Alina Bronsky Paskutinė babos Dunjos meilė

 

Viršelis. Alina Bronsky Paskutinė babos Dunjos meilė (Baba Dunjas letzte Liebe), leidykla Aukso žuvys, 2019 m., iš vokiečių kalbos vertė Vytenė Saunoriūtė, 132 psl.

Apie knygą. Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus  Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.

   Alina Bronsky (g. 1978) – rusų kilmės vokiečių rašytoja. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Autorės debiutinis romanas „Šukparkis“ („Scherbenpark“) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“ 2015 m. buvo nominuotas Vokietijos Metų knygos premijai. Rašytoja gyvena ir kuria Berlyne.

   Mano nuomonė. Knyga iš vertimų ,,Keliautojai laiku" serijos. Nedidukė, vos kelių valandų skaitymo. Tačiau sodri turiniu. Knygoje pasakojama istorija apie babą Dunją, paprastą moterėlę, kuri savo gyvenimo saulėlydį nori praleisti Černovo kaime. Sakysite, na ir kas čia įdomaus? O gi tai, kad tas Černovo kaimas yra šalia Černobylio atominės elektrinės ir jame gyvena tik keli seni žmonės, tokie pat keistuoliai, kaip ir baba Dunja. Jie visi savo noru atsiskyrę nuo išorinio pasaulio, lyg voverės sukasi uždarame rate. Šiems žmonėms laikas jau nebeegzistuoja, jie gyvena tarsi žaisdami, imituodami tai, ką žmonės paprastai veikia ,,Iš mūsų niekas nieko nesitiki" (90 psl.) – sako baba Dunja. Ir tai suteikia jiems laisvę elgtis kaip nori, gyventi be varžtų, pagal savo sąžinę ir moralės normas. Graudžiai linksmas, lengvos ironijos kupinas kūrinys. Smagus skaityti, su pakrizenimais, tačiau nebanalus ir paliekantis įspūdį.

Yangsze Choo Dvasių nuotaka

  Viršelis. Yangsze Choo Dvasių nuotaka (The  Ghost Bride), leidykla Alma littera, 2020 m., iš anglų kalbos vertė Irena Kupčinskienė, 344 psl.

  Apie knygą. Stulbinamai originalus romanas, persunktas kinų tradicijomis, romantiška intriga, netikėtais posūkiais ir magiškuoju realizmu. 1893 m., Malaja Li Lan, garbingos kinų šeimos duktė, tikisi sėkmingai ištekėti. Tačiau tėvui praradus turtą, tai padaryti sudėtinga. Bet likimas įsikiša, kai ji gauna labai turtingos Limų šeimos pasiūlymą tapti jų vienintelio mįslingomis aplinkybėmis mirusio sūnaus nuotaka. Retai pasitaikančios tradicinės tuoktuvės su dvasia rengiamos norint ją nuraminti. Tokia santuoka užtikrintų Li Lan sotų ir saugų gyvenimą. Tik kokia būtų to kaina?

Nenoromis svarstydama vedybų pasiūlymą, mergina įtraukiama į tamsų paralelinį kinų pomirtinio gyvenimo pasaulį. Čia ji sutinka paslaptingą ir nenuspėjamą Er Langą ir turi atskleisti tamsiausias Limų paslaptis bei sužinoti tiesą apie savo šeimą, kad nebūtų priversta amžinai likti dvasių pasaulyje. Pagal šią knygą „Netflix" sukūrė serialą tuo pačiu pavadinimu.

   Mano nuomonė. Labai įdomus siužetas, tokio pobūdžio knygos dar neteko skaityti. Jei apie daugelį knygų galiu pasakyti: ,,Ši panaši į tą, o ši – į aną", tai apie ,,Dvasių nuotaką" taip pasakyti negalėčiau. Su kinų folkloru, mitologija ir laidojimo papročiais man neteko susidurti, todėl į romano rūbą įvilktas ir suprantamai perteiktas kinų tikėjimas anapusiniu gyvenimu man kėlė didelį smalsumą. Knygoje aprašomi du paraleliai egzistuojantys pasauliai: materialusis ir dvasių. Autorė  detaliai perteikia materialųjį XIX a. pabaigos Malajos kinų pasaulį – vyravusią madą, papročius, maisto kultūrą. Tiek pat detaliai supažindina ir su dvasių (pomirtiniu) pasauliu. Ji, tarsi Dantė, veda skaitytoją anapusinio pasaulio labirintais, atskleisdama įdomias, mums, europiečiams, nežinomas kinų įsivaizduojamo pomirtinio pasaulio detales. Būtent mistiniai elementai ir yra knygos varikliukas, jos įdomumas. Parašyta patrauklia kalba, gana gyvai, tad skaityti tikrai nepabodo. Man patiko, tačiau skaitytojams, kurie visiškai nesidomi folkloru, kitų tautų kultūra, bodisi magiškuoju realizmu ir yra realistinių (žemiškų) romanų gerbėjai, vargiai ši knyga patiks. Nors...ką gali žinoti, kiekvienas žanras turi savo žavesio.

Tess Gerritsen Nakties forma

  Viršelis. Tess Gerritsen Nakties forma (The Shape of Night), leidykla Jotema, 2019 m. iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas, 304 psl.

  Apie knygą. Ar tikrai atšiauriausias šalies kampelis gali garantuoti vidinę ramybę ir padėti susitaikyti su praeitimi? Deja, virtinė vietovę sukrėtusių žmogžudysčių neaplenks ir Eivos Kolet naujųjų namų…

  Eiva Kolet niekaip nepamiršta siaubingų įvykių nutikusių Bostone. Norėdama atgauti ramybę ji atvyksta į atokų pajūrio miestelį Meino valstijoje. Čia, pusiasalyje, ji išsinuomoja seną vilą, kurią vietiniai pravardžiuoja „Brodžio budėjimu“.

  Naujuose namuose Eiva pagaliau pasineria į ilgai planuotos receptų knygos rašymą. Ji gyvena atsiskyrusi ir mėgaujasi vienatve, tačiau vieną naktį ją pažadina keisti garsai.

  Miestelėnai pasakoja, kad viloje vaidenasi jūroje žuvusio senojo šeimininko kapitono Brodžio vėlė.

Vieną naktį prabudusi Eiva išvysta prie lovos stovintį vyrą, kuris vargu ar panašus į šmėklą. Ar išties savitą aurą turinčiame name ji gyvena viena? Pamažu Eiva ima laukti romantiškų paslaptingojo svečio apsilankymų.

  Ilgainiui moterį pasiekia gandas apie tai, ko miestelėnai nenorėjo pasakoti ką tik čia atvykusiai Eivai - visos Brodžio viloje gyvenusios moterys negyvos. Eiva ima aiškintis ankstesnės nuomininkės istoriją. Dienomis ji bando ką nors sužinoti apie mįslingus praeities įvykius, o naktis leidžia kapitono Brodžio glėbyje.

Netrukus apylinkėse paslaptingomis aplinkybėmis miršta keli žmonės... Eiva ima nerimauti dėl savo psichikos - ji turi kuo greičiau atskleisti namo paslaptį, nes kita paslaptingo žudiko auka gali būti ji...

  Mano nuomonė. Gotikos stiliumi parašyta istorija man pasirodė neįdomi. Iš Tess Gerritsen tikėjausi gero detektyvo, o čia kažkokis žanrų miksas: senas, apleistas namas, grigždantys laiptai ir herojės nepasotinama aistra vaiduokliui (gotika), savigrauža ir kaltė dėl praeities įvykių (psichologija), kelios žmogžudystės ir žmogžudys psichopatas (detektyvas). Na, ne man visa tai, tačiau perskaičiau, nes parašyta labai lengvai, skaitosi greitai, įveikiau per savaitgalį – tai vienintelis knygos pliusas – tačiau jausmo Vau! net pasvajoti nebuvo.

Vištų sparneliai (petukai) sojų/medaus padaže

  Sparneliai/petukai padaže, tai greitas variantas kelioninio (bet nebūtinai!) užkandžio. 

Reikia: 

500 g vištos petukų arba sparnelių;

3 česnako skiltelės;

3 v. š. sojų padažo;

3 v. š. medaus;

sezamo sėklų;

druskos ir aliejaus kepti.

Mėsą nuplauname, nusausiname, padruskiname ir gerai apkepame aliejuje. Baigiant kepti į keptuvę sumetame susmulkintus česnakus. Pakepiname pora minučių. Medų sumaišome su sojų padažu ir užpilame ant mėsos. Užberiame sezamo sėklų, gerai viską išmaišome (mėsytė turi tolygiai pasidengti padažu bei sezamo sėklomis). Sumažiname ugnį ir kepame dar kokias 3 minutes. Viskas, skanaujame arba dedamės į dėželę ir važiuojame į gamtą :)

Rytis Sabas Drakono uodega

  Viršelis. Rytis Sabas Drakono uodega, leidykla Alma littera, 2022 m., 240 psl.

 Apie knygą. Iš Čikagos meno muziejaus pavagiamas Marko Šagalo paveikslas „Baltasis nukryžiavimas". Iš pirmo žvilgsnio, tai dar viena vertingo dailės kūrinio vagystė. Vis dėlto nusikaltimo motyvai gali būti kur kas paslaptingesni. Yra manančiųjų, kad dailininkas paveiksle užšifravo informaciją, galinčią pakeisti pasaulį ir nulemti žmonijos likimą.

  Nusikaltimo siūlas Galią ir Polą iš Jungtinių Valstijų sugrąžina į Europą – į senovinį kelią, pažymėtą paslaptingo drakono simboliu. Juo prieš porą šimtmečių jau ėjo Napoleonas, o dabar juo leidžiasi įsimylėjėliai. Jie įsipainioja į įtampos ir pavojų kupinas lenktynes su paslaptingomis jėgomis, pasiryžusiomis sugriauti nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Naujame Ryčio Sabo istoriniame trileryje susipina tikri faktai, netikėtos hipotezės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos paslaptys ir žymiojo Vilniaus Gaono, kitų litvakų palikimas. Tai „Gaono kodas" tęsinys, tačiau „Drakono uodegą" galima skaityti ir kaip atskirą knygą.

  1972 metais Vilniuje gimęs Rytis Sabas karjerą pradėjo kaip žurnalistas, vėliau tapo komunikacijos profesionalu. Dirbo Irake, Afganistane, Kosove ir Bosnijoje, yra Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys. Prestižinės žurnalistinės Vytauto Gedgaudo premijos laureatas. Iš aistros istorijai 2019 metais gimė pirmasis jo romanas „Gaono kodas".

  Mano nuomonė. Jei pirmame Ryčio Sabo romane ,,Gaono kodas" istoriniai faktai ir jų interpretavimas buvo įdomiausia dalis (mano nuomonę galite perskaityti čia), tai šiame romane istoriniai faktai trukdo mėgautis kūriniu. Ir ne dėl to, kad būtų neįdomu. Įdomu, tačiau medžiagos tiek daug, kad tiesiog vargina ir atitraukia nuo pagrindinės siužeto linijos. Su tokia istorinės medžiagos gausybe galima būtų parašyti kelias knygas! Pagrindiniai veikėjai Galia ir Polas tęsia savo nuotykius klajodami po pasaulį ir ieškodami Gaono kodo, kuris pirmoje knygoje buvo sunaikintas, tačiau šioje pasirodė kitu pavidalu. Šiuokart – Marko Šagalo paveiksle ,,Baltasis nukryžiavimas". 

   Lengva ranka parašytas romanas, smagu skaityti, ypač herojų klajones po Lietuvos dvarus, kuriuos esu aplankiusi ir aš. Tuomet nereikia nieko įsivaizduoti, tiesiog prisiminti, ką matei ir palyginti su autoriaus matymu. O tą daryti labai smagu. Tad, gero skaitymo ir gilinimosi į Lietuvos istorijos klodus! 

Su Vaitkuškio dvarininku Gintaru.
Apie apsilankymą Vaitkuškio dvare skaitykite mano blog'e.