Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2023 m. vasario 17 d., penktadienis

Donaldas Kajokas Skudurėlių šventė

 

Viršelis. Donaldas Kajokas Skudurėlių šventė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021 m., 296 p.

Apie knygą. Romanas apie neišvengiamą mirties slėpinį, apie nykstamybę, būdingą, pasak R. M. Rilke's, ir mums, nykstamiausiems, apie vilties ir tikėjimo vos pastebimus brangakmenius, apie kuklų stogelį virš to, ką užgyveno rašantysis, apie jo intelektualinės-dvasinės slinkties kryptį, apie neregimas, sykiais kraupias, sykiais šypsningas, tačiau neabejotinai egzistuojančias ir visus mus veikiančias jėgas, – taip, romanas ir apie tai, ir apie visai ką kita.

Rašant šį kūrinį rašytojui labiau rūpėjo ne socialinė terpė, o žmogaus vidus, jo šventumas ir monstriškumas, kurių, pakilus dar aukščiau, irgi tarsi nebelieka... „Skudurėlių šventė" – romanas apie dviejų vyrų mirtį, išėjimą iš pasaulio...

„Skudurėlių šventė" yra paskutinė trilogijos dalis. Tai tarsi statinio stogas ar kupolas. Pasak knygos autoriaus, po romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys" pasirodymo ne vienas skaitytojas ar bičiulis vis pasiteiraudavo – ar nebus tęsinio? Tad štai, tas tęsinys, tas „koplytėlės kupolas" ėmė ir atsirado. Statytas ilgai, kur kas ilgiau nei du pirmieji statiniai, jau kone atsisveikinus su poezija, į tą romaną sudedant ne tik gyvenimo patirtį, bet ir neparašytų eilėraščių temas, energiją bei vibracijas.

Mano nuomonė. Tai trečioji D. Kajoko trilogijos dalis, man – antroji, nes pirmos ,,Kazašas" aš neskaičiau. Jei antra knygos dalis ,,Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys" savo mistika, neaprėpiama fantazija ir poetiško žodžio galia mane sužavėjo, tai ši knyga man pasirodė kiek kitokia, labiau santūri, tarsi autorius pavargo, aprimo. Be jokios abejonės, išliko poetiškas žodis (ir kur jis galėjo dingti, kai autorius – žinomas poetas), tačiau mistiką, nežabotą fantaziją čia keičia rytų filosofija, pasvarstymai apie gyvenimo prasmę, apie mirtį, apie menininko pašaukimą – ką reiškia būti genijumi: ar tai bausmė, slegianti atsakomybė, ar laimė, pasididžiavimas?

  Keliamas klausimas, kas būtų, jei žmogus sugebėtų sustabdyti laiką ir galėtų keisti situaciją pagal savo norus? Kur tai mus nuvestų? Suvokimas, kad lemtis lėmė viena, tačiau keisto atsitiktinumo dėka gyvenimas pasisuko kitu keliu,  herojus persekioja viso pasakojimo metu ir, galiausiai, priverčia atiduoti duoklę likimui. 

  Pasikartosiu, malonu skaityti gražia kalba parašytą tekstą, įdomu sekti autoriaus mintis apie menininko (žmogaus) pašaukimą, stebėtis ežere gyvenančiomis mistinėmis būtybėmis.  Todėl neabejodama sakau – skaitykite.

2023 m. vasario 15 d., trečiadienis

Kakavinio biskvito tortas su vyšniomis (a la ,,Juodasis miškas")

 







   Šį tortą daugelis vadina ,,Juodasis miškas", aš jį galiu įvardinti tik kaip kakavinio biskvito tortą su vyšniomis, nes receptas nevisai atitinka originalą. Tortą kepiau 16 cm skersmens formoje., tačiau produktus pateiksiu ir 23 cm formai.
Kakaviniam biskvitui reikia:


23 cm formai                                                    16 cm  formai
200 g sviesto                                                           140 g sviesto
95 g cukraus pudros                                               65 g cukraus pudros
3 kiaušinių                                                                2 kiaušinių
1 a. š. vanilės esencijos                                           0,5 a š. vanilės esencijos
270 g miltų                                                                185 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių                                             0,5 a. š. kepimo miltelių
3/4 kakavos miltelių                                               1/2 kakavos miltelių
1 v. š. tirpios kavos miltelių                                    1/2 v. š. tirpios kavos miltelių
1/3 stiklinė pieno                                                      1/4 stiklinė pieno
1/2 stiklinės netiršto jogurto                                  1/3 stiklinės netiršto jogurto

   Iki purumo išsukame sviestą su cukraus pudra, sukant per kelis kartus įmušame kiaušinius, supilame vanilės esenciją. Sumaišome miltus, kepimo miltelius, kakavą ir kavą. Viską persijojame ir maišant suberiame į sviesto-kiaušinių plakinį, supilame pieną ir jogurtą. Viską gerai išmaišome ir gautą tešlą supilame į formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame iki 200 C įkaitintoje orkaitėje (kitoms orkaitėms gali pakakti ir 180 C karščio) apie 50 min. Ar biskvitas iškepęs tikriname sausu pagaliuku. Biskvitą ištraukiame iš orkaitės ir atšaldome ant grotelių.

Pertepimui reikės:
400 g/200 g plakamosios grietinėlės     
50 g/25 g cukraus    
400 g/200 konservuotų vyšnių (šviežių ar šaldytų, mirkytų brendyje).
  Grietinėlę su cukrumi išplakti iki purumo. Jei imate konservuotas vyšnias, jas reikia nusausinti.

Šokoladiniam kremui reikės:
200 g/100 g juodojo šokolado                                           
250 g/125 g kambario temperatūros sviesto              
  Ištirpinti šokoladą. Kambario temperatūros sviestą išsukti iki purumo. Abu ingredientus sumaišyti ir sukti iki blizgančios masės.

Sirupas biskvito sulaistymui:
Cukrus + vanduo, arba vyšnių sultys, arba vyšnių likeris.

Torto surinkimas.
   Atšalusį biskvitą perpjauname į 3 ar 4 dalis. Apatinį biskvitą šiek tiek sulaistome sirupu, aptepame grietinėle, uždedame vyšnių, užvožiame kitą biskvitą ir kiek paspaudžiame, vėl sulaistome sirupu, tepame grietinėle ir dedame uogas... Viršutinį biskvitą kiek paspaudžiame, sulaistome sirupu ir aptepame šokoladiniu kremu. Kremu taip pat aptepame torto šonus. Tortą paliekame parai šaldytuve, kad kremas susigertų į biskvitus. Kitą dieną puošiame ir ragaujame.

Medaus tortas (Medutis)

   Šį tortą prisimenu iš vaikystės. Tai buvo pats skaniausias naminis tortas, o kai mama jį kepdavo, visi namai pakvipdavo medumi. Dabar ir aš užsimaniau atgaivinti jau pamirštą receptą - iškepti medaus tortą. Tiesa, seniau jį dar vadino ,,pensininku", nes buvo minkštas, net be dantų galėjai įkąsti:)


  Receptą bandžiau išgauti iš mamos, deja, sako visiškai nepamenu, o užsirašius niekur neturiu. Ką gi, teko ieškoti interneto platybėse. Visokių jų radau, tačiau labiausiai norėjau paprasto, klaikinio, su grietinės kremu – tokio, kaip vaikystėje. Teko sugrupuoti kelis receptus, pridėti prisiminimų bei kelias mamos pastabas, ir štai, ant stalo puikuojasi klasikinis medutis! Džiaugiuosi iš naujo atradusi jo receptą.

Medučio lakštai:
2 kiaušiniai (arba 4 tryniai)
120 g cukraus
75 g medaus
75 g sviesto
6 g sodos
300-330 g miltų
šiek tiek prieskonių meduoliams

  Konditerine šluotele sumaišome kiaušinius ir cukrų storadugniame puode. Sudedame kubeliais supjaustytą sviestą, sodą ir medų. Puodą dedame ant silpnos ugnies ir kaitiname nuolat maišydami iki masė pradės putoti ir padidės jos tūris. Nuimame nuo ugnies, atsargiai įmaišome miltus ir padedame vėsti 20 min ar ilgiau. Atvėsusi tešla turi būti minkšta, bet nelipti prie rankų. Ją padaliname į 8- 10 dalių (kaip plonai sugebėsite iškočioti). Imame vieną gabalą tešlos ir kočiojame tarp dviejų miltais pabarstytų kepimo popieriaus lakštų. Iškočiotą lakštą apipjaustome 16 cm skersmens metaliniu žiedu (taip sutaupysite tešlos atliekų), subadome šakute ir kepame iki 200 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje (kitose orkaitėse gali užtekti ir 180C) kelias minute kol gražiai paruduos. Taip iškepame visus lakštus ir paliekame atvėsti ant lygaus paviršiaus ar grotelių. Medučio lakštus kambario temperatūroje galima laikyti kelias dienas.

Kremas pertepimui:
1 litras riebios grietinės (30-40 proc. riebumo)
6-8 v. š. cukraus pudros
1 citrinos nutarkuotos žievelės
2 v. š. citrinos sulčių (arba 1 a. š. citrinos rūgšties)

   Visus ingredientus išsukame iki vientisos masės. Jei jūsų skoniui trūksta rūgšties ar saldumo – pridedame trūkstamų ingredientų ir vėl išmaišome. 
Torto surinkimas:
    Imame medučio lakštą, ant jo krečiame kremą, vėl dedame lakštą, jį lengvai paspaudžiame, krečiame kremą ... ir taip, kol pertepsime visus lakštus. (Tiesa, jei medutį norite puošti trupiniais, kaip senovėje, pasilikite bent vieną lakštą). Likusiu kremu aptepame šonus ir viršų, apibarstome trupiniais ir statome į šaldytuvą mažiausiai parai. 
    Tortą puošiame savo nuožiūra, arba visai nepuošiame :) Kadangi mano tortas buvo skirtas Kalėdų stalui, aš puošiau valgomais kankorėžiais ir nevalgoma, deja, eglės šakele.