Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2015 m. liepos 25 d., šeštadienis

Jeffery Archer Klaidingas įspūdis


 

Žanras. Detektyvas.
Viršelis. Jeffery Archer (tariasi Džefris Arčeris) Klaidingas įspūdis (False Impression), leidykla Obuolys, 2009 m., iš anglų kalbos vertė Jurgita Jėrinaitė, 416 p.
Apie autorių. Jeffrey Hoeward Archer gimė 1940 m. Londone, tačiau savo vaikystę opraleido gražiame miestelyje prie jūros Somerset. Čia jis baigė Wellingtono mokyklą, vėliau įstojo į Oksfordo universitetą.
   Dažnai sakoma, kad asmeninė rašytojo gyvenimo istorija būtų puikiu tarptautiniu bestseleriu.  Karjerą pradėjęs kaip politikas, Jeffrey Archer mėgavosi sėkme ir net ėmėsi rizikongo investavimo į besikuriančias kompanijas. Deja, kartą dėl to subankrutavęs, turėjo laikinai pasitraukti ir iš politikos. Tačiau tai tapo paskata pirmajam romanui ,,Nė skatiku daugiau, nė skatiku mažiau" parašyti. Romanas pasirodė 1976 m. ir iš karto susilaukė milžiniškos sėkmės. Vėliau su konservatorių partija vėl grįžo prie politikos, vėliau dėl skandalų ir įkalinimo vėl turėjo pasitraukti iš politinės arenos. Tačiau įgyta patirtis davė peno dar 25 knygoms parašyti. Jo romanai leidžiami 97 pasaulio šalyse beveik 40 kalbų. Pagal jo knygas sukurtas ne vienas filmas ir TV serialas.
Jeffrey Hoeward Archer vedęs Mary Doreen Weeden, turi du sūnus William (1972) ir James (1974)

Apie knygą.  2001 m rugsėjo 11-oji. Prieš tai, kai du lėktuvai atsimušė į Pasaulio Prekybos centro bokštus dvynius, prikaustydami viso pasaulio dėmesį, už tūkstančių kilometrų viena garbinga Anglijos aristokratė priima skausmingą sprendimą. Sunkia širdimi ji ryžtasi paaukoti iš kartos į kartą  keliavusį originalų van Gogo paveikslą, kad nuo kreditorių išgelbėtų šeimos dvarą. Viktorija Ventvort sėdasi rašyti laiško savo seseriai, kai į kambarį slapčia įsmunka žudikas ir perrėžia jai gerklę...
 O tuo metu Šiauriniame bokšte  nekantriai tikėdamasis geidžiamos naujienos lūkuriuoja prieštaringai vertinamas bankininkas, kuriam netrukus atkeliaus kraupus siuntinys: moters ausis su deimantiniu auskaru...
    Tuo tarpu jauna meno ekspertė Ana Petresku  pradeda iš pažiūros eilinę saulėtą dieną žemutiniame Manchatene, kuri netrukus virs pragaru visam Niujorkui, o ją įtrauks į aštuoniolikos dienų kvapą gniaužiantį katės ir pelės žaidimą, kuriame šokiruojančią mįslę prieš šimtmečius užminė pats van Gogas.

Mano nuomonė. Meno vertybių vagystės bei noras bet kokia kaina jas turėti yra šios knygos varomoji jėga. Galvosūkių neapstu, nekyla klausimų: kas tai galėtų būti, kodėl taip pasielgė personažas. Viskas aišku, iš anksto apibrėžta - siauras meno kolekcionierių, nusikaltėlių ir detektyvų ratas, šiek tiek istorinės praeities ir keli meno vertybių aukcionų užkulisių momentai bei neįmantrus siužetas. Skaityti buvo lengva, tačiau kad būtų itin įdomu ir intriga būtų išlaikyta iki knygos pabaigos, deja, negaliu pasakyti.  Tiesiog knyga vienam vakarui, kai po ranka nėra geresnio kūrinio. 

Įvertinimas. 3/5

Zoë Ferraris Skraisčių miestas


Knygos „Skraisčių miestas“  viršelis

 Vienas sakinys. ,,Tyla būna dvejopa. Viena - transcendentali, užgožianti žmogaus ego ir suteikianti jam pojūtį, kad jis susijęs su visatinės sąmonės dvasia. Kita - kai viskas aplinkui tarsi pranyksta; tada žmogus bauginamai praranda laiko ir savasties nuovoką ir jo pojūčiai žiauriai kenčia nuo atskirties." (372 p.)
   Žanras. Detektyvas.
 Viršelis. Zoë Ferraris (tariasi Zoja Feraris) Skraisčių miestas (City of Veils), leidykla Alma littera, 2012 m., iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis,   432 p.
  Apie autorę.  Zoë Ferraris gimė 1972 m. JAV, Oklahomoje. Mokslus baigė Kolumbijos universitete. 1992 m. ištekėjo už beduino, turinčio arabų ir palestiniečių kraujo. Jie susitiko Amerikoje ir čia susituokė, susilaukė dukters. Po pirmojo Persijos įlankos karo visa šeima persikėlė į Saudo Arabiją Džidos mietą ir gyveno gausioje arabų ir palestiniečių giminėje, pirmą kartą įsileidusioje į savo tarpą amerikietę. Savo romanus ,,Liepsnojantis smėlis" bei ,,Skraisčių miestas" Zoë parašė remdamasi savo gyvenimo Saudo Arabijoje patirtimi. Šiuo metu rašytoja išsiskyrusi ir gyvena San Franciske.
Apie knygą. Saudo Arabijos moterys privalo gyventi tyliai, griežtai laikydamosi islamo įstatymų ir tradicijų. Tačiau Katia, viena iš saujelės moterų Džidos teismo medicinos centre, pasiryžusi darbais įrodyti, ko yra verta. Kai ant jūros kranto randamas žvėriškai nužudytos merginos kūnas, detektyvai turi mažai vilties, kad šis nusikaltimas netaps dar viena neišaiškinta žmogžudyste. Mieste, kur moterys konservatyvaus islamo verčiamos nešioti skraistes ir gyvos būdamos yra tokios pat beveidės kaip ši auka, tai šiurpiai įprasta. Jeigu nužudytoji - dar viena šeimininko užmušta tarnaitė, rasti jos mirties kaltininką bus bemaž neįmanoma. Katia nenuleidžia rankų bandydama nustatyti moters tapatybę ir rasti žudiką. Netrukus ji išsiaiškina, kad nužudyta mergina buvo dokumentinių filmų kūrėja, vardu Leila.  Dėl savo prieštaringai vertinamo darbo ji galėjo įgyti daugybę priešų, bet kas yra tikrasis nusikaltėlis, turės išsiaiškinti Katia ir jos draugas Najiras. 
  Mano nuomonė. Detektyvas, kuriame labai detaliai atskleidžiama Saudo Arabijoje vyraujantis požiūris į moteris, kuriame daugiau informacijos ir ji įdomiau pateikta, nei kituose mano skaitytuose romanuose apie musulmoniškus kraštus. Su didžiulėm išlygom šį romaną galėčiau pavadinti detektyvu. Taip, yra žmogžudystė ir jos tyrimas, tačiau kitos siužetinės linijos daug įdo,mesnės ir būtent jos verčia skaityti puslapį po puslapio. Knygoje apstu visko: ir buities bei papročių ir meilės peripetijų, ir šeiminio gyvenimo užkulisių, ir gamtos grožio bei nuožmumo (ypač įspūdingas smėlio audros aprašymas), ir specifinio, tik šiai šaliai būdingo, detektyvų (ypač moterų) darbo. Romane gyvai susipina vakarų ir rytų kultūros. Siūlau paskaityti, tikrai atrasite kažką naujo ir įdomaus, juk ši šalis mums taip mažai pažįstama. 
   Įvertinimas. 4/5

Jojo Moyes Paskutinis mylimojo laiškas


paskutinislaiskas

Vienas sakinys. ,,Juk tam, kad mylėtum reikia drąsos?" (388 p.)

Žanras. Meilės romanas.

Viršelis. Jojo Moyes (tarti Džodžo MojesPaskutinis mylimojo laiškas (The last letter from your lover ), leidykla Jotema, 2014 m., iš anglų kalbos vertė Paulė Budraitė, 480 p.


Apie autorę. Britų rašytoja ir žurnalistė Jojo Moyes gimė 1969 m. Londone. jaunystėje būsima rašytoja išbandė daugybę profesijų. ji dirbo autobuso kontroliere, surinkinėjo Brailio tekstą akliesiems, rašė įvairias brošiūras paaugliams ir jaunimui. Mokėsi Londono universitete,  o 1992 m., laimėjusi britų dienraščio ,,The Independent" stipendiją, įstojo į aspirantūrą.Vėliau rašė straipsniu ,,The Independent", dirbo ,,Sunday Morning Post" korespondente Honkonge. 20002 m. pasiroddė jos pirmoji knyga ,,Priglaudžiantis lietus" (Sheltering rain). Rašytoja galėjo versti vien iš savo pajamų už parduotus tiražus, tačiau ji ir toliau dirbo žurnalistinį darbą. Dabar jau ,,The Daily Thelegraph" laikraštyje. Vėliau pasirodė eilė jos romanų: Užjūrio vaisiai (Foreign fruit, 2003), Povo imperija (The Peacock emporium, 2004), Nuotakų laivas (The ship of Bbides, 2005), Sidabrinė įlanka (Silver bay, 2007), Nakties muzika (Night music, 2008), Arklių dresiruotoja (The horse dancer, 2009), Paskutinis mylimojo laiškas (The last letter from your lover, 2012), Aš prieš tave (Me before you, 2012), Palikta mergina (The girl you left behind, 2012). Jojo Moyes yra viena iš nedaugelio autorių, kuriai du kartus pavyko laimėti Romantinių rašytojų asociacijos ,,Romantiškiausias metų romanas" kasmetinę premiją. Pirmą kartą ji buvo apdovanota 2004 m. už romaną ,,Užjūrio vaisiai", antrą kartą už romaną ,,Paskutinis mylimojo laiškas".  Dabartiniu metu Jojo Moyes kartu su vyru žurnalistu Charles Arthur ir trimis vaikais gyvena  kaime, Saffron Walden, Esekso grafystėje.

Apie knygą. Ligoninėje atgavusi sąmonę Dženiferė Stirling nieko neprisimena - nei tragiškos automobilio avarijos, per kurią ji ir susižalojo, nei savo vyro: moteris net nesuvokia, kas esanti. Dženiferė jaučiasi gyvenanti svetimą gyvenimą, kol netikėtai randa aistringą laišką, pasirašytą labai paprastai - B. Laiške prašoma palikti savo vyrą.
   Po kurio laiko tą patį paslaptingą laišką jauna žurnalistė Elė aptinka redakcijos archyvuose. Ji pameta galvą dėl perskaitytos istorijos ir viliasi, kad laiškas padės išgelbėti žlungančią karjerą.

Mano nuomonė. Romantiška meilės istorija su gera pabaiga - taip galiu apibūdinti šį romaną. Knygą visai netikėtai radau bibliotekoje tarp skaitomiausių.  Pastaruoju metu teko mayti daug gerų atsiliepimų apie šią autorę, todėl kilo natūralus noras pačiai paskaityti kokią nors jos knygą, Pasitaikė ši ir visai nesigailiu. Manu, tai puiki pažintis su autore, jos rašymo stiliumi bei žanru. Jei atvirai, tai aš tokių knygų vengiu. Per saldžios jos man. Tačiau ši - miela išimtis. Graži, subtili, puikiai papasakota romantiškos meilės istorija. Tegaliu tik pasidžiaugti, kad yra talentingų jaunų rašytojų puoselėjančių šį literatūros žanrą ir tempiančių jį už ausų iš lėkštų romanų liūno. Tikrai vertas dėmesio kūrinys. Dabar ieškosiu Jojo Moyes knygos ,,Aš prieš tave", ji, anot skaičiusių, pati geriausia rašytojos kūryboje, todėl aukščiausią įvertinimą pasilieku ateičiai.

Įvertinimas. 4/5