystę (salė vadinama Transcendence). Visą salę, kuri išdėstyta per 2 aukštus, supa veidrodžiai sukuriantys begalybės įspūdį, o tą įspūdį dar sustiprina juose atsispindintys saulės spinduliai. Labai greit supratome, kodėl daugelyje rekomendacijų nurodoma nepamiršti saulės akinių:) Jausmas nenusakomas! Jautiesi tarsi būtumei visatos centras - po kojom - tu, virš galvos -taip pat tu, šonuose - irgi tu ir tik pro langus matosi NYC ir dangaus žydrynė!
 |
| Transcendence II |
O toliau, dar gražiau - norėdamos patekti į antrą aukštą pirmiausia atsidūrėme kambaryje, pilnane sidabrinių balionų, kuriuose atsispindėjo mūsų veidai ir miesto vazdai. Nors nesu instagramų fanė, tačiau šiame kambaryje neįmanoma nesišypsoti ir nesifotografuoti :) Tiesa, apsilankymas šiame kambaryje teoriškai ribojamas iki 15 minučių, bet realiai galima pasibūti ir ilgiau. Šis kambarys vadinamas Affinity.
 |
| Affinity |
Antrame aukšte yra vadinamas levitacijos (Levitation) kambarys, t. y., balkonas su stiklinėmis sienomis ir grindimis - prie jo išsirikiavusi nemaža eilutė, tad, esant labai dideliam norui, teks kokią valandėlę palaukti :) Mes nelaukėme, o pasimėgavome Kenzo Digital sukurta debesų skaitmenine instaliacija (Unity) - tai dideliame ekrane plaukiantys debesys, sako, suformuoti iš svečių suskaitmenintų nuotraukų (bet mes to nepastebėjome, gal be nuotaikos tądien buvo debesys ;)
 |
| Unity |
Trečiame aukšte yra įstiklinta lauko terasa ir baras. Čia galima pasivaišinti kava ar kokteiliu ir, prisėdus ant suoliuko, arba ant grindų, jei visi suoliukai užimti, ramiai gėrėtis NYC panorama.
 |
| Neradau laisvo suoliuko, tiko ir palangė |
Apsilankymas SUMMIT One Vanderbilt buvo tikrai puiki patirtis. Labai rekomenduoju, jei būsite NYC, būtinai pasigrožėkite miesto panorama iš paukščio skrydžio. Šiandien mūsų dar laukia vakarinis apsilankymas Empire State Building dangoraižyje. O dabar dar turime aplankyti Amerikos gamtos istorijos muziejų.
25. AMERICAN MUSEUM OF NATURAL HISTORY (Amerikos gamtos istorijos muziejus).
Važiuojame metro iki 81 st. Museum of Natural History stotelės, esančio Centrinio parko pašonėje. Išlipę iš metro esame tikros, kad būten čia ir reikėjo lipti - metro praėjimą puošia ne tik stotelės pavadinimas, bet ir įvairių gyvūnėlių mozaikos, kurias apžiūrinėdamos pasiekiame muziejaus pastatč. Bilietus turime nusipirkę, tad eilėje laukti nebereikia (bilietus pirkau per GetYourGuide svetainę https://www.getyourguide.com/, bet galima ir tiesiogiai per muziejaus tinklapį https://www.amnh.org/ ar kitas bilietų pardavimo svetaines).
 |
| Kelias į muziejų |
Jau vien ko verta laukiamoji salė, kurioje kaip reklama stovi dviejų dinozaurų - žolėdžio barozauro ir plėšrūno alozauro - skeletų kopijos. Salė buvo atidaryta 1936 m. ir pavadinta Theodore Roosevelt vardu, mat 26-asis JAV prezidentas palaikė tvirtą ryšį su Amerikos gamtos istorijos muziejumi. Per savo gyvenimą T. Roosevelt muziejui padovanojo daug eksponatų, įskaitant keleivinį balandį, Brazilijos genties pagamintus vėrinius ir išnykusio milžiniško tinginio odą. Šios salės sienas puošia keturi bareljefai, kuriuose išgraviruoti žodžiai atspindintys T. Roosevelt mintis apie apie jaunystę, gamtą, vyriškumą ir valstybę. Salėje taip pat yra trys monumentalios freskos, vaizduojančios T. Roosevelt vadovavimą statant Panamos kanalą (šiaurinė siena), jo vaidmenį derantis dėl 1905 m. Portsmuto sutarties tarp Rusijos ir Japonijos, už kurią jis 1906 m. gavo Nobelio premiją (pietinė siena) ir jo 1909–1910 m. ekspediciją į Afriką (vakarinė siena).
 |
| Laukiamoji salė |
Po tokios įžangos žengiame į muziejaus sales. Sunku rasti didesnį ir įspūdingesnį gamtos istorijos muziejų. Muziejus buvo atidarytas 1871 m. gegužės 22 d. Centrinio parko „Arsenal“ pastate, o štai pirmasis specialiai muziejui pastatytas pastatas atidarytas 1877 m. gruodžio 22 d. į kurį perkelti eksponatai iš ,,Arsenal". Bėgant metams buvo pastatyta daugybė naujų priestatų, įskaitant pagrindinio įėjimo paviljoną pavadintą Theodore Roosevelt vardu.
 |
| Afrikos žinduolių salė, dramblių būrys, kurių vieną iš jų 1909 m. nušovė prezidentas Theodore Roosevelt per egzempliorių rinkimo kelionę į Afriką |
Detaliai apie muziejaus sales tikrai nepasakosiu, tik paminėsiu, kad šiuo metu muziejuje saugoma virš 30 mln. eksponatų, o nuolatinės ekspozicijos išsidėsčiusios daugiau nei 40-yje salių ir apima beveik visą Žemės planetos gamtos istoriją. Taigi nenuostabu, kad šis muziejus yra viena populiariausių lankytinų vietų JAV (kasmet jame apsilanko daugiau nei 5 mln. žmonių). O štai lankomumo aukštumas muziejus pasiekė po 2006 m. pasirodžius filmui „Naktis muziejuje“.
 |
| Skraidančio dinozauro skeletas |
 |
Įspūdingos architektūros Richardo Gilderio mokslo, švietimo ir inovacijų centras yra naujausias muziejaus sparnas. Jame pristatoma entomologijos ekspozicija |
 |
| Įspūdingi bičių korių muliažai |
Ir keletas įdomių faktų iš muziejaus gyvenimo:
– 1964 m. spalio 29 d., banglentininkas iš Majamio Jack'as Murphy, su dviem bendrininkais įsilaužė į muziejaus Morgano brangakmenių ir mineralų salę ir pagrobė didžiausią pasaulyje safyrą, 100 karatų rubiną ir kitus brangakmenius. J. Murphy šiam nusikaltimui įkvėpė filmas „Topkapi“, kuriame rodomas Stambulo Topkapi rūmų muziejaus apiplėšimas.Vėliau vyrai buvo sugauti ir įkalinti, tačiau kai kurie akmenys niekada nebuvo rasti.
– gyvūnų dioramos yra šokiruojamai tikroviškos, o to pasiekta apgalvojant kiekvieną detalę. Kai 2012 m. buvo atnaujinta šakiaragių diorama, autentiškumui užtikrinti ant žemės buvo užberti maži išmatų rutuliukai . Išmatos buvo surinktos rančoje Montanoje, tada liofilizuotos ir kavos samteliu supiltos į vietą.
– mėlynasis banginis yra didžiausias kada nors Žemėje gyvenęs gyvūnas, todėl visiškai logiška, kad muziejaus replika yra tikrojo dydžio ir siekia daugiau, nei 28 metrus. Banginio modelis valomas kartą per metus dulkių siurbliais ir ilgakočiais šepečiais. Valymo procesas nuo galvos iki uodegos trunka tris dienas.
 |
| Tarp muziejaus eksponatų |
Tai tiek trumpai apie Museum of Natural History. Šiandien mūsų laukia dar vienas malonumas – tai Naujojo Amsterdamo teatre rodomas miuziklas ,,Aladdin".
26. NEW AMSTERDAM THEATRE (Naujasis Amsterdamo teartas) tai vienas iš daugelio Brodvėjaus teatrų, įsikūręs pietiniame Times Square gale. Naujojo Amsterdamo teatro pastatas pastatytas 1903 m., salėje yra net 1702 vietos išdėstytos per 3 aukštus. Salės puošyba primena Art Deco stilių ir nuteikia šventei.
 |
| New Amsterdam Theatre žiūrovų salės vaizdas |
Spektaklis ,,Aladdin" pastatytas arabų pasakos apie Aladiną ir stebuklingą lempą motyvais. Nenuostabu, kad jame labai daug ryškių spalvų ir auksu žėrinčių kostiumų. Tačiau ne tik vizualizacija kelia susižavėjimą, pakeri ir muzika (džiazinės improvizacijos), ir vokalas, ir vaidyba. Visas komplektas gerų emocijų, kuriomis užbaigėme šios dienos pasivaikščiojimą po NYC.
Išaušo paskutinė diena NYC, nors lankytinų objektų dar yra ne vienas, bet mes tiesiog einame pasivaikščioti po miestą, tiksliau, vėl po Manhataną. Nuklystame į Park Avenue, kur gatvės žalioje oazėje pastebime kelias žmonių su lagamainais skulptūras. Būtų skulptūros kaip skulptūros, jei ne vietoje liemens žiojėjanti skylė. Tai garsaus prancūzų menininko Bruno Catalano figūrinių skulptūrų serija ,,Les Voyageurs" (Keliautojai), skirta emigrantams. Kiekviena skulptūra vaizduoja žmogų, kuris atrodo įstrigęs pusiaukelėje, galbūt įstrigęs tarp praeities ir dabarties.
 |
| Bruno Catalano ,,Les Voyageurs" |
Pereiname skersai gatvę ir pasukę už kampo įsiliejame į Madison Avenue. Visos NYC gatvės savo dangoraižiais panašios viena į kitą. Tačiau tarp dangoraižių, lyg maži architektūriniai stebuklai, įsiterpę XVIII-XIX ar XX a. pradžios statiniai. Tai suteikia miestui žavesio, o mums džiaugsmo, juos atradus. Štai ir dabar, visai netikėtai, atsiduriame prie išskirtinio statinio – Morgan Library (Morgano bibliotekos).
 |
| Madison Avenue |
Mūsų dienos planuose nebuvo tikslo lankytis šioje bibliotekoje (nors esu girdėjusi apie unikalų jos interjerą ir turtingą kolekciją), tačiau bent trumpam pasmalsaujame, kaip gi atrodo biblioteka iš vidaus. Ne, bilieto neperkame, apsidairome knygyne, kuris yra pastato pirmame aukšte. Jo interjeras puikiai nuteikia tam, ką būtų galima pamatyti bibliotekoje ir muziejuje.
 |
| Morgan Library knygynas |
Bibliotekos istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje, kai bankininkas J. P. Morganas, surinkęs tūkstančius rankraščių, knygų, natų ir kitų eksponatų, 1906 m. pastatė pagrindinį pastatą ir įkurdino ten savo kolekciją. Biblioteką viešąja įstaiga 1924 m. pagal tėvo testamentą pavertė JP Morgano sūnus Johnas Pierpontas Morganas jaunesnysis. Morgano bibliotekos ir muziejaus kolekcijoje yra daugiau nei 350 000 objektų, tarp kurių galima pamatyti Charles Dickens, Honoré de Balzac, Jane Austen, Marko Twain, Wolfgang Amadeus Mozart, Ludvig van Beethoven ir Franz Peter Schubert kūrinių originalus. Tad jei domina ir turite laiko, būtinai apsilankykite. Mums, deja, apsilankyti šioje bibliotekoje laiko nebeužteko.
Toliau pasivaikščiojimo žingsneliu ėjome NYC gatvėmis link pirmojo šiandienos tikslo – BANKSY muziejaus. Taip lėtai, atsipūtus, stebint miesto gyvenimą ėjimas yra įdomus tuo, kad leidžia daug ką pastebėti, ko nebūtum užfiksavęs skubėdamas: tai ir kavinių vitrinos, ir grafičiai, ir plakatai ir dar daug įvairių smulkmenų.
 |
| Frank Sinatra dainos atgarsiai |
Praėjome ir pro Metrapolitan muziejaus (The Metropolitan Museum of Art), ir pro Metropolitan operos (Metropolitan Opera House) pastatus. Užsukę nebuvome. Dar būdama Lietuvoje labai intensyviai ieškojau bilietų į operą, deja, dar neprasidėjęs sezonas ir opera uždaryta. O Metropolitan muziejuje esu lankiusis anksčiau (labai vertas dėmesio ir, turėdama daugiau laiko, tikrai pakartočiau apsilankymą), tad šiuo kartu pasirinkome kitus lankytinus objektus.
 |
| The Metropolitan Museum of Art |
 |
| The Metropolitan Museum of Art (Met Museum) |
Ir dar kelios nuotraukos iš NYC gatvių ir skersgatvių.
 |
| Hipių judėjimas vis dar gyvas! Peace sign. |
 |
| Pašto dėžutė |
 |
| Garažai |
 |
| Gyvenimas sunkus? Užeikite ir rasite atsakymus į visus klausimus :) |
27. BANKSY MUSEUM. Ir štai, galų gale, apsukę penkiolika ratų aplinkui (tikslingai) pasiekėme Canal Street 277 numeriu pažymėtą namą, kuriame įsikūręs Banksy darbų muziejus.
 |
| Kas tas Banksy? |
Tai didžiausia pasaulyje (virš 160 kūrinių) Banksy natūralaus dydžio freskų ir meno kūrinių kolekcija. Kadangi apie 85–90 % originalių Banksy gatvės darbų pasaulyje jau yra sunaikinti, uždažyti ar kitaip sunykę, parodos tikslas yra profesionalių gatvės menininkų pagalba atkurti tikslią jų išvaizdą, tekstūrą, plytų ar betono sienas bei aplinką. Ir svarbu žinoti, kad ši paroda yra neautorizuota, t.y., pats menininkas prie jos kūrimo neprisidėjo.
 |
| Mobile Lovers |
Esama įvairių nuomonių dėl Banksy tapatybės, kurią menininkas kruopščiai slepia, todėl sklando įvairūs gandai, jog jis gali būti moteris, bet gali būti ir menininkų grupė, o štai agentūra „Reuters“ yra „nepaneigiamai“ įsitikinusi, kad menininkas yra 51-ųjų sulaukęs Robin Gunningham iš Bristolio. To įrodymu laikoma jo 2022 m. kelionė į Ukrainą, jo bendražygių paskelbtos nuotraukos. Pasak tyrimo autorių, vyras prieš keletą metų pasikeitė vardą į kur kas dažnesnį David Jones, kad išvengtų atpažinimo. Pats Banksy šios versijos kol kas nei patvirtino, nei paneigė.
Pirmieji Bansky grafičiai pasirodė 1993 m. Anglijos Bristolio mieste. Banksy išsiskiria ir lengvai atpažįstamas savo grafičių stiliumi ir temomis, kurios atliepia socialines gyvenimo problemas ir ydas: migrantų krizę, klimato kaitą, masinį turizmą, godumą, vartotojiškumą, veidmainiškumą, susvetimėjimą, smurtą, skurdą. Banksy yra menininkas, kuris neeksponuoja savo darbų muziejuose, nes mano, kad visuomenė už meną neturėtų mokėti.
 |
| Kokią mūsų ydą atliepia šis Banksy darbas? |
Banksy grafičių pavadinimai dažnai nevienareikšmiai, kontrastuojantys su siužetu. Dažni kūrinių veikėjai – vaikai, senukai, policininkai, beždžionės, žiurkės; vaizdai neretai papildomi šūkiais. Rimtas problemas jis pateikia paprasta, satyrine trafaretinio meno kalba, dažnai susijusia su konkrečiu politiniu kontekstu. Vienas garsiausių jo trafaretų yra „Flowers Thrower" (Gėlių metikas), pavaizduotas ant sienos, skiriančios Izraelį ir Palestiną. Trafaretas, kuriuo Banksy išreiškia paramą Palestinai, tapo taikos simboliu.
 |
| Aš ir Gėlių metikas |
Banksy mėgsta provokuoti: 2013 metais laikinai gyvendamas Niujorke Banksy persirengė gatvės pardavėju ir pasistatęs stendą Centriniame parke pardavinėjo originalius paveikslus už 60 dolerių. Buvo parduoti tik aštuoni kūriniai, kuriuos Banksy patvirtino savo interneto svetainėje.
O štai 2018 Sotheby’s aukcione Londone už daugiau nei milijoną svarų sterlingų pardavus jo paveikslą Girl with Balloon (Mergaitė su balionu), įsijungė rėmuose įtaisytas smulkintuvas, kuris į juosteles sukarpė maždaug pusę kūrinio. Banksy prisipažino sumontavęs mechanizmą; apgadintas kūrinys gavo naują pavadinimą – Love is in the bin (Meilė šiukšliadėžėje) – ir yra laikomas naujai sukurtu kūriniu.
 |
| Girl with Balloon |
Banksy yra suorganizavęs parodų ir perfomansų. 2003 m. parodoje Londone jis parodė piešinius ant gyvų kiaulių. 2005 m. parodoje „Crude Oils“ pademonstravo vandalizuotas garsių menininkų, pvz., Claude Monet, Vincent van Gogh, E. Lancaster Hooper ir kitų, paveikslų replikas. Pavyzdžiui, Claude Monet paveikslo „Lelijos“ replika buvo papildyta šiukšlių ir parduotuvės vežimėlių vaizdais.
 |
| Show me the Monet |
Tai štai koks tas Banksy ir unikalūs jo darbai. Labai džiaugėmės, kad užmatėmė reklaminį plakatą (na ką ten plakatą, tiesiog užrašą, kad yra toks Banksy darbų muziejus) apie šį muziejų ir jį susiradome. Žinoma, tai ne MoMa ir ne Met Museum, tačiau Banksy yra tikras šiuolaikinio gatvės meno korifėjus ir jo darbus būtina pamatyti (Banksy Museum in New York City | The largest collection of Banksy's life-sized murals and artwork in the world)
Kitas šios dienos objektas – Empire State Building ir vakarėjančio NYC panorama.
26. EMPIRE STATE BUILDING yra 102 aukštų Art Deco stiliaus dangoraižis, stovintis Manhatane, Penktojoje aveniu. Tai dar vienas iš NYC simbolių, kurį galima pamatyti ant atvirukų bei suvenyrų, kuris ne kartą buvo pasirinktas kaip filmų veiksmo vieta.
 |
| Empire State Building |
Empire State Building statyba prasidėjo 1930 m. kovo 17 d., o baigėsi – 1931 m. gegužės 1 d. Tai gi, šio tiems laikams milžiniško dangoraižio statyba užtruko vos 410 dienų. Prie pastato dieną naktį darbavosi 3500 darbuotojų. Stulbinantis greitis turėjo savo kainą – statybų metu žuvo mažiausiai penki darbuotojai. Įdomu tai, kad pirmieji 30 aukštų buvo baigti dar net nesuderinus pirmojo aukšto projekto! Nepaisant milžiniško susidomėjimo, jo gyvavimą lėmė tuo metu vykusi Didžioji depresija – didelė dalis biurų patalpų liko neišnuomotos, todėl pastatas buvo pavadintas „Tuščiu valstijos pastatu“. Prireikė beveik 20 metų, kol pastatas tapo pelningu.
 |
| Tarp pastatų matoma Empire State Building konkurento Chrysler Building smailė |
Statybų metu vyko arši kova dėl aukščiausio pasaulyje pastato titulo. Chrysler Building šį titulą pelnė 1929 m., o štai jau 1931 m aukščiausiu pastatu paskelbtas Empire State Building. Pastato aukštis siekė 381 metrą dėl smailės, kurios aikštelė iš pradžių buvo numatyta kaip dirižablių nusileidimo vieta. Nors 1931 m. per televiziją buvo parodyta prie pastato smailės švartuojamo JAV karinio jūrų laivyno lėktuvo nuotrauka, iš tikrųjų joks laivas ten niekada neprišvartavo – tai buvo tiesiog pastato rėmėjų surengtas reklaminis triukas. Ar iš tikrųjų buvo planų jį kada nors naudoti kaip nusileidimo aikštelę, diskutuotina. 1950 m. buvo pridėta 68 metrų aukščio antena, todėl bendras pastato aukštis padidėjo iki 449 metrų, tačiau 1985 m., pakeitus anteną, aukštis sumažėjo iki 443 metrų ir jau nebegalėjo konkuruoti su 1972 m. atidarytu Pasaulio prekybos centru. Šiuo metu Empire State Building aukščiu lenkia ne vienas NYC pastatas, tačiau jame įrengtos apžvalgos aikštelės dar ir šiandien sutraukia minias turistų.
 |
| Foto prieš kylant į aukštybes |
Tarp tų norinčių pasigrožėti NYC iš paukščio skrydžio buvome ir mes. Bilietus į 86 aukšte esančią terasą nusipirkome iš anksto, tad atvykę pasirinktu laiku į pastatą patekome be jokių kliūčių (bilietai į Empire State Building 86 aukšto terasą).
Tačiau ne vien apžvalgos aikštelė domina čia apsilankiusius turistus, foje yra ne vienas objektas iliustruojantis pastato statybą, o besikelinat liftu galima pasijusti statybų aikštelės darbininku, kurio dėka kyla įspūdingas statinys.
 |
| Gyvenimą stebime pro žiūroną |
Empire State Building iškilo prieš tai nugriovus čia stovėjusį išskirtinės architektūros ,,Waldorf-Astoria" viešbutį. Per foje esantį žiūroną vizualiai galima nusikelti į tuos metus, kai dar stovėjo ,,Waldorf-Astoria" viešbutis, kai gatvėmis riedėjo oldsmobiliai, o šveicoriai pagarbiai duris atverdavo kilmingiems svečiams.
 |
| Mažas langellis mus nukelia į 1920 metus |
Po kelių minučių, vos įžengus į kitą foje, mus pagauna Empire State Building statybų triukšmas. Įkvėptas istorinės Lewiso Hine'o fotografijos sukurtas filmas, kuris Empire State Building lankytojus nukelia į statybų centrą, kur apsupti geležies dirbinių gamintojų ir mūrininkų, šaukiančių per mašinų riaumojimą, perstumdančių plienines sijas į savo vietas ir įkalančių įkaitintas kniedes, kyla nauji statinio aukštai. Tame pat foje tikroviškos bronzinės besišnekučiuojančių darbininkų skulptūros suteikia galimybę prisėsti tarp jų ir paklausyti, apie ką diskutuoja ir, žinoma, nusifotografuoti šiame chaose.
 |
| Pokalbis su Empire State darbininkais |
Kaip minėjau, Empire State Building ne kartą buvo virtęs filmavimo aikštele, o vienas iš filmų, prisidėjusių prie Empire State Building populiarumo, yra ,,King Kongas", tad nenuostabu, jog šiame pastate gali su juo susidurti akis į akį :) Be to, gali ne tik pažiūrėti, bet ir paliesti bei nusifotografuoti.
 |
| Kong Kong |
Galiausiai, įveikiusios visas mus tykojusias kliūtis, išeiname į apžvalgos aikštelę. Saulė dar nenusileidusi, todėl dar galime pasigrožėti paskutiniais saulės atspindžiais NYC dangoraižiuose.
 |
Dar pusvalandis ir miestą apsigobia tamsa, o languose įsižiebia šviesos. Iš aukštai NYC atrodo lyg iš pasakos, galėtumei taip stovėti ir grožėtis visą naktį. Tačiau apžvalgos aikštelės darbo laikas yra ribotas, tenka leistis žemyn.
 |
| Saulei leidžiantis |
O besileidžiant žemyn iškyla kažkada skaityta informacija, kad nuo žemutinio aukšto iki 86 aukšto čia vyksta bėgimo laiptais – Empire State Building Run-Up – lenktynės. Rekordinis 1576 laiptelių įveikimo laikas – 9 minutės ir 33 sekundės, kurį 2003 m. pasiekė australų dviratininkas Paul'as Crake'as. Neįtikėtina!
 |
| Naktinis NYC |
27. ARTHUR'S TAVERNA. Pasigrožėję vakariniu NYC iš viršaus vėl išeiname į šurmuliuojančias gatves. Paskutinis vakaras Didžiajame Obuolyje, todėl ieškome kur prisėsti pavakaroti. Ieškome, nes nepagalvojome, kad norint vakare patekti į bliuzo ar džiazo barą reikia rezervuoti vietas. Teko ieškoti vietos, kur galėtume patekti be rezervacijos ir mums pasisekė užklysti į Arthur's Taverna (West Village, 57 Grove St., 10014 NYC).
 |
| Salė buvo sausakimša |
Klasikinė užeiga veikianti nuo 1937 m., kur vakarais groja džazą. Erdvė nedidelė, labai jauki, tad nenuostabu, kad salė jau buvo sausakimša, tačiau mus dar įleido. Vietų prie baro, o ką jau kalbėti apie staliuką, nebuvo. Atsistojome kamputyje prie scenos, nusipirkome po kokteilį ir trypčiojam į muzikos ritmą.
 |
Neilgai trypčiojom, priėjo savininkas, pašnekino ir atnešė kėdes, o dar vėliau ir prie staliuko visai šalia scenos pasodino. Vakaras buvo puikus, tačiau su giliu liūdesiu teko palikti barą dar nesibaigus programai. Pabijojome ilgiau užsibūti ir besibaigiant dvyliktai atsisveikinome ir nužingsniavome link metro. Ir gerai padarėme, nes vėliau būtų tekę kviesti taksi arba miegoti bare :)
28. ROOSEVELT ISLAND (Ruzvelto sala). Šiandien skrendame namo, tačiau skrydis suplanuotas tik pavakare, ryte dar spėjame nulėkti į Roosevelt Island (buto šeimininkės Michelle rekomendacija). Važiuojame metro iki 2nd Ave/E 60th st sankirtos, kur yra keltuvo stotelė. Sulipame į raudoną keltuvą ir palengva ,,skrendame" per Eeast River. Kaip ir minėjo šeimininkė, vaizdai pro keltuvo langą verti milijono – visas Manhatanas kaip ant delno, o po kojomis driekiasi Kvinzboro tiltas.
 |
| Kvinzboro tiltas |
Remiantis archeologiniais kasinėjimais, Ruzvelto salos pirmieji gyventojai buvo paleoindėnai, vėliau čia gyveno Lenape indėnų grupės atstovai, kurie salą pavadino Minnehanonck (galimi vertimai „ilgoji sala“ arba „malonu būti saloje“). Kolonijiniais laikais olandai salą vadino Blackwell sala, o 1973 m. ji pervadinta buvusio JAV prezidento Franklino D. Ruzvelto vardu ir pertvarkyta į gyvenamųjų rajonų kompleksą. Dabar čia gyvena apie 12 tūkstančių gyventojų.
Daugiau kaip 3 km ilgio ir tik apie 200 m pločio sala, esanti viduryje East River upės, traukia vietos gyventojus gražiais pavivaikščiojimų takais palei upę su nepakartojamais Manhatano vaizdais ir istoriniu ligoninės memorialu. Čia 1856-1972 m. buvo gydomos užkrečiamosios ligos, ypač raupai. Šiauriniame salos gale galima apeiti akmeninį 1872 m. statytą švyturį. Sakoma, norint ramiai pasižvalgyti po salą, reiktų bent 2 valandų. Deja, mes tiek laiko nebeturėjome. Išlipome iš kelto, paėjome kelis žingsnius pėsčiųjų taku ir atgal į keltą - lėktuvas nelauks.
Pasiimti daiktų į nakvynės vietą atlėkėme likus mažiau nei 3 valandoms iki skrydžio, tad į oro uostą teko važiuoti taksi. Ačiū Michelle, kuri labai greitai viską suorganizavo ir mes nepavėlavome į lėktuvą. Iki kitų susitikimų, Didysis Obuoly!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą