Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2023 m. gruodžio 7 d., ketvirtadienis

Kristin Steinsdottir Šviesė

  Viršelis. Kristin Steinsdottir Šviesė (Ljosa), Alma littera, 2021 m., iš islandų kalbos vertė Jūratė Akucevičiūtė, 222 p.
  Apie knygą. Kristin Steinsdottir romanas „Šviesė“ parašytas remiantis autorės močiutės gyvenimo istorija. Jaudinantis pasakojimas, primenantis Herbjorg Wassmo knygas, laimėjo Islandų moterų literatūros premiją, o už savo indėlį į šalies literatūrą rašytoja pagerbta aukščiausiu Islandijos valstybės apdovanojimu – Sakalo ordinu.
  XIX a. pabaigoje, nuošaliame Rytų Islandijos kaimelyje, ledynų, jūros ir plikų laukų apsuptyje gyvena mergaitė Paulina, kurią visi vadina Šviese. Atšiaurios gamtos žemėje gyvenimas nėra lengvas, bet Šviesė auga laiminga, apsupta seserų ir brolių, dievinanti savo tėvą – kaimo seniūną bei gydytoją homeopatą – ir nepatirianti didesnių negandų nei bet kuris kitas kaimo ar šalies gyventojas.
  Bundant Šviesės moteriškumui, ima busti ir jos jausmai. Mergina įsimyli pas tėvą atvykusį gydytis jauną vyrą, o ir šis jai neabejingas. Tačiau pats ištikimybe niekad nepasižymėjęs tėvas nutaria, kad ši santuoka nieko gero neduos, ir išskiria jaunuolius, išsiųsdamas Šviesę mokytis į sostinę Reikjaviką.
   Pirmosios meilės praradimas bei naujos aplinkos dirgikliai išjudina ir taip netvirtą Šviesės psichologinę pusiausvyrą. Paulina – dabar jau moteris – vis sunkiau susitaiko su realybe ir ieško paguodos fantazijų bei iliuzijų pasaulyje. Prieš skaitytojo akis pamažu skleidžiasi užburianti unikalios moters gyvenimo istorija. 
   Mano nuomonė. Labai šilta knyga apie šaltą kraštą – Islandiją. Knygoje pasakojama apie moters dalią XIX a. pabaigos -XX a. pradžios kaime. Iš knygos tiesiog spinduliuoja šviesa, pasitikėjimas, optimizmas. Ją tiesiog gera skaityti. Knygos siužetas lyg ir padalintas į dvi dalis. Jei pirmoje knygos pusėje pasakojimas eina iš herojės lūpų, tai kuo toliau, tuo daugiau intarpų iš jos dukters lūpų. Ir ne be priežasties, nes vaikystėje herojės susikurtos fantazijos palengva tampa jos realybe, jos pasauliu. Ir tik šeima gali suprasti ir mylėti tokį žmogų, nes pašaliečiams tai yra sunkiai suvokiama, priimtina tik kai psichinė liga.