Grietinėčiai

   Šiandien mama iš parduotuvės atnešė kelis grietinėčius. Šie pyragėliai nukėlė mane į mokyklos laikus, kai bufete juos pirkdavome ir šlamšdavome, kakava užsigerdami. Pagalvojau, o kodėl gi man jų pačiai neišsikepus? Pagalvojau ir pradėjau tešlą minkyti.

   24 grietinėčiams iškepti reikia:

 
Tešlai:

100 g kambario temperatūros sviesto;

70 g cukraus;

žiupsnelio druskos;

1 kiaušinio;

100 g grietinės;

300 - 350 g miltų;

1 a. š. kepimo miltelių.

 Įdarui:

300 g 9 proc. riebumo varškės;

2 v. š. cukraus;

1 kiaušinio;

1 pakelis vanilinio cukraus.

 

Papildomai:

miltų stalui pabarstyti;

1 kiaušinio grietinėčiams aptepti;

cukraus pudros grietinėčiams apibarstyti.

 

    Sviestą su cukrumi išsukame iki baltumo. Įmušame kiaušinį, sukrečiame grietinę, įberiame druskos (labai nedaug) ir maišome iki vientisos masės. Tada suberiame miltus sumaišytus su kepimo milteliais. Suminkome tešlą ir padedame į šaldytuvą.

   Įdarui skirtą varškę pertriname per sietelį. Į varškę suberiame cukrų, vanilinį cukrų - išsukame. Įmušame kiaušinį - išsukame. Turi gautis vienalytė varškės masė.

   Traukiame tešlą iš šaldytuvo, atskiriame pusę jos. Stalą pabarstome miltais ir kočiojame gana plonai (3-4 mm). Tada imame 10 ar 12 cm skersmens stiklinę ir spaudžiame apskritimus. Ant apskritimų (šiek toliau nuo apskritimo centro) dedame po vieną arbatinį šaukštelį  varškės masės, kurią užklojame kitu apskritimo tešlos  šonu. Gauname 12 į virtinius panašių pyragėlių. Tik, skirtingai nei virtiniams, šonelių jiems neužspaudžiame.

    Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir sudedame grietinėčius. Aptepame juos kiaušinio plakiniu ir pašauname į iki 200 laipsnių įkaitusią orkaitę. Kepame 20-30 min, kol pyragėliai gražiai pagelsta. Traukiame iš orkaitės, leidžiame atvėsti ir apibarstome cukraus pudra.

    Tuo metu, kai pyragėliai aušta, traukiame kitą gabalą tešlos iš šaldytuvo ir kartojame procedūrą iš pradžių :)

   Baigus darbus – skanaujame: su kava, su arbata, su kakava, su pienu. Arba vienus. Skanaus!

Renata Šerelytė Raganos širdis

Viršelis. Renata Šerelytė  Raganos širdis, leidykla Alma littera, 2018 m., 222 psl.

Apie autorę. Renata Šerelytė gimė 1970 m. gegužės 11 d. Šimonyse, Kupiškio raj. 1986 m. žurnale „Moksleivis“ išspausdinti pirmieji eilėraščiai. 1988 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, o 1994 m. – lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Bendradarbiavo „Žvaigždutėje“, „7 meno dienose“, „Jaunimo gretose“.
 1995 m. pasirodė pirmasis novelių rinkinys „Žuvies darinėjimas“. 1996 m. įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleido dar keletą novelių rinkinių, knygų vaikams, kelis romanus.
Renatos Šerelytės novelės verstos į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų ir kitas kalbas.
Šiuo metu rašytoja gyvena Vilniuje.
  Apie knygą. Barbora Radvilaitė mūsų istorinėje ir literatūrinėje tradicijoje – bent jau kol kas – priklauso vyriškajai paradigmai. Pasitelkiant vyrišką logiką ir fiziologiją, ne kartą buvo bandyta įspėti ir paaiškinti šios moters paslaptį. Žinodama, kad tokie bandymai ne visada sėkmingi, šiame romane nesistengiau nieko „išaiškinti", – juk paslaptys mieliau paklūsta intuicijai nei logikai. – taip savo knygą pristato autorė.

  Mano nuomonė. Dar viena visiems puikiai žinomos Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos versija, tačiau šiuokart papasakota visai kitu kampu. Pagrindinė knygos veikėja šioje istorijoje yra Magdalena - nusigyvenusi bajoraitė, valkata, ragana, karalienės Bonos tarnaitė ir Barboros Radvilaitės patikėtinė. Knygoje kaip gerai nutapytame paveiksle susilieja šviesa ir šešėliai, o tarp jų, tarsi jungiamoji grandis, laviruoja Magdalena.  Man patiko.
  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).