Romy Hausmann Numylėtinė

 

 Viršelis. Romy Hausmann Numylėtinė (Liebes Kind), Lietuvoas rašytojų sąjungos  leidykla, 2020 m., iš vokiečių kalbos  vertė Danutė Šaduikienė, 367 p.

Apie knygą. Šis trileris prasideda ten, kur kiti baigiasi. „Numylėtinė“ – išskirtinė šio žanro knyga ir didžiausias pastarųjų metų atradimas Vokietijoje, Spiegel bestseleris. Knyga, išversta į anglų ir daugelį kitų kalbų, pavergė viso pasaulio trilerių mėgėjus.

  Belangė miško trobelė. Lenos ir jos čia gimusių vaikų gyvenimas griežtai reguliuojamas – ir valgoma, ir net į tualetą einama pagal nustatytą tvarką. Oras į trobelę patenka per specialų mechanizmą. Vakarais Lena vaikams dainuoja lopšines, dieną juos moko. Tėvas rūpinasi šeima, saugo nuo aplinkinio pasaulio. Niekas niekada neatims iš jo žmonos ir vaikų, nes... niekas nežino, kur jie.

   Vieną dieną Lena pabėga. Bet košmaras nesibaigia. Jos kankintojas nori susigrąžinti tai, kas jam priklauso. Bet... ar ji iš tiesų toji Lena? Toji, kuri pranyko be pėdsakų prieš keturiolika metų?  Ir kokį vaidmenį šioje istorijoje atlieka jos tikri ir netikri vaikai?

   Romy Hausmann gimė 1981 metais. 24-erių tapo vienos Miuncheno TV filmų bendrovės laidų redaktore. Po sūnaus gimimo ji – laisvai samdoma darbuotoja, nuo 2016-ųjų jos tekstai reguliariai skelbiami tinklaraštyje www.mymonk.de. Trileris „Numylėtinė“ – R. Hausmann literatūrinis debiutas, iškart sudominęs ir kinematografininkus. Rašytoja su šeima gyvena atokioje miškingoje vietovėje netoli Štutgarto.

   „Baisūs dalykai atsitinka ne tik tuomet, kai griebiamasi ginklų ar pasipila kraujo upės, kartais pakanka kelių sielos randų, atsivėrusių žmogui net prieš jo paties valią, kad būtų išgaląstas pavojingiausias ginklas – žmogaus protas“, – Romy Hausmann.

   Mano nuomonė. Šiuo kartu knygos viršelyje žinomo detektyvų rašytojo David Baldacci užrašyta citata – ,,Negali atsitraukti" – visiškai atitinka realybę. Paėmiau knygą į rankas, perskaičiau kelis lapus ir jau nebegalėjau atsitraukti, kol nebaigiau.  Puikus psichologinis trileris, ir tai tik pirmoji autorės knyga! Įvykiai sukoncentruoti vienoje vietoje, todėl skaitytojo neblaško vietovių kaita. O didžiausią įtampą kelia ne pagrindinė veikėja – pagrobtoji, –  o ,,jos" vaikai. Tokių nešabloninių, išsiskiriančių iš aplinkos charakterių dar neteko sutikti nei vienoje mano skaitytoje knygoje. ,,Numylėtinė" yra ta knyga, kurią trilerių gerbėjai tiesiog privalo perskaityti.

Ugnė Radzevičiūtė Frankburgas

Viršelis. Ugnė Radzevičiūtė Frankburgas, leidyka Tyto alba, 2010 m., 95 psl.

   Apie knygą. „Frankburgas“ – antroji Undinės Radzevičiūtės knyga. Debiutinis jos kūrinys – romanas „Strekaza“ („Tyto alba“, 2003) – iš karto atkreipė skaitytojų ir kritikų dėmesį, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

„Frankburgas“ smarkiai skiriasi nuo pirmojo autorės kūrinio – jame beveik nelikę siužeto, beveik neįmanoma apibrėžti veiksmo vietos ir laiko, pagaliau kūrinio žanro. Frankas iš Burgų giminės gyvena mieste, kuris esą kadaise priklausė Rytprūsiams ir kurį jis vadina Frankburgu. Orientavimosi varžybas miške primenantis veiksmas persikelia į vietą, kuri įtartinai primena šiuolaikinę kontorą su savais karaliais ir rūmų valdiniais. Taigi šiame kūrinyje, kaip jau yra pažymėję pirmąją autorės knygą analizavę kritikai, stebimas ir savotiškai analizuojamas šiuolaikinės visuomenės modelis. Tai – ofisų visuomenės parodija. Knyga, kaip rašo autorė,  ,,socialiai pavojinga.

Ir tik po ilgų dvejonių buvo nuspręsta ją išleisti. Nedideliu tiražu.
Nedideliu tiražu, bet kietais viršeliais."

  Mano nuomonė. Vos 100 psl. knygutė apie šiandienos ofiso darbuotojų gyvenimą, kuriame ,,šventė tapo pagrindiniu darbu" (54 p.) Kolektyvo susijungimo renginys, kuriame lakstoma po miškus ieškant ,,mėlyno kibirėlio", naujo boso gimtadienio vakarėlis ir panašūs renginiai, užimantys didžiąją darbuotojų darbo dienos dalį. Visiška, absoliuti groteska apie ofiso darbuotojų kasdienybę, apie vadovo ,,dievinimą", apie ,,darbo šventę kaip represiją prieš individą" (68 p.). 

    Trumpai ir, kaip visada, taikliai. Esu radusi atsiliepimų, kad šios knygos personažai neišbaigti, beveidžiai. Mano galva, atvirkščiai, labai ryškūs, individualizuoti, aiškiai turintys savo vietą knygos siužete. Dar kartą valio autorei, džiaugiuosi ją atradusi.