Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2019 m. sausio 7 d., pirmadienis

Tess Gerritsen Relikvija

  Viršelis. Tess Gerritsen  Relikvija (The Keepsake), leidykla Jotema, 2012 m., iš anglų kalbos vertė Vilma Krinevičienė, 304 p.
  Apie autorę.Tess Gerritsen gimė 1953 liepos 12 d. kinų emigrantų šeimoje, San Diege, Kalifornijoje. Vaikystėje svajojo apie rašytojos karjerą, tačiau šeimos spaudžiama pasirinko medicinos studijas Stanfordo universitete, kurį baigė 1975 m. įgydama antropologės specialybę.  Tęsti medicinos studijas išvyko į Kalifornijos universitetą San Fransiske. Šiame universitete 1979 m. gavo daktaro laipsnį ir įsidarbino Honolulu ligoninėje. Būdama motinystės atostogose, parašė apysaką Honolulu žurnalui, kuris organizavo literatūros konkursą. Jos parašyta istorija „On Choosing the Right Crack Seed“ užėmė pirmą vietą ir T. Gerritsen gavo 500 dolerių prizą. Pirmi rašytojos kūriniai buvo romantiški trileriai, kurie nebuvo išleisti ir, kaip pati rašytoja teigė, buvo tik „praktikos romanai“. 1996 m. T. Gerritsen išleido savo pirmąjį medicininį trilerį, pavadintą „Derlius“ ("Harvest"). Šį kūrinį įkvėpė į pensiją išėjęs detektyvas. Jis papasakojo, kad jauni vaikai grobiami Maskvos gatvėse ir siunčiami į užsienį kaip organų donorai. "Derlius" buvo T.Gerritsen pirmas romanas išleistas kietu viršeliu, tai buvo jos debiutas. New York Times bestselerių sąraše "Derlius" užėmė 13 vietą. Bestselerių autorė savo kūryboje sėkmingai pritaikė asmeninę gydytojos darbo ligoninės priimamajame patirtį. Tačiau jos interesai aprėpia ne vien medicinos sritį. Studijuodama antropologiją Stenfordo universitete, paskutiniame kurse ji katalogavo šimtmečių senumo žmonių palaikus, o dabar nuolat keliauja po pasaulį ir žavisi senosiomis kultūromis. Šiuo metu Tesė Geritsen atsidėjusi vien romanų kūrybai
  Apie knygą. Ilgus metus puikiai išsilaikiusi mumija gulėjo užmiršta dulkiname Krispino muziejaus rūsyje Bostone. Pavadinta Ponia X, neseniai atrasta mumija, sprendžiant iš visko, yra senovės Egipto relikvija. Tačiau medicinos ekspertė Mora Ailz atranda kūne makabrišką pranešimą – šiurpinantį įrodymą, jog šis „tūkstantmetis“ reliktas yra šių dienų žmogžudystės auka. Kai aptinkami dar dviejų moterų ne mažiau šiurpūs palaikai, Morai ir Bostono žmogžudysčių skyriaus detektyvei Džeinei Ricoli paaiškėja, kad tai maniako darbas. Mora ir Džeinė turi išnarplioti iškrypėlio žudiko žaidimą, kol žudikas Archeologas nepapildė savo siaubingos kolekcijos dar viena kraupia relikvija.
 Mano nuomonė. Dar viena daktarės Moros Ailz ir detektyvės Džeinės Ricoli byla. Šiuokart porelės akiratyje atsiduria archeologai. Tiesa, archeologija su nusikaltimu nieko bendra neturi, kaip dažniausiai būna, kalta meilė ir beprotybė. Smagiai parašyta, lengvai skaitoma, nereikalaujanti ypatingų proto pastangų literatūra. Tikras savaitgalio detektyvas. Daugiau lyg ir nieko negaliu pasakyti. 
 Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

2019 m. sausio 6 d., sekmadienis

Maja Lunde Bičių istorija


 
Viršelis. Maja Lunde Bičių istorija (Bienes  historie), leidykla Tyto alba, Vilnius, 2017 m., iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė ir Justė Nepaitė, 408 p.
Apie knygą. Maja Lunde (g. 1975 m.) – norvegų scenaristė, knygų vaikams ir jaunimui autorė. „Bičių istorija" – pirmoji jos knyga suaugusiesiems, iškart pavergusi skaitytojus ir tapusi pasauliniu bestseleriu.
Anglija, 1852 m. Mokslininkas ir prekiautojas sėklomis Viljamas skendi neviltyje. Jo tyrimai, regisi, nieko verti, verslas vos gyvas, šeima skursta. Niekas netiki, kad jam pavyks išsikapstyti. Tačiau Viljamas turi idėją, užvaldžiusią visas jo mintis, – sukurti visiškai naujo tipo bičių avilį. Ir tai turėtų pakeisti viską...
JAV, Ohajo valstija, 2007 m. Bitininkas Džordžas visas jėgas atiduoda savo nuošaliam ūkiui puoselėti. Bičių ūkis turi plėstis ir klestėti, o sūnus Tomas – vieną dieną tęsti tėvo pradėtą darbą. Tačiau Tomas svajoja palikti namus ir studijuoti žurnalistiką... Nesantaika tęsiasi tol, kol vieną dieną paaiškėja, kad asmeniniai nesutarimai nebeturi jokios reikšmės, atsidūrus ant katastrofos slenksčio – mat pasaulyje ima dingti bitės.
Kinija, 2098 m. Didžiuliai sodai driekiasi eilėmis, o Tao drauge su kitomis darbininkėmis apdulkina žiedus rankomis, nes bičių jau seniai nė vienos nebėra. Labiau už viską ji trokšta, kad jos trimetis sūnus būtų laimingas. Bet staiga mažajam Veivenui nutinka baisi nelaimė, kurios priežasties niekas nežino... Paaiškėja, kad ant plauko kabo ne tik Tao sūnaus gyvybė, bet ir žmonijos ateitis.
  Maja Lunde pasakoja apie praradimą ir viltį, apie patirtį ir žinias, perduodamas iš kartos į kartą, ir apie nematomas gijas, siejančias žmonių istoriją su bičių istorija. Tai knyga, nuo kurios neįmanoma atsiplėšti, nes ji – ne apie bites, o apie mus.
 

  Mano nuomonė. Ką galiu pasakyti - puiki knyga,  patenkanti į mano geriausių 2018 m. skaitytų knygų dešimtuką. Distopija, tai toks žanras, kuriuo ne itin domiuosi, tačiau šioje knygoje piešiami ateities vaizdai labai jau realūs. Puikiai žinome, kad senovės lietuviai (manau, ir kitos tautos) garbino bites, tai buvo vienintelis gyvas sutvėrimas be žmogaus, kuris miršta, o ne dvesia ar stimpa. Jose, buvo manoma, apsigyvendavo mirusių protėvių sielos, todėl, šiukštu, negalima buvo jų skriausti.  Tas bičių garbinimas bei mylėjimas buvo ne be pagrindo. Jau senovėje žmonės suprato, kad be šių mažų padarėlių žmonija neišgyvens. Išnyks maisto produktai, kurie yra  gaminami iš augalų, kurie auga tik dėl to, kad yra apdulkinami vabzdžių. Bitės apdulkina iki 80 proc. augalų: apvaisina daugelį vaiskrūmių ir vaismedžių, taip pat ir daugybę daržovių,  ir, kas svarbiausia, javus.. Deja, pastaraisiais  metais ne kartą teko skaityti spaudoje apie išnykusias bičių kolonijas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose pasaulio šalyse. Kaip teigia mokslininkai, bitės nyksta ne tik dėl  pesticidų, globalinio atšilimo ar genetiškai modifikuotų augalų, bet ir dėl mobiliųjų telefonų. Įrodyta, kad  iš mobiliųjų telefonų sklindanti radiacija sutrikdo bičių gebėjimą orientuotis ir šios nebegali rasti kelio atgal į avilius.
   Kas nutiks žmonijai, jei išnyks bitės? - tai knygos ,,Bičių istorija" tema. Knyga suskirstyta į tris laikotarpius: praeitis, dabartis ir ateitis. Tai lyg trys pasakojimai, kuriuos suvienija, sulipdo į vieną  visumą bitės ir žmonės, kurių gyvenimai priklauso nuo šių padarėlių gerovės. Jau verčiant pirmus knygos puslapius įsismelkia nerimas - ir ne dėl knygos herojų likimo. Kur mes einame, kas bus, jei nepakeisime savo elgesio, savo vartotojiško požiūrio į gamtą? Knyga palieka viltį, tik ar užteks mums sveiko proto suprasti tai, ką suprato jau mūsų protėviai ir apie ką vis garsiau kalba mokslininkai? .  
   Įvertinimas. 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).