Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2016 m. vasario 22 d., pirmadienis

Marina Stepnova Lazario moterys


lazario moterys
Vienas sakinys. ,,Nuostabus pasaulis, kur netgi Dievas turi senelę, ir tai senelei galima pasiskųsti ne tik dėl nubrozdintų kelių, bet ir dėl sudaužytos širdies." 55 p.

Žanras. Meilės romanas.
Viršelis. Marina Stepnova   Lazario moterys (Марина Степнова  «Женщины Лазаря»), leidykla Tyto alba, Vilnius, 2015 m., iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis,    390 p.
Apie rašytoją. Marina Stepnova (mesgautine pavarde - Rovner) gimė 1971 m. Jefremove, Tulos srityje, karininko ir medikės šeimoje. Marina buvo antras vaikas šeimoje - ji turi vyresnį brolį.  1981 m. šeima persikėlė gyventi į Kišiniovą, kur būsima rašytoja baigė mokyklą ir 3 metus pasimokė Kišiniovo valstybinio universiteto Filologijos fakultete, vėliau mokslus tęsė M. Gorkio literatūros institute Maskvoje vėliau baigė pasaulinės literatūros aspirantūrą. Ištekėjo už Arsenijaus  Koneckio, tuo metu taip pat studijavusio literatūros institute. Deja, šeima iširo. Antroji santuoka rašytojai buvo sėkmingesnė, ji šiuo metu su šeima gyvena  ir dirba Maskvoje. 
  Marina Stepnova– rusų rašytoja, žurnalistė ir vertėja iš rumunų kalbos. Šiuo metu vadovauja žurnalui vyrams XXL. Ši autorė sugeba sėkmingai derinti komercinę žurnalistiką ir literatūrinę veiklą. Iš pradžių iš komercinės žurnalistės ir redaktorės niekas nesitikėjo literatūrinio talento, todėl jos romanai tapo tikru atradimu Rusijoje. Pirmasis romanas ,,Chirurgas" 2005 m. pateko į ilgąjį premijos ,,Nacionalinis bestseleris" sąrašą. Jis lyginamas su Patricko Suskindo ,,Kvepalais".    
Antrasis romanas  „Lazario moterys“ 2012 m. apdovanotas konkurso “Bolshaja kniga” bronzos premija ir pateko į ,,Rusų Bukerio" trumpąjį sąrašą, ,,Nacionalinio bestselerio" ir ,,Jasnaja Poliana" sąrašus. Tik neseniai pasirodžiusį trečiąjį M. Stepnovos romaną ,,Italų pamokos" kritikai jau spėjo išliaupsinti, žavėdamiesi jo sodria kalba ir savitu rašymo stiliumi. Belieka tik priminti, kad, skaitytojų džiaugsmui, jis jau išverstas į lietuvių kalbą.
   Apie knygą.  „Lazario moterys“ – knyga, pasakojanti dvidešimtojo amžiaus istoriją nuo jo pradžios iki mūsų dienų. Tai šeimos saga, kurios centre pagrindinis veikėjas, Lazaris Lindtas – našlaitis su tvirtu charakteriu ir neįtikėtinais gabumais fizikai bei chemijai. Tai neįtikėtina asmenybė, šviesos greičiu kylanti karjeros laiptais, stebina savo genialumu ir valdo mokslininkus bei politikus. Tačiau Lindtas, sovietinio mokslo šviesulys, tampa ir centrine trijų moterų likimų figūra. Bevaikę Marusią, savo mokytojo ir globėjo žmoną jis pamilsta ankstyvoje jaunystėje beviltiška, deginančia, anaiptol ne sūnaus ar draugo meile – tačiau ji taip niekada ir neprasiveržia į paviršių. Jaunutę Galiną jis sutinka po karo uždarame mieste kodiniu pavadinimu Enskas, įsimyli iki ausų ir jėga įsiveržia į jos gyvenimą, sugriaudamas jį ir pelnydamas tik su pasišlykštėjimu sumišusią neapykantą. Toji nepaykanta ilgam aptemdys ne tik Galinos, bet ir visų gyvenimą. Ir tik trečioji Lazario moteris, anūkė Lidočka paveldės senelio genialumą ir sugebės išsiveržti iš kankinančio šeimyninio scenarijaus, grąžindama ramybės ir meilės galimybę į Lazario Lindto amžiaus pradžioje užvirtą aistrų katilą.
„Lazario moterys“ – tikras romanas, įrodantis, jog vis dar įmanoma aistringai, protingai ir originaliai pasakoti apie meilę, neapykantą, aistrą ir pasibjaurėjimą, apie istoriją, karą ir mokslą.  

Mano nuomonė. Knygą nusipirkau dar rudenį, tačiau niekaip nepradėjau skaityti. Artėjant knygų mugei išgirdau, kad viena iš viešnių bus Marina Stepnova. Va, tuomet ir atėjo laikas ,,Lazario moterims".  Perskaičiau su didžiausiu malonumu - puiki knyga, ir, kas ypač reta pastaruoju metu, puikus Sigito Parulskio vertimas. Apie šią knygą jau tiek prirašyta ir tiek liaupsių jai skirta, kad nebežinau ką ir bepridurti. Galiu tik paantrinti, kad tai viena geriausių pastarojo meto verstinių knygų. O jei kalbėsime apie meilės romanus (knygą sąlyginai galima būtų priskirti šiam žanrui), tai ir geriausia. Būtent meilė šioje knygoje yra varomoji jėga ir pagrindinė veikėja. Meilė,  kuri šviečia lyg tolima, nepasiekiama žvaigždė, arba neišsipildžiusi meilė,  kuri virsta baisia neapykanta. 
   O ši meilės istorija vystosi, rutuliojais, blaškosi per šimtmetį, nuo XIX a. pabaigos iki perestrojkos Rusijos. Atrodo, knyga nėra stora, tačiau sodri kalba, detalės, būdingos tik tam ar kitam laikmečiui, labai vaizdžiai atskleidžia aprašomo vieno ar kito istorinio laikotarpio ypatumus ir sukuria tobulai realų vaizdą. 
  Tai gi, dar pakartosiu - puiki knyga, puikus vertėjo darbas. Belieka laukti knygų mugės, įsigyti naują autorės romaną ,,Italų pamokos" ir mėgautis jos talentu.
   Įvertinimas. 5/5