tag:blogger.com,1999:blog-43566459726710279342024-03-08T14:32:16.765+02:00Sniegenanuotrupos apie maistą, skaitinius, keliones ir kitus malonumuslaisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.comBlogger646125tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-66371669216473304442024-03-06T16:06:00.000+02:002024-03-06T16:06:00.040+02:00GRAIKIJA – Kreta<p style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> <span>Kreta, tai valstybė Graikijos valstybėje, su savo istorija, tradicijomis, kulinarija ir folkloru. Būtent </span><span>Kretoje </span><span>maždaug prieš 4000 metų</span><span> klestėjo seniausia Europoje Minojo civilizacija. Per daugelį šimtmečių saloje savo pėdsakus paliko graikai, romėnai, bizantiečiai, saracėnai, venecijiečiai ir turkai. Sala gali didžiuotis ne tik turtingu žmonijos kultūros paveldu, bet ir nuostabia gamta, traukiančia ne vieną poilsiautoją atrasti jos kalnų tarpeklius ar laukinius paplūdimius. Prisiklausę ir prisiskaitę puikiausių atsiliepimų apie šią salą, net nedvejodamos nusipirkome bilietus ir iš Atėnų su vietinėmis oro linijomis ,,Viola" pasiekėme Kretos sostinę –Heraklioną. Iš oro uosto visuomeniniu transportu nuvažiavom tiesiai į nakvynės vietą <i>Infiniti City Boutique Hotel</i>. Kambarys pasirodė gan erdvus, su didžiuliu balkonu, pro kurio šoną galėjome matyti jūrą.</span></span></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgKMIUcr54kzFisSkae5_8BsE5oQWnRsAuhu3z8csVmf9rfhbpYOkCXFkXSpmLcxOYQEepe7EFALn1XgvuPNsBobm7yxpnaY43jb81ZdGXebcI6wwVV97gy0Fx0Q6p41TP7_reoTBgEdugMFVfPI2JjV0y0GoDZLQLgZ6Yx86adTiD2W9pk6YjmzB6p/s3968/IMG_20220509_111703.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgKMIUcr54kzFisSkae5_8BsE5oQWnRsAuhu3z8csVmf9rfhbpYOkCXFkXSpmLcxOYQEepe7EFALn1XgvuPNsBobm7yxpnaY43jb81ZdGXebcI6wwVV97gy0Fx0Q6p41TP7_reoTBgEdugMFVfPI2JjV0y0GoDZLQLgZ6Yx86adTiD2W9pk6YjmzB6p/w480-h640/IMG_20220509_111703.jpg" width="480" /></a></div><div><br /></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Tačiau ne pro balkoną, koks jis didelis ir fainas bebūtų, gėrėtis Kreta atvykome, tad numetame kuprines ir – į miestą. Diena dar tik įpusėjusi, todėl pirmiausia nutariame aplankyti žymiuosius Knoso rūmus, kurie nuo miesto centro nutolę apie 5 km. Juos nesunkiai pasiekiame miesto autobusu. Nusiperkame bilietus ir įžengiame į legendomis apipintus Knoso rūmus, tiksliau jų griuvėsius. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> Taip, apie Mino civilizaciją buvome girdėję, esame susipažinę ir su senovės graikų legendomis apie Minotaurą ar Dedalą ir Ikarą, todėl buvo </span><span style="font-family: georgia;">labai smalsu pasivaikščioti po senovės miesto griuvėsius. </span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjP20tnJIcOK-b-X-DVqUKvi-cLsxrUyWVvB11NMpO77EDF2Kk-29ZYOnKGQo45ltM7dgk5TKO78Q6zBLuADbpcQa1TIf9VwCkEbwIHsHMxpn3CU-GDdCt1HYjK1cecdMk1uVYRyFPGw2hGJ1jDtN_8BDV8aJixhW3EtHO45rh3h33Urog2lKT9PT5O/s3968/IMG_20220508_155113.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; font-size: medium; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjP20tnJIcOK-b-X-DVqUKvi-cLsxrUyWVvB11NMpO77EDF2Kk-29ZYOnKGQo45ltM7dgk5TKO78Q6zBLuADbpcQa1TIf9VwCkEbwIHsHMxpn3CU-GDdCt1HYjK1cecdMk1uVYRyFPGw2hGJ1jDtN_8BDV8aJixhW3EtHO45rh3h33Urog2lKT9PT5O/w480-h640/IMG_20220508_155113.jpg" width="480" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Knosas</span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> tai karališkas Mino civilizacijos </span><span style="font-family: georgia;">miestas ir, manoma, seniausias Europos teritorijoje esantis miestas. Pirmųjų rūmų laikotarpiu (2000 - 1700 m. pr. Kr.) Knose gyveno apie 18 000 gyventojų. Per 1700 m. pr. Kr. įvykusį žemės drebėjimą miestas buvo sugriautas, tačiau neilgai trukus buvo atstatytas. Antruoju laikotarpiu (1600 – 1400 m. pr. Kr.) čia jau gyveno apie iki 100 000 gyventojų. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių pasaulio miestų ir klestėjo maždaug 1000 metų, kol apie </span><span style="font-family: georgia;">1380–1100 m. pr. Kr. palaipsniui prarado savo galią ir galiausiai buvo visiškai apleistas.</span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVI8pAC0p0BSkzm7sgPx0OQK0x8qOObY0Fk1kLSN22pcft-_zwaLFaQgCjYCdQTTu1XzUfwcQJM53XWdRWQn5-BBcRoFfzqHnW-CC9onXJs7jwGESAYF6s4HAwmg24AEfoI3L77VQkUW5Je7BhVb3Sfg78gkZJfC6wAbAoX75CdYapZpmeIBIHqbg8/s3968/IMG_20220508_153547.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; font-size: medium; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjVI8pAC0p0BSkzm7sgPx0OQK0x8qOObY0Fk1kLSN22pcft-_zwaLFaQgCjYCdQTTu1XzUfwcQJM53XWdRWQn5-BBcRoFfzqHnW-CC9onXJs7jwGESAYF6s4HAwmg24AEfoI3L77VQkUW5Je7BhVb3Sfg78gkZJfC6wAbAoX75CdYapZpmeIBIHqbg8/w480-h640/IMG_20220508_153547.jpg" width="480" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> Miesto statiniai yra netaisyklingo planavimo, pritaikyti prie </span>reljefo. <span>Rūmuose naudojamos </span>Kretai<span> savitos į apačią siaurėjančios kolonos. Sienos puoštos architektūrinėmis formomis ir glazūruotomis plytelėmis bei freskomis, kurių išlikę originalai </span><span>saugomi Herakliono muziejuje.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjJYXznl9TPNWFJAxPl8WmZhLX6wazDU19b_sizpNXMvzj9Ol_Ou_8PBGbgP4ZoCLc5hyyTCB-sB4uinQOgW-gL9W4dYXKIUTTsr_wxb6Kv1eEeyL9gwYQGtG-twju3cyD-o6pBrUK_otStBTFDf6clQkscpSNbVEfNiEk_7ydAYrHrHYM6wA48MNWa/s3968/IMG_20220508_153942.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; font-size: medium; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjJYXznl9TPNWFJAxPl8WmZhLX6wazDU19b_sizpNXMvzj9Ol_Ou_8PBGbgP4ZoCLc5hyyTCB-sB4uinQOgW-gL9W4dYXKIUTTsr_wxb6Kv1eEeyL9gwYQGtG-twju3cyD-o6pBrUK_otStBTFDf6clQkscpSNbVEfNiEk_7ydAYrHrHYM6wA48MNWa/w480-h640/IMG_20220508_153942.jpg" width="480" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> Knoso rūmai Kretoje buvo vadinami „labirintu“, nes rūmuose esančiose šventovėse dažnai aptinkamas ritualinio dvigubo kirvio – „labrys“ atvaizdas. O mūsų laikus pasiekę graikų mitai sako, kad </span><span style="font-family: georgia;">Knosą įkūrė legendinis karalius Minas. Miestas garsėjo Mino rūmais, kuriuose, pasak tų pačių mitų, buvo Minotauro labirintas, kurį sukonstravo legendinis </span><span style="font-family: georgia;">Dedalas. Labirintas buvo skirtas pabaisai Minotaurui: pusiau žmogui, pusiau jaučiui. Šią legendą primena Knoso rūmų simboliu tapę jaučio ragai.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiv9fkgp-v6wa9XryhuqE1TTTdSyZDk2aTTU1rdhL18TQvVmhzpZx01-vIVYs0ZqA1xJTh5AfdUqmu13urtw7TLZxPjynU0SSroVm_O0YDqlwyMkjyL01sPO5djjizhGF8EwL1YTxZjSx718oXGXHZubIm4k8NEQxMszOpRQocceElA_nRv5WwS7JZb/s3968/IMG_20220508_154111.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiv9fkgp-v6wa9XryhuqE1TTTdSyZDk2aTTU1rdhL18TQvVmhzpZx01-vIVYs0ZqA1xJTh5AfdUqmu13urtw7TLZxPjynU0SSroVm_O0YDqlwyMkjyL01sPO5djjizhGF8EwL1YTxZjSx718oXGXHZubIm4k8NEQxMszOpRQocceElA_nRv5WwS7JZb/w640-h480/IMG_20220508_154111.jpg" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> </span></span></div><div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Jei kalbėsime ne apie legendas, o apie realius istorinius atradimus, tai 1900 m. britų archeologas Arthur Evans pradėjo šios vietovės kasinėjimus. Rastos rūmų liekanos tarsi patvirtino legendą apie Minotaurą: patalpų išsidėstymas atrodė tikrai panašus į labirintą, be to, buvo rasta daug jautį vaizduojančių freskų ir skulptūrų.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><span> </span>Įdomesnė teorija, kurią dėsto vokiečių archeologas Hans Georg Wunderlich. Jo nuomone pastatų kompleksas, vadinamas rūmais, buvo mirusiųjų mauzoliejus ir niekas juose niekada negyveno. Buvo rasti aukšti ąsočiai, kuriuose, pradžioje manyta, buvo laikomi grūdai arba aliejus. Tačiau, anot Hans Georg Wunderlich, ąsočiai turėjo urnų paskirtį. Akmeniniai luitai yra ne kas kita, kaip sarkofagai. Teorija įdomi, tačiau visgi nerasta jokių žmogaus palaikų: nei skeleto liekanų, nei pelenų rūmų griuvėsiuose.</div></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi9oPJaG6ljegOKbM46FZi913_-9ehLjEhfSsqBzsL7eX9WxJnwJnSBUWZzG-x3KzPNhVAhjcBuRjLY-FuatWZzugWGZB8LmmlRaFn16so8tOeBIuB-1GtYRuBhONmixGwVeDwXT2KvGhkHKq_w56B9vwFG2YGcRBRnPe7zEcK9ppOnFvP91T1sqHKd/s3968/IMG_20220508_160920.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi9oPJaG6ljegOKbM46FZi913_-9ehLjEhfSsqBzsL7eX9WxJnwJnSBUWZzG-x3KzPNhVAhjcBuRjLY-FuatWZzugWGZB8LmmlRaFn16so8tOeBIuB-1GtYRuBhONmixGwVeDwXT2KvGhkHKq_w56B9vwFG2YGcRBRnPe7zEcK9ppOnFvP91T1sqHKd/w480-h640/IMG_20220508_160920.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia;">Ąsočiuose buvo laikomi grūdai (o gal palaikai?)</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Svarbiausia Knoso rūmuose buvo Sosto salė (menė). Tikroji Sosto salės paskirtis yra nežinoma, tačiau yra dvi pagrindinės teorijos. Pirmoji teorija teigia, kad ši salė buvo karaliaus ar jo žmonos sostas ir čia buvo rengiami teismai. Antroji teorija teigia, kad ši erdvė buvo skirta deivėms.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgDtnJJU1zj3sOs7NhqDh2aN-4dZdidoi4ajEEdqUOK6-ZQnTtJDY8MvkeNWXOxI1Kblwm5I0wy5yGZhzAkk18EX-oSR66QW_wqBenCrGROwN6xOgj5MmvrvYepKzt_PUcPs8nFhIhCNdL4GeNjuy1rafQ5bIQdWw4S7pE_VL04bLa28s4nsDKf0KK_/s3968/IMG_20220508_160535.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgDtnJJU1zj3sOs7NhqDh2aN-4dZdidoi4ajEEdqUOK6-ZQnTtJDY8MvkeNWXOxI1Kblwm5I0wy5yGZhzAkk18EX-oSR66QW_wqBenCrGROwN6xOgj5MmvrvYepKzt_PUcPs8nFhIhCNdL4GeNjuy1rafQ5bIQdWw4S7pE_VL04bLa28s4nsDKf0KK_/w640-h480/IMG_20220508_160535.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia;"><i>Sosto salė</i></span></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Šalia šiaurinio įėjimo esantis pastatas puoštas įsiutusio jaučio, viena iš Knoso simbolių, freska. Šventojo jaučio simbolis pergyveno Mino civilizaciją ir padėjo pamatus mitui apie Minotaurą atsiras</span><span style="font-family: georgia; font-size: medium; text-align: justify;">ti.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhqKIRL48TDeHZV6GT-ePrKH_QP1DcwOmx9BdQqNzM2OkmA5zVDKYs0vLWIXgjcaitOv4NPcvqcE6yWP4S6JZpBMxFni2_OqAQULs9N1d7k0s83m8SZlTonDM7woVtEB_sRF89jCIcDBeUF8gCWYXhv9SGbTT0SB3rofUIrCYXkdLxjVRNZbwrbw3Mi/s3968/IMG_20220508_161302.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhqKIRL48TDeHZV6GT-ePrKH_QP1DcwOmx9BdQqNzM2OkmA5zVDKYs0vLWIXgjcaitOv4NPcvqcE6yWP4S6JZpBMxFni2_OqAQULs9N1d7k0s83m8SZlTonDM7woVtEB_sRF89jCIcDBeUF8gCWYXhv9SGbTT0SB3rofUIrCYXkdLxjVRNZbwrbw3Mi/w640-h480/IMG_20220508_161302.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia;">Šventojo jaučio freska</span></i></td></tr></tbody></table><div><p></p><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Knoso rūmuose praleidome ne mažiau kaip pora valandų, todėl grįžę į miestą pirmiausia dairėmės, kur galima būtų jaukiai pasėdėti ir skaniai pavakarieniauti. Išsirinkome restoraną-taverną Antipodas (Korai 13, Heraklionas). Ji buvo kiek atokiau nuo gatvės, medžių apsuptyje, be to, beveik visi staliukai buvo nusėsti vietinės publikos, o tai pati geriausia rekomendacija. Ir tikrai neapsirikome. Užsisakėme graikiškų salotų, kiaulienos šonkauliukų, alaus. Pavalgėme labai sočiai ir skaniai. Prie viso to gėrio, kurį išsirinkome, dar gavome paragauti kelis desertukus ir po mažą stikliuką ouzo su medumi.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEizRwgadD6WUVhFJyOPcWPOQG9VleN51ht3VCkg-38TdZBUKyVHEJTHJZKl3S4MCXsJ3xViYz3DZUieXcGCRxpmJjWIBsXpEApzcuZ545uPrmBVi4MBENNbLsOeT9c-h4der68LYhUwx3z0hgWgECAYfNf4s4jnZr1sfxi0v0GmvpJDpvdGGkzSKQWH/s3968/IMG_20220508_202400.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEizRwgadD6WUVhFJyOPcWPOQG9VleN51ht3VCkg-38TdZBUKyVHEJTHJZKl3S4MCXsJ3xViYz3DZUieXcGCRxpmJjWIBsXpEApzcuZ545uPrmBVi4MBENNbLsOeT9c-h4der68LYhUwx3z0hgWgECAYfNf4s4jnZr1sfxi0v0GmvpJDpvdGGkzSKQWH/w640-h480/IMG_20220508_202400.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Taverna Antipodas</span></i></td></tr></tbody></table><div style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEizRwgadD6WUVhFJyOPcWPOQG9VleN51ht3VCkg-38TdZBUKyVHEJTHJZKl3S4MCXsJ3xViYz3DZUieXcGCRxpmJjWIBsXpEApzcuZ545uPrmBVi4MBENNbLsOeT9c-h4der68LYhUwx3z0hgWgECAYfNf4s4jnZr1sfxi0v0GmvpJDpvdGGkzSKQWH/s3968/IMG_20220508_202400.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"></a></div><p></p><p></p><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> <span> </span><span>Po tokios sočios vakarienės nutariame, kad būtina pasivaikščioti, sukratyti maistą ir leidžiamės klaidžioti po vakarinį Herakliono senamiestį. Kas sakė, kad Heraklions neįspūdingas miestas? Netiesa! Mums labai patiko siauros senamiesčio gatvelės ir platus pėsčiųjų bulvaras, vedantis tiesiai į Venecijos uostą, graikų ortodoksų bažnyčios ir venecijietiški statiniai, šurmuliuojantys, pilni gyvybės barai ir tylūs parkų takeliai.</span></span></div><p></p><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> <span>Mums kilo klausimas, kodėl mieste tiek daug </span></span><span style="font-family: georgia;">venecijietiškos architektūros detalių</span><span style="font-family: georgia;">? Atsakymą randame miesto istorijoje. Heraklioną (Iraklio) 824 m. įkūrė saracėnai. Jie iškasė griovį aplink miestą ir įkūrė uostą, kuriuo leido naudotis piratams, puldinėjusiems Bizantijos teritorijas Egėjo jūroje. 961 m. Nikiforas Fokas, vėliau tapęs Bizantijos imperatoriumi, neapsikentė, išsilaipino Kretoje ir apgulė miestą. Miestas krito, saracėnai buvo išžudyti, miestas nusiaubtas ir sudegintas. Atstatytą miestą 243 metus valdė Bizantija. </span></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><span> </span>1204 m. miestą nusipirko Venecijos Respublika. Venecijiečiai miestą apjuosė tvirtove, kuri saugojo miestą nuo išorės priešų. Valdžiai įtvirtinti iš Venecijos į Kretą buvo perkeliamos ištisos šeimos. Dviejų kultūrų bendras egzistavimas ir italų renesansas sukėlė menų, architektūros suklestėjimą. Tuo metu statyti pastatai įgavo lengvumo, venecijietiškai architektūrai būdingų detalių. Per Kretos karą (XVII a. vidurys) osmanai buvo apgulę miestą 22 metus. Manoma, kad tai ilgiausia apgultis istorijoje. Osmanams valdant uostas nuseko ir laivininkystė persikėlė į salos vakaruose.</div><div style="text-align: justify;"><span> </span>1898–1908 m. miestas atsidūrė britų valdžios teritorijoje. Tuo metu miestas buvo pavadintas Heraklionu pagal romėnų uostą Heracleum (Heraklio miestas), kurio tiksli vieta nežinoma. 1913 m. Kreta ir Heraklionas tapo Graikijos karalystės dalimi.</div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhmOPQfI-rJvnoyirJQG4wYFM05lPaH2yS3URdqvGphmwqUBCNUKGFfg1HeGKqVKZo-lCTq7ZgAtRUhDJqEsrffkXDO3VeyRsNlfFCHVH35COPtIfzjU-QpgbEY96zzrh5Ur1F-vcud3zTNuOdux6pVEP4qotUsf4BUoerGo8B-AKcsVtYGO9uta42G/s3968/IMG_20220508_202959.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhmOPQfI-rJvnoyirJQG4wYFM05lPaH2yS3URdqvGphmwqUBCNUKGFfg1HeGKqVKZo-lCTq7ZgAtRUhDJqEsrffkXDO3VeyRsNlfFCHVH35COPtIfzjU-QpgbEY96zzrh5Ur1F-vcud3zTNuOdux6pVEP4qotUsf4BUoerGo8B-AKcsVtYGO9uta42G/w480-h640/IMG_20220508_202959.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Lodžijos vidinis kiemas</span></i></td></tr></tbody></table></div></div><div><br /></div><div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Išraiškingiausias venecijietiškos architektūros palikimas – miesto centre stovinti Herakliono lodžija. Tai pastatas, turintis atvirą erdvę savo viduje. Herakliono lodžija buvo pastatyta 1620 m. dožo Frančesko Morosinio paliepimu. Venecijos Respublikos valdymo metais čia susirinkdavo miesto didikai spręsti salai aktualių klausimų. Osmanų valdymo laikotarpiu čia miesto taryba vedė derybas tarp Herakliono ir turkų valdžios atstovų. XIX a. pabaigoje pastatas tapo nebefunkcionalus. 1915 m. miesto žvilgsnis vėl atsisuko į lodžiją – prasidėjo rekonstrukcija, kuri baigėsi tik po II Pasaulinio karo. Dabar čia vyksta įvairūs renginiai, parodos.</span></div></div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEitaMj_Crb8IyL8PimOZpUgT00C-wk8ye4U4wlP_HJ1nx_8encwsL7LOwf3hUgAzS21yEZ96HEc0YcReT-kEXFDl9HEoFDvVc4lXZ1-5vJZMKAeseDqssRyPfcmk33KaAn5o_U5au0KFgxSFA_MQyzKXqsmW86Tg82Ps6fuLpQdVssSRB2kJnZbsG-f/s3968/IMG_20220508_204654.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEitaMj_Crb8IyL8PimOZpUgT00C-wk8ye4U4wlP_HJ1nx_8encwsL7LOwf3hUgAzS21yEZ96HEc0YcReT-kEXFDl9HEoFDvVc4lXZ1-5vJZMKAeseDqssRyPfcmk33KaAn5o_U5au0KFgxSFA_MQyzKXqsmW86Tg82Ps6fuLpQdVssSRB2kJnZbsG-f/w480-h640/IMG_20220508_204654.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Morosinio fontanas</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Visai netoli lodžijos – Venizelos aikštėje –miestiečius džiugina fontanas su liūtų galvomis. Fontanas pavadinta dožo Morosinio vardu, to paties, kuris rėmė lodžijos statybą. Fontanas iškilo XVII a. Iki jo atsiradimo miestelėnai buities reikmėms naudojo lietaus ir šulinių vandenį. Pastačius šį fontaną išspręsta vandens problema. Buvo sukonstruotas 15 km akvedukas, kuriuo vanduo bėgdavo iš kalnų. Fontano forma primena gėlę su 8 žiedlapiais. Centre ant pakylos stovi 4 marmuriniai liūtai, kuriems iš nasrų bėga vanduo. Fontanas tikrai gražus ir yra tapęs miesto gyventojų mėgiama susitikimų vieta.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjnwjGIzMHKqLPtryQ7iPdk-gZCyfGxXTensxMGjNIkYhO_taQLx5hdbangR2VP0UrF9eH1FHYMviZ4I4_TGFFLGhXA-eYQX4gmZ9OgGZNO9_bN5pJ-K3oNkYNJmmTytmDrS7bazUM0rWNL2JUiP5iQEEygI9Rijl4bdNvGot1FHwMv9JP9ush2OUbU/s3968/IMG_20220508_203503.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjnwjGIzMHKqLPtryQ7iPdk-gZCyfGxXTensxMGjNIkYhO_taQLx5hdbangR2VP0UrF9eH1FHYMviZ4I4_TGFFLGhXA-eYQX4gmZ9OgGZNO9_bN5pJ-K3oNkYNJmmTytmDrS7bazUM0rWNL2JUiP5iQEEygI9Rijl4bdNvGot1FHwMv9JP9ush2OUbU/w640-h480/IMG_20220508_203503.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; text-align: left;"><span style="font-family: georgia;"><i>Osmanų mečetė (1856 m.), dabar Šv Tito bazilika</i></span></span></td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Agiou Titou aikštėje langų vitražais dėmesį traukia šv. Tito graikų stačiatikių bažnyčia, įsikūrusi buvusioje Osmanų mečetėje, statytoje 1856 m. Tai antra pagal dydį bažnyčia Heraklione po Šv. Mino bažnyčios. Joje nuo 1966 m. laikomas Šventojo Tito, salos globėjo, relikvijorius. Įėjimas visiems nemokamas, tačiau, kaip suprantate, vakare maldos namai būna uždaryti, tad viduje neteko apsidairyti.</span></div></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgpjlw2_di0YRM02q53gyfXL-Q4yX62JnlXWkENIPccR0gtxOVxz-g7ZGBXou3waHpEKtNZwZhPpeUJn7O3LkG6Yh_ImgWR9aBzbOrwP8qb9VtLWc5uiy8zXw_EfZmnBzlXlgu301xEe-C52Q109lEmNXg60mrI86JRYW2hxaodaE5Z1A1EmQe3_eGE/s3968/IMG_20220508_210741.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgpjlw2_di0YRM02q53gyfXL-Q4yX62JnlXWkENIPccR0gtxOVxz-g7ZGBXou3waHpEKtNZwZhPpeUJn7O3LkG6Yh_ImgWR9aBzbOrwP8qb9VtLWc5uiy8zXw_EfZmnBzlXlgu301xEe-C52Q109lEmNXg60mrI86JRYW2hxaodaE5Z1A1EmQe3_eGE/w640-h480/IMG_20220508_210741.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Bebo fontanas</span></i></td></tr></tbody></table><div><span style="font-family: georgia;"><br /></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;"> </span></span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Toliau beklaidžiodamos po vakarines miesto gatves Kornaros aikštėje aptikome dar vieną fontaną be vandens. Jį XVI a. viduryje pastatė kapitonas <i>Gianmatteo Bebo</i>, todėl ir šiandien fontanas išlaikė Bebo vardą. Iš Kornaros aikštės prasukome pro tuščias gatves, kuriose dieną vyksta turgaus prekyba. Dabar veikė tik kelios užeigos, kurių vienoje ir prisėdome. Vakarinis pasisėdėjimas šurmuliuojančioje lauko tavernoje ir taurė vyno suteikė jėgų dar paklaidžioti po Heraklioną. </span></div><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><span style="background-color: white; color: #3c4043; white-space: pre-wrap;"><span style="font-size: medium;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="font-family: SuisseIntl, sans-serif; margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjXoPXYCrvkhQ-26NVm4fqaBRIUcZuDykkboXfnybUMo2hSz7dgEsU1A3xzVFjIDHtmnVzyj1RZWMXK9QjErswg74Olqtq5ZFJblI-oiVY0rbsInl9viR6a8-EBVwWu5oOb8okqQIWYYgO_dp7SmZuGMrKVpOeXcYOS07qqS466qRJb73erPbRS9eoY/s3968/IMG_20220508_202430.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjXoPXYCrvkhQ-26NVm4fqaBRIUcZuDykkboXfnybUMo2hSz7dgEsU1A3xzVFjIDHtmnVzyj1RZWMXK9QjErswg74Olqtq5ZFJblI-oiVY0rbsInl9viR6a8-EBVwWu5oOb8okqQIWYYgO_dp7SmZuGMrKVpOeXcYOS07qqS466qRJb73erPbRS9eoY/w480-h640/IMG_20220508_202430.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia;">Vakarėja. Herakliono turgaus gatvė</span></i></td></tr></tbody></table><span style="background-color: white; color: #3c4043; white-space: pre-wrap;"><span style="font-size: medium;"><br /></span></span></div></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> Visai netoli nuo mūsų laikino būsto stovi didžiulės tvirtovės mūrai, pastatyti venecijiečių ir skirti gintis nuo osmanų antpuolių</span><span style="font-family: georgia; text-align: left;">. Tvirtovė pastatyta ant platformos, kuri buvo formuojama iš akmenų. Pastatas turi 2 aukštus, 26 patalpas, sienų storis vietomis siekia net 8,7 m., visas plotas apima 3600 kv. m. </span><span style="font-family: georgia; text-align: left;">Pirmame aukšte buvo kalėjimas, atskiri kambariai skirti sandėliavimui, kareivinės. Tvirtovė turėjo girnas kur malė grūdus, kepė duoną. Priešais tvirtovę</span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">, uosto skliautuotose arkadose, buvo statomos ir remontuojamos didžiulės medinės karo galeros, padėjusios Venecijai įsiviešpatauti jūroje. Nuo Osmanų imperijos laikų tvirtovė vadinama Kaules, verčiant iš graikų kalbos, tiesiog tvirtovė. Čia ir baigiasi šios dienos mūsų pažintis su Heraklionu. Traukiame namo.</span></div><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJJBLS_6t-LVWpJOPzWRgYWBvxSXJqL6K8JqgRPFd4raQHgDLx4VGCWfyoZ-IVSsxHoudWOfi3SewWtBxGSyWY5Qf1wt1GCj7Wua0XA_R9cKhjpsXDa5WtAqoPaMPAglDTwGomIpu4n8J5k_hKnFIo_qkDAj2Ot39ACNrUfx9InvOLh4Y7xRb6P2iX/s3968/IMG_20220508_225916.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiJJBLS_6t-LVWpJOPzWRgYWBvxSXJqL6K8JqgRPFd4raQHgDLx4VGCWfyoZ-IVSsxHoudWOfi3SewWtBxGSyWY5Qf1wt1GCj7Wua0XA_R9cKhjpsXDa5WtAqoPaMPAglDTwGomIpu4n8J5k_hKnFIo_qkDAj2Ot39ACNrUfx9InvOLh4Y7xRb6P2iX/w640-h480/IMG_20220508_225916.jpg" width="640" /></a></div><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><br /></span></div></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;"> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Po pusryčių išsikraustome iš apartamentų ir dar kartą pereiname Herakliono senamiesčiu, dabar jau šviesoje. Aplankome Šv. Mino katedrą (S<i>aint Minos Catedral</i>). Šv. Mino katedra, svarbiausia graikų ortodoksų bažnyčia Kretoje, iškilo šalia senosios Šv. Mino bažnyčios 1895 metais. Poreikis statyti naują bažnyčią iškilo todėl, kad senoji katedra buvo labai maža ir tikintieji, augant Herakliono populiacijai, nebetilpo į senąją. Ir šiandien dar galime pamatyti ir palyginti abi Šv. Mino katedras.</span></div><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><span face=""Source Sans Pro", Arial, sans-serif" style="background-color: white; color: #666666; font-size: 18px; text-align: left;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRdaStVCA7Nj5AFa3FuulumDEUlhQDYb_s9mb4gGNu_Wow2RDDylugXCyJzOVlO6OaWqWKqACb4opGGTFh-Tvw_wROh2h7MxwM8PCsKhxzj-8hWg8Pf91ct5EOuGCfkfI-LcRz66NV0CpnLEPjl2WuDoMA0CRYLvwEhZ9BiJpH5DLQTu-UaXiFtBcf/s3968/IMG_20220509_104427.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; font-size: medium; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRdaStVCA7Nj5AFa3FuulumDEUlhQDYb_s9mb4gGNu_Wow2RDDylugXCyJzOVlO6OaWqWKqACb4opGGTFh-Tvw_wROh2h7MxwM8PCsKhxzj-8hWg8Pf91ct5EOuGCfkfI-LcRz66NV0CpnLEPjl2WuDoMA0CRYLvwEhZ9BiJpH5DLQTu-UaXiFtBcf/w640-h480/IMG_20220509_104427.jpg" width="640" /></a></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span></div></div><span face=""Source Sans Pro", Arial, sans-serif" style="background-color: white; color: #666666;"><div style="text-align: justify;"><span face=""Source Sans Pro", Arial, sans-serif" style="color: #666666;"><span style="font-size: 18px;"> </span></span><span style="background-color: transparent; font-family: georgia; font-size: medium;"> Katedra skirta Šv. Minui, kuris laikomas Herakliono miesto globėju. Jaunystėje jis tarnavo romėnų armijoje, tačiau prasidėjus krikščionių persekiojimui, pasitraukė į kalnus, kur išgyveno 50 metų. Grįžęs į civilizaciją, prisipažino apie savo tikėjimą ir buvo nulinčiuotas. Nors Šventasis Minas yra paskelbtas Herakliono globėju, jis neturi jokių tiesioginių sąsajų su šiuo miestu. Žinia, kad Osmanų imperijos valdymo laikais Kretos krikščionys buvo persekiojami dėl tikėjimo. Sklando pasakojimas, kad vieno persekiojimo metu pasirodė Šv. Minas ir išgelbėjo juos nuo mirties. Nuo to laiko Šv. Minas tapo Herakliono globėju.</span></div></span><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2yVUc1iwJSiACRri8FasbkAiv71QwtBm7Q59-j4hUOxRw1qM8Mf8Iypmw7VE7EAghKfMp0zb0-K5Z6DZd9d_nBlmqQss7yh0WKBd-6mSHgWLofIuD17K-FmN8KN_PE8H5HgQmDHIvm1-6ixEFPeJps0ipbrboLXq6fw2PiicKS5XRWVk40S3VC2xW/s3968/IMG_20220509_103838.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2yVUc1iwJSiACRri8FasbkAiv71QwtBm7Q59-j4hUOxRw1qM8Mf8Iypmw7VE7EAghKfMp0zb0-K5Z6DZd9d_nBlmqQss7yh0WKBd-6mSHgWLofIuD17K-FmN8KN_PE8H5HgQmDHIvm1-6ixEFPeJps0ipbrboLXq6fw2PiicKS5XRWVk40S3VC2xW/w480-h640/IMG_20220509_103838.jpg" width="480" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;">Naujojoje katedroje gali sutilpti iki 8 000 žmonių. Katedros skliautus puošia nuostabios freskos, ant sienų kabo daugybė šventųjų paveikslų, arkos ir kitos erdvės padengtos tipiškai graikiškais ornamentais. Įėjimas į katedrą nemokamas.</span></div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiqwDKZ4jM2eAAjpqpw0zgXaVI0mFZNSiUF7wyVmiFj2IoAk9j0mtkec44KvO79aJC5srbQpFL091oCTCgDnep-pVwh1cKiMesGbtBsH3WybYVcY7hAgUbt91xNuZga65U8sT9nkLiqbpDqS4T6qQFRQJ1hxNiWKUkfuXP8N79ZJ4SewtEW6ertDHuk/s3968/IMG_20220509_104118.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiqwDKZ4jM2eAAjpqpw0zgXaVI0mFZNSiUF7wyVmiFj2IoAk9j0mtkec44KvO79aJC5srbQpFL091oCTCgDnep-pVwh1cKiMesGbtBsH3WybYVcY7hAgUbt91xNuZga65U8sT9nkLiqbpDqS4T6qQFRQJ1hxNiWKUkfuXP8N79ZJ4SewtEW6ertDHuk/w480-h640/IMG_20220509_104118.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia;">Šv. Mino katedros vidus</span></i></td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;">Visai šalia Šv. Mino katedrų stovi dar viena senovę menanti <i>Ayia Aikaterni of Sinaites</i> bažnyčia. Bažnyčia, manoma, statyta XVI a. ir priklausė šioje vietoje įsikūrusiam šv. Kotrynos vienuolynui. Nuo XVI amžiaus vidurio iki XVII amžiaus vidurio vienuolyne veikė kaip universitetinė mokykla ir jame mokėsi daug žymių vietos bendruomenės narių. Sakoma, kad ten mokėsi net garsusis dailininkas <i>Domenicos Theotokopoulos</i> mums geriau žinomas El Greco vardu. 1669 m. turkams užėmus Heraklioną, bažnyčia buvo paversta musulmonų mečete iki XX amžiaus pradžios, kai Kreta išsilaisvino. Šiandien bažnyčios patalpose veikia Herakliono bažnytinis muziejus. Pamaldos šioje bažnyčioje vyksta tik vieną kartą per metus – šv. Kotrynos dieną, lapkričio 25 d.</span></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7WGNLtfW_COa7JPeg-a6xm5LbOxO43iJ7TuXpKhLFETxCVmFplsmTuMY_j31ygBuyhQEhj6ZQUVvYA_-F8DRpi7yPGyOMhBOWjToW6HjH92YyAq2x57tjcncfRXAWUWN2yfKxdGtLq7AUkObUvcsPH_oUEMPvatKFREg8rv4EX2q0wk4gyA7oNboL/s3968/IMG_20220509_104839.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7WGNLtfW_COa7JPeg-a6xm5LbOxO43iJ7TuXpKhLFETxCVmFplsmTuMY_j31ygBuyhQEhj6ZQUVvYA_-F8DRpi7yPGyOMhBOWjToW6HjH92YyAq2x57tjcncfRXAWUWN2yfKxdGtLq7AUkObUvcsPH_oUEMPvatKFREg8rv4EX2q0wk4gyA7oNboL/w640-h480/IMG_20220509_104839.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: white;"><span style="font-family: georgia;"><i>Ayia Aikaterni of Sinaites </i></span></span></td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;">Pasidairę po bažnyčių kompleksą traukiame link oro uosto, kur išsinuomojame automobilį, pamojuojame Heraklionui ir riedame pasidairyti po Kretos salą. Kelias fantastiškai gražus: dalis jo driekiasi palei jūra, kita dalis vingiuoja tarp kalnų, apaugusių violetinės spalvos gėlėmis. Įspūdingiausias vaizdas atsivėrė pravažiavus Agios Nikolaos miestą - negalėjome nesustoti. Po kojomis boluoja miestas, tolyje ūke skendi kalnų kontūrai, o mėlynoje jūroje supasi nedideli laiveliai. Žinoma, puolėme fotografuoti, bet...mūsų telefonų kameros nebuvo pajėgios užfiksuoti grožio, kokį matė akys.</span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhTyebYfigRrVzXOZuvkK3IPzn9Q-fbwuMlo1DUJwG3jNgje_4tDh1Ou_o4K2UooA8aUUGBG49RcVnrumEjqd2pwhyI01mvstjD5lt8bBPbqk5dSCS81c5NfQ3xrSWq-v0WXMLaB-OnnMYrOdCaKjpgLT1Kv_Cj-v-HWQpjMj5-wv4Yo-Ow3_y1kBLr/s3968/IMG_20220509_143556.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhTyebYfigRrVzXOZuvkK3IPzn9Q-fbwuMlo1DUJwG3jNgje_4tDh1Ou_o4K2UooA8aUUGBG49RcVnrumEjqd2pwhyI01mvstjD5lt8bBPbqk5dSCS81c5NfQ3xrSWq-v0WXMLaB-OnnMYrOdCaKjpgLT1Kv_Cj-v-HWQpjMj5-wv4Yo-Ow3_y1kBLr/w640-h480/IMG_20220509_143556.jpg" width="640" /></a> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Dar keli kelio vingiai ir mes pasiekiame tikslą - <i>Plaka</i>. Tai nedidelis miestelis iš kurio kursuoja keltai į Spinalongos salą. Šį maršrutą pasirinkome neatsitiktinai, jį inspiravo prieš keletą metų perskaityta knyga <a href="https://sniegena.blogspot.com/2013/11/victoria-hislop-sala.html">Sniegena: Victoria Hislop. Sala</a>, kuri buvo tokia paveiki, kad atskridus į Kretą pirma mintis buvo – būtina aplankyti Spinalongą. Ir štai mes čia. Iki kelto dar gera valanda, todėl prisėdame kavinėje, iš kurios puikiausiai matosi mūsų kelionės tikslas – nedidelė, uolėta, skurdžia augalija pasipuošusi sala.</span></div></div><div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi359dZhs8beTBNhWSj6GsxqYTDOeRyT3quS2cNeH8IkFOM-6voiKwBEmSvKgngUATrSObrHQebgZwIJudPLrqiscSWzYv7rNCsTyXnKejhMtVjRQg1bgpl3xdMhh40ttFoEUUhzTrxOYi5I8eh0qA9OdWkA608uT8VHuKIg0i3l4C8g2XhDI3LcO8T/s3968/IMG_20220509_150227.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi359dZhs8beTBNhWSj6GsxqYTDOeRyT3quS2cNeH8IkFOM-6voiKwBEmSvKgngUATrSObrHQebgZwIJudPLrqiscSWzYv7rNCsTyXnKejhMtVjRQg1bgpl3xdMhh40ttFoEUUhzTrxOYi5I8eh0qA9OdWkA608uT8VHuKIg0i3l4C8g2XhDI3LcO8T/w640-h480/IMG_20220509_150227.jpg" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">Keltas į salą plaukia vos pusvalandį. Išsilaipiname nedidelėje prieplaukoje. Čia pat bilietų kasa, n</span><span style="font-family: georgia;">etoliese matosi nedidelė terasa su keliais staliukais, prie kurių galima prisėsti ir atsigerti kavos ar sulčių (ką ir padarėme vėliau, prieš paliekant salą). O dabar nusiperkame </span><span style="font-family: georgia;">bilietus ir pro mūrinius tvirtovės vartus žengiame į šiurpia istorija garsėjantį miestą. </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiaJfR_JQJU3nTXsiLamSnI4D-ALpdmEYQ40SQHxcj1fRd9J1JH2uUTDXFB4hubIQGdK0wf-Z2Ta0ReS4FtzjN19gv8Awlj_-iVJ6kCwlvZ-FyYamSkLQdMJHX5ymJJKZH45u0lW88d-p4EpBzSHBQdfBXHe25NcgymEIFjZswN43WunuxmexYWPp_V/s3968/IMG_20220509_155910.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiaJfR_JQJU3nTXsiLamSnI4D-ALpdmEYQ40SQHxcj1fRd9J1JH2uUTDXFB4hubIQGdK0wf-Z2Ta0ReS4FtzjN19gv8Awlj_-iVJ6kCwlvZ-FyYamSkLQdMJHX5ymJJKZH45u0lW88d-p4EpBzSHBQdfBXHe25NcgymEIFjZswN43WunuxmexYWPp_V/w640-h480/IMG_20220509_155910.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Spinalonga salos gamta</span></i></td></tr></tbody></table> </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;"> Sala kažkada buvo ne sala, o Kolokhitos pusiasaliu, tačiau XVI a. viduryje venecijiečiai nusprendė ją atskirti nuo sausumos ir ant antikinio miesto Olous griuvėsių pastatyti fortą, skirtą </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Spinalongos ir Mirabello įlankų apsaugai nuo tuo metu itin dažnai pasitaikančių piratų antpuolių. Spinalongos pavadinimą taip pat sugalvojo venecijiečiai: lotyniškai ,,spina lunga" reiškia ,,ilgas dyglys", nors kretiečiai dar ir šiandien salą vadina senuoju <i>Kolidon</i> vardu. XVII a. viduryje Osmanų imperija išstūmė venecijiečius iš Kretos, tačiau maža Spinalongos sala dar visą pusšimtį metų išliko Venecijos pavaldume. XIX a. antroje pusėje prasidėjus kretiečių sukilimams prieš Osmanų imperiją turkai pamažu pradėjo trauktis iš Kretos – dalis jų apsigyveno Spinalongos saloje. Ir tik 1903 m., kai į salą pradėjo gabenti sergančiuosius raupsais, turkai paliko salą. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;">Iš Plaka miestelio sala atrodė gana skurdžiai, tačiau realiai salos augmenija mus nuteikė visai smagiai: aukšta išdegusi žolė, su kur-ne-kur pasimėčiusiais laukinių gėlių žiedais, nuo stipraus vėjo pasvirusios pušys ir lyg atsvara skurdžiam peizažui – žydras įlankos vanduo su tolyje pro ūką vos matomais kalnų kontūrais. </span><span style="font-family: georgia;"> </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSDdU48mL0ji93zxzcKNM_06tMp3kg2zEwCVy406jXZBlDHEm7XkfLKEdPPrJNS1yYkPKSlHDr0WZgZm_wLfqa76GyfGrb4Zmiy2rkTllLlG-ECIijhNKVFle3q0rYoUbMR0189HpjAkeQq6N8IBbTNez-h2A9oDECGneevEfcmpqeAYFHxO3HdHfA/s3968/IMG_20220509_162011.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; font-size: medium; margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSDdU48mL0ji93zxzcKNM_06tMp3kg2zEwCVy406jXZBlDHEm7XkfLKEdPPrJNS1yYkPKSlHDr0WZgZm_wLfqa76GyfGrb4Zmiy2rkTllLlG-ECIijhNKVFle3q0rYoUbMR0189HpjAkeQq6N8IBbTNez-h2A9oDECGneevEfcmpqeAYFHxO3HdHfA/w640-h480/IMG_20220509_162011.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Tvirtovės vartai</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">Einam palei venecijiečių suręstos tvirtovės sieną. Pralindę pro išlikusią tvirtovės vartų arką atsiduriame prie jūros. Nuo šios vietos puikiai matosi Plaka. Galiu tik įsivaizduoti, kaip šioje vietoje stovėjo į salą atgabenti raupsuotieji ir, </span><span style="font-family: georgia;">apverkdami savo buvusį gyvenimą, </span><span style="font-family: georgia;">žiūrėjo į prarastus namus, paliktas šeimas. </span></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhbiIW3fvUZY1elXCCivae3dFz41axw3hzmWoXRQupRDKZ3VoS1B2oS4PUPBf14ixg_xlnR-GG2FvA_3bu9HQBxuVzNYWe4_tTmJ7JefkTdCc110hr3zWIotzcEcFSHluXoRDiqjzuHSZNBZNKikLiGlfCxqacni9QnBVS8XCGG0235a-cUYDA50b6J/s3968/IMG_20220509_162044.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhbiIW3fvUZY1elXCCivae3dFz41axw3hzmWoXRQupRDKZ3VoS1B2oS4PUPBf14ixg_xlnR-GG2FvA_3bu9HQBxuVzNYWe4_tTmJ7JefkTdCc110hr3zWIotzcEcFSHluXoRDiqjzuHSZNBZNKikLiGlfCxqacni9QnBVS8XCGG0235a-cUYDA50b6J/w640-h480/IMG_20220509_162044.jpg" width="640" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Venecijiečių tvirtovės sienos</span></i></td></tr></tbody></table> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /><div style="text-align: justify;"> Kaip minėjau, 1903 m. į Spinalongą buvo atplukdyti pirmieji raupsais sergantys asmenys. Raupsai tuo metu buvo nepagydoma liga, kurios paniškai buvo bijoma. Todėl vos įtarus šią ligą žmonės buvo išplukdomi į salą. Vaikai atskiriami nuo motinų, vyrai nuo žmonų... Visi jie žinojo, kad į savo gimtuosius namus nebegrįš, galės tik iš tolo pamojuoti krante likusiems savo artimiesiems. Perėję tamsiu, per uolą iškaltu tuneliu (kuris yra išlikęs iki šiol), žmonės tarsi patekdavo į gyvų mirusiųjų miestą. Pirmieji atvykėliai savo gyvenimą pradėjo kurti iš naujo: statėsi namus, kepė duoną, augino daržoves, tuokėsi, gimdė vaikus ir laukė stebuklingo išgijimo arba mirties. Pirmiesiems, žinoma, buvo sunkiausia. Vėliau atplukdytieji jau rado čia įsikūrusius žmones, galėjo kliautis jų pagalba. Saloje veikė mokykla, buvo ligoninė, bažnyčia.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjk3eRgt42aYImja9vqslGXhUfqqkOEqLkf6xKSzVVDCTYvqV2g-L3ZcC48qUMtJe1VAvuuu_uWMYxt6I-bPnoWR_WjWbnoBDqzMOiuJ5Ttq9El4mFVcByAgrFCBzNXRRTaVctmvuyMbWaNRAE5jfsxMWXa94RNWnZW4NmqYp1zRKyXcZYTYofArHKG/s3968/IMG_20220509_155658.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjk3eRgt42aYImja9vqslGXhUfqqkOEqLkf6xKSzVVDCTYvqV2g-L3ZcC48qUMtJe1VAvuuu_uWMYxt6I-bPnoWR_WjWbnoBDqzMOiuJ5Ttq9El4mFVcByAgrFCBzNXRRTaVctmvuyMbWaNRAE5jfsxMWXa94RNWnZW4NmqYp1zRKyXcZYTYofArHKG/w480-h640/IMG_20220509_155658.jpg" width="480" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Vienas iš Spinaloggos namų</span></i></td></tr></tbody></table><br /></div><div style="text-align: justify;"> Čia dirbantys gydytojai bandė vis naujas naujas vakcinas, tačiau tik 5-ame XX a. dešimtmetyje buvo atrasti ir patvirtinti skiepai nuo raupsų. O iki tol mirusiuosius skaičiuodavo dešimtimis, o gal ir daugiau. Laidojami jie buvo bendrame kape, tad paminklų čia nieks nestatė ir vardų ir pavardžių nerašė. Paskutinysis ligonis iš Spinalongos buvo išgabentas 1957 m. Tad sala daugiau nei penkiasdešimt metų buvo raupsuotųjų namais.</div></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> </div></span></div><div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7mRodtJM1R4y1m0X1zDIvDtuvrjh2k0dk5EBv03G8m_-58ZKFbyZvzm9eJQu6aSdkvFJpDOOUBYO9d7S9KxTNt0YSXbf94wIGBo9lNOaRDll7YAQBNaQhVByHaUYoDLQpILdhxUviNFWBt9egRLsPxwb7bzj6nQwXGuxY0OjI_y-hEAgBDrTXL5sM/s3968/IMG_20220509_160452.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><span style="font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7mRodtJM1R4y1m0X1zDIvDtuvrjh2k0dk5EBv03G8m_-58ZKFbyZvzm9eJQu6aSdkvFJpDOOUBYO9d7S9KxTNt0YSXbf94wIGBo9lNOaRDll7YAQBNaQhVByHaUYoDLQpILdhxUviNFWBt9egRLsPxwb7bzj6nQwXGuxY0OjI_y-hEAgBDrTXL5sM/w480-h640/IMG_20220509_160452.jpg" width="480" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Taip dabar atrodo raupsuotųjų gyvenvietė</i></span></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;">Per laiką, išvykus paskutiniam raupsuotajam, Spinalongos gyvenvietė nunyko, namai pamažu apaugo žolėmis, sienos ėmė trūkinėti. Tačiau laikui bėgant atmintis Plakos bei aplinkinių kaimelių gyventojus grąžindavo į Spinalongą, todėl apie 1980 metus dalis namų buvo pradėti restauruoti, sugriuvę - užkonservuoti. Dabar čia veikia muziejus po atviru dangumi, primenantis skaudų Kretos istorijos laikotarpį.</span></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiCgrrLeTBpGtCZLlgQmNDdj86_PQbqzy-7m6ZP9AMEZglrrm6Xou0j_QDOKYsRWi5MslroJNWJpZ17mKgBmZ89xJzmYK2zSqKYgTqoqK5bxCmGnhxSw9izwxFf5_kythnJch_ZOYLQ7MSgqISWYK1zO-MR9IR8ZZVT4arSDUuubL0m7jwnYe-2Md6y/s3968/IMG_20220509_161312.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiCgrrLeTBpGtCZLlgQmNDdj86_PQbqzy-7m6ZP9AMEZglrrm6Xou0j_QDOKYsRWi5MslroJNWJpZ17mKgBmZ89xJzmYK2zSqKYgTqoqK5bxCmGnhxSw9izwxFf5_kythnJch_ZOYLQ7MSgqISWYK1zO-MR9IR8ZZVT4arSDUuubL0m7jwnYe-2Md6y/w640-h480/IMG_20220509_161312.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Krosnis, kurioje buvo kepama duona</span></i></td></tr></tbody></table> Dabar ryškiomis spalvomis nudažyti namai sunkiai primena čia vykus gyvenimą tik viduje, ant sienų sukabinėtos nuotraukos ar išlikę buities rakandai byloja apie čia vykusią tragediją. Sunku net įsivaizduoti, kiek žmonių čia mirė taip ir nesulaukę pagalbos.</div></span><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgb4NsQmO6k-c1ywK9BKmlPO6MX8TT4bG3hDaO8aQPlSjkmFBtujwR75wthiCC5_kG-kBL-wYrmeXVNj4usoqHLEfFg5m9Cz5lic0pKfE-kWguVudFk5amOgc_0jGvY6ncEWxoijudnKlsgV_Rb-vPCV2KgPOZqF0jIXsQaImYJtNkgl7syW3ZOYN4c/s3968/IMG_20220509_162811.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgb4NsQmO6k-c1ywK9BKmlPO6MX8TT4bG3hDaO8aQPlSjkmFBtujwR75wthiCC5_kG-kBL-wYrmeXVNj4usoqHLEfFg5m9Cz5lic0pKfE-kWguVudFk5amOgc_0jGvY6ncEWxoijudnKlsgV_Rb-vPCV2KgPOZqF0jIXsQaImYJtNkgl7syW3ZOYN4c/w480-h640/IMG_20220509_162811.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Ligoninės griuvėsiai</i></span></td></tr></tbody></table><div class="separator" style="clear: both;"><br /></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Gatvės gale, kiek atokiau nuo gyvenvietės išlikę ligoninės griuvėsiai. Į ligoninę guldydavo tik sunkiai bevaikščiojančius, nebegalinčius savęs prisižiūrėti, ligonius. Juos slaugydavo tie patys, jau pasveikę, žmonės iš salos. Įeidami ar išeidami iš ligoninės turėjo dezinfekuotis, nuolat skalbti drabužius, griežtai laikytis higienos reikalavimų. </div></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgKZZaTxBH-U1NBD7maf9H4sQ3JThc7uALbs_JT9pdQiGp7hguyWXyU_n30tzCr16qZcTiSoahEopP3l_lor4Tqw9lb2Pw5nTY99Itv90M7vfqGIVuBx_-9QRwBUZj7VCfgt_hM-ggENz-0Sr-t25ZyXCFwsexuq2llJ7wLGtaeND0qUehxGs17JJ2p/s3968/IMG_20220509_162548.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgKZZaTxBH-U1NBD7maf9H4sQ3JThc7uALbs_JT9pdQiGp7hguyWXyU_n30tzCr16qZcTiSoahEopP3l_lor4Tqw9lb2Pw5nTY99Itv90M7vfqGIVuBx_-9QRwBUZj7VCfgt_hM-ggENz-0Sr-t25ZyXCFwsexuq2llJ7wLGtaeND0qUehxGs17JJ2p/w640-h480/IMG_20220509_162548.jpg" width="640" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Aguonų liepsnelės tarp suskilusių Spinalongos sienų</span></i></td></tr></tbody></table><div><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Saloje praleidome kelias valandas, tad vėl grįžus į Plaką saulė jau siekė horizontą, o mes dar turėjome pasiekti Sitia miestą, kuriame buvome nusimatę nakvynę. Atrodo, kelias netolimas, tačiau laikas lekia taip greitai, kad Sitia pasiekiame jau sutemus. Vakarienei apsiperkame pakeliui užsukę į parduotuvę. Nakvynės vieta miesto pakraštyje, tad pasižvalgyti po centrą šiandien jau nepavyks. Pavalgome ir į lovas.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjXtZkqBVoTPKWOckiy8wLiLwdxXNS9QloNYTCyzOsAXie1zOu3HxfWffgFWpjBRNHmKhf0DlowcMtRv3-sFgMlFJNfMxPO-DefduxgWIbmdMB6-5PklKGto7NzTQJRUMyngJhU8nr1dPyD8jH-XG6Xfj8LIF8SdofI8HhchvL9QxIAk2AGI5sf3jrU/s3968/IMG_20220510_083554.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><i><span style="font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjXtZkqBVoTPKWOckiy8wLiLwdxXNS9QloNYTCyzOsAXie1zOu3HxfWffgFWpjBRNHmKhf0DlowcMtRv3-sFgMlFJNfMxPO-DefduxgWIbmdMB6-5PklKGto7NzTQJRUMyngJhU8nr1dPyD8jH-XG6Xfj8LIF8SdofI8HhchvL9QxIAk2AGI5sf3jrU/w480-h640/IMG_20220510_083554.jpg" width="480" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Pusryčiai</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kitą rytą keliamės anksti. Susitvarkome, daiktus susinešame į mašiniuką, atsisveikiname ir važiuojame į centrą. Miestas dar tik bunda. Kavinės stato stalus, šluoja nuo vakar vakaro likusias šiukšles. Susirandame vieną jau veikiančią kavinukę, kurios staliukai išsidėstę krantinėje. Užsisakome kavos, sumuštinių ir kol pusryčiaujame, gėrimės bundančiu miestu. </span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEigy7njLRR9ra3qxsbKoLJf7BMEL3z7hvOSg2wzLKfKpHPLarvaAU0efdu48QYYA0ccqLgazPOORe8laKD2QGYeHkoYxSfVja7PWxYXpo7tGzusUlGg03IoIrijL8su_o3N9Khj858CqSRcONPri5NcRNhqDtE0Ytl-05MoWrBSme8Q998H-msgvD5P/s3968/IMG_20220510_085612.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><i><span style="font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEigy7njLRR9ra3qxsbKoLJf7BMEL3z7hvOSg2wzLKfKpHPLarvaAU0efdu48QYYA0ccqLgazPOORe8laKD2QGYeHkoYxSfVja7PWxYXpo7tGzusUlGg03IoIrijL8su_o3N9Khj858CqSRcONPri5NcRNhqDtE0Ytl-05MoWrBSme8Q998H-msgvD5P/w640-h480/IMG_20220510_085612.jpg" width="640" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Tolyje matosi Kazarmos griuvėsiai</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Po pusryčių pasivaikštome po vis dar tuščias miesto gatves ir skverus. Tai pats geriausias metas pasižvalgyti – žmonių nedaug, jau nekalbant apie turistus ar poilsiautojus, kurie vis dar vartosi lovose, saulė dar neįkaitino grindinio, visi sutiktieji dar šypsosi nepavargę po dienos darbų. Tobulas laikas!</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Gėrimės gražiai sutvarkyta, palmėmis apsodinta promenada, tolyje boluojančiais šiuolaikiniais gyvenamaisiais namais. Virš jų išryškėja Kazarmos tvirtovės griuvėsiai, vieninteliai menantys Venecijos laikus. Jų pavadinimas taip pat sietinas su venecijietišku laikotarpiu Casa de Arma. Miesto istorija prasideda dar karaliaus Mino laikais, tęsiasi Venecijos valdymo laikotarpiu, o XVI a. nutrūksta - miestas sunaikinamas žemės drebėjimo ir piratų antpuolių. Miestas atstatomas ir pradeda naują gyvenimą jau turkų valdymo laikotarpiu.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh-yHd8tBEObA8mB6b_Ua3Kg6LGswfDcRKrpJ3DodNvAzPOVVWePDd5tgdM8j0q-aV8ALIAr4AdrQqkVGlP6OPVBqJgcE_euzzKwphXGh1BDs8jINZmcQoZE-Lce6R1thV3FURSEFfjjsXXq05KlSYA5NE4MpUW_hrGIy3I5SnbDa8qIXigIX7s64Ym/s3968/IMG_20220510_090704.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh-yHd8tBEObA8mB6b_Ua3Kg6LGswfDcRKrpJ3DodNvAzPOVVWePDd5tgdM8j0q-aV8ALIAr4AdrQqkVGlP6OPVBqJgcE_euzzKwphXGh1BDs8jINZmcQoZE-Lce6R1thV3FURSEFfjjsXXq05KlSYA5NE4MpUW_hrGIy3I5SnbDa8qIXigIX7s64Ym/w480-h640/IMG_20220510_090704.jpg" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Apžvalgos suoliukas</span></i></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;">Šiandien Sitia laikoma Lassithi provincijos sostine. Miestas turi kurorto statusą, nors vis dar neatrastas užsienio turistų, yra gausiai lankomas vietos gyventojų. Nenuostabu, nes mieste esantis oro uostas vykdo tik vietinius skrydžius. Perspektyvoje numatoma jį plėsti. Gaila, nes dabar ramus kurortinis miestelis, įsigalėjus masiniam turizmui, praras savo žavesį ir čia tvyrančią ramybės aurą.</div></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: justify;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHho8ly_FD0fhLWgktwiiF960AGc1CBH4miuCjvSYga0-mmLwWRkOcVzEbDKc5HMRbUOpUxS60cb92wLJxGe-PXUCW38EpQQpFhelNIYuGH75Mt8aCy7LTxCGMrl9iu0I0uMayTTm5iKZCZluN2-znKLUBBuYQfoUX92OT8Dld6VtbTVtCCyP8a62t/s3968/IMG_20220510_092846.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHho8ly_FD0fhLWgktwiiF960AGc1CBH4miuCjvSYga0-mmLwWRkOcVzEbDKc5HMRbUOpUxS60cb92wLJxGe-PXUCW38EpQQpFhelNIYuGH75Mt8aCy7LTxCGMrl9iu0I0uMayTTm5iKZCZluN2-znKLUBBuYQfoUX92OT8Dld6VtbTVtCCyP8a62t/w480-h640/IMG_20220510_092846.jpg" width="480" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Rytinis miegas saldžiausias</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Tačiau ne tik Sitia yra verta dėmesio, daug dėmesio susilaukia ir netoliese esantys Richtis ir Zakros (dar vadinamas Mirusiųjų) tarpekliai. Kaip rašoma, tai nuostabūs gamtos sukurti takai, kuriais malonu pasivaikščioti. Mes jų nelankėme, nes planuose buvo Samaria tarpeklis, pabijojome, kad tarpeklių gali būti per daug :) Tai gi, paliekame Sitia ir važiuojame į <i>Toplou </i>vienuolyną. Kelias vingiuoja tarp neaukštų kalnų, nuo kurių atsiveria puikūs apylinkių vaizdai ¬ nesustoti neįmanoma.</span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiikHtNnGzuXIJ92gg5-FlZK5lp9DN67So2OL9wKdJ5O2eLWwLi2KmbkrbyInqRivdbNaK9OzdnJ5rNbqHzwDIuCoe3lofqRyGwKDgE5fSwu13ib_vUf9nnlIiaWiU_sTS927kqPdVNCs4DnYxPsf_lq2Oxe3Kh3Ct9EQ6TfygP7uyfWrnQD0JZPf8P/s3968/IMG_20220510_102929.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiikHtNnGzuXIJ92gg5-FlZK5lp9DN67So2OL9wKdJ5O2eLWwLi2KmbkrbyInqRivdbNaK9OzdnJ5rNbqHzwDIuCoe3lofqRyGwKDgE5fSwu13ib_vUf9nnlIiaWiU_sTS927kqPdVNCs4DnYxPsf_lq2Oxe3Kh3Ct9EQ6TfygP7uyfWrnQD0JZPf8P/w640-h480/IMG_20220510_102929.jpg" width="640" /></a></div><div><br /></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Vienuolynas pasitinka modamas vėjo malūno sparnais ir svetingai kviečia užsukti. Pasistatome automobilį svečiams skirtoje aikštelėje ir judame link akmeninių vartų.</span><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhd0NniqEeuEFVuQxYdzWQLFleXV8MXXn4fhz1Xfh-YNvaFU2bcdZkAp6SdDpLkPM7m2rrHsQNViJirboc7e5_eZRrYezCt4Hmj6gLS_iv0j__7oH7iG2HTLwBt7My_mR2jqGTo8yhS8m7oOQjWbk8YnQ1d_FpWoNcml0PUo_1YFPTbrM4CLMjWbeG_/s3968/IMG_20220510_103657.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhd0NniqEeuEFVuQxYdzWQLFleXV8MXXn4fhz1Xfh-YNvaFU2bcdZkAp6SdDpLkPM7m2rrHsQNViJirboc7e5_eZRrYezCt4Hmj6gLS_iv0j__7oH7iG2HTLwBt7My_mR2jqGTo8yhS8m7oOQjWbk8YnQ1d_FpWoNcml0PUo_1YFPTbrM4CLMjWbeG_/w640-h480/IMG_20220510_103657.jpg" width="640" /></a></div><div><br /></div><div><span face=""Helvetica Neue", Helvetica, sans-serif" style="background-color: white; font-size: 14px; text-align: justify;"> </span> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /><div style="text-align: justify;">Praeiname graikų skulptoriaus Manolio Tzobanakis skulptūrinę kompoziciją, skirtą pasipriešinimo kovose žuvusiems vienuoliams. Istorija tokia, kad čia gyvenę vienuoliai itin aktyviai dalyvavo tiek XIX a. pasipriešinimo kovose prieš turkus, tiek per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais.</div></span></div><div style="text-align: justify;"><span face="arial, sans-serif" style="background-color: white; color: #4d5156; font-size: 14px;"><br /></span></div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEigy8m4oCo4V26KlYpQA9neUiuCGT2N7X4xQTFGnUWmbu6YRB6gYJja9ErXiOOKxo90CCrB2_JE7UWOlIrRH2CKzgDWY9haKfa6VIRP7a9UL30KoK4NvoejRWqhbPILFY9s9lZK1fTQ-62P9ElByueQZoJmwdu33Y51p7NOSVNs-tCPmYf2CCZIPX3Y/s3968/IMG_20220510_103759.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEigy8m4oCo4V26KlYpQA9neUiuCGT2N7X4xQTFGnUWmbu6YRB6gYJja9ErXiOOKxo90CCrB2_JE7UWOlIrRH2CKzgDWY9haKfa6VIRP7a9UL30KoK4NvoejRWqhbPILFY9s9lZK1fTQ-62P9ElByueQZoJmwdu33Y51p7NOSVNs-tCPmYf2CCZIPX3Y/w480-h640/IMG_20220510_103759.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;"><span style="background-color: white; color: #5f6368; font-family: georgia; text-align: justify;">Manolio Tzobanakis</span><span style="background-color: white; color: #4d5156; font-family: georgia; text-align: justify;"> skulptūrinė kompozicija</span></span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br style="font-family: georgia; font-size: large;" /></div></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium; text-align: left;"><i>Toplou</i> arba <i>Panagia Akrotiriani </i>vienuolynas, manoma, įkurtas dar XIV a., ir iki šiandien yra vienas svarbiausių ir gražiausių vienuolynų Kretoje. Vienuolyną supa 10 metrų aukščio siena. Vienuolyno teritorija užima 800 kv. m. plotą. Vienuolyno pastatai yra trijų aukštų, kuriuose įrengta 40 kambarių (pageidaujant, galima užsisakyti nakvynę). Manoma, kad vienuolyne yra 100 durų, tačiau tik 99 iš jų rastos. </span></div></div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhu0v_IUJVLvt1GIlQmrmUDqM8LrCX3VeQnvvFdwrma-WcP3kqD_VLqSf4LOTLeXzO2V1m_QlPGzi4VhSP_oTFhwyHgOMi6cRBZOkUeUylV-e1WbPIU4PX6T3jBskbMWjmf2vDhRj5um8kfzfG2fUHwzj66rCmAziz9JBeKkdPvW0iTxv9iGIP0kB9y/s3968/IMG_20220510_110633.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhu0v_IUJVLvt1GIlQmrmUDqM8LrCX3VeQnvvFdwrma-WcP3kqD_VLqSf4LOTLeXzO2V1m_QlPGzi4VhSP_oTFhwyHgOMi6cRBZOkUeUylV-e1WbPIU4PX6T3jBskbMWjmf2vDhRj5um8kfzfG2fUHwzj66rCmAziz9JBeKkdPvW0iTxv9iGIP0kB9y/w480-h640/IMG_20220510_110633.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Vienuolyno kiemas</span></i></td></tr></tbody></table><div class="separator" style="clear: both;"><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Vienuolyno ansamblyje į 33 m aukštį kyla 1587 m. statyta akmeninė varpinė. Jos viršu puošia kupolinis stogas ir masyvus kryžius.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg73CcPQ8ymktxb6eKmhU7OU-mvxirZejjdb6KvcqZ4qSHFbBwnbIHvVZ3zmQ1G2j02FJWEC6u6vBRaHYaQsBMShHWOaNwWyvaYC7gcLGGPoLSLufA2lz8W1u83etOqPTLSKwzp0LC-dvHUeWsC91OqVkozDXuQSRftySH5ZbFKigxBJnEFfufo5P-T/s3968/IMG_20220510_110843.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg73CcPQ8ymktxb6eKmhU7OU-mvxirZejjdb6KvcqZ4qSHFbBwnbIHvVZ3zmQ1G2j02FJWEC6u6vBRaHYaQsBMShHWOaNwWyvaYC7gcLGGPoLSLufA2lz8W1u83etOqPTLSKwzp0LC-dvHUeWsC91OqVkozDXuQSRftySH5ZbFKigxBJnEFfufo5P-T/w640-h480/IMG_20220510_110843.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Varpinė</span></i></td></tr></tbody></table><div style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: justify;"></div></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="background-color: white; text-align: justify;"> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Vienuolynas atviras visuomenei, todėl, susimokėję simbolinį kelių eurų mokestį, įeiname į vidų. Vienuolyno muziejuje saugomos įspūdingos XV a ikonos. Jų nuo lankytojų neskiria joks stiklas, galima net ranka paliesti, tačiau... ranka nekyla liesti tokių vertybių, tik akimis gėrimės. <br /></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> Apeiname vienuolyno kiemus, aplankome sodą, kuriame vienuoliai augina citrinas, alyvuoges ir vynuoges. Vienuolyne šiandien gyvena 4 vienuoliai –vieną jų net susitikome. Vienuoliai ne tik meldžiasi, bet iš savo išaugintų vaisių gamina vyną, raki ir alyvuogių aliejų, kuriuos parduoda. Vienuolyne pagamintų produktų galima įsigyti čia pat esančioje </span><span style="font-family: georgia;">parduotuvėlėje.</span></span></div></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibRNmL3nZNEEi94cDOUidU2_F4hg6OnXRVGYoKS6X-nz0nn3Z7_BZcEy_yYdbtXTRxhAciOIzfKmoZ_3lV-M3Pdn8nGAgQvhSYg9s7yus13leCz4yEgdnr3LlZ2-nzfOe-E-_Xu0wVeLtF8nusTjnBynxQKiHwc9eBgYyZZ9qWjPjFP-JLE6hOY0-b/s3968/IMG_20220510_104508.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><span style="font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibRNmL3nZNEEi94cDOUidU2_F4hg6OnXRVGYoKS6X-nz0nn3Z7_BZcEy_yYdbtXTRxhAciOIzfKmoZ_3lV-M3Pdn8nGAgQvhSYg9s7yus13leCz4yEgdnr3LlZ2-nzfOe-E-_Xu0wVeLtF8nusTjnBynxQKiHwc9eBgYyZZ9qWjPjFP-JLE6hOY0-b/w480-h640/IMG_20220510_104508.jpg" width="480" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Vienuolyno citrinmedis</span></i></td></tr></tbody></table><p style="line-height: 1.5em; margin: 4px 0px; text-align: justify;"><span style="font-family: times; font-size: medium;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Iš vienuolyno, keliu, einančiu Viduržiemio jūros pakrante, važiuojame toliau tyrinėti Kretos grožybių. Besidairant pro automobilio langus akį patraukia nuostabi geltono smėlio įlankėlė. Sustojame. Jau nuo kelionės pradžios svajojome išsimaudyti laukiniame paplūdimyje. Svajonės pildosi! Visoje teritorijoje ilsisi tik pora žmogelių, kurie nekreipia jokio dėmesio į tris damas, besiruošiančias nerti į žydrą Viduržiemio jūros vandenį. Pusvalandis plūduriavimui, dar pusvalandis apdžiūti ir vėl į kelią.</span></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEij0o2Qd5Z7GBHG02lBoKMvaGIDI--chyU_GzydWe71JOJz4s3syLZRzh7Oad12_lbZzbw5VZRINMV4FE7hSAVnOZoYGhwbo6yEDxFbiKZ4W5JWKNNKsYJt9deHO7V5vpxkr_Ww8nuN1qJ4GzLbOhMzdwxTNtkXIcasAa7Is0cTnNYbPGAiXfbA16B3/s3968/IMG_20220510_122814.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEij0o2Qd5Z7GBHG02lBoKMvaGIDI--chyU_GzydWe71JOJz4s3syLZRzh7Oad12_lbZzbw5VZRINMV4FE7hSAVnOZoYGhwbo6yEDxFbiKZ4W5JWKNNKsYJt9deHO7V5vpxkr_Ww8nuN1qJ4GzLbOhMzdwxTNtkXIcasAa7Is0cTnNYbPGAiXfbA16B3/w640-h480/IMG_20220510_122814.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Laukinis paplūdimys</i></span></td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kitas stabtelėjimas visai netikėtas, nes pakelėje pamatėme dėžes, prikrautas pomidorų ir agurkų. Supratome, kad kviečiama pasivaišinti, tai nepasikuklinome, prisirinkome pilnas saujas, bus gardi vakarienė:)</span></div><div><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhw-i3nLWKAiuxunPX8ET-HAaC7PgtO2mTgzN48TWzZAOb-4zrOdvHAWEsxr0turQ-9z-7pQS8rET_WGtonzDdhjqOy4CE7sVJqrmL6f7PHo45cJHAvE_Chm0HSfrmDpqWD0ID_wvf2izpOq3TYUKkBbg4zTP-kZ_zfIHku-mIXBFh9nKECfJT0N8ij/s3968/IMG_20220510_133115.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhw-i3nLWKAiuxunPX8ET-HAaC7PgtO2mTgzN48TWzZAOb-4zrOdvHAWEsxr0turQ-9z-7pQS8rET_WGtonzDdhjqOy4CE7sVJqrmL6f7PHo45cJHAvE_Chm0HSfrmDpqWD0ID_wvf2izpOq3TYUKkBbg4zTP-kZ_zfIHku-mIXBFh9nKECfJT0N8ij/w640-h480/IMG_20220510_133115.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Daržovės for free</i></span></td></tr></tbody></table><div><br /></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Už kelių žingsnių nuo free daržovių pamatome baltai mėlyną namelį, prie kurio pastatytos lentynose puikuojasi ne tik pomidorai ir agurkai, bet įvairiomis spalvomis viliojo pipiriukai, baklažanai, svogūnai, cukinijos ir kitos daržovės. Išsirenkame kelis pipirus, cukiniją. Iš namelio atskubėjusi moteriškė ragina pirkti daugiau, o mums atsisakius, prikrauna krepšį svogūnų, pomidorų, agurkų, sako, čia dovana. Štai kokie svetingi Kretos žmonės ! </div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4ZZv-gqylg8ffIZyB8RGuOXe_sr4nCP-e64k_boY5Tr4QZeVjxYU5S7ZYlpanqVrwqi95u6Zf07qi-Kt-IKUnHivvmzGtLZ5kV9KgK71uMEo01uykyiMrFVWTC2O7tFpoEgEXL0UYILTtmmpCQGPSftsUynaQ-PUzvXWDSKRvKRXGK-uy5zpYci-B/s3968/IMG_20220510_133440.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4ZZv-gqylg8ffIZyB8RGuOXe_sr4nCP-e64k_boY5Tr4QZeVjxYU5S7ZYlpanqVrwqi95u6Zf07qi-Kt-IKUnHivvmzGtLZ5kV9KgK71uMEo01uykyiMrFVWTC2O7tFpoEgEXL0UYILTtmmpCQGPSftsUynaQ-PUzvXWDSKRvKRXGK-uy5zpYci-B/w640-h480/IMG_20220510_133440.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Kaimo krautuvėlė</span></i></td></tr></tbody></table><div><br /></div> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Vakariene pasirūpinome, tačiau būtų gerai ir pietus kažkur rasti. Tik panorėjome ir štai, kiek toliau nuo kelio matome nedidelę kaimo taverną, pavadintą ΤΟ ΔΑΣΑΚΙ (lt. Miškas). Užsukame. Valgiaraštis neįmantrus - sriubytė, graikiškos salotos, keli šilti patiekalai. Mums tinka. </span></div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjckVunYqULtcK0oyCMb3CXlCEAnlTadL-tXlrq-ZXKnmOI8Y7V7euZW0qcOiG1LxwP_D9xBqk-aLcqkTiUttCmTVdXpW28wYQiYBmrfu12KF1mfMcUH4eJdP62en7OMMS81eiiBF8_HhsC0AtJ26aqXLCeeqeeoSLUAETjyzWcAxJRhv-MyDtqsD3C/s3968/IMG_20220510_150834.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjckVunYqULtcK0oyCMb3CXlCEAnlTadL-tXlrq-ZXKnmOI8Y7V7euZW0qcOiG1LxwP_D9xBqk-aLcqkTiUttCmTVdXpW28wYQiYBmrfu12KF1mfMcUH4eJdP62en7OMMS81eiiBF8_HhsC0AtJ26aqXLCeeqeeoSLUAETjyzWcAxJRhv-MyDtqsD3C/w640-h480/IMG_20220510_150834.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Pakelės užeiga ΤΟ ΔΑΣΑΚΙ</i></span></td></tr></tbody></table><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Pavalgome tikrai gardžiai, kaip pas mamą. Salotos su daug aliejaus ir pora gabalų fetos sūrio, šonkauliukai gerai paskrudę, alus gardus (kas nevairuoja :)</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7ol4mMUbMTmIwddf3Ks8OYwCBN--eHF01KEyWIq8m4UuygFamoOp4AvvkkLTTsIRFpf7hITS5cwzaatVd_BX87LdDEoXlq2LBfr0fo1vBGLO3__-ONtYxO0zQFdtK2n1Vgzay-GR6B-Qo_jN_349J1xWWM0txbvj41vnTS6KZodi-QegvXYu6E7Rb/s3968/IMG_20220510_141008.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7ol4mMUbMTmIwddf3Ks8OYwCBN--eHF01KEyWIq8m4UuygFamoOp4AvvkkLTTsIRFpf7hITS5cwzaatVd_BX87LdDEoXlq2LBfr0fo1vBGLO3__-ONtYxO0zQFdtK2n1Vgzay-GR6B-Qo_jN_349J1xWWM0txbvj41vnTS6KZodi-QegvXYu6E7Rb/w640-h480/IMG_20220510_141008.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Tradicinės graikiško salotos</i></span></td></tr></tbody></table><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Sočioms ir keliauti smagiau. Kelias nuo pajūrio pasisuka arčiau kalnų, palengva keičiasi ir gamtovaizdis. Kalnų šlaitai tankiai apžėlę rausvai violetiniais krūmeliais, iš tolo atrodo tarsi kilimas paklotas. </span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEipZnWrfACmxN_jamRF_FQb1FfZhXfwWE4EIzuBRIRBDjLK4FOs1i8lArg3xlpQYbAOZCjb7b9mnMAjetgugYyeXuXRlVk_v8VeR_Yqmt-0uSMQVAMhr7NfRaQYm6ngQyPoh8wbSg72wTi5D5wfkBzxMvxWIozqpYWPVW8o5cvZ7xKvLl3lc45iTvLT/s3968/IMG_20220510_153254.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEipZnWrfACmxN_jamRF_FQb1FfZhXfwWE4EIzuBRIRBDjLK4FOs1i8lArg3xlpQYbAOZCjb7b9mnMAjetgugYyeXuXRlVk_v8VeR_Yqmt-0uSMQVAMhr7NfRaQYm6ngQyPoh8wbSg72wTi5D5wfkBzxMvxWIozqpYWPVW8o5cvZ7xKvLl3lc45iTvLT/w480-h640/IMG_20220510_153254.jpg" width="480" /></a></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Stabtelim – matome ranka rašytą nuorodą į krioklį. Mašiną paliekame pakelėje ir žygiuojame smėlėtu takeliu. Ilgai žygiuojame, bet krioklio kaip nėra, taip nėra. Sutinkame porą, kuri, kaip ir mes, ieško krioklio. Persimetame keliais žodžiais, jie žygiuoja toliau, o mes grįžtame prie automobilio. Pagavo azartas – sulipame į mašiniuką ir tuo pačiu keliu tęsiame paieškas. Pakeliui prigriebiame jau mums pažįstamą porą ir važiuojame tol, kol kelias visai susiaurėja. Mums priešpriešiais išnyra keli žmonės, kurie, kaip supratome, eina nuo krioklio. Sustojame šnektelėti. Jie paaiškina, kad su mašina tai niekaip, o pėsčiomis dar kokie 5 km, o krioklys tikrai nevertas tokių pastangų. Nutariam, gana, visi grįžtame į pradinį tašką – kelią, kur pamatėme rodyklę – ir sugaišę kelias valandas laiko, važiuojame tolyn. Bet juk atostogos ir pasivaikščioti gražiais Kretos takeliais visai įdomu. </span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiIb_mP-JDVAnNArMIda71iWwfMeTz_8jITfyzCwqgPO2DPVZD6xH_KpW_ykLoo79-R6ZHbNEPC1bqFmxT5JFKrgYd0PbvFnMm_j8mr3QJNFsXMsWxlsGhP3y5zonOvTCreApVCUSXuzOQ3rsTSieqTAqp-6fV6dOO9C3d1gmsYKmL4bm8_ww61sVY6/s3968/IMG_20220511_080306.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiIb_mP-JDVAnNArMIda71iWwfMeTz_8jITfyzCwqgPO2DPVZD6xH_KpW_ykLoo79-R6ZHbNEPC1bqFmxT5JFKrgYd0PbvFnMm_j8mr3QJNFsXMsWxlsGhP3y5zonOvTCreApVCUSXuzOQ3rsTSieqTAqp-6fV6dOO9C3d1gmsYKmL4bm8_ww61sVY6/w480-h640/IMG_20220511_080306.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Pasiruošę užkandžiauti</span></i></td></tr></tbody></table><span> </span>Pamažėle ima vakarėti, o mes šiai nakčiai dar neturime kur galvą priglausti. Atvažiuojame į Myrtos miestelį, kuriame, anot Booking, yra laisvas butas. Bandome skambinti – nieks neatsiliepia. Tada nutariame tiesiog užeiti ir pasilabinti su šeimininkais. Viskas susiklosto labai palankiai. Mus priima, apgyvendina, net vakariene pavaišina. Labai miela šeimininkė, svetingi namai, – o jau kiemas! – smagu tokioj aplinkoj vakaroti, smagu ir pusrytinę kavą gerti. </span></div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEizCRFEiUSkD2PM4Mmhmhw27kucJVD7k6YFc3LYY4By_Ee-IMTBsnIlrV3hxfCsGaUXpxLjbFvrACIe9zyYhUy21QxRoRCDec9QYtdO5AmRbrKBZnAeH29sXQU8ylX_9t12IsiJeHovQssTQvRLoSuJ90omVpTuSNoU3DnhRYN-ug41KG3rKoE0aKiW/s3968/IMG_20220510_202107.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEizCRFEiUSkD2PM4Mmhmhw27kucJVD7k6YFc3LYY4By_Ee-IMTBsnIlrV3hxfCsGaUXpxLjbFvrACIe9zyYhUy21QxRoRCDec9QYtdO5AmRbrKBZnAeH29sXQU8ylX_9t12IsiJeHovQssTQvRLoSuJ90omVpTuSNoU3DnhRYN-ug41KG3rKoE0aKiW/w640-h480/IMG_20220510_202107.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Virtuvėlė</span></i></td></tr></tbody></table><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Tiesa, apartamentai įrengti pusrūsyje, tai vienintelis minusas, bet mums vienos nakties poilsiui labai tiko. Apsižiūrėjome, pasiklabėjome su šeimininke ir, kol dar visai nesutemo, nutarėme pasižvalgyti po miestą. Ta miesto dalis, kurioje mes apsistojome, nebuvo kurortinė, todėl ir žvalgytis nelabai buvo į ką. Perėjome pagrindine gatve, užsukome į pyraginę (vienintelė, kuri dar buvo atvira), nusipirkome po pyragėlį ir dar gavome dovanų dėžę bandelių! Pardavėja įteikė, nes parduotuvė užsidaro miegelio, o rytoj jau bus prikepta šviežių. </span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg7Yp8RIeic-KZZ8FYKIhimDo938DgE_p1IVjiA7eBCE8ZrT_EkG1KRXMEEG10Ocna6uU3cuhBl6QZpzEQqN5EI7gwvRc2vIqDAP90cEQJVrll4lSYsWwY__RupV-WofaRoiMSfL42zaXSZCIz9aQ3x1K03GNBbFqBXUzbcTqxNk6x4Ty3NVwO_ktAZ/s3968/IMG_20220510_202202.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg7Yp8RIeic-KZZ8FYKIhimDo938DgE_p1IVjiA7eBCE8ZrT_EkG1KRXMEEG10Ocna6uU3cuhBl6QZpzEQqN5EI7gwvRc2vIqDAP90cEQJVrll4lSYsWwY__RupV-WofaRoiMSfL42zaXSZCIz9aQ3x1K03GNBbFqBXUzbcTqxNk6x4Ty3NVwO_ktAZ/w640-h480/IMG_20220510_202202.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Miegamasis</span></i><br /></td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: x-large;"> </span><span style="font-size: medium;">Tai gi, su visom bandelėm grįžome į apartamentus, pavakarieniavome po žvaigždėmis (kaip minėjau, šeimininkė koše pavaišino) ir į lovas. Kitos dienos rytą, papusryčiavę spalvingame kiemelyje, išjudėjome link Retimno. </span></span></div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgZo3I8-m0LCp7GN6PpuS8NOmZF8QrMFV8YtevYNN_3wC4m-7OILbWBXxiirPvOQCxIJV9XYcJK2vSrjkcqX3797o9yUX7BciOHStIALcOWfhXTjyYFabjVXRJmdppAaJ5t8FqSPdXU163BdPdKL8_8MFxFp0cwjU4RwoQ9z5mwIPKZDO8vpa8HN_Xx/s3968/IMG_20220511_080735.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgZo3I8-m0LCp7GN6PpuS8NOmZF8QrMFV8YtevYNN_3wC4m-7OILbWBXxiirPvOQCxIJV9XYcJK2vSrjkcqX3797o9yUX7BciOHStIALcOWfhXTjyYFabjVXRJmdppAaJ5t8FqSPdXU163BdPdKL8_8MFxFp0cwjU4RwoQ9z5mwIPKZDO8vpa8HN_Xx/w480-h640/IMG_20220511_080735.jpg" width="480" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Kiemo fragmentas</i></span></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /><div style="text-align: justify;"> Kretos salą kertame skersai, pro langus matosi aukštos (mūsų akimis) viršukalnės, galima net sniego lopinėlius įžiūrėti. Tačiau įdomiausi reginiai yra visai čia pat, šalikelėje. Net sustojame.</div></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjoV3mOUfirOCzwTl2NSkkBnJyJwhTLipNTfPVg5CR6hNE1qmDSr1MHbgeES1GP952iejgszWHhVTeQiP8VBRofB5ZyH5fznuRJkxQTFpHdFxV6qslR1CxnB_snXlTolJNER0BrztNArPVScckhYPMO0rY1kRdUBSOwWA-lpF9XMsXv2pei36d8JUti/s3968/IMG_20220511_092943.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjoV3mOUfirOCzwTl2NSkkBnJyJwhTLipNTfPVg5CR6hNE1qmDSr1MHbgeES1GP952iejgszWHhVTeQiP8VBRofB5ZyH5fznuRJkxQTFpHdFxV6qslR1CxnB_snXlTolJNER0BrztNArPVScckhYPMO0rY1kRdUBSOwWA-lpF9XMsXv2pei36d8JUti/w640-h480/IMG_20220511_092943.jpg" width="640" /></a></div></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Nors buvome skaitę ir matę ne vieną nuotrauką, tačiau savo akimis pamatyti ožkas, įsiropštusias į medžius, yra tikra atrakcija. Smagu žiūrėti, kaip jos kapanojasi ir lapelius skabo. Pamatę mus, pradeda artėti – gal ką skanaus pasiūlysime. O mes netikusius, net duonos kriaukšlės neturime. Susigėstame ir spūdiname nuleidę galvas į mašiną. </span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhH3krHUKHU9dom5Z_BEZyBhb_SSpGX_pOkc5SSb7-LaVke1kw8dTuv1TtKMsZ84hdPJ8sO6RWmx_-ByiRkrhf5RXDUulTGu7vMXtpFUSliAdtt-26G2Rkn_45tHSVjkXEqE7kxK0Y4WrCFoMY5peLPKFn8AJUfUKuoptBKKEaqjKxYAsVCT2L9QIIn/s3968/IMG_20220511_092416.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><span style="font-family: georgia;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhH3krHUKHU9dom5Z_BEZyBhb_SSpGX_pOkc5SSb7-LaVke1kw8dTuv1TtKMsZ84hdPJ8sO6RWmx_-ByiRkrhf5RXDUulTGu7vMXtpFUSliAdtt-26G2Rkn_45tHSVjkXEqE7kxK0Y4WrCFoMY5peLPKFn8AJUfUKuoptBKKEaqjKxYAsVCT2L9QIIn/w640-h480/IMG_20220511_092416.jpg" width="640" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Alpinistės :)</span></i></td></tr></tbody></table><div><br /></div><div><br /></div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgnBoDXrmpKixRWXUbM_9eiRUQe2xWD8szDrkYot1ue2VHelzLV0F3iIKTXPMPgSzagkWmgXD6UONkSLdNCGrlFZC8h3Xgh5nFMZpbMAbZ6zW-815uLVejwr8b4qgyNRDbVtOyga7mq76Ug-kgIu5Cy4pPTttOERx8YYmYqG_VyodEnyxI9L3-VQ64N/s3968/IMG_20220511_092502.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgnBoDXrmpKixRWXUbM_9eiRUQe2xWD8szDrkYot1ue2VHelzLV0F3iIKTXPMPgSzagkWmgXD6UONkSLdNCGrlFZC8h3Xgh5nFMZpbMAbZ6zW-815uLVejwr8b4qgyNRDbVtOyga7mq76Ug-kgIu5Cy4pPTttOERx8YYmYqG_VyodEnyxI9L3-VQ64N/w480-h640/IMG_20220511_092502.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Su viltimi: gal ką skanaus turi?</span></i></td></tr></tbody></table><div><br /></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><span> </span>Kitas sustojimas – Spili miestelis. Pro automobilio langą miestelis mums pasirodo jaukus, todėl nutariame sustoti puodeliui kavos. <span style="word-spacing: -1px;">Šis miestelis (o gal kaimas?), kuriame gyvena apie 800 vietinių gyventojų, yra kryžkelė tarp šiaurinės ir pietinės Kretos pakrančių.</span><span style="word-spacing: -1px;"> </span> <span face="Amble, Arial, Helvetica, sans-serif" style="word-spacing: -1px;">Žodis "spili" graikų kalba reiškia "urvas" ir manoma, kad savo vardą miestelis gavo nuo netoliese esančių urvų. Pagrindinė miestelio įžymybė yra </span><span style="text-align: left; word-spacing: -1px;">L</span><span face="Amble, Arial, Helvetica, sans-serif" style="word-spacing: -1px;">iūtų fontanas – t</span><span style="text-align: left; word-spacing: -1px;">ai eilė liūtų galvų, kurioms iš nasrų trykšta vėsus šaltinio vanduo. </span></div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhOPnAA-1C5bZm23JSJIc1F8njRSaAce_yswQeUBJ3jtGSrYT-Dci4AZyLfInDfC4CnGP1a5AV53TCoXcLRW2Y0q7DIKWazjxyY-Wn6BVY4BhaEy_SaAzT-aDdtcgoW4TNJdU5vNpHdixG6REn40icPH6aL7lXDYm-nCnpWM3iSugN1-bEptvValFBH/s2447/Fontanai%20Spili.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2447" data-original-width="1836" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhOPnAA-1C5bZm23JSJIc1F8njRSaAce_yswQeUBJ3jtGSrYT-Dci4AZyLfInDfC4CnGP1a5AV53TCoXcLRW2Y0q7DIKWazjxyY-Wn6BVY4BhaEy_SaAzT-aDdtcgoW4TNJdU5vNpHdixG6REn40icPH6aL7lXDYm-nCnpWM3iSugN1-bEptvValFBH/w480-h640/Fontanai%20Spili.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Liūtų fontanas</span></i></td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;">N</span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">uo Liūtų fontano aukštyn kyla akmenimis grįsta gatvelė. Iš abiejų jos šonų rikiuojasi jaukios kavinukės, nedidelės suvenyrų parduotuvės, vaisių prekyvietės. Žmonių nedaug: pirma, miestelis nėra pajūryje, antra, dar ankstyvas rytas. Prisėdame vienoje iš nedaugelio jau duris atvėrusių kavinių. Šviežiai spaustos granatų sultys ir kavos puodelis – patys tobuliausi priešpiečiai. </span></div><div><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhE_1dNJjpW9yn55yyicWjzzI3E81sT2-RyE0RRMghxPTchswDwR_jAqPJ9sQTcHyFS-Y5YXkmBlrsbzgMCgnbOjvUC4V3NUfiDhFXzgzBXF8T7q0jVWTiCdvzhgpPCSdNkXNKvsjjUSpyPW4Tj39Uu5lQNMO359RFMor1OhYIkDe8ARHLY-TNZahji/s3968/IMG_20220511_103225.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhE_1dNJjpW9yn55yyicWjzzI3E81sT2-RyE0RRMghxPTchswDwR_jAqPJ9sQTcHyFS-Y5YXkmBlrsbzgMCgnbOjvUC4V3NUfiDhFXzgzBXF8T7q0jVWTiCdvzhgpPCSdNkXNKvsjjUSpyPW4Tj39Uu5lQNMO359RFMor1OhYIkDe8ARHLY-TNZahji/w480-h640/IMG_20220511_103225.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Spili gatvė</span></i></td></tr></tbody></table><br /></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Toliau mūsų kelias vingiuoja iki Retimno, vieno garsiausio Kretos kurortinio miesto (<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Graik%C5%B3_kalba">gr.</a> Ρέθυμνο = Rethymno), kuriame gyvena apie 40 000 gyventojų, o kita tiek atvyksta čia pailsėti. Vietovė gyvenama jau nuo Mino civilizacijos laikų, tačiau dabartinis Retimno miestas iškilo XIII a. salą užvaldžius venecijiečiams. Jis tapo svarbiu prekybiniu centru tarp Chanijos ir Herakliono, imta statyti puošnūs gyvenamieji namai, bažnyčios, steigėsi mokyklos ir literatų draugijos, miestas aktyviai įsitraukė į tuometinį Europos kultūros gyvenimą. Deja, 1646 m. miestą užkariavo osmanai ir pradėjo dygti mečetės bei įsigalėti turkiška kultūra. Ryšys su Europa nutrūko, tačiau bendra Retimno išvaizda iš esmės nepasikeitė. Tai tokia istorija.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEirhMS1m6MjFxXClg6jz4Af5pI4Vhc-EYB05EwjulEOWBBz5NUTl7rXK5BeaPEhJBlvrvBa9CQ5ZtVq_uX4FgGzrhqy-uUMrBVeU0GPrcVT1WFYKDHanpbn_re5h0Vbf0NzySoZfnee62BXj-ZzxDOFqfOHtm1xy70LHkAkVgmPgsq03cYVtR8V43Ec/s3968/IMG_20220511_120447.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEirhMS1m6MjFxXClg6jz4Af5pI4Vhc-EYB05EwjulEOWBBz5NUTl7rXK5BeaPEhJBlvrvBa9CQ5ZtVq_uX4FgGzrhqy-uUMrBVeU0GPrcVT1WFYKDHanpbn_re5h0Vbf0NzySoZfnee62BXj-ZzxDOFqfOHtm1xy70LHkAkVgmPgsq03cYVtR8V43Ec/w480-h640/IMG_20220511_120447.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i><span style="background-color: whitesmoke; text-align: justify; white-space-collapse: preserve;">Porta Guora </span> - didieji miesto vartai</i></span></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="background-color: white; color: #3a4247;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="background-color: white; color: #3a4247;"><span> </span></span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Automobilį pasiliekame senamiesčio prieigose ir pro Porta Guora vartus patenkame į senamiestį. Senoji miesto dalis pilna siaurų senų gatvelių, yra daugybė senų Venecijos stiliaus statinių su aukštais langais ir puošniais (kartais - keistai įkomponuotais) balkonais. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="background-color: white; color: #3a4247; font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="background-color: white; color: #3a4247; font-family: georgia; font-size: large;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhoBOQpR9u64QWNv2cSJGBKyMpUZd_DiBkzqw-nzhSae4FBUhgWl2L5Vw0l9lhnEVBlJNOt5267eXj1oHhkceOgVt39F31xtvLalV95atIpfDl60_TlkUJC4KhvfOemyOvFEQI5Pr1o5ff2B0A6BxjHkAo9D0YSR2Y6GYCDSLzKTarOEvE1sssB-mLI/s3968/IMG_20220511_120852.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhoBOQpR9u64QWNv2cSJGBKyMpUZd_DiBkzqw-nzhSae4FBUhgWl2L5Vw0l9lhnEVBlJNOt5267eXj1oHhkceOgVt39F31xtvLalV95atIpfDl60_TlkUJC4KhvfOemyOvFEQI5Pr1o5ff2B0A6BxjHkAo9D0YSR2Y6GYCDSLzKTarOEvE1sssB-mLI/w640-h480/IMG_20220511_120852.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Keisti Retimno balkonai</span></i></td></tr></tbody></table><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Pačiame senamiesčio centre puikuojasi garsusis Rimondi fontanas, kuris daugelį amžių gaivino Retimno gyventojus vėsiu vandeniu iš Vrysino kalno. F</span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">ontanas buvo pastatytas 1626 m., valdant Venecijos gubernatoriui A. Rimondi. Fontano aukštis siekia tris metrus</span><span style="font-family: georgia;">, fasadas susideda iš keturių kolonų, stovinčių ant nedidelio akmeninio paaukštinimo. Tarp kolonų suformuotos liūtų galvos, kurioms iš nasrų teka vanduo (bent jau turėtų tekėti). Prie kolonų pagrindo suformuoti akmeniniai dubenys vandeniui surinkti. </span><span style="font-family: georgia;">Mums lankantis iš fontano nenulašėjo nei vienas vandens lašelis - gal kitiems lankytojams geriau pasiseks.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhWd65wBvVfJglm-bREFhp4dsIGmqsqunlX9eko9-D-p-T86qS2Dy-67TCamFsepYWNI2BqbjGMEutZjkbznN0r6x0X0zf23P-VffKw_jnHieyMvwJti-WKFkd19hjYo4ZWAV04BVyeScm9YUXx7jRBcZ6ngh3yCMygDXrA8sRbJblhIaNRHRfD1JWo/s3968/IMG_20220511_123512.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhWd65wBvVfJglm-bREFhp4dsIGmqsqunlX9eko9-D-p-T86qS2Dy-67TCamFsepYWNI2BqbjGMEutZjkbznN0r6x0X0zf23P-VffKw_jnHieyMvwJti-WKFkd19hjYo4ZWAV04BVyeScm9YUXx7jRBcZ6ngh3yCMygDXrA8sRbJblhIaNRHRfD1JWo/w480-h640/IMG_20220511_123512.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Rimondi fontanas</span></i></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: x-large;"> </span><span style="font-size: medium;">Rimondi fontanas yra Piazza Platano aikštėje, netoli uosto. </span></span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">Tai aukščiausias senamiesčio taškas. Tikima, kad</span><span style="font-family: georgia;"> įsimylėjėlių porelė, atsigėrusi vandens iš šio fontano, būtinai susituoks. Nuo Rimondi fontano siauromis gatvelėmis einame link įlankos.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgjQ-01Ba3LE-XyEktQ7SCgLD8R361SCtxARBgtAwKaSFZIDhOzPYJ2tWRw_7BrzSvbDTzIX1ivDs4oNlPYsG6Wa484cBjGYgqvwUJHZ2xvMUkieA8UpIiuriNRnWkGWWDQ7EaOzsDOYeJnR9_6FGstHolWDgVcU5s-FOhsjCxGr9HmbNyZ_wAk2S3q/s3968/IMG_20220511_123648.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgjQ-01Ba3LE-XyEktQ7SCgLD8R361SCtxARBgtAwKaSFZIDhOzPYJ2tWRw_7BrzSvbDTzIX1ivDs4oNlPYsG6Wa484cBjGYgqvwUJHZ2xvMUkieA8UpIiuriNRnWkGWWDQ7EaOzsDOYeJnR9_6FGstHolWDgVcU5s-FOhsjCxGr9HmbNyZ_wAk2S3q/w480-h640/IMG_20220511_123648.jpg" width="480" /></a></div><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: x-large;"> </span><span style="font-size: medium;">Retimnas yra vienintelis miestas Kretoje, pastatytas ant kyšulio, o virš</span></span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> miesto iškilęs aukščiausias Kretoje Idos kalnas. </span><span style="font-family: georgia;">Miestas pasižymi gera poilsio infrastruktūra, čia daug restoranų, kavinių, parduotuvių. Retimnas garsėja ir plačia, ilgiausia smėlėta pakrante (ilgesnė nei 15 km).</span></span></div><div style="text-align: justify;"><div><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"><br /></span></span></div><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj_ceJY0KCAuBz8OWHodJTLwAy9eZPUCyKxU-eiVk0IF42hdKPOicfAIJsRem6SA483OGWpcZLB45clS4do5OIT5UX-ow8S9uxAm6TxpcDNkq2exPkiUDHgXER1YjyxZn2Qrok5b6NTo88NnHAuLZQ2HDmBRn_x7nhOS_982zzEyp_Eiu8iENxuOyDn/s3968/IMG_20220511_122505.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj_ceJY0KCAuBz8OWHodJTLwAy9eZPUCyKxU-eiVk0IF42hdKPOicfAIJsRem6SA483OGWpcZLB45clS4do5OIT5UX-ow8S9uxAm6TxpcDNkq2exPkiUDHgXER1YjyxZn2Qrok5b6NTo88NnHAuLZQ2HDmBRn_x7nhOS_982zzEyp_Eiu8iENxuOyDn/w640-h480/IMG_20220511_122505.jpg" width="640" /></a></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> Retimno uosto krantinė visiškai atiduota turistams, čia puiki vieta pasivaikščioti, paragauti ledų arba vakarieniaujant restorane pro Egiptietiško švyturio bokštą stebėti besileidžiančią saulę.</span><br /></span></div><br /></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqYvMgvZmqYRtDTJk4E5XLfKxmzL9A2YOjA3crhulRA3Y488CiF16Pzd16Gd8Jt_M9AvF4hVjfL5LNAe67zBKvlfL0YrLkjzAS5eY1bFFAQZqdcvYrtJvdsg6Gh1enCxeV9GXdZNqk4gcW9LBcFd_vcmme4jJrTNfrvN_OOQTlqhqMTd_KWJsLDRKX/s3968/IMG_20220511_122431.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqYvMgvZmqYRtDTJk4E5XLfKxmzL9A2YOjA3crhulRA3Y488CiF16Pzd16Gd8Jt_M9AvF4hVjfL5LNAe67zBKvlfL0YrLkjzAS5eY1bFFAQZqdcvYrtJvdsg6Gh1enCxeV9GXdZNqk4gcW9LBcFd_vcmme4jJrTNfrvN_OOQTlqhqMTd_KWJsLDRKX/w640-h480/IMG_20220511_122431.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Egiptietiškas švyturys</span></i></td></tr></tbody></table></div><div><br /></div></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Švyturį 1983 m. pastatė egiptiečiai. Tai 9 m. aukščio bokštas besibaigiantis užapvalintu stogeliu. Šiuo metu švyturys pagal paskirtį nebenaudojamas, tai greičiau turistams skirtas apžiūros objektas. </span></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgBaR7DynYWHor738zO6NaTMjHM-bIU7xl5jxbRDkOTmDoGXgOEjy2HV8oeg3ha4CDjN8kcQN4UxG9EFjEzVW7iwuXiwj4jMD7EK0iBCAaEtQFqe9XImx_kXKRnqE28TRrHlxVyajmc5lJccpZTJ0ebZqLh8fcSR4l9cBX1YuIfhqC4fxQPEu_keWzo/s3968/IMG_20220511_122155.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgBaR7DynYWHor738zO6NaTMjHM-bIU7xl5jxbRDkOTmDoGXgOEjy2HV8oeg3ha4CDjN8kcQN4UxG9EFjEzVW7iwuXiwj4jMD7EK0iBCAaEtQFqe9XImx_kXKRnqE28TRrHlxVyajmc5lJccpZTJ0ebZqLh8fcSR4l9cBX1YuIfhqC4fxQPEu_keWzo/w480-h640/IMG_20220511_122155.jpg" width="480" /></a></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Nuo uosto krantinės vėl pasineriame į senamiesčio skersgatvių kerus. Nenustembame sutikę ne vieną katę, aiškiai žinančią, kad šiame mieste ji yra šeimininkė (beje, kaip ir visoje Kretoje). </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="font-size: large; margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgLNkCqDxR03FDFnqw9eza5MdsQOdhMdYuM-uQK_Jo1zdcFFPqh2sTT0qTDq4e0Rjnjw_AWnM94MOMPy8FjzxEn7eD3W9tu6UYpw98ba8bF8gC_xhgPzHKuNY5DCaYznUG2d3hvQ3EjbpaUluSM8SKTdqwl1mcvhFzjybdt4MtVHjFQ0cNEZdGAAyn/s3968/IMG_20220511_123255.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgLNkCqDxR03FDFnqw9eza5MdsQOdhMdYuM-uQK_Jo1zdcFFPqh2sTT0qTDq4e0Rjnjw_AWnM94MOMPy8FjzxEn7eD3W9tu6UYpw98ba8bF8gC_xhgPzHKuNY5DCaYznUG2d3hvQ3EjbpaUluSM8SKTdqwl1mcvhFzjybdt4MtVHjFQ0cNEZdGAAyn/w480-h640/IMG_20220511_123255.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span>Vėsūs skersgatviai karštą vasaros dieną</span></i></td></tr></tbody></table></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;">Akmeniniai skersgatviai mums suteikia ne tik taip trokštamos vėsos, bet ir veda link <i>Fortrezza</i> tvirtovės. Viskas žavi šiame mieste, ar tai būtų įmantrios Venecijos laikus menančios arkos, ar griūvančios, laiko nualintos sienos. </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiMEiXDzfJR9FMjr40tlP9F0Pgy6PEWShYnT9TjorOdyJ-pj9VYN2fNCcW7m4-NJrrUAQG68eY7V7kO_hlI4IycOWoKvbv_-6CmGthycWpr360AKLqOuT6TXEvrWgTbdG8GHp2Wr4BAkMWz63rYS5VkbxNsl2NRDYVuw4kG_ExFahhGcgeeq618P28/s3968/IMG_20220511_124008.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiiMEiXDzfJR9FMjr40tlP9F0Pgy6PEWShYnT9TjorOdyJ-pj9VYN2fNCcW7m4-NJrrUAQG68eY7V7kO_hlI4IycOWoKvbv_-6CmGthycWpr360AKLqOuT6TXEvrWgTbdG8GHp2Wr4BAkMWz63rYS5VkbxNsl2NRDYVuw4kG_ExFahhGcgeeq618P28/w480-h640/IMG_20220511_124008.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Buvusio grožio likučiai</span></i></td></tr></tbody></table><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhH7ToHN1-HOJiiYRdWVZ1hGu6d_tY5Zat6i0HWjXkK4sPckQ0IDItteAFgnujI8vhTJptGEs7BE9JgwvpPTIJ2lgvX3zcvURlg-J1648IpP4b5Q49wqKSiviP27jkOOA95FJseBOixSNY_VFRlt0VSOoUnOv5VfT9940cHFD2Epxtip-ODPe4AMpK_/s3968/IMG_20220511_130303.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhH7ToHN1-HOJiiYRdWVZ1hGu6d_tY5Zat6i0HWjXkK4sPckQ0IDItteAFgnujI8vhTJptGEs7BE9JgwvpPTIJ2lgvX3zcvURlg-J1648IpP4b5Q49wqKSiviP27jkOOA95FJseBOixSNY_VFRlt0VSOoUnOv5VfT9940cHFD2Epxtip-ODPe4AMpK_/w480-h640/IMG_20220511_130303.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Laisvas gyvenamasis plotas :)</span></i></td></tr></tbody></table><br /></div></span><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Galiausiai pasiekiame <i>La Fortezza</i> – tvirtovę pastatytą ant Paleokastro kalvos. Įdomu tai, kad dar iki tvirtovės atsiradimo šioje vietoje buvo Apolono ir Artemidės šventyklos. 1573 m. venecijiečiai, siekdami apsaugoti miestą nuo nuolatinių osmanų bei jūros piratų antpuolių, ėmėsi statyti tvirtovę. Statybos baigtos 1590 m. <i>La </i></span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"><i>Fortezza</i> tapo citadele, kurioje buvo įsikūrusi miesto administracija. Miesto gyventojai tvirtove galėjo naudotis tik antpuolių metu. Vis dėlto </span><span style="font-family: georgia;">jau po 55 metų osmanai užėmė citadelę ir mieste įvedė savo valdymą. </span><span style="font-family: georgia;">Iki XX amžiaus pradžios citadelė buvo praplėsta – pastatyta daug administracinių pastatų, kelios bažnyčios, mečetės, kareivinės ir pan. Antrojo pasaulinio karo metu beveik visi jie buvo nugriauti. </span><span style="font-family: georgia;">Šiandien už masyvių tvirtovės sienų nedaug kas išliko, tačiau atsiverianti miesto ir pakrantės panorama – puiki.</span></span></div></div><div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg9nnGu3ktJB7SYfssoBdoT8owCy7W57w9HtfZqpmSA56fUdhZd246bcjm7fAtlrP3aZ8Nh6M3f6vYOZbbCJPpuFUxefnus9xgI5ce4WwEuwmS0a93_5pq_e2J6PuPSsVI3NjmX-zJHbkfoPtCKomKwi2i5beWV7DLKENel6BO0ASlawX8MU1twq0eE/s3968/IMG_20220511_130946_1.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg9nnGu3ktJB7SYfssoBdoT8owCy7W57w9HtfZqpmSA56fUdhZd246bcjm7fAtlrP3aZ8Nh6M3f6vYOZbbCJPpuFUxefnus9xgI5ce4WwEuwmS0a93_5pq_e2J6PuPSsVI3NjmX-zJHbkfoPtCKomKwi2i5beWV7DLKENel6BO0ASlawX8MU1twq0eE/w640-h480/IMG_20220511_130946_1.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Venecijiečių tvirtovė ,,La Fortezza" ant Poleokastro kalvos</span></i></td></tr></tbody></table><br /><div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Susipažinę su Retimno pagrindiniais lankytinais objektais, tęsiame savo kelinę link Chanijos. Šiuos miestus skiria nedidelis atstumas, vos 60 km. Skubėti nėra kur, todėl galime sustoti, ramiai pasivaikščioti jūros pakrante, išsimaudyti laukiniame paplūdimyje. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: justify;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh09nZcU0Zlb8yEjZZ-9FZ3WU8DhKBLYrOxnABmkbLX5w2H97iWw-kCk-RQsv8v9Zhnty7etHQxrwgqQHX8vsGp6Z7gVsiKBC0D_e1v4if0q0b_6HbWE7hfwNlGBbw9zogZnvERFauoav36NNUsCMVBoQXxjaPJqDPg4LDrlnZF0EByuT-gfVCdE3e-/s3968/IMG_20220511_150649.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh09nZcU0Zlb8yEjZZ-9FZ3WU8DhKBLYrOxnABmkbLX5w2H97iWw-kCk-RQsv8v9Zhnty7etHQxrwgqQHX8vsGp6Z7gVsiKBC0D_e1v4if0q0b_6HbWE7hfwNlGBbw9zogZnvERFauoav36NNUsCMVBoQXxjaPJqDPg4LDrlnZF0EByuT-gfVCdE3e-/w480-h640/IMG_20220511_150649.jpg" width="480" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Maudynių vietelė</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div><div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">C</span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">haniją pasiekiame pavakare. Užsiregistruojame apartamentuose ,,Sea & City" ir, kambaryje numetę kuprines, lekiame pasižmonėti. Saulė jau visai prie laidos. Miestas apšviestas paskutinių spindulių tiesiog dvelkia romantika.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEitP6QCDo1ag6SKrzr7MUqus93TJ1r-_6CuO1EE94jr9C_DOQvfW2G2j9rtjR6D8JnfSh42tqyJ-uX10gKpA6saGwLMJgdXsk1OAYh24e7kd5u_PzJvyEsjHCR9qGoYA_yfZCdn6ULLrMT3baPMLDxfDQnvY43Gjas4pUzsgWV7yUGlVpK_-Ajl58_1FqA/s3968/IMG_20220511_201127.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEitP6QCDo1ag6SKrzr7MUqus93TJ1r-_6CuO1EE94jr9C_DOQvfW2G2j9rtjR6D8JnfSh42tqyJ-uX10gKpA6saGwLMJgdXsk1OAYh24e7kd5u_PzJvyEsjHCR9qGoYA_yfZCdn6ULLrMT3baPMLDxfDQnvY43Gjas4pUzsgWV7yUGlVpK_-Ajl58_1FqA/w640-h480/IMG_20220511_201127.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Vakaro romantika</span></i></td></tr></tbody></table> </div><div style="text-align: justify;"> Chanija – antras pagal gyventojų skaičių Kretos miestas, iškilęs Antikos ir Bizantijos epochų laikotarpiu vietoje Kidonijos gyvenvietės. Chanija Venecijos valdymo laikais buvo tituluojama Kretos sostine.</div></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Palengva eidamos krantine pasiekiame Venecijos uostą, kuris primena didelę Chanijos miesto svarbą Venecijos valdymo metu Kretoje (1204-1669 m.). Chanijos uostas užėmė antrą vietą po Venecijos uosto. Jame tilpo daugiau kaip 40 galerų, kurios kontroliavo jūrų prekybą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhg7ifqs7yw9Lu9x7JafpI5gDrIWGCfexadkC7jqKAU0ZSwqY3Xbv1WJnLoEHlJKu6d9OnypD48B_5tXAcuUkY6atZtgQTIIeFD29C4v8mgq4Dh0PDFBq3kAQlHLDPFbp5p5OcB1mYYYskI8zbFpETN-rEJJR-P_AOA5tVP_gBnYt8tWWZxjWWlfAFP0iw/s3968/IMG_20220511_202030.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhg7ifqs7yw9Lu9x7JafpI5gDrIWGCfexadkC7jqKAU0ZSwqY3Xbv1WJnLoEHlJKu6d9OnypD48B_5tXAcuUkY6atZtgQTIIeFD29C4v8mgq4Dh0PDFBq3kAQlHLDPFbp5p5OcB1mYYYskI8zbFpETN-rEJJR-P_AOA5tVP_gBnYt8tWWZxjWWlfAFP0iw/w640-h480/IMG_20220511_202030.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Venecijos uostas ir raudonuojanti Firkos tvirtovė</span></i></td></tr></tbody></table></div><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"> Praeiname kažkada miestą juosusią sieną ir pro įspūdingą raudonos spalvos pastatą – Firka tvirtovę, geriausiai išsilaikiusią venecijietiškos tvirtovės sienų dalį, ant kurios pastato, Kretai prisijungus prie žemyninės Graikijos, 1913 metų gruodį buvo iškelta Graikijos vėliava. Dabar čia įsikūręs Jūrų muziejus.</div><div style="text-align: justify;"><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhf78hPkQgX2xunLu4QCxukzjNL5wzjbr3UjZjcWqbK-vcaPBtOowY2N_Fxd_2E24kTVNZFTW6fQYPRH0bfgOBCkdwkoi4qmUBv2wfanACjxA-FRZlw4WWYBRMMc5_SBAA7cptApxS6h9OHY_qu7_US04MrhtA0w4qksRTYhzowKEuGsW-0gPPrJtSWvjI/s3968/IMG_20220511_200235.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhf78hPkQgX2xunLu4QCxukzjNL5wzjbr3UjZjcWqbK-vcaPBtOowY2N_Fxd_2E24kTVNZFTW6fQYPRH0bfgOBCkdwkoi4qmUBv2wfanACjxA-FRZlw4WWYBRMMc5_SBAA7cptApxS6h9OHY_qu7_US04MrhtA0w4qksRTYhzowKEuGsW-0gPPrJtSWvjI/w640-h480/IMG_20220511_200235.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Miesto siena</span></i></td></tr></tbody></table></div></span><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Nuo šios vietos puikiai matosi švyturys. Tiksli švyturio pastatymo data nėra žinoma, tačiau laikoma, jog pirmasis švyturys toje vietoje iškilo apie 1570-uosius, kada miestą valdė Venecija. Dabartinio švyturio autoriai – egiptiečiai, kurių valdžioje miestas buvo trumpą laiką XIX a., kurie rekonstravo bei patobulino italų darbą. Švyturio aukštis siekia 21 metrą. Šiuo metu švyturys savo tiesioginės paskirties nebeatlieka, bet veikia kaip turistų traukos objektas. Turistams leidžiama vaikščioti aplinkui, tačiau į statinio vidų patekti negalima. Įdomu tai, kad švyturio bokštas sudarytas iš trijų dalių: apatinė aštuonkampė, vidurinė šešiolikakampė, o viršutinė yra apskritimo formos.</div></span><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgatjhIZ0gFxNccpB8Wk6nX0bxK37_sqaK3yluZ38U3mmFmsJm-8m_sqdpTg7AfTtsPs6aIKoYII7HyCVcN2b4T7skvUdBj7kVNyhi8ebdc9jhFPR6HWqFHrsJ1OuStB5ECh96xeaPLaOpGv58Vt9Eloo4qDrM9jyOz6GloS-bQLvTxF3Ix2GwqqkV0LfE/s3968/IMG_20220511_201526.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgatjhIZ0gFxNccpB8Wk6nX0bxK37_sqaK3yluZ38U3mmFmsJm-8m_sqdpTg7AfTtsPs6aIKoYII7HyCVcN2b4T7skvUdBj7kVNyhi8ebdc9jhFPR6HWqFHrsJ1OuStB5ECh96xeaPLaOpGv58Vt9Eloo4qDrM9jyOz6GloS-bQLvTxF3Ix2GwqqkV0LfE/w640-h480/IMG_20220511_201526.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Chanijos švyturys</span></i></td></tr></tbody></table></div><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Už kelių žingsnių atsiveria atvira erdvė, kurios centre, apsupta venecijietiško stiliaus namų, stovi Kučiuk Hassan Paša mečetė, dar vadinta janyčarų mečete, nes jos statybą finansavo osmanų imperijos kariai janyčarai. O štai Chanijos gyventojai ją vadina Yali Tzamii (Jūros) mečete, nes ji pastatyta uoste, netoli vandens. Mečetė kaip maldos namai veikė iki 1923 m. Ši mečetė pasižymi pasižymintį pavyzdine islamo architektūra. Tai vienintelė Chanijoje išlikusi mečetė, primenanti Osmanų imperijos laikus. Įdomu tai, kad prie mečetės stovėjo ir minaretas, tačiau 1939 m. jis buvo nugriautas. Miestiečiai tuomet nutarė, kad į uostą įplaukiantys laivai pirmiausia pamato Kretos užkariautojų osmanų imperijos simbolį - mečetę su aukštu minaretu, o taip neturėtų būti.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhp53qVwbckhDFwhzuoQ_mpiXNkboTlhBn9mZpk3te_XsadXmR1Ph7bqVWbp5VcQV2o8smY58ycyzw0rbaACLZzsFcIaQIZkG-juIsGCpSeYlhfJSNCqlN8NgEWRHnVhsH3K-u4-O5Vl2zNJOzRVq5LROxnlfOJd_6BQFiYun6gokNYK3MBZsIVHfp0GhA/s3968/IMG_20220514_135837.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhp53qVwbckhDFwhzuoQ_mpiXNkboTlhBn9mZpk3te_XsadXmR1Ph7bqVWbp5VcQV2o8smY58ycyzw0rbaACLZzsFcIaQIZkG-juIsGCpSeYlhfJSNCqlN8NgEWRHnVhsH3K-u4-O5Vl2zNJOzRVq5LROxnlfOJd_6BQFiYun6gokNYK3MBZsIVHfp0GhA/w640-h480/IMG_20220514_135837.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: medium; text-align: justify;"><i>Yali Tzamii (Jūros) mečetė</i></span></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><div><br /></div><div><span style="font-size: medium;"> Už mečetės, tarp naujai restauruotų, baltų namų išsiskiria keli namai-vaiduokliai. Tai per II-ą pasaulinį kartą subombarduoti namai, palikti kaip atmintis. </span></div><div><br /></div></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEir3bzGpDXHe2Jy1-rKKYah0Wpes1T42i5GDzmq79vT4y9PgErSGRRc-DIsxO4po75LrIiTPAeyB0wOEc4dhXvfkRYr_uCGu2RLMWwK42y57qAvYgSurUOrlttvaHbHg6DN5aP727wl4-QR_cSClgCboHvSWdxq9s5s2pfIvZhSZiARpTKdusMmkGOFs-Q/s3968/IMG_20220514_135854.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEir3bzGpDXHe2Jy1-rKKYah0Wpes1T42i5GDzmq79vT4y9PgErSGRRc-DIsxO4po75LrIiTPAeyB0wOEc4dhXvfkRYr_uCGu2RLMWwK42y57qAvYgSurUOrlttvaHbHg6DN5aP727wl4-QR_cSClgCboHvSWdxq9s5s2pfIvZhSZiARpTKdusMmkGOFs-Q/w640-h480/IMG_20220514_135854.jpg" width="640" /></a></div><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;">Chanijos krantinė pilna ne tik įvairių smalsumą keliančių objektų, ji puikiai pritaikyta lėtam pasivaikščiojimui ir poilsiui. Daug kavinių ir restoranų siūlo prisėsti ir, ragaujant graikiškus patiekalus, gėrėtis miesto ir jūros harmonija. Jei nenorite valgyti, </span><span style="font-size: medium;"><span>laiką puikiai </span><span>galima leisti ir prisėdus ant pakrantėje pastatytų suolelių.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiS8hEjYWE9DBRGX95UgBpuRZGzCxIpp9HMhZJ-aMoPeqUDWt_sgQ6v8bBw2_woqnI4osFWub9YYHg6HVJloZwfOGnkJInEVnMxmfoY_z1sER26f0HwdhW_m1IBeifJfpNj7qTwpu9PD_DgH5VXEkUh0VEh6waiqI1U8w5QVZ9X9cqO_zS_qQyfkxlDXXM/s3266/IMG_20220514_132614.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3266" height="584" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiS8hEjYWE9DBRGX95UgBpuRZGzCxIpp9HMhZJ-aMoPeqUDWt_sgQ6v8bBw2_woqnI4osFWub9YYHg6HVJloZwfOGnkJInEVnMxmfoY_z1sER26f0HwdhW_m1IBeifJfpNj7qTwpu9PD_DgH5VXEkUh0VEh6waiqI1U8w5QVZ9X9cqO_zS_qQyfkxlDXXM/w640-h584/IMG_20220514_132614.jpg" width="640" /></a></div> </div><div style="text-align: justify;"> Dar vienas laiko praleidimo būdas – įvairių blizgučių ar suvenyrų pirkimas iš krantinėje prisišvartavusių laivelių.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgsLV98YC33vrHeJITrC1qCVUJ3gcYpcMb-WtC8t8N1mHM5jpJIcuRpQdfUdbaieco9zZl1abiLMQwBYZ8bxUYRAOMKZIVuAJqSK84R1B908CWbLu-58tSuhy7_y2TSuLB5oT6irjkAhSzRET4Um2e2_I6_amBa3_pbSQxjQwmaiASF_6FZA696sPK39_8/s3968/IMG_20220514_130434.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgsLV98YC33vrHeJITrC1qCVUJ3gcYpcMb-WtC8t8N1mHM5jpJIcuRpQdfUdbaieco9zZl1abiLMQwBYZ8bxUYRAOMKZIVuAJqSK84R1B908CWbLu-58tSuhy7_y2TSuLB5oT6irjkAhSzRET4Um2e2_I6_amBa3_pbSQxjQwmaiASF_6FZA696sPK39_8/w640-h480/IMG_20220514_130434.jpg" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Kiek tolėliau nuo centrio, prieplaukos šone išsidėsčiusios įspūdingos XVI a. laivų statybos ir remonto dirbtuvės (Neoria). Venecijiečiai, norėdami labiau įsitvirtinti Kretoje, Chanijoje pastatė nemažai "neorijų". Pirmosios dvi neorijos buvo baigtos statyti 1526 m. O jau 1599 m. buvo užbaigtas visas pietinis neorijų kompleksas, kuris jungė septyniolika neorijų. Vėliau, siekiant išplėsti šiaurės rytų pylimą, pradedamos statyti dar penkios neorijos. Dvi iš jų buvo baigtos, tačiau trečioji - tik pusiau, nes buvo pastatytos tik sienos iki arkos. Turkijos valdymo laikotarpiu, sumažėjus neorijų poreikiui, buvo pakeista pirminė jų paskirtis - dabar neorijos buvo naudojamos kaip karinės sandėliavimo patalpos. Iš pradinio septyniolikos n</span><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;">eorijų komplekso, devynios buvo nugriautos.</span><span style="font-size: medium;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Šiuo metu išlikusi septynių neorijų grupė ir dar viena toliau į vakarus esanti neorija "Didysis arsenalas", kuriame šiandien įsikūręs Viduržemio jūros architektūros centras. </span></div><span style="font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgPDL-FVNWwxHY1mKNtoni04dp3lL8veQtMA8rh5-ANZaQoGrNJ3mCGuSptqmwlDZPc6OvMnwKkzBU5BNrCWdkDKJnqnVNw02ta1KWjxLVg342gTTjrKb4HteW_vTZP_WifO5rvU4Q1njVhJgmUxMEjRPUdxDY2kLtiTGV5rtQLSNTXH0dwx0ZDWhnuz-w/s3968/IMG_20220514_130057.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgPDL-FVNWwxHY1mKNtoni04dp3lL8veQtMA8rh5-ANZaQoGrNJ3mCGuSptqmwlDZPc6OvMnwKkzBU5BNrCWdkDKJnqnVNw02ta1KWjxLVg342gTTjrKb4HteW_vTZP_WifO5rvU4Q1njVhJgmUxMEjRPUdxDY2kLtiTGV5rtQLSNTXH0dwx0ZDWhnuz-w/w640-h480/IMG_20220514_130057.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Septynių neorijų grupė</i></span></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia;"><br /></span><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Apėję uostą pasukame į miesto gilumą. Nors daugelis senųjų pastatų buvo sunaikinti karų ir plėšimų, senasis miestas – tai tarsi muziejus po atviru dangumi su puikiais Venecijos architektūros, susimaišiusios su turkų ir neoklasikiniais elementais, pavyzdžiais. Ši miesto dalis dažnai vadinama rytų Venecija.</span></div><div> <span style="font-family: georgia;"><br /></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: justify;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhb707l9MQoOLOPkYYU7_PrWiFmXiHYkBNbpzEgFIc8zvYyd3AEzMKkfKJWrpHJMXLBWSRlo60EN_ndOoYIMddUzrFk8XBjRne2q5kil6fkr1gLs8miz3OgMfi95H1mJT2JGqdwz7nRhyXpu-BG_B_X-sXvL6N5Ci7rEYwKoyG4K0CFeFaeuT98zrz945E/s3968/IMG_20220514_191011.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhb707l9MQoOLOPkYYU7_PrWiFmXiHYkBNbpzEgFIc8zvYyd3AEzMKkfKJWrpHJMXLBWSRlo60EN_ndOoYIMddUzrFk8XBjRne2q5kil6fkr1gLs8miz3OgMfi95H1mJT2JGqdwz7nRhyXpu-BG_B_X-sXvL6N5Ci7rEYwKoyG4K0CFeFaeuT98zrz945E/w480-h640/IMG_20220514_191011.jpg" width="480" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Venecijietiškos gatvelės</span></i></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> Užsukame į Dievo Motinos, dar vadinamą ir Trimartiri (Trijų Kankinių), katedrą, esančią pagrindinėje senamiesčio gatvėje, netoli Venecijos uosto. Dabartinė katedra buvo pastatyta senosios XIV a. Dievo Motinos bažnyčios vietoje, 1645 m., osmanams okupavus miestą, šventykla buvo paversta muilo fabriku, nepakeitus pirminio dizaino.</div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEieoepfBKy4JrTjbj-CfkQcBokdcgGpQF8aB_1UlqCR6CBp1j7RqrSmiGYCbdsjSDjirnJVmLaaJHzupCef7HdNww8ST2NBSfz_YfNk2xULBcZ4dRV5CG8pLGBp-bPhU_0Xk_uxQBoHrx7liE7JpftjOC3rNvPDBCL-vncS6_qcWkw9l98nWykP2T0NIJI/s3968/IMG_20220514_142008.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEieoepfBKy4JrTjbj-CfkQcBokdcgGpQF8aB_1UlqCR6CBp1j7RqrSmiGYCbdsjSDjirnJVmLaaJHzupCef7HdNww8ST2NBSfz_YfNk2xULBcZ4dRV5CG8pLGBp-bPhU_0Xk_uxQBoHrx7liE7JpftjOC3rNvPDBCL-vncS6_qcWkw9l98nWykP2T0NIJI/w640-h480/IMG_20220514_142008.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: medium;"><i>Katedra</i></span></td></tr></tbody></table><br /></div><div style="text-align: justify;"> Legenda byloja, kad tuo metu miestą valdęs Mustafa Pasha Giritli buvo leidęs viename muilo fabriko kampe palikti Dievo Motinos ikoną, prie kurios graikų tikintieji nuolat melsdavosi. Vienam iš fabriko darbuotojų apsireiškė Dievo Motina ir paliepė išvykti iš miesto ir su savimi pasiimti ikoną. Šis taip ir padarė. Neilgai trukus Mustafa Pasha sūnus įkrito į netoliese gamyklos esantį šulinį ir sunkiai susižalojo. Mustafa Pasha ėmė melsti Dievo Motinai, prašydamas išgydyti sūnų, ir pažadėjo grąžinti bažnyčią tikintiesiems. Berniukas pasveiko, o Mustafa Pasha tesėjo pažadą ir 1860 m. buvo baigta bažnyčios statyba. Dievo Motinos ikona vėl įsikūrė šventovėje.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span></div></div></div><span style="font-family: georgia;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOwwXtEYYKfCAUdBQYrq1zY6rf9lwo5ol0BXXn7d4J13FuongsDYNBjUGWv6jwuDCotMn2ezaYJt2QrhdiDkvNxooeKcJB0T2NBTG4JBYNBV3pPaIAnbPrC6kpVzA-BfUatX0EZtUdwPE-LuWjlyFscKS0ZotXNsLwFgKvCsFICx2RqVSlol7qA4xdN-c/s3968/IMG_20220514_141907.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOwwXtEYYKfCAUdBQYrq1zY6rf9lwo5ol0BXXn7d4J13FuongsDYNBjUGWv6jwuDCotMn2ezaYJt2QrhdiDkvNxooeKcJB0T2NBTG4JBYNBV3pPaIAnbPrC6kpVzA-BfUatX0EZtUdwPE-LuWjlyFscKS0ZotXNsLwFgKvCsFICx2RqVSlol7qA4xdN-c/w480-h640/IMG_20220514_141907.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Katedros interjeras</span></i></td></tr></tbody></table><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div></span><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;"> Katedros fasadas atspindi neoklasikinį architektūros stilių, kuriam būdingos netikros kolonos, karnizai, arkos. Bažnyčioje yra trys navos, iš kurių centrinė nava skirta Dievo Motinos apsireiškimui, pietinė - trims kankiniams, o šiaurinė - šventajam Mikalojui, Interjerą puošia žymių graikų menininkų religiniai paveikslai.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgcEdv058JgqF6kxfOSyOnfa0NkEnmhFqmE8KA_P_tj6D8YdYs3PmgEogPdT6ys4_FesbzEFiMQ0lOn3moDLySSNYJucqtDSFx9Wf-r-kmdy_LKGvluzsMvkOUop210TWm0LIjo8y-W_8u_uTAqvDoAAndICawhu8e2PZYRbnN85w5sHnDeUhx9kr86J1M/s3968/IMG_20220514_180810.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgcEdv058JgqF6kxfOSyOnfa0NkEnmhFqmE8KA_P_tj6D8YdYs3PmgEogPdT6ys4_FesbzEFiMQ0lOn3moDLySSNYJucqtDSFx9Wf-r-kmdy_LKGvluzsMvkOUop210TWm0LIjo8y-W_8u_uTAqvDoAAndICawhu8e2PZYRbnN85w5sHnDeUhx9kr86J1M/w480-h640/IMG_20220514_180810.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="text-align: justify;"><i>Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios bokštas</i></span></td></tr></tbody></table></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;">Kitą bažnyčią atradome visiškai netikėtai, kai pralindę pro arką, atsidūrėme buvusio Šv. Pranciškaus vienuolyno kieme. Jame ir pamatėme Chanijos katalikų Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios bokštą. Iš gatvės jos net nesimato. Bažnyčia pastatyta 1879 m. Šventoriuje įsikūręs liaudies meno muziejus. Kieme stovi paminklas Šv. Pranciškui Asyžiečiui. Ant vienos iš bažnyčios sienų įrengtas saulės laikrodis.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><br /></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEixVsNSxFDRtcZ4mN2dJ7kB_tsFE7JrwnlUGhMK8OeCwCmKOLbnlfYtDINxQEW5X1xSvlsT8Ig9zCbs4yKPnMZu62CEED25FAG0aJqe92m7eKDCqdEOo6YmLoyCOQjVpYxfa6Ho-jdqqDDEhNsSdUso7I90F47cWblOI8a1tBTAuFiFzJPZELjeZu4SIIs/s3968/IMG_20220514_191949.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEixVsNSxFDRtcZ4mN2dJ7kB_tsFE7JrwnlUGhMK8OeCwCmKOLbnlfYtDINxQEW5X1xSvlsT8Ig9zCbs4yKPnMZu62CEED25FAG0aJqe92m7eKDCqdEOo6YmLoyCOQjVpYxfa6Ho-jdqqDDEhNsSdUso7I90F47cWblOI8a1tBTAuFiFzJPZELjeZu4SIIs/w640-h480/IMG_20220514_191949.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: medium;"><i>Jaukios senamiesčio gatvelės</i></span></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;"> Beklaidžiojant tarp siaurų senamiesčio gatvelių aptinkame ne vieną nuostabų kiemelį, jaukią parduotuvėlę, kavinukę, namo sienas, nukabinėtas mini paveikslėliais (jausmas tarsi eičiau Vilniaus Literatų gatve). O kur dar nuostabios mėlynos langinės! O kur Venecijos laikus menantys mūrai! </span></div></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> </span></div><div style="text-align: justify;"></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiXkyIOqJxYy6CFfo50S5W10KTrF1_aG68wH8aGrKgfRUj6ELKKsuEBmyHLm6KqJxhoW1KydR87HZ-SCY9JPbm2rPDD32AtaUhIiPvnGu6mz429uF2qlTR9UKdiIz8aaWyG3oER_zLsr2t7ZcMGDXv_ni_5Fd74TszYaYakX-leM6AvZJIkLqqQxi5pxa8/s3968/IMG_20220514_182149.jpg" style="clear: right; float: right; font-family: "Times New Roman"; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiXkyIOqJxYy6CFfo50S5W10KTrF1_aG68wH8aGrKgfRUj6ELKKsuEBmyHLm6KqJxhoW1KydR87HZ-SCY9JPbm2rPDD32AtaUhIiPvnGu6mz429uF2qlTR9UKdiIz8aaWyG3oER_zLsr2t7ZcMGDXv_ni_5Fd74TszYaYakX-leM6AvZJIkLqqQxi5pxa8/w240-h320/IMG_20220514_182149.jpg" width="240" /></a><span style="font-family: georgia;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> <span style="font-size: medium;"> Viskas čia nuostabu, galima būtų klaidžioti valandų valandas, tačiau turime dar vieną užduotį sau – išsirinkti patikusį restoraną iš daugybės jų, esančių senamiesčio skersgatviuose ar uosto krantinėje bei tiesiog neskubant prisėsti, atsipalaiduoti ir mėgautis gausia graikiška vakariene. </span></span><span style="font-family: georgia;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgbtvGPRtYPXfaD56fopKJcrlmZ8ASYoJ5W93j-BtFrMscUozZIyUH3P-tsTTEDX16OMnroPuwgJYQ37zn3AaN06qCGFv7shEpwz3dhn98KtmW0ZJqevKVo-C2kp5miz8Zgt2iZe24JLr23cyq8BAYwyTbFxOjsnZavieMU2a9uHrvGyu2ReZw59eNUzkk/s3968/IMG_20220514_190944.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="240" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgbtvGPRtYPXfaD56fopKJcrlmZ8ASYoJ5W93j-BtFrMscUozZIyUH3P-tsTTEDX16OMnroPuwgJYQ37zn3AaN06qCGFv7shEpwz3dhn98KtmW0ZJqevKVo-C2kp5miz8Zgt2iZe24JLr23cyq8BAYwyTbFxOjsnZavieMU2a9uHrvGyu2ReZw59eNUzkk/s320/IMG_20220514_190944.jpg" width="320" /></a></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiK7Hxq_rRkA5sVOL0P2LGpjVbq9hqcskge32M-jIWsG5OhZz5wyY2fNHefku19csdMiuHw82OYEJd57uKJtlwjq5TpAcxm474SDmEdirsvmq42eavb4_1P9sRh7zxugl6gDr_USxxPjctUFujWuJ91traTNM-JapHIAZmIWPJA2VPTMbMAumJ4n1R6XoY/s3968/IMG_20220514_192238.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiK7Hxq_rRkA5sVOL0P2LGpjVbq9hqcskge32M-jIWsG5OhZz5wyY2fNHefku19csdMiuHw82OYEJd57uKJtlwjq5TpAcxm474SDmEdirsvmq42eavb4_1P9sRh7zxugl6gDr_USxxPjctUFujWuJ91traTNM-JapHIAZmIWPJA2VPTMbMAumJ4n1R6XoY/w240-h320/IMG_20220514_192238.jpg" width="240" /></a></div><span style="font-family: georgia;"> <span style="font-size: medium;">Mūsų lūkesčius išpildo t</span></span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">radicinis graikų ir kretiečių virtuvės restoranas po atviru dangumi </span><span style="font-family: georgia;">,,Taverna Semiramis"</span><span style="font-family: georgia;">,</span><span style="font-family: georgia;"> kuriame skamba gyva graikiška muzika, o gomurį pamalonina pagal autentiškus </span><span style="font-family: georgia;">receptus</span><span style="font-family: georgia;"> pagamintas maistas.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-family: georgia;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgYZnsu5BmFLJYpVaY9OwHAO5JC2zoOlfWpwf0Li0CqvfNPHwtKW8oDzXHBLlyPKQwqcnUwK5Cd2ymo5mrMETeiWdSy6s4MmRcTtJeVAp7girZnAq3mm2H-Taxdi4sPQMFoHwHIfPZ4NSQXv-NRj2CnsgzhLTRIhNk5RXD8SW1HRJgCPwEnbCZYd46s73w/s320/IMG_20220514_192124.jpg" width="240" /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> <span style="font-size: medium;">Taverna įsikūrusi </span></span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">Chanijos senamiesčio žydų kvartale – </span><i style="font-family: georgia;">Skoufon 8. </i><span style="font-family: georgia;">T</span><span style="font-family: georgia;">avernoje užsibūname iki vėlumos, namo grįžtame romantiškai apšviesta pakrante ir gulame su viltimi, kad rytojus bes ne prastesnis, nei ši diena.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"><br /></span></span></div><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhTu3xVGMdOyByvdwFs02AH3tQSq5C_vRzqYtlDDIJ4hYKFg-sIuo0Xgjm0_SkA4ASPTIuh7bF0ayN8DamlvWwZ4vmc7_uX3jSIRmKA5fF1_kkF-UZt0Q9fYT0LtJNSKJV6F2y0fRMHHLlUOZyDHFY_OYkW1TFS4jTxsSJIbcuTbRIuRdk_IigJBHXhu0Y/s3968/IMG_20220512_083108.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhTu3xVGMdOyByvdwFs02AH3tQSq5C_vRzqYtlDDIJ4hYKFg-sIuo0Xgjm0_SkA4ASPTIuh7bF0ayN8DamlvWwZ4vmc7_uX3jSIRmKA5fF1_kkF-UZt0Q9fYT0LtJNSKJV6F2y0fRMHHLlUOZyDHFY_OYkW1TFS4jTxsSJIbcuTbRIuRdk_IigJBHXhu0Y/w640-h480/IMG_20220512_083108.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Vaizdai pro autobuso langą</span></i></td></tr></tbody></table><span style="font-size: medium;"> </span></div></span><div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;"> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Keliamės anksti ir jau prieš aštuonias su visais daiktai traukiame į autobusų stotį. Į nedideles kuprinytes susikrauname tik būtiniausius daiktus, o visą likusią mantą padedame į saugojimo kamerą – kaina parai 2 Eur. Nusiperkame bilietus iki Samarijos tarpeklio ir patogiai įsitaisome autobuse. Nutarėme, kad mums nereikia jokio gido, mes galime ir pačios po tarpeklį pavaikščioti (kaip parodė vėlesnė patirtis - sprendimas pasiteisino).</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;">Iki Samarijos tarpeklio autobusas mus veža serpantinu vis į kalną, į kalną. Pro langus stebime atsiveriančius įspūdingus gamtos vaizdus ir kaip vaikai džiaugiamės pakelėje besiganančiomis ožkomis ar autobusui kelią pastojusia avių banda.</div></span></div><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><i><span style="font-size: large;"><br /></span></i><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhnXwpDOUmpHP8nJc0fj17spyEPZ4pfm-tuyaGX9zGPOyxKrBC7ayA_KNvaqXhcwaK-ADYHffz6Tkhp_fI5cwznyWsc7uhR4MLgIKUCaHNnjLdEwo1Bkv_6pRB-wqRD6pYpJvuWJKrMm_u7pJC3j7q1uTvJDA7V9Va7r-6azczPJX4Z-yJ3WKm58wp0jLs/s3968/IMG_20220512_091548.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><i><span style="font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhnXwpDOUmpHP8nJc0fj17spyEPZ4pfm-tuyaGX9zGPOyxKrBC7ayA_KNvaqXhcwaK-ADYHffz6Tkhp_fI5cwznyWsc7uhR4MLgIKUCaHNnjLdEwo1Bkv_6pRB-wqRD6pYpJvuWJKrMm_u7pJC3j7q1uTvJDA7V9Va7r-6azczPJX4Z-yJ3WKm58wp0jLs/w480-h640/IMG_20220512_091548.jpg" width="480" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Į tarpeklį veda daugybė rąsteliais įtvirtintų laiptelių</span></i></td></tr></tbody></table><i><span style="font-size: large;"><br /></span></i><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><span style="font-size: medium;"><br /></span></div></div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Autobusas priveža prie pat įėjimo į Samarijos tarpeklį Xyloskalos vietovės, Omalos plynaukštėje, 1250 metrai virš jūros lygio. Įsigyjame stebėtinai pigius bilietus – tik 5 Eur žmogui – ir leidžiamės į seniai planuotą kelių valandų kelionę po tarpeklį. Nuo įėjimo į tarpeklį Xyloskalos iki nacionalinio parko vartų, pro kuriuos išeinama į kelią link Agii Roumeli – apie 13 km. Dar 3 km nuo vartų iki Agii Roumeli gyvenvietės. Tai gi, viso teks nužingsniuoti 16 km., tačiau džiugina tai, kad nuolat teks žygiuoti žemyn, o ne kopti į kalną.</div><div style="text-align: justify;"> Pradžioje turime įveikti daugybę medžio rąsteliais įtvirtintų laiptelių, kurie veda į tarpeklį. Entuziazmo daug, daug grožio ir noro fotografuotis atviruko vertuose vaizduose. Gerą nuotaiką palaiko ir smagiai nusiteikę bei kiekviename žingsnyje besišypsantys ir besveikinantys kiti keliautojai. Visų tikslas vienas – įveikti Samariją!</div></span><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><i><span style="font-size: large;"><br style="background-color: white; box-sizing: border-box; color: #212529; font-family: Inter, sans-serif; text-align: left;" /></span></i></div><div style="text-align: justify;"><i><span style="font-size: large;"><br /></span></i></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhnp2fUjgkD5bulnWuZ_h-s3nC1lATH_QQ3Qyn1wejUZCyishKwboSEla8zhzNp_ufNVC4JlMq6spM5HqPCAnl_ZTP41wkMg9vZFBizxQ-4KQbyszZpgGDxcXPRsp2QdJvu2h4rmklszdpzoigW2xB-KXvopHGPg1_QAcxExZHZaLon1993wCwWJkn_MN4/s3968/IMG_20220512_092636.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><i><span style="font-size: large;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhnp2fUjgkD5bulnWuZ_h-s3nC1lATH_QQ3Qyn1wejUZCyishKwboSEla8zhzNp_ufNVC4JlMq6spM5HqPCAnl_ZTP41wkMg9vZFBizxQ-4KQbyszZpgGDxcXPRsp2QdJvu2h4rmklszdpzoigW2xB-KXvopHGPg1_QAcxExZHZaLon1993wCwWJkn_MN4/w480-h640/IMG_20220512_092636.jpg" width="480" /></span></i></a></div><i><span style="font-size: large;"><br /></span></i><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEipaRTaLwDL6bZMNc6oCjJdD-JcQhwSX_oCh0Dv7g2PpvLSoohyphenhyphenpyRSL2Q_AcsJFJyD8wPfk9MlTl8FZGvEi_PHg2milQ7X7wdsCleRHKalkxFVvpqmLTsSs7HFYLjL9CKp44K85e0lWiMVNOLU2cb24nJOJmtUQifjQC5ukGAIw_tLBlo-rrnhQhyphenhyphenZsSE/s3968/IMG_20220512_093443.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><i><span style="font-size: large;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEipaRTaLwDL6bZMNc6oCjJdD-JcQhwSX_oCh0Dv7g2PpvLSoohyphenhyphenpyRSL2Q_AcsJFJyD8wPfk9MlTl8FZGvEi_PHg2milQ7X7wdsCleRHKalkxFVvpqmLTsSs7HFYLjL9CKp44K85e0lWiMVNOLU2cb24nJOJmtUQifjQC5ukGAIw_tLBlo-rrnhQhyphenhyphenZsSE/w640-h480/IMG_20220512_093443.jpg" width="640" /></span></i></a></div><span style="font-size: large;"><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: large;">Oras pasitaikė puikus. Nusileidus į tarpeklį saulytė karts nuo karto kyšteldavo pro debesis, tad nereikėjo nei kepurių, nebuvo ir nepakeliamos kaitros. Jau pradėjus eiti Samarijos tarpeklio taku (pasiklysti neįmanoma, nes takas yra tik vienas) dažnai stabteldavome dėl augalų grožio ir įvairovė. Tarpeklyje auga daugybė unikalių augalų, iš jų net 70 yra endeminės rūšys. Žinia, visi augalai yra saugomi ir skinti juos griežtai draudžiama.</span></div></span></span><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><i><span style="font-size: large;"><br /></span></i></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjnKoCEIrSGVfxzNUe-eRZAHUPFWnkOncKh-pEBOrges0JqWQAPE5Fk5obQsKfWBOYv06vBa3XJ__bLP7oV-Z1A6L7UwptI3t5CVI4-Wk6piO1zm7CIFz7bkKLbnigwC_6LNmI9-LhY5dfTO6tXv9s-92st4XDcsPtiQQiVSqX7d3wayVBnWQB42R5zgk4/s3968/IMG_20220512_103441.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><i><span style="font-size: large;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjnKoCEIrSGVfxzNUe-eRZAHUPFWnkOncKh-pEBOrges0JqWQAPE5Fk5obQsKfWBOYv06vBa3XJ__bLP7oV-Z1A6L7UwptI3t5CVI4-Wk6piO1zm7CIFz7bkKLbnigwC_6LNmI9-LhY5dfTO6tXv9s-92st4XDcsPtiQQiVSqX7d3wayVBnWQB42R5zgk4/w640-h480/IMG_20220512_103441.jpg" width="640" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: medium;"><i>Mums gerai pažįstamas ciklamenas</i></span></td></tr></tbody></table><i><span style="font-size: large;"><br /></span></i><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg561t84Iu3-qEgZBj9xJr-Xb6PR6azy_1-q2NOEE_WdjTWJTofm0_0PKyeQLJKaY_kKZSsQ6jtrmR_oDOdOl4bDOACLHXq8qVoChKxhz6aMr8lsorgNOXYunJTRf2JpQegX_woQ8lJ-XosEh85gvlAMB37hakcOtjq8BIu3zbUQnHIfxqwH3FfqvWni4A/s3968/IMG_20220512_112129.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><i><span style="font-size: large;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg561t84Iu3-qEgZBj9xJr-Xb6PR6azy_1-q2NOEE_WdjTWJTofm0_0PKyeQLJKaY_kKZSsQ6jtrmR_oDOdOl4bDOACLHXq8qVoChKxhz6aMr8lsorgNOXYunJTRf2JpQegX_woQ8lJ-XosEh85gvlAMB37hakcOtjq8BIu3zbUQnHIfxqwH3FfqvWni4A/w480-h640/IMG_20220512_112129.jpg" width="480" /></span></i></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: medium;"><i>Mums visiškai nepažįstamas žiedas (nesmirda, jei pamanėt, kad lavongėlė</i>)</span></td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;"> Taip besigrožėdamos keliaujame nuostabiu Samarijos tarpekliu. Patartina ne tik ,,varnas gaudyti" ir grožėtis gamta, bet ir kartas nuo karto pažvelgti po kojomis, kad neužkliūtum už kokio akmens ar šakos. Dar viena šio žygio ypatybė yra ta, kad pavargę gali pailsėti net keliose įrengtose poilsio aikštelėse - čia galima pasipildyti geriamo vandens atsargas, prisėsti ant suoliuko, aplankyti WC, o jau visai visai pavargus, pasiprašyti Samarijos tarpeklį prižiūrinčių darbuotojų ant arkliuko nugaros parjodinti jus iki išėjimo.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh9WnIIhyphenhyphen-YWARwsbaedKNwGzU3qfzLrWRPA6uzfa8UzBYMiw2qFdsoTflbIcfFAp0ytJ3MFbMxqkn2EjIIhHosI3ymO2Xqw4YJt2XentBPPsv86UOywVYed9T5zbIilR3qeIFhItRLzP83i-8DWTjRZPtipoBjYu70y33Cqz3yuRwo_inlNYDrRuQaffQ/s3968/IMG_20220512_131906.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh9WnIIhyphenhyphen-YWARwsbaedKNwGzU3qfzLrWRPA6uzfa8UzBYMiw2qFdsoTflbIcfFAp0ytJ3MFbMxqkn2EjIIhHosI3ymO2Xqw4YJt2XentBPPsv86UOywVYed9T5zbIilR3qeIFhItRLzP83i-8DWTjRZPtipoBjYu70y33Cqz3yuRwo_inlNYDrRuQaffQ/w640-h480/IMG_20220512_131906.jpg" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;">Jei pradžioje ėjome tik miško taku, tai nuėjus beveik pusę kelio išgirdome vandens čiurlenimą ir išvydome Tarajo upę. Sakyčiau ne upę, o labiau upelį, mat jos galybė pasireiškia tik žiemos laikotarpiu. Skaidrus upelės vanduo taip ir traukė įmerkti kojas. Susiradome patogų priėjimą prie vandens, išsitraukėme sumuštinius ir gerą valandą džiaugėmės gamtos prieglobsčiu.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHDKfzhlvCvHvhh4FBna31UMk0JnqmW4xiZ-5v4rjCXVHVUPa0aXs3zFILEKDcgUsUQhGdE3d8WnTt1RCMlzRGN2F0UCJPTTTfClxoQVYe3Pb1Mq4KOWfNqDpAmwtaXGuLSSJncNAALa77b6mtdXvkot3xlaRZLTmKjZXoEYqFRDq4JOaippi3G4_xXRA/s3968/IMG_20220512_113300.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHDKfzhlvCvHvhh4FBna31UMk0JnqmW4xiZ-5v4rjCXVHVUPa0aXs3zFILEKDcgUsUQhGdE3d8WnTt1RCMlzRGN2F0UCJPTTTfClxoQVYe3Pb1Mq4KOWfNqDpAmwtaXGuLSSJncNAALa77b6mtdXvkot3xlaRZLTmKjZXoEYqFRDq4JOaippi3G4_xXRA/w480-h640/IMG_20220512_113300.jpg" width="480" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div> </div><div><br /></div><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiZe-8mLX4Z1EuYcRbvkX5q5pWxiC2cfNyhqt20bkXMQm1b3KQ0DjKL8MXxTFEvGnzsjbQjVhXT6Ae8BBmK8wU1BBiwkott1CfEOXDAOJWjg2V-crQJEHMCc-pj6rVIeLiVcerwbNKj80tiOmbatsA_IYU4uk8DsbCmrcSgKMIO_LX_C75H0kwdB3dP0Jc/s3968/IMG_20220512_130814.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiZe-8mLX4Z1EuYcRbvkX5q5pWxiC2cfNyhqt20bkXMQm1b3KQ0DjKL8MXxTFEvGnzsjbQjVhXT6Ae8BBmK8wU1BBiwkott1CfEOXDAOJWjg2V-crQJEHMCc-pj6rVIeLiVcerwbNKj80tiOmbatsA_IYU4uk8DsbCmrcSgKMIO_LX_C75H0kwdB3dP0Jc/w480-h640/IMG_20220512_130814.jpg" width="480" /></a></div><br /></div><div><span> </span><span style="font-size: medium;">Pasistiprinę ir pailsėję žygiavome toliau, iki atviroje vietoje aptikome apleistą Samarijos kaimą. Gyventojai šį kaimą paliko 1962 m., teritoriją paskelbus nacionaliniu parku. Išlikę akmeniniai namai ir kaimą juosusi akmenų siena puikiai iliustruoja čia vykusį gyvenimą. Gal ne visai idealų, nes čia prieglobstį rasdavo ir nusikaltėliai, ir žmonės, bandantys išvengti kraujo keršto. </span></div><div><br /></div><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgu50lW8zerbKycme2dPPker0Xgoc9ywGwEhLAlCONtu4IGf91hDmuK9WfrreJtEOB0_uQ0lYdwfBSwyfK5GG64XMTj-r0vpaW-W6tuIS06Jfgw9ptpMhyfmpI-CHP0OcU4YBs5i9VAGxbqoFTOdmz1rX1DhHAc0A-7B5un-WdqExwFLx4mIwY30MlTohI/s3968/IMG_20220512_131009.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgu50lW8zerbKycme2dPPker0Xgoc9ywGwEhLAlCONtu4IGf91hDmuK9WfrreJtEOB0_uQ0lYdwfBSwyfK5GG64XMTj-r0vpaW-W6tuIS06Jfgw9ptpMhyfmpI-CHP0OcU4YBs5i9VAGxbqoFTOdmz1rX1DhHAc0A-7B5un-WdqExwFLx4mIwY30MlTohI/w640-h480/IMG_20220512_131009.jpg" width="640" /></a></div></div></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><span style="font-size: medium; text-align: justify;"> Pasipildę vandens atsargas toliau žygiuojame upės vaga kol pereinama siauriausią tarpeklio vietą, kurios plotis vos 3 metrai. </span><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgTPjMJcHgzcmvJmdKm3qr95T5C_TlIGoHU29DOmnwkQN31G8wID6KxQTNuX0j79sG2Qmzd7asqZ7vba7uZsDW6TYHFlvIUkdhu6oUkMMF5TmeJbJ4guXWbg-tJ-0kIPlJY1x6NDihchVPXPK-nidfuGPq3U1fxY9FLULaHcfLTaoRKSZkguZDSivaUQVE/s3968/IMG_20220512_131340.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgTPjMJcHgzcmvJmdKm3qr95T5C_TlIGoHU29DOmnwkQN31G8wID6KxQTNuX0j79sG2Qmzd7asqZ7vba7uZsDW6TYHFlvIUkdhu6oUkMMF5TmeJbJ4guXWbg-tJ-0kIPlJY1x6NDihchVPXPK-nidfuGPq3U1fxY9FLULaHcfLTaoRKSZkguZDSivaUQVE/w480-h640/IMG_20220512_131340.jpg" width="480" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj0ZHCudAwG8DFLIbXSq7H2TZo-fcgHiwqQbWnNUsLVrgdRWexGQTJKpj2tpE6HzaGda6opNaBVGwhS3gV09pk84WZ0pqUHigwwSjVC_nGkyCjR3Or1s5lRrsTbCCuq1EKkN3GOf8h82jyzSI_-9kgA9_CZwvV7dTFQjZSK0PeDDlHAICXtQGZBXkoKe4s/s3968/IMG_20220512_133715.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj0ZHCudAwG8DFLIbXSq7H2TZo-fcgHiwqQbWnNUsLVrgdRWexGQTJKpj2tpE6HzaGda6opNaBVGwhS3gV09pk84WZ0pqUHigwwSjVC_nGkyCjR3Or1s5lRrsTbCCuq1EKkN3GOf8h82jyzSI_-9kgA9_CZwvV7dTFQjZSK0PeDDlHAICXtQGZBXkoKe4s/w480-h640/IMG_20220512_133715.jpg" width="480" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><br /><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiBsYpC2NdoOSe6i3wgALULyYUoyWo92fujIIwaAHUjCErybQe511lou7hc9vU9tNCI1PzxcKadQybwfcgTtGooiA9FOe-7_F9xKRibXBFOQcJXzYUh4FxDvAD7iSJkVceBijumKC62fe2YXCoWZoPCbW0slREHedaucLkE44Qmei9YxkT9TwOpzlyN5ws/s3968/IMG_20220512_135758.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiBsYpC2NdoOSe6i3wgALULyYUoyWo92fujIIwaAHUjCErybQe511lou7hc9vU9tNCI1PzxcKadQybwfcgTtGooiA9FOe-7_F9xKRibXBFOQcJXzYUh4FxDvAD7iSJkVceBijumKC62fe2YXCoWZoPCbW0slREHedaucLkE44Qmei9YxkT9TwOpzlyN5ws/w480-h640/IMG_20220512_135758.jpg" width="480" /></a></div><span style="font-size: medium;">Šioje vietoje upė įspraustą tarp dviejų įspūdingų uolų, kurių aukštis iš abiejų pusių siekia nuo 300 iki 700 metrų. Norėdamos įveikti šią atkarpą, upę turėjome perbristi net kelis kartus, nes ėjimo trasa vingiavo tai viename jos krante, tai kitame. </span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiCsQ6ZwcVMoDVYny2DkoPbKgoCQ9fqLDgB0JCX3mfUNXQNEOgHbvH0dqIN1dq9T2LS6YLylQpqWDf-a7fDKJGhQGRM2EVfgb2oSZBTr8W57tV8xr8qVQOQ7s9AvpyEhBZWspb6c3UbNHvHrt1C4d6JMenPRvF1lZDAoWvyGRn4Pr3Svi5mQkHvmUytkbs/s3968/IMG_20220512_152705.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiCsQ6ZwcVMoDVYny2DkoPbKgoCQ9fqLDgB0JCX3mfUNXQNEOgHbvH0dqIN1dq9T2LS6YLylQpqWDf-a7fDKJGhQGRM2EVfgb2oSZBTr8W57tV8xr8qVQOQ7s9AvpyEhBZWspb6c3UbNHvHrt1C4d6JMenPRvF1lZDAoWvyGRn4Pr3Svi5mQkHvmUytkbs/w480-h640/IMG_20220512_152705.jpg" width="480" /></a></div> </div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;">Įveikus siauriausią tarpeklio vietą, uolos tarsi pasitraukia į šonus leisdamos dar ir dar kartą pasidžiaugti mus supančiu grožiu. Upė įgauna gilesnę vagą, todėl ją įveikti tampa gerokai sunkiau, tačiau pagelbsti per ją nutiestas tiltukas.</span> </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4aq0hEmWaL_P21YhhuxmWSiCHidRGPrZE3eGHUKbXTd4CUsEX_M70mp8umttjE5Pxu1WoNc2mbBjwLnwJiK3SQC35wYCXZcX4XNByIr1_p4NGaaC6MFA7t_A0ttZSjRqo3KMP6YtaMbQnXOyrKgcfn01rzBN3r3q4VV1wl9wEQOE5VBi4ONWQp_f80-k/s3968/IMG_20220512_154845.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi4aq0hEmWaL_P21YhhuxmWSiCHidRGPrZE3eGHUKbXTd4CUsEX_M70mp8umttjE5Pxu1WoNc2mbBjwLnwJiK3SQC35wYCXZcX4XNByIr1_p4NGaaC6MFA7t_A0ttZSjRqo3KMP6YtaMbQnXOyrKgcfn01rzBN3r3q4VV1wl9wEQOE5VBi4ONWQp_f80-k/w480-h640/IMG_20220512_154845.jpg" width="480" /></a></div><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;">Dabar jau visai nebedaug lieka ir iki išėjimo vartų, kuriuos pasiekiame lygiai 16 val. Tiesiog puiku, išsitekome į parko darbo valandas ir niekam nereikėjo mūsų ieškoti. Nuo parko vartų iki Agia Roumeli kaimelio dar 3 km. Galima jį pasiekti nedideliu autobusu, kuris kantriai laukia pavargusių turistų. Mes, kadangi niekur neskubėjome, nusprendėme tuos paskutinius kilometrus įveikti pėstute. Jei jau taip, tai iki pabaigos :)</span></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEid4w2jdr9qPJm1o7OqUKdDuesEmiGK_RnF_ScOVMwn6_YjfyDeQ_J2Xe9ohSrQfcbg_dBRaTs7X5AD4UD57MZPYlLsi6NTN9QG9d-zSBZKRULa7eFybfBtyo1cgCSPDUlYcpzcdpZ__bbgFUaIT9i5huCmaFLA0yBMAvofs1VAinSZ2d05nxsoshc3eMA/s3968/IMG_20220512_164407.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="300" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEid4w2jdr9qPJm1o7OqUKdDuesEmiGK_RnF_ScOVMwn6_YjfyDeQ_J2Xe9ohSrQfcbg_dBRaTs7X5AD4UD57MZPYlLsi6NTN9QG9d-zSBZKRULa7eFybfBtyo1cgCSPDUlYcpzcdpZ__bbgFUaIT9i5huCmaFLA0yBMAvofs1VAinSZ2d05nxsoshc3eMA/w400-h300/IMG_20220512_164407.jpg" width="400" /></a></div><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;"> Pakeliui, kalno papėdėje stovią bizantiško stiliaus<span face="Arial, Helvetica, sans-serif" style="text-align: left;"> bažnyčia – <i>Panagia Kera</i>. Ši bažnyčia buvo pastatyta ant Apolonui skirtos šventyklos pamatų. Aplankyti ją jau nebeturine jėgų (nors, sakoma, kad ten išlikę labai gražios mozaikos), todėl be sąžinės graužaties traukiame toliau. </span> </span></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgWgspSgZrlLzHwxljggyKAhh01dN20h4Lo6qakXjYeyAofR79lV_j_s9cmfkg8kC7kyWrdBCf8CI-3UhNK7UttMUKJMURWYHkystRkKfL1ZRnfMTaO2qrrlgqwkBz-zmUm1Et-WG1RR6fL6xlKOaxP3rwMXNYmZJ_vCnEcQvp407J9oWHkKcc-hEM9FnQ/s3968/IMG_20220512_165814.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgWgspSgZrlLzHwxljggyKAhh01dN20h4Lo6qakXjYeyAofR79lV_j_s9cmfkg8kC7kyWrdBCf8CI-3UhNK7UttMUKJMURWYHkystRkKfL1ZRnfMTaO2qrrlgqwkBz-zmUm1Et-WG1RR6fL6xlKOaxP3rwMXNYmZJ_vCnEcQvp407J9oWHkKcc-hEM9FnQ/w640-h480/IMG_20220512_165814.jpg" width="640" /></a></div><div><span style="font-family: georgia;"><br /></span></div><span style="text-align: justify;"><span> </span><span style="font-size: medium;">Maršrutas baigiasi <i>Agia Roumeli </i>kaimelyje, įsikūrusiame prie Libijos jūros. Atgal grįžti galima keltu. Tačiau mes nutarėme tądien negrįžti ir užsisakėme nakvynę <i>Agia Roumeli.</i> Tai buvo puikus sprendimas. Pirmiausia išlydėjome keltą su Samarijos tarpeklį įveikusiais turistais, kuris išplaukia apie 17:30 val. Tiesa, buvo vienas vyras, kuris pavėlavo į keltą, tad jam teko pasilikti <i>Agia Roumeli </i>kaimelyje ir laukti kito kelto, kuria atplauks tik rytoj. Tikimės, kad rado kur per naktį galvą priglausti :)</span></span><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSxoDVkv_Cit1z60U2iXRz7_4rmONV42H1YnIrzJjf_VClFe6yXn3t8D3sDqwCGdZalmV6CaVLg9EjI3ER7PUrphJuaL9el-rAjuHFM4mOfKA9XC8-IX6ouQFg9CZqnXpXpnEorCOP2HpMJh7ZMIXu0K4IjRoNiBnPdsbqrktPgPRAk-e-vGBit170HyA/s3968/IMG_20220512_173331.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSxoDVkv_Cit1z60U2iXRz7_4rmONV42H1YnIrzJjf_VClFe6yXn3t8D3sDqwCGdZalmV6CaVLg9EjI3ER7PUrphJuaL9el-rAjuHFM4mOfKA9XC8-IX6ouQFg9CZqnXpXpnEorCOP2HpMJh7ZMIXu0K4IjRoNiBnPdsbqrktPgPRAk-e-vGBit170HyA/w640-h480/IMG_20220512_173331.jpg" width="640" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;">I<span style="font-size: medium;">šlydėję laivus patraukėme link savo nakvynės vietos. Nakvynės namai <i>Sweet Corn</i> įsikūrę pačiame <i>Agia Roumeli</i> kaimelio pakraštyje, skardžio, einančio į jūrą, viduriuke. Kelias link nakvynės namų buvo išties labai gražus, apsodintas žydinčiais krūmais.</span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiavNdtX9u1x7RB1UYpPHsibAfBCR_ajnMFt-UyyIzUxPGj8CEBafxrbJ5LCCbii0Ch3juhdPOhEfRzhJwnbbDSg6cVybmrSB-_vyqIL7VSFMygdlTt7EUGXInCM3qzunS-mAml6ENQ6L8OSKLaVe6vC1zOq5RcQsoTaV81S_C4v6L_KTLyXJwPigtRjXw/s3968/IMG_20220512_183535.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiavNdtX9u1x7RB1UYpPHsibAfBCR_ajnMFt-UyyIzUxPGj8CEBafxrbJ5LCCbii0Ch3juhdPOhEfRzhJwnbbDSg6cVybmrSB-_vyqIL7VSFMygdlTt7EUGXInCM3qzunS-mAml6ENQ6L8OSKLaVe6vC1zOq5RcQsoTaV81S_C4v6L_KTLyXJwPigtRjXw/w480-h640/IMG_20220512_183535.jpg" width="480" /></a></div><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;">Ir ne tik gėlės lydėjo mus – pakeliui matėme ne vieną juodą kalnų ožką, drąsiai besikarstančią po akmenuotus skardžio šlaitus.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEizjKXvE9u08zfUQb0PEPx000n-igzXn9cFgkk8JM2tDsuYz7HvCsToGGOMz9UJuPahk7a0_zWg61tHTV-CVXLs_Zu3N22eHimhMSKVtWjGdEgs49I4JnOJHdsSR-vFMbaPKB5LAz_TrKZ8YLAQJiar0k8I7QqWu-4TCGYqtk3kAq3uOuKBqshsJaJI-gc/s3968/IMG_20220513_152753.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEizjKXvE9u08zfUQb0PEPx000n-igzXn9cFgkk8JM2tDsuYz7HvCsToGGOMz9UJuPahk7a0_zWg61tHTV-CVXLs_Zu3N22eHimhMSKVtWjGdEgs49I4JnOJHdsSR-vFMbaPKB5LAz_TrKZ8YLAQJiar0k8I7QqWu-4TCGYqtk3kAq3uOuKBqshsJaJI-gc/w480-h640/IMG_20220513_152753.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Juodosios kalnų ožkelės</td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;">Nakvynės namuose mus pasitiko šeimininkas, parodė kambarius ir pakvietė vakarienės. Kambariai nebuvo kažkuo ypatingi, tačiau pilnai tenkino mūsų poreikius. Pro balkoną atsivėrė puikus vaizdas į Libijos jūrą, o tai jau didelis pliusas.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjMYjE0-TMALqK-ERqmnj-xw4bv5vcJ-pdAHcXbJ1oRSCB1kL802WR5nSdc0ocFR9Hc1OmSn5RAfJWwE0Vj3JdbWY_H9eCbO6d8xiChRwj3B1CMV4YDi1CJ7xhlxy1WFVOiKVtlof1Gvv4xEGSDO2HVV9G2VonGtDUlLgVFtFGtwPt91ByMTERSBhiAml4/s3968/IMG_20220513_101524.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjMYjE0-TMALqK-ERqmnj-xw4bv5vcJ-pdAHcXbJ1oRSCB1kL802WR5nSdc0ocFR9Hc1OmSn5RAfJWwE0Vj3JdbWY_H9eCbO6d8xiChRwj3B1CMV4YDi1CJ7xhlxy1WFVOiKVtlof1Gvv4xEGSDO2HVV9G2VonGtDUlLgVFtFGtwPt91ByMTERSBhiAml4/w640-h480/IMG_20220513_101524.jpg" width="640" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span> <span style="font-size: medium;"> </span></span><span style="font-size: medium;">Vakarienės vieta taip pat buvo su vaizdu, tačiau virtuvės asortimentas buvo labai siauras – vėloka jau, nebegaminame, ryt bus įvairesnis meniu – pranešė šeimininkas. Ką bedarysi, tenkinomės tuo, kas buvo likę ir taure vietinio vyno. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"> </span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgMUeGde08h3WVDp4xAsxIqwvv74Qed5Avkf2TCPVKMc8w35ytRqekuhjf5NuRvsjThwAqbE0XuILOUc4-iR2kR_xop8O-A8sL9046PNyUZcpOPbs9QN5dV9UIlo7WlUyNVrBGj0lQAw79dz9s8KQTjELJDa99be3ozc8_an8JLQCZ98io23CEPdUfAXLM/s3968/IMG_20220513_104343.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgMUeGde08h3WVDp4xAsxIqwvv74Qed5Avkf2TCPVKMc8w35ytRqekuhjf5NuRvsjThwAqbE0XuILOUc4-iR2kR_xop8O-A8sL9046PNyUZcpOPbs9QN5dV9UIlo7WlUyNVrBGj0lQAw79dz9s8KQTjELJDa99be3ozc8_an8JLQCZ98io23CEPdUfAXLM/w640-h480/IMG_20220513_104343.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Kalitsounia</i></td></tr></tbody></table><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span> </span><span style="font-size: medium;">Kitos dienos rytas pasitiko skaisčiais saulės spinduliais. Po rytinių procedūrų vėl užsukome į nakvynės namų restoranėlį. Pusryčiams ragavome t<span style="text-align: justify;">radicinių Kretos pyragėlių </span><i style="text-align: justify;">kalitsounia</i><span style="text-align: justify;"> su špinatų ir su sūrio įdaru, omletą,</span><i style="text-align: justify;"> sfakia</i><span style="text-align: justify;"> su graikišku medumi ir, žinoma, šviežiai spaustas sultis. Sočius pusryčius vainikavo geros kavos puodukas. </span></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgXcHhv7yHywXuREINZIZuStUUVl9lARBq2iWFfhQOS9L0jJ5SXOQozFgzYXTTUWX_GfXX5w-cenr_H6DQ8dWWhMDDVcrKQ8xX5whVmVj82MKMUTpI_glLp0Zl7a8n00Fmvi5bEr19hLNzxNySFrpneNXh9_aDynJ_a00ipF7GGFxBQQm1EuKlBu5z_OcI/s3968/IMG_20220513_105207.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgXcHhv7yHywXuREINZIZuStUUVl9lARBq2iWFfhQOS9L0jJ5SXOQozFgzYXTTUWX_GfXX5w-cenr_H6DQ8dWWhMDDVcrKQ8xX5whVmVj82MKMUTpI_glLp0Zl7a8n00Fmvi5bEr19hLNzxNySFrpneNXh9_aDynJ_a00ipF7GGFxBQQm1EuKlBu5z_OcI/w480-h640/IMG_20220513_105207.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Pusryčiai su vaizdu</i></td></tr></tbody></table><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span> <span style="font-size: medium;"> </span></span><span style="font-size: medium;">Kadangi turėjome gražaus laiko iki kelto, tai stačiu takeliu nusileidome į privatų nakvynės namų <i>Sweet Corn</i> paplūdimį. Tai nedidelė įlankėlė, uolos kyšuliu atskirta nuo kaimelio, su smulkaus žvyro pakrante ir keliais gultais, skirtais nakvynės namų svečiams.</span></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgkGUIZVarEIq9breUMGo2LbZh2On0q9wtIdAguXxxY4eN7IJ77yLId41i3IlPmf5uOX48ZvmCDKX3vN37EIkDaZwWkyqJsfdCn-AM-3nopdzWXxsVqTVKByZQXLOxSHbjDuTuLN6HLk2WDaFOFvy9E7JK9Q9FgvM9AfX6M-_qPLEP9I6e39ibQHZfv3LQ/s3968/IMG_20220513_152522.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgkGUIZVarEIq9breUMGo2LbZh2On0q9wtIdAguXxxY4eN7IJ77yLId41i3IlPmf5uOX48ZvmCDKX3vN37EIkDaZwWkyqJsfdCn-AM-3nopdzWXxsVqTVKByZQXLOxSHbjDuTuLN6HLk2WDaFOFvy9E7JK9Q9FgvM9AfX6M-_qPLEP9I6e39ibQHZfv3LQ/w640-h480/IMG_20220513_152522.jpg" width="640" /></a></div><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;">Kelios valandos visiškoje ryto ramybėje, besilepinant šiltomis Libijos jūros bangelėmis ir dar nekaitriais saulutės spinduliais suteikė mums energijos visai dienai.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhEv-lSC0cFXdvSx8KeYdkU9qLRZG_wLTYJv2Yk_85V2_xo9AYFnrT7YLXVJQqrlCvkHgv2A1UhdHtLNmUgRj1dZfOoJQUquByfQlvZlinPtK-gETnEVEcrT4vwj0hyphenhyphenrkPmLudwURs7wJToJNlmUKDVbaREGZY_TAAoRQkXbd-z7Y_uCRCzhPZHcWRUZlU/s3968/IMG_20220513_130930.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhEv-lSC0cFXdvSx8KeYdkU9qLRZG_wLTYJv2Yk_85V2_xo9AYFnrT7YLXVJQqrlCvkHgv2A1UhdHtLNmUgRj1dZfOoJQUquByfQlvZlinPtK-gETnEVEcrT4vwj0hyphenhyphenrkPmLudwURs7wJToJNlmUKDVbaREGZY_TAAoRQkXbd-z7Y_uCRCzhPZHcWRUZlU/w640-h480/IMG_20220513_130930.jpg" width="640" /></a></div><br /> </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span> </span><span style="font-size: medium;">Artėjant vidurdieniui susirinkome negausius daiktus ir centrine <i>Agia Roumeli</i> gatve patraukėme į prieplauką. Agia Roumeli pasirodė labai jaukus, nedidelis kurortas, su baltais dviaukščiais-triaukščiais viešbutukais, mažomis privačiomis parduotuvėmis ir jaukiomis kavinukėmis. Smagu čia pasibūti ilgesnį laiką, tačiau šiandien jau turime grįžti į civilizaciją.</span></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span></div><div><span style="font-family: georgia;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2AdU80YOp5NH62AujIEMDrlUF_Ts4zLLZLfWIrx5htlqTIxer9XHfxFTD58mPpErguuGFGFhXkHMTr5H0wScGg-NOTzqa2FBZ6mHtkBY6IxZlXnReX0gHwPEaQQw3mjRGIhZVhCZ_VlNdelLT8xpjomxc1AxlMwf6J7Qkw0CwUMVE4Px2fMVYw88Rop0/s3968/IMG_20220513_154113.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2AdU80YOp5NH62AujIEMDrlUF_Ts4zLLZLfWIrx5htlqTIxer9XHfxFTD58mPpErguuGFGFhXkHMTr5H0wScGg-NOTzqa2FBZ6mHtkBY6IxZlXnReX0gHwPEaQQw3mjRGIhZVhCZ_VlNdelLT8xpjomxc1AxlMwf6J7Qkw0CwUMVE4Px2fMVYw88Rop0/w480-h640/IMG_20220513_154113.jpg" width="480" /></a></div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhAx1wkJjfaFRf0CNJw6vqkSpRLzTp27nq6yBBHWxmxQLi0-fUST5-eTVB1p319zBIRll4vwvThJm_tSP6I1rAwLun14MZFimEOVVfh4X5kV_qmtRardWhvWkXaO33h5p24d48PvzYRhyr1sfgqOCtP37v8fe7FOr0EJBi1bT0D8Xsx7o0aH7STklQDsRU/s3968/IMG_20220513_154313.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhAx1wkJjfaFRf0CNJw6vqkSpRLzTp27nq6yBBHWxmxQLi0-fUST5-eTVB1p319zBIRll4vwvThJm_tSP6I1rAwLun14MZFimEOVVfh4X5kV_qmtRardWhvWkXaO33h5p24d48PvzYRhyr1sfgqOCtP37v8fe7FOr0EJBi1bT0D8Xsx7o0aH7STklQDsRU/w640-h480/IMG_20220513_154313.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Agia Roumeli - jauki ramybė</td></tr></tbody></table><br /><span style="text-align: justify;"><span> </span></span></span><span style="font-family: georgia; text-align: justify;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium; text-align: justify;">Keltas iš <i>Agia Roumeli </i>prieplaukos mus nuplukdė į <i>Hora Sfakion </i>miestelį, kur autobusų stotyje kelto keleivių jau laukė autobusas. Tai gi, po kelių valandų kelio kalnais ir pakalnėmis buvome Chanijoje ir, pasiėmę kuprines iš saugojimo vietos, traukėme link nakvynės vietos.</span></div><div><span style="font-family: georgia;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiw29fT6JkdRlTQzF7xAEQIPSYVDQNobyT200GVu8P757SWyiLlFEZ8Ti2zk5o-AAHKyimzoyYKw_cfqf5o4dTg41M74zJRhNZoMM_Ub3Trts9YGZHkpY9ENrjI7AMSvCWxACnfbWVNwe2HoEre1OnrDrfpux7egOVZ8HhSB7fUHqxpj6qFokwdcB1fiNk/s3968/IMG_20220513_174535.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiw29fT6JkdRlTQzF7xAEQIPSYVDQNobyT200GVu8P757SWyiLlFEZ8Ti2zk5o-AAHKyimzoyYKw_cfqf5o4dTg41M74zJRhNZoMM_Ub3Trts9YGZHkpY9ENrjI7AMSvCWxACnfbWVNwe2HoEre1OnrDrfpux7egOVZ8HhSB7fUHqxpj6qFokwdcB1fiNk/w640-h480/IMG_20220513_174535.jpg" width="640" /></a></div><div><span style="font-family: georgia;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> <span style="font-size: medium;">Kitos dienos rytą, po pusryčių, nusprendėme pasižvalgyti po Chanijos apylinkes. Išsirinkome <i>Kissamos</i> miestelį, esantį maždaug už 40 km. Kelionė autobusu truko apie 1 valandą. Išlipome pačiame miestelio centre, </span></span><span style="font-size: medium; text-align: justify;"><i>Tzanakaki </i>aikštėje. Tuščia, žmonių nerasta, parduotuvės uždarytos. Aikštės prieigose veikė kavinė, kurioje mielai prisėdome kavos puodeliui. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="text-align: justify;"><br /></span></div><div style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjd61foDndSq-TJW_rVACXG-izP9wFJWY1X5M07-roWOfnQxHZyunZtq4-5AIIzl9ZA0rhrctxad66ItprhoNIRskI7xKcFElnjzSkofPi1mYscvFDthRVr1BwPx8EQCdeIaIKLGsKiPlfbiIatesI9H3o2pCv2KjQwm5uYrm5AD7KMfMl09wBQN3wi30M/s3968/IMG_20220515_134334.jpg" style="text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjd61foDndSq-TJW_rVACXG-izP9wFJWY1X5M07-roWOfnQxHZyunZtq4-5AIIzl9ZA0rhrctxad66ItprhoNIRskI7xKcFElnjzSkofPi1mYscvFDthRVr1BwPx8EQCdeIaIKLGsKiPlfbiIatesI9H3o2pCv2KjQwm5uYrm5AD7KMfMl09wBQN3wi30M/w480-h640/IMG_20220515_134334.jpg" width="480" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="text-align: justify;"><span> </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="text-align: justify;"><span> </span><span style="font-size: medium;">Šalia aikštės stovi nedidelė akmeninė Archangelo cerkvė, statyta 1595 m., kuri, Turkų okupacijos metais, buvo paversta bakalėjos parduotuve. 1906 m. šventovė vėl atgavo savo, kaip ortodoksų cerkvės, statusą. Užeiname į vidų. Akis pagauna būdingą šio stiliaus bažnyčioms puošybą, ryškias spalvas ir ažūrinius sietynus ir atnaujintą ikonostasą.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="text-align: justify;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgZDIwAGQTLgpbX_KtfBxTsSBonABdgmZad9GVzYOIYhhI6K3FbTXrPQBGrEcvpTA-uigi_iJTypC2XaFo61P0f3gei8fUYsGO9IlZdlltnXL8jfp30UuKB4_oABF5tFNnnEROpzXDo8PcUsu-4CY1ZBxjH2nY9OKYJLRTHaCKSohu1LNKFo4p6tYHEZcE/s3968/IMG_20220515_134209.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgZDIwAGQTLgpbX_KtfBxTsSBonABdgmZad9GVzYOIYhhI6K3FbTXrPQBGrEcvpTA-uigi_iJTypC2XaFo61P0f3gei8fUYsGO9IlZdlltnXL8jfp30UuKB4_oABF5tFNnnEROpzXDo8PcUsu-4CY1ZBxjH2nY9OKYJLRTHaCKSohu1LNKFo4p6tYHEZcE/w480-h640/IMG_20220515_134209.jpg" width="480" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOMvshxw17d_Y4_JbLsh9PihsD26PSLaQAb0c8GJxfOqW34cb3IQOMH-5jrxDdQbynvkedm2I_8ipjHR6rLGBdtAMx_6Z0pypHwQGTFOfMlsq3ImlQ9rFfj7OvIj56lcOdwCzEwO99yQA0HmxICeiHXHxJ3jQCOhgZ66xbFOE53HcnJjubVKJedyJ0svM/s3968/IMG_20220515_134215.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOMvshxw17d_Y4_JbLsh9PihsD26PSLaQAb0c8GJxfOqW34cb3IQOMH-5jrxDdQbynvkedm2I_8ipjHR6rLGBdtAMx_6Z0pypHwQGTFOfMlsq3ImlQ9rFfj7OvIj56lcOdwCzEwO99yQA0HmxICeiHXHxJ3jQCOhgZ66xbFOE53HcnJjubVKJedyJ0svM/w640-h480/IMG_20220515_134215.jpg" width="640" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhsGhiUxa9RwJmkHPB7pPK64W8SE3qxIlXqXvgqJU7AVADyVms0B4DI7q2-a7MHxw0tobQkPpznbiEhVdSyqYsczNt_Ccw48X6uV9e9mTjVDS1r_X9IxQ_OfEzUqgm5nWZ3jeGJXlNslMof7F7KjCp_VniLczwb6EotwOg1llboGreGx20mndRwFE7LWuo/s3968/IMG_20220515_134228.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhsGhiUxa9RwJmkHPB7pPK64W8SE3qxIlXqXvgqJU7AVADyVms0B4DI7q2-a7MHxw0tobQkPpznbiEhVdSyqYsczNt_Ccw48X6uV9e9mTjVDS1r_X9IxQ_OfEzUqgm5nWZ3jeGJXlNslMof7F7KjCp_VniLczwb6EotwOg1llboGreGx20mndRwFE7LWuo/w640-h480/IMG_20220515_134228.jpg" width="640" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;"> Toliau aklai klaidžiodamos po <i>Kissamos </i>miestelį atrandame nedideliame kieme trykštantį venecijietišką fontaną. Nieko ypatinga – tik 1520 m. statytas namukas, iš kurio išteka vanduo, kažkada pagirdydavęs visus ištroškusius <i>Kissamos</i> gyventojus. Neįtikėtina, bet fontanas, nepaisant solidaus 500 m. amžiaus, vis dar veikia.</span></div><div style="text-align: justify;"><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3VJnLQHTBFRlozYAujB_GS2-HshmlxdtsAyDHV4r58iYpkl_GGHtmXWgya7ipfskFZxYe_a5f3fVfOMSRSm_XoU3eijBlzDLoabf1xrBZU9mYI2SDE3EMOpLPTQlV2S-l3_yx-b9H5NmGwg6NDhir6wmZcw6c_535RvdQ7mLEyaiuLCsFZNbSVE3r5dc/s3968/IMG_20220515_135459.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3VJnLQHTBFRlozYAujB_GS2-HshmlxdtsAyDHV4r58iYpkl_GGHtmXWgya7ipfskFZxYe_a5f3fVfOMSRSm_XoU3eijBlzDLoabf1xrBZU9mYI2SDE3EMOpLPTQlV2S-l3_yx-b9H5NmGwg6NDhir6wmZcw6c_535RvdQ7mLEyaiuLCsFZNbSVE3r5dc/w480-h640/IMG_20220515_135459.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Venecijietiškas fontanas</i></td></tr></tbody></table></div><i></i><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1-DdoK7IoHFRUrnbsBywVQlt-CRQ2rwr3ZbcVkdo7BtwuJJSPCc8n53r-hZ-4ug1G0TDC9fEkCcK6_NfhuifZX4B97lipUE3DdT86qe6n7bTgrhpKFS05Jmw94_b69vUJ2kW-6yonDoTm_QEDysSgoID-NnLSJX6teM2NLP4jXRTA6NVLddr8p0_HPYo/s3968/IMG_20220515_135429.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg1-DdoK7IoHFRUrnbsBywVQlt-CRQ2rwr3ZbcVkdo7BtwuJJSPCc8n53r-hZ-4ug1G0TDC9fEkCcK6_NfhuifZX4B97lipUE3DdT86qe6n7bTgrhpKFS05Jmw94_b69vUJ2kW-6yonDoTm_QEDysSgoID-NnLSJX6teM2NLP4jXRTA6NVLddr8p0_HPYo/w640-h480/IMG_20220515_135429.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Fontaną puošia strelicijos ir graikiški ąsočiai</i></td></tr></tbody></table><br /></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span><span style="font-size: x-large;"> </span></span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Per kelis žingsnius nuo venecijietišo fontano įsikūrusi stačiatikių Šv. Spiridono bažnyčia, statyta 1865 m., nedidelės osmanų laikais sugriautos bažnyčios vietoje. Aplink bažnyčią lakstė gauja vaikų, todėl nusprendėme, kad čia įsikūrusi mokykla, todėl labai smarkiai nelindome, apžiūrėjome tik iš išorės. </span><span style="font-family: georgia;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><span style="font-family: georgia;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhE-os0CZQGZeKq88SRs4Ac69_sbfkomjxJZrPs5yJsCitPpbDsnmwk5kxSkrc2J9eyKCjAePuRMGrW8sTZ2CcFLknbz77QwqlJCsO85d5m3fsMwa0-KokUBQ9tBhZ_JaGOWfRFYKxgpSwM-VOJYIXNuBx-qRA_uiiuHmx1tuFuQCfftRtM4YgsF58odjc/s3968/IMG_20220515_140103.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhE-os0CZQGZeKq88SRs4Ac69_sbfkomjxJZrPs5yJsCitPpbDsnmwk5kxSkrc2J9eyKCjAePuRMGrW8sTZ2CcFLknbz77QwqlJCsO85d5m3fsMwa0-KokUBQ9tBhZ_JaGOWfRFYKxgpSwM-VOJYIXNuBx-qRA_uiiuHmx1tuFuQCfftRtM4YgsF58odjc/w480-h640/IMG_20220515_140103.jpg" width="480" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-size: medium;">Kissamos miestelis buvo mūsų paskutinis aplankytas objektas Kretos saloje. Beliko susikrauti daiktus ir keliauti į Sudos (<i>Souda</i>) uostą, iš kurio <i>Anek Lines</i> keltu plauksime į Atėnus.</span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiF3OQrfCC5NMkKiz6lv-nR2YFx_qMEGATGogZGztWJwMjNDZjM2CB3GoTScFS2cMSmJhgKl-suP0ejr8elkSIqeiNpO0FHmingezse2mYr987nhifFyaBSS1B8c5MBk6d5mkxg5Tseeoi-1dOcGL6T-l_NU3ypF0ZTB8fcVzej0l780zJLIF2LO1nwI5o/s3968/IMG_20220515_193938.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiF3OQrfCC5NMkKiz6lv-nR2YFx_qMEGATGogZGztWJwMjNDZjM2CB3GoTScFS2cMSmJhgKl-suP0ejr8elkSIqeiNpO0FHmingezse2mYr987nhifFyaBSS1B8c5MBk6d5mkxg5Tseeoi-1dOcGL6T-l_NU3ypF0ZTB8fcVzej0l780zJLIF2LO1nwI5o/w640-h480/IMG_20220515_193938.jpg" width="640" /></a></div> </span></div><div><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;">Sudos uostas yra maždaug 7 km nuo Chanijos. Jį patogiai galima pasiekti vietiniu transportu. Mes neapskaičiuojame laiko, tad į Sudos uostą atvykstame per anksti – keltas dar uždarytas, todėl lieka laiko pasigrožėti vakarėjančia Sudos įlanka. </span></span></div><div><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;"><br /></span><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjy6mHZ22hs-kaGY7FFbs8JcWnJ2qztfE6kAiOSbLpOI8OHmlySHzs4I0ZBvqOhw5SRPcc_j6Nr7SL2AyMPetVyFp9t7dc8npA10VHGlnfne0G7JUADJiUf_cSYjo_e0NwWv4Jadyu7sJrpqbzcUKumTxJMcSOeGc5DFqMI-vAdzxPbW_HojDldCJr3pGQ/s3968/IMG_20220515_200400.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjy6mHZ22hs-kaGY7FFbs8JcWnJ2qztfE6kAiOSbLpOI8OHmlySHzs4I0ZBvqOhw5SRPcc_j6Nr7SL2AyMPetVyFp9t7dc8npA10VHGlnfne0G7JUADJiUf_cSYjo_e0NwWv4Jadyu7sJrpqbzcUKumTxJMcSOeGc5DFqMI-vAdzxPbW_HojDldCJr3pGQ/w480-h640/IMG_20220515_200400.jpg" width="480" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiVvsp4sQF-Df_4_EiqH43X_8aFTMOwd3e9bJIJ9gbxah2mnkTZc2t2BfjsXzNTYLKKYmK4YNfAAFYeHsCXt6HdrTIJ2fHQA-b_sI5ARc_6BXSID4MEQf7lAJqAWjAnxKX0WLUrTQ_aLCcxAZXZuYhlwOFAPWIL7lhwQwjKU1Sw1ryiDqMdbvU7gRG6oJY/s3968/IMG_20220515_201243.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiVvsp4sQF-Df_4_EiqH43X_8aFTMOwd3e9bJIJ9gbxah2mnkTZc2t2BfjsXzNTYLKKYmK4YNfAAFYeHsCXt6HdrTIJ2fHQA-b_sI5ARc_6BXSID4MEQf7lAJqAWjAnxKX0WLUrTQ_aLCcxAZXZuYhlwOFAPWIL7lhwQwjKU1Sw1ryiDqMdbvU7gRG6oJY/w640-h480/IMG_20220515_201243.jpg" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Jau gerokai sutemus įsikraustome į keltą ir nuo denio mojuojame tolstantiems Kretos krantams, tačiau ne gražuolei Graikijai. Aš čia dar grįšiu, tiesa, jau į kitą salą, Korfu.</span></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMRYexr7JwsGHB8Tc5DGgIj1-xKBZOv0_gmWF_PL1VRryxNkgykHpE-EeapRosfaVuwG7gue1Nvu23mYo0euDhTFdzq9_Ct0JKJVKbaa80vWnQSs5-7dxybyH54aHFypETGhtn0k2xa6SuU9muFoYCUWyggzJ46PdrKTzEH3TUOcof1JffAxO7_oAoBYQ/s3968/IMG_20220515_205506.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiMRYexr7JwsGHB8Tc5DGgIj1-xKBZOv0_gmWF_PL1VRryxNkgykHpE-EeapRosfaVuwG7gue1Nvu23mYo0euDhTFdzq9_Ct0JKJVKbaa80vWnQSs5-7dxybyH54aHFypETGhtn0k2xa6SuU9muFoYCUWyggzJ46PdrKTzEH3TUOcof1JffAxO7_oAoBYQ/w640-h480/IMG_20220515_205506.jpg" width="640" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div></div></div>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-82861426936791752362023-12-07T11:12:00.000+02:002023-12-07T11:12:55.371+02:00Kristin Steinsdottir Šviesė<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiqdR014H97babR8KlONB7d-edbOMAbSWRGHZZASpxNMpkek7_Whl3-sI5DucRszToz1tFYywA6WAOx87InOTgJZfNS4tS4ERrAmOztydqbalrflF-uG_dYOExqB9zmpdX7o78PWeQ4zW6WOj25tenJAdUocymqlAXS7kVnSqMAWi80q21wOsdsn28R/s600/viese.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="600" data-original-width="403" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiqdR014H97babR8KlONB7d-edbOMAbSWRGHZZASpxNMpkek7_Whl3-sI5DucRszToz1tFYywA6WAOx87InOTgJZfNS4tS4ERrAmOztydqbalrflF-uG_dYOExqB9zmpdX7o78PWeQ4zW6WOj25tenJAdUocymqlAXS7kVnSqMAWi80q21wOsdsn28R/w269-h400/viese.jpg" width="269" /></a></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> <i><b> Viršelis.</b></i> Kristin Steinsdottir Šviesė (Ljosa), Alma littera, 2021 m., iš islandų kalbos vertė Jūratė Akucevičiūtė, 222 p.</div><div style="text-align: justify;"> <i><b>Apie knygą.</b></i> Kristin Steinsdottir romanas „Šviesė“ parašytas remiantis autorės močiutės gyvenimo istorija. Jaudinantis pasakojimas, primenantis Herbjorg Wassmo knygas, laimėjo Islandų moterų literatūros premiją, o už savo indėlį į šalies literatūrą rašytoja pagerbta aukščiausiu Islandijos valstybės apdovanojimu – Sakalo ordinu.</div><div style="text-align: justify;"> XIX a. pabaigoje, nuošaliame Rytų Islandijos kaimelyje, ledynų, jūros ir plikų laukų apsuptyje gyvena mergaitė Paulina, kurią visi vadina Šviese. Atšiaurios gamtos žemėje gyvenimas nėra lengvas, bet Šviesė auga laiminga, apsupta seserų ir brolių, dievinanti savo tėvą – kaimo seniūną bei gydytoją homeopatą – ir nepatirianti didesnių negandų nei bet kuris kitas kaimo ar šalies gyventojas.</div><div style="text-align: justify;"> Bundant Šviesės moteriškumui, ima busti ir jos jausmai. Mergina įsimyli pas tėvą atvykusį gydytis jauną vyrą, o ir šis jai neabejingas. Tačiau pats ištikimybe niekad nepasižymėjęs tėvas nutaria, kad ši santuoka nieko gero neduos, ir išskiria jaunuolius, išsiųsdamas Šviesę mokytis į sostinę Reikjaviką.</div><div style="text-align: justify;"> Pirmosios meilės praradimas bei naujos aplinkos dirgikliai išjudina ir taip netvirtą Šviesės psichologinę pusiausvyrą. Paulina – dabar jau moteris – vis sunkiau susitaiko su realybe ir ieško paguodos fantazijų bei iliuzijų pasaulyje. Prieš skaitytojo akis pamažu skleidžiasi užburianti unikalios moters gyvenimo istorija. </div><div style="text-align: justify;"> <i><b>Mano nuomonė.</b></i> Labai šilta knyga apie šaltą kraštą – Islandiją. Knygoje pasakojama apie moters dalią XIX a. pabaigos -XX a. pradžios kaime. Iš knygos tiesiog spinduliuoja šviesa, pasitikėjimas, optimizmas. Ją tiesiog gera skaityti. Knygos siužetas lyg ir padalintas į dvi dalis. Jei pirmoje knygos pusėje pasakojimas eina iš herojės lūpų, tai kuo toliau, tuo daugiau intarpų iš jos dukters lūpų. Ir ne be priežasties, nes vaikystėje herojės susikurtos fantazijos palengva tampa jos realybe, jos pasauliu. Ir tik šeima gali suprasti ir mylėti tokį žmogų, nes pašaliečiams tai yra sunkiai suvokiama, priimtina tik kai psichinė liga.</div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-38070732613156831842023-10-31T15:53:00.002+02:002024-03-06T15:13:35.922+02:00Žalio biskvito tortas su juodųjų serbentų kremu<p><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhF5yfNjBAhVe4ur-bnT4GC0uUKIEoOixjZqhGPIhRFOGfskEWzEncvYyaHJ5_22INXmlEMEFvtZJItm6UTtjEVUrasrqwYUkwfwVVadAfSkpFQXVKjuO_9aNhcAdw5fDy4_hjC_ivB_Q_nwahxAoJRY1j479fEpbr8EFYRmUYsgqge1hy9UpXDEqIR7Q0/s797/Tortas1kopija.jpg" style="clear: left; display: inline; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="797" data-original-width="720" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhF5yfNjBAhVe4ur-bnT4GC0uUKIEoOixjZqhGPIhRFOGfskEWzEncvYyaHJ5_22INXmlEMEFvtZJItm6UTtjEVUrasrqwYUkwfwVVadAfSkpFQXVKjuO_9aNhcAdw5fDy4_hjC_ivB_Q_nwahxAoJRY1j479fEpbr8EFYRmUYsgqge1hy9UpXDEqIR7Q0/w361-h400/Tortas1kopija.jpg" width="361" /></a></p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Gimtadienio tortas dukros draugei - lengvas, gaivus ir, svarbiausia, nesunkiai pagaminamas.</div><br /><div style="text-align: justify;"> Idėją pasigavau iš ,,Skanumynų akademija". Tiesa, aš kepiau labai didelį tortą, beveik 2,5 kg. Tačiau čia pateikiu produktų kiekį, iš kurio išsikepsite tradicinio dydžio (26 cm skersmens) tortą.</div><b><i><br />Biskvitui reikės:</i></b><br />5 kiaušinių,<br />200 ml miltų<br />120 g cukraus<br />150 g špinatų<br />60 ml aliejaus<br />1,5 a. š. kepimo miltelių</span><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i><b>Kremui reikės:</b></i></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">200 g šaldytų juodųjų serbentų (arba kitų uogų, kurios suteiktų spalvą kremui)</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">2/3 v. š. cukraus</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">500 g maskarponės</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">400 ml grietinėlės (ne mažiau kaip 35 proc. riebumo)</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">80-100 g cukraus pudros</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">1,5 pakelio grietinėlės standiklio (naudojau Dr.Oetker)</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhj1CHi0HaLKG3E0I11sDkuV9bDyFG5oNFH_NCTSPyDlI4jlDSKph1K-9Ao5jdCfCDlatfFoO-YXcr0W_AKq5-EVBccpaij43eENfnG99LrWGahE677LATtqo4ZNxKikNHhJm-d9HwX7c2fWbxQEkzHK6EBBi49JXrCOrDZg2hrxnFRjHUTjiuQgJVkHc0/s3968/IMG_20230728_202109.jpg" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhj1CHi0HaLKG3E0I11sDkuV9bDyFG5oNFH_NCTSPyDlI4jlDSKph1K-9Ao5jdCfCDlatfFoO-YXcr0W_AKq5-EVBccpaij43eENfnG99LrWGahE677LATtqo4ZNxKikNHhJm-d9HwX7c2fWbxQEkzHK6EBBi49JXrCOrDZg2hrxnFRjHUTjiuQgJVkHc0/w300-h400/IMG_20230728_202109.jpg" width="300" /></a></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i><b>Biskvitų sulaistymui reikės:</b></i></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">1 stiklinės šalto virinto vandens,</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> pusės citrinos sulčių</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">1 v. š. cukraus</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>Pirmiausia kepame biskvitą. </i></b></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Špinatus sudedame į blenderį, supilame aliejų ir išsukame iki vientisos tyrelės. Kiaušinius išplakame iki putų, tada pamažu įpilame cukrų ir plakame iki vientisos baltos masės (ne mažiau kaip 10 min.). Išsijotus miltus sumaišome su kepimo milteliais ir mentele palengva, per kelis kartus, įmaišome į kiaušinių plakinį. Į gautą masę atsargiai įkrečiame špinatų košelę ir vėl atsargiai išmaišome.</div><div style="text-align: justify;"> Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi ir supilame paruoštą tešlą. Orkaitę įkaitiname iki 180-200 laipsnių (priklauso nuo orkaitės) ir dedame kepti apie 40 min. Ar biskvitas iškepęs tikriname mediniu pagaliuku - jei pagaliukas sausas, viskas, biskvitą traukiame iš orkaitės ir leidžiame jam šiek tiek atvėsti. Tada išimame iš formos ir paliekame visiškai atšalti. Biskvitą geriausia būtų kepti prieš dieną, tuomet neteks nekantrauti, kada gi jis atvės.</div><div style="text-align: justify;"> Visiškai atvėsusį biskvitą supjaustome į 3-4 dalis, priklausomai, kokio storio lakštus norite gauti. Biskvitą taip pat galima kepti 2 formose - vieną žalią, kitą gelsvą, be špinatų (tik reikia paskaičiuoti proporcijas). Tuomet abu biskvitus perpjaunate į 2 dalis ir surinkdamos tortą juos dedate pakaitomis - bus labai gražus torto pjūvis.</div></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b><i>Ruošiame kremą</i></b></div><div style="text-align: justify;"> Pirmiausia atšilusias uogas (jei imate šaldytas) paliekame nusivarvėti ir tik tada blenderiu sutriname iki vientisos masės (cukraus dedame 2/3 valgomuosius šaukštus, priklausomai, kokio rūgštumo uogos). Sutrintas uogas perkošiame per marlę arba labai tankų kiaurasamtį - neturi likti sėklyčių.</div><div style="text-align: justify;">Grietinėlę ir cukraus pudrą plakame iki putų, nenustodamos plakti suberiame suberiame grietinėlės standiklį ir grietinėlei sutirštėjus iki grietinės konsistencijos po šaukštą (vis dar plakant) sudedame maskarponę. Galiausiai sudedame uogų tyrę ir baigiame plakti, kai uogų masė visiškai susimaišo su grietinėlės/maskarponės mase. Kremas turi būti stabilus, ne per skystas ir ne per daug tirštas, žodžiu, kremiškas :)</div><div style="text-align: justify;"><b><i>Torto surinkimas</i></b></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiSXY_cThs0tv3geqfMJpMcRBUwJMLzD21st5C7rCy04X2fRqUrdogAYzxE-nJ5MK_SRrpcmNqPMsyTcyKvKDu3jI_Y97I9lGXfjkubbb64CbrhFAtEsZLIY4hwi8PeeCIa1YFEc9LHpmvRle0ozgmfazW3Zr7tntxGev29kWcEbMa8SvgEr9VvY_oiF-M/s962/Tortas4.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiSXY_cThs0tv3geqfMJpMcRBUwJMLzD21st5C7rCy04X2fRqUrdogAYzxE-nJ5MK_SRrpcmNqPMsyTcyKvKDu3jI_Y97I9lGXfjkubbb64CbrhFAtEsZLIY4hwi8PeeCIa1YFEc9LHpmvRle0ozgmfazW3Zr7tntxGev29kWcEbMa8SvgEr9VvY_oiF-M/s320/Tortas4.jpg" /></a> Atsegamą torto žiedą ar torto formą iš vidaus apjuosiame acetato juosta ar kepimo popieriumi. Ant dugno dedame biskvitą, kurį sulaistome vandens/cukraus/citrinos vandenėliu. Tepame kremą, vėl dedame biskvitą. Lengvai paspaudžiame, sulaistome vandenėliu, tepame kremą... Ir taip, kol baigiame visus biskvitus. Žinoma, torto surinkimą baigiame biskvitu. Jei kepėte dviejų spalvų biskvitus, dėdami juos kaitaliokite. Nesunaudokite viso kremo, pasilikite bent 1/3 tortui aptepti, nors dabar populiaru palikti atvirus torto šonus, kad matytųsi visi sluoksniai.</div><div style="text-align: justify;">Surinktą tortą dedame į šaldytuvą bent kelioms valandoms subręsti.</div><div style="text-align: justify;"><i><b>Puošimas.</b></i></div><div style="text-align: justify;">Po kelių valandų (dar geriau, kitą dieną) traukiame tortą iš šaldytuvo, išimame iš žiedo, nuimame acetato juostą ar kepimo popierių ir tepame kremu. Jei puošite tik viršų, tuomet nenuimkite juostos.</div><div style="text-align: justify;"> Išlyginus kremą, dedame pasirinkus papuošimus. Aš puošiau žalio biskvito samanomis, figos vaisiumi, keliais valgomaisiais dumplainiais ir grietinėlės/maskarponės kremo gėlytėmis. Šokoladines raideles pirkau parduotuvėje, bet, jei turite noro ir laiko, galima patiems užrašyti šokoladu.</div><div style="text-align: justify;"> Viskas, dar kokia valandėlė šaldytuve ir galima ragauti. Pjūvio neturiu, nes buvo išneštas iš namų, o ragautojai nespėjo nufotografuoti :)</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYFoWcQNe2Qd5natKx9-mg1uL8zfknq-7iJkifyUstByFaYFIbcML-Dlbr_exJorrQ8MNYX1J9k4PzXEviYVXvfJ312zLR4eUKCYA93oeVFsv8HpE4GJF2EZ7kSfXGdX4pRTzKyYeMFsY4Duv2WXqDTK4PoBITZUpNz0ISX0d8BvyU3atn9VZ0LjLSal0/s962/Tortas3.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYFoWcQNe2Qd5natKx9-mg1uL8zfknq-7iJkifyUstByFaYFIbcML-Dlbr_exJorrQ8MNYX1J9k4PzXEviYVXvfJ312zLR4eUKCYA93oeVFsv8HpE4GJF2EZ7kSfXGdX4pRTzKyYeMFsY4Duv2WXqDTK4PoBITZUpNz0ISX0d8BvyU3atn9VZ0LjLSal0/w478-h640/Tortas3.jpg" width="478" /></a></div><div style="text-align: justify;"></div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-46475627250371604642023-05-23T17:23:00.000+03:002023-05-23T17:23:46.892+03:00Alex George Paryžiaus valandos<div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgeEuPy_GbuL0SdpDGIdRKWIHEtvmuIvjqs-Mj9-Y3df1NEONWPW_2z18V1K9Dvj8HwrlDWD8xPkzMHrerrmtaga2E37ploNvWyJYXTo3WjobqvlPBvBJesXF8QyS2isQ-K9GYojrMTbQNXLFijahaKfYWt4GnNoXdxjKLwQ_qTxDQRAF50B8K8TAUV/s621/000000000002190099-62f105b70e622-asset-pegasas-9786094873096_paryziaus_valandos.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="621" data-original-width="417" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgeEuPy_GbuL0SdpDGIdRKWIHEtvmuIvjqs-Mj9-Y3df1NEONWPW_2z18V1K9Dvj8HwrlDWD8xPkzMHrerrmtaga2E37ploNvWyJYXTo3WjobqvlPBvBJesXF8QyS2isQ-K9GYojrMTbQNXLFijahaKfYWt4GnNoXdxjKLwQ_qTxDQRAF50B8K8TAUV/w269-h400/000000000002190099-62f105b70e622-asset-pegasas-9786094873096_paryziaus_valandos.jpg" width="269" /></a></div></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><i><b> Viršelis</b></i>. Alex George Paryžiaus valandos (The Paris Hours), 2022 m., leidykla Balto, iš anglų kalbos vertė Helga Gavėnaitė, 324 psl.</div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i> Apie knygą.</i></b> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Tarpukario Paryžius – kerintis dailininkų, rašytojų ir muzikantų miestas, čia gimsta genialūs kūriniai, verda dramatiškos aistros. O šalia svaiginančio garsenybių pasaulio gyvena keturi paprasti žmonės – ir visi jie ieško kažko prarasto.</span></div></span><div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><span> </span>Kamilė, buvusi Marselio Prusto tarnaitė, darbdavio paprašyta sudeginti sąsiuvinius, vieną išsaugo ir pasilieka. Tačiau jos vyras nusprendžia tais užrašais atsikratyti. Kol dar neišaiškėjo didžiausia jos paslaptis, Kamilė žūtbūtinai pasiryžusi tą sąsiuvinį surasti.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><span> </span>Surenas, pabėgėlis armėnas, rodo lėlių vaidinimus. Tik jo spektakliai nė kiek neprimena pasakų vaikams. Ar pasakodamas sotiems paryžiečiams apie tragiškus savo jaunystės įvykius Surenas ras atleidimą ir ramybę? Ar bus priimtas į jų ratą?</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: large;">Dailininkas Gijomas nežino, kaip išsisukti nuo bausmės už negrąžintą skolą. Į studiją įžengus Gertrūdai Stain, atsiranda viltis, kad viskas galėtų pasikeisti. Šlovės ir pripažinimo siekiančiam Gijomui ši pažintis galėtų svariai padėti, tik ar verta pasikliauti žymių žmonių pažadais bandant išgarsėti Paryžiuje?</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: large;">Žurnalistas Žanas Polis pasakoja kitų istorijas, nes prabilti apie savąją pernelyg skaudu. Lieka vaikštant miesto gatvėmis mėginti ją įskaityti nepažįstamųjų akyse, o, viltims ir vėl sudužus, vakarais atgaivinti popieriuje.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><span> </span>Vieną 1927-ųjų vakarą jų keturių keliai susikryžiuoja triukšmingame Monmartro bare. Ar visiems pavyks surasti tai, ko ieško?</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><span> </span>Pakerintis… Kaip ir filmas „Vidurnaktis Paryžiuje“, romanas mus ir vėl užburia Šviesų miesto kerais... Pribloškiantis.</span></div></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><i><b> Mano nuomonė.</b></i> Paryžius visada gerai, o 1927 m. Paryžius – dar geriau. Tai pasakojimas apie 4 žmones, likimo užgaida, atsidūrusius 3-o dešimtmečio Paryžiuje. 4 personažai, 4 istorijos, apipintos to meto Paryžiaus kerais. Tarpukariu šiame mieste virė aktyvus kultūrinis gyvenimas (beje, toks gyvenimas vyko nuolat:). Tuo metu jame savo nemirtingus kūrinius rašė Marselis Prustas, miesto gatvėmis vaikščiojo Gertrūda Stain ir Ernestas Hemingvėjus bei kiti žinomi amerikiečiai. O kiekvienas knygos veikėjas vienaip ar kitaip susidūrė su šiais asmenimis: ar tai kavinėje, ar garsiajame Shakespeare knygyne, ar net gyveno su vienu jų. Monparnasas, Monmartras, Kliši bulvaras, Eliziejaus laukai – visi Paryžiaus kampeliai šiame kūrinyje atsiskleidžia visu savo šarmu ir primena dienas, praleistas šiame mieste. Paryžius knygoje tarsi 5-asis veikėjas, gyvenantis savo gyvenimą. </div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-68141470169157142782023-04-26T17:00:00.001+03:002023-04-26T17:00:41.800+03:00Braškinis putėsių (mousse) tortas – antras dublis<div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhU6yCksZ7K2UNXpPjCktFF11ExoD9KHIZ8x2-uoarBafxp0fnkf6XOAZzM2Xb41BUcT8VXuaveiay9xORi-eDoMbr1yNRPh1E7ahzlhP6FmPXp2QqyD4eJsXcRhNm7xqfIw__hm36364Yvyzx1_fiC6k8Gv9D5yBVj1Soe-Qg66HW2pe7PUC9WzT0O/s3840/IMG_20230318_105358_resized_20230406_021922956.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3840" data-original-width="2880" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhU6yCksZ7K2UNXpPjCktFF11ExoD9KHIZ8x2-uoarBafxp0fnkf6XOAZzM2Xb41BUcT8VXuaveiay9xORi-eDoMbr1yNRPh1E7ahzlhP6FmPXp2QqyD4eJsXcRhNm7xqfIw__hm36364Yvyzx1_fiC6k8Gv9D5yBVj1Soe-Qg66HW2pe7PUC9WzT0O/w480-h640/IMG_20230318_105358_resized_20230406_021922956.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span>Kaip ir žadėjau </span><a href="https://sniegena.blogspot.com/2022/06/braskinis-putesiu-mousse-tortas-su.html">Sniegena: Braškinis putėsių (mousse) tortas su marcipaniniu pagrindu</a><span>, atėjo metas pasigaminti kiek tobulesnį tortuką, nei mano pirmasis (net pačiai tapo įdomu palyginti, kaip pasikeitė kepimo įgūdžiai per metus :). Dabar jau turiu įsigijusi net formą mousse tortams gaminti. Tai gi, antras dublis.</span></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Produktų kiekiai ir gaminimo eiga atkartoja mano jau nurodytą receptą <a href="https://sniegena.blogspot.com/2022/06/braskinis-putesiu-mousse-tortas-su.html">Sniegena: Braškinis putėsių (mousse) tortas su marcipaniniu pagrindu</a>. Tačiau šį tortą papildžiau dar vienu, apelsininiu, sluoksniu kuriam pasigaminti reikės 100 ml apelsinų sulčių ir 3 lapelių želatinos ir cukraus (jei sultys rūgštokos, bet nebūtinai)</div><div style="text-align: justify;"><b><i><u><br /></u></i></b></div><div style="text-align: justify;"><b><i><u>Apelsininį sluoksnį gaminama labai panašiai, kaip ir braškinį sluoksnį:</u></i></b></div></span><div style="text-align: justify;"><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">1. Želatinos lapelius sudedame į dubenėlį ir užpilame šaltu vandeniu. Paliekame išbrinkti.</span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><div><span>2. Išspaudžiame apelsinų sultis. Jei sultys labai rūgščios, įberiame šiek tiek cukraus. Sultis </span>kaitiname ant nedidelės ugnies, kol užvirs. Išbrinkusius želatinos lapelius sudedame į dar šiltas (bet neverdančias) sultis ir maišome, kol želatina ištirps.</div><div><span>3. Gautą masę supilame į 16 cm skersmens apvalią formą ir įdedame į šaldymo kamerą bent vienai valandai. </span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgHd0DcEoFQvj_uTPf55q9NddHWfPVFTrK_QkyY3NuI8cuSoEHXT3k3iIqwicgwnSeimLOPN1AfmSwHNzBQQr0Kc6rM4e4BTG7i8SR6rMvqBjxYKZaZXxENfKQy4lUTthATg4-TNKojy9KhKdThIOCzYaABBp_8-EFMBPUIF2DEWBV0dC71QZpQYavI/s2560/IMG_20230318_233239.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1920" data-original-width="2560" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgHd0DcEoFQvj_uTPf55q9NddHWfPVFTrK_QkyY3NuI8cuSoEHXT3k3iIqwicgwnSeimLOPN1AfmSwHNzBQQr0Kc6rM4e4BTG7i8SR6rMvqBjxYKZaZXxENfKQy4lUTthATg4-TNKojy9KhKdThIOCzYaABBp_8-EFMBPUIF2DEWBV0dC71QZpQYavI/w640-h480/IMG_20230318_233239.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Torto pjūvis</td></tr></tbody></table></div><div><br /></div></span></span></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><div style="text-align: center;"><span><b><i> Torto surinkimas.</i></b> </span></div><div><span>1. </span>Tortas bus formuojamas aukštyn kojom, o sustingus - apverčiamas. Tad pirmiausia į formos dugną sudedame 2/3 braškių putėsių kremo (<i>mousse</i>). Forma taip pat neturi būti pilna, putėsiai turi užimti panašiai 2/3 formos – dar turės tilpti biskvitas ir 2 <i>confit</i> sluoksniai.</div><div>2. Iš šaldymo kameros ištraukiame apelsinų sluoksnį (<i>confit</i>) ir dedame į formą su braškiniais putėsiais, atsargiai paspaudžiame. Apelsininis sluoksnis turi švelniai panirti į putėsius. </div><div>3. Marcipaninį biskvitą perpjauname pusiau ir vieną jo pusę dedame ant apelsininio sluoksnio<i>.</i> Švelniai paspaudžiame, kad biskvitas beveik susiliestų su <i>confit</i>. </div><div>4. Ant biskvito dedame pusę palikto braškinio putėsių kremo (<i>mousse</i>). Atsargiai mentele išlyginame. Kadangi <i>confit</i> ir <i>mousse</i> sluoksniai yra mažesnio skersmens, nei forma, torto kraštai taip pat turi užsipildyti braškių putėsiais.</div><div>5. Ant biskvito, padengto putėsiais<i>,</i> dedame braškių tyrės sluoksnį (<i>confit)</i>. Lengvai paspaudžiame. </div><div>6. Dedame paskutinį – marcipaninio biskvito – sluoksnį. Sukrečiame visą likusį braškių putėsių kremą, užpildome kraštus ir išlyginame paviršių (šiuo atveju – dugną :). Jei abejojate, ar kraštai pilnai užsipildė, formą atsargiai pakratome, kad kremas užpildytų visas ertmes. </div><div><span>7. Tortą dedame į šaldymo kamerą 24 val. (galima ir ilgiau). Silikoninę formą siūlau ją dėti ant lentelės ar kito stabilaus paviršiaus ir su juo dėti į kamerą, kad tortas neišsikraipytų. <table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBWpsCIhkjtZg3f1IpfdcJoRAk08sSLFRlkoAt9JyU-IjQD0qeE15bxyDLfPqrbKNghixlekcE-5Jft12IzC-QNryfGyzf0YjhjyOobG34YUQvf71rOuMFho2BcpRHCUSGhrldW1g2qcOIRbOlAlPfv6B-n806-V0-hYWselY34Z3z4R_EG2gQVgvB/s3840/IMG_20230318_105550_resized_20230406_021924084.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3840" data-original-width="2880" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjBWpsCIhkjtZg3f1IpfdcJoRAk08sSLFRlkoAt9JyU-IjQD0qeE15bxyDLfPqrbKNghixlekcE-5Jft12IzC-QNryfGyzf0YjhjyOobG34YUQvf71rOuMFho2BcpRHCUSGhrldW1g2qcOIRbOlAlPfv6B-n806-V0-hYWselY34Z3z4R_EG2gQVgvB/w480-h640/IMG_20230318_105550_resized_20230406_021924084.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Tortui rožinę spalvą suteikia braškės</td></tr></tbody></table></span></div><div><span><br /></span></div><div> Kitą dieną tortą išimame iš formos, puošiame arba apliejame veidrodine glazūra arba purškiame veliūru. Aš nieko nedariau, man ta natūrali rožinė mousse spalva, kurią suteikė braškės, buvo labai graži :) </div><div><span> </span>Prieš skanaujant, tortą patartina palaikyti kelias valandas šaldytuve ir bent valandą kambario temperatūroje. </div></span></span></span></div>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-89191082876116203902023-03-31T09:40:00.000+03:002023-03-31T09:40:08.920+03:00Kišas su lašiša ir daržovėmis<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOrvEW3hX-XAfHIQht-8oqMuPRmm7unN6SmgwXVcZJsLpgEmsxHd9-QrVei7__2GqViz3Qjp4J1VovSSrMVGP2_yaf-2glzlhNJ-9p5nx3-W8heQ2df3YXFPWPD12m8M4sg3skfQLBmti34X-zBVE6oLQ-h1V0YhjEPdVOim221hGAgCtKYP-N0rPY/s2976/ki%C5%A1as1.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2232" data-original-width="2976" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjOrvEW3hX-XAfHIQht-8oqMuPRmm7unN6SmgwXVcZJsLpgEmsxHd9-QrVei7__2GqViz3Qjp4J1VovSSrMVGP2_yaf-2glzlhNJ-9p5nx3-W8heQ2df3YXFPWPD12m8M4sg3skfQLBmti34X-zBVE6oLQ-h1V0YhjEPdVOim221hGAgCtKYP-N0rPY/w640-h480/ki%C5%A1as1.jpg" width="640" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Šį kišą gamina mano draugė. Ir nuolat sulaukia pagyrų, kad labai skanu, o ji, visada atkerta, kad galite pasigaminti, nieko sudėtingo čia nėra. Tai ir pabandžiau :)</div><div style="text-align: justify;"> Pradžiai paėmiau pakelį šaldytų daržovių (morka, brokoliai, kalafiorai ir kt. – daržoves galima dėti kokias tik mėgstate) ir atitirpinau. Tada dideliais gabalais supjausčiau lašišos file, prieš tai ją padruskinusi. Atšilusias daržoves nusausinau, sumaišiau su lašiša ir konservuotais kukurūzais ir sukrėčiau į tešla išklotą formą.</div></span><p></p><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhuwPvrHisaMna6cippWJB0GCcrJfbkY2N4uP6Lyv8kZAQtTDo6vWReZE-CHjlpuXr2pR8wNHuvo_843viaePyi_DnxT4OgYk0fmkc3Y8MjrsGGaeV1c-f4NYxjUOGTQEdCXQOgO4_KoCYoMzx6KTemB7-DW25Pca2tgEZgApgBdUvth85WXhLLfA6r/s2976/ki%C5%A1as4.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2232" data-original-width="2976" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhuwPvrHisaMna6cippWJB0GCcrJfbkY2N4uP6Lyv8kZAQtTDo6vWReZE-CHjlpuXr2pR8wNHuvo_843viaePyi_DnxT4OgYk0fmkc3Y8MjrsGGaeV1c-f4NYxjUOGTQEdCXQOgO4_KoCYoMzx6KTemB7-DW25Pca2tgEZgApgBdUvth85WXhLLfA6r/w640-h480/ki%C5%A1as4.jpg" width="640" /></a></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Paruošiau plakinį iš 2 kiaušinių, 200 g 13 proc. grietinėlės ir 70 g smulkiai tarkuoto sūrio (tinka ,,Džiugas" ar kitas parmezano stiliaus sūris). Visus produktus gerai išplakiau šakute, įbėriau pipirų ir žiupsnelį druskos (nepersistenkite su druska, prisiminkite, kad jau turime sūdytą lašišą ir sūrį). </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhl7W1Ghkk92nnq5u5H7NKTJcJer42B6i2ud_bsRpcChRzKGyspcWb1XxGGcpw0THNDLcNePeouca54a1FToNXML7KtD_sQZuwvzfqypDHXzjv46ME9M12V6xCD0W7XnafdJuLvb04f5pMzMUf6vEWE4s0Bm7qpAG1RBmL4Z0UdSIDC4H_nRwmntVaW/s2976/ki%C5%A1as3.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2232" data-original-width="2976" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhl7W1Ghkk92nnq5u5H7NKTJcJer42B6i2ud_bsRpcChRzKGyspcWb1XxGGcpw0THNDLcNePeouca54a1FToNXML7KtD_sQZuwvzfqypDHXzjv46ME9M12V6xCD0W7XnafdJuLvb04f5pMzMUf6vEWE4s0Bm7qpAG1RBmL4Z0UdSIDC4H_nRwmntVaW/w640-h480/ki%C5%A1as3.jpg" width="640" /></a> </div><div style="text-align: justify;"> Plakinį supyliau ant lašišos ir daržovių. Dar 30-50 g sūrio užbarsčiau ant viršaus ir pašoviau į iki 180 C įkaitintą orkaitę. Kepiau apie 45 min., tačiau kepimo laikas gali varijuoti nuo 40 iki 60 min., priklausomai nuo orkaitės. </div></span><p></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Viskas. Ragaujam. Skanu :)</span></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-55592789908141196272023-03-11T20:06:00.000+02:002023-03-11T20:06:11.093+02:00Romy Hausmann Nuostabi diena<p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i></i></b></span></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhA9-d-pPz_TAVXujGYWaCjcoYt5Cnxd-wkpFChw927L-1bDjiAdETmI2WnRfsHavdmkgPElyx7I2DODHxforq9YOafG81jumDgvSVz1NHm40OprcmQJMLSxUEetqZXC71_YYVbTqP4DBlVRMzAKInCjLcjc6Bmenhj9cQxhq5NxwiT-7DQQt8foxR1/s1793/hausmann_nuostabi-diena_1181x1793.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1793" data-original-width="1181" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhA9-d-pPz_TAVXujGYWaCjcoYt5Cnxd-wkpFChw927L-1bDjiAdETmI2WnRfsHavdmkgPElyx7I2DODHxforq9YOafG81jumDgvSVz1NHm40OprcmQJMLSxUEetqZXC71_YYVbTqP4DBlVRMzAKInCjLcjc6Bmenhj9cQxhq5NxwiT-7DQQt8foxR1/w264-h400/hausmann_nuostabi-diena_1181x1793.jpg" width="264" /></a></i></b></span></div><p></p><p style="text-align: justify;"><b style="font-family: georgia; font-size: large;"><i> </i></b><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>Viršelis.</i></b> Romy Hausmann Nuostabi diena (<i>Perfect Day</i>) Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022 m., iš vokiečių kalbos vertė Danutė Šaduikienė, 375 psl.</span></p><p></p><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"><b><i> Apie knygą.</i></b> </span><span style="font-family: georgia;">Jau keturiolika metų dingsta jaunos mergaitės. Raudonomis juostomis paženklintose vietose jos randamos nužudytos. Policijai niekaip nepavyksta susekti nusikaltėlio. Tačiau vieną vakarą dukters Anės akivaizdoje sulaikomas garsus filosofijos profesorius ir antropologas Valteris Lesniakas. Jis apkaltinamas dešimties mergaičių nužudymu. Profesorius Mirtis – taip jį pramena bulvarinė spauda. Tačiau jo duktė pasiryžusi įrodyti tėvo nekaltumą. Taip prasideda jos kelionė po tamsiausius žmogaus sielos užkaborius...</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> „Nuostabi diena“ narplioja sudėtingą žmonių jausmų pasaulį – ir žiaurų, ir masinantį.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span><b style="font-family: georgia; font-size: large;"><i>Romy Hausmann</i></b><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> (gim. 1981) 2019 m. debiutavo trileriu </span><span style="font-family: georgia; font-size: large;">„Numylėtinė“</span><span style="font-family: georgia; font-size: large;">, kuris įsitvirtino žurnalo „Spiegel“ sudaryto perkamiausių knygų sąrašo viršūnėje (liet. 2020). Jos detektyvinius romanus pamėgo ne tik Vokietijos, bet ir viso pasaulio skaitytojai. Rašytojos knygos leidžiamos ir ekranizuojamos 25 šalyse. Romy Hausmann kartu su šeima gyvena atokioje miško sodyboje netoli Štutgarto.</span></div><p></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i><b> Mano nuomonė</b></i>. Psichologinis trileris, kurio veiksmas daugiausiai vyksta pagrindinės veikėjos Anės prisiminimuose, kurie blokuoja ir neleidžia pripažinti tiesos, kuri ją skaudina. Ar pažįstame žmones, kurie visą gyvenimą yra šalia? Ar jūs galėtumėte patikėti, kad jums artimas žmogus galėjo slėpti didelę paslaptį, o jūs nieko nepastebėjote, nieko nematėte, nieko neįtarėte. Sukrečianti istorija, gerai papasakota istorija. Nuo pirmų puslapių tarsi jau žinai, kas vyksta, tačiau nesi tikras ir su nerimu seki įvykius. Priekaištauji sau, taip negali būti, įtarimai nepagrįsti. Ir tokiose abejonėse kankiniesi iki pat paskutinio puslapio.<span style="text-align: left;"> O knygos gale sužinai, kad istorija paremta tikru įvykiu, tai šokiruoja.</span></span></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-26975085123347583482023-03-07T13:36:00.000+02:002023-03-07T13:36:01.865+02:00Romas Treinys Dziedas<p> </p><p></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgkFQdBsWogAO5_AwDQco2dVDsdx_4MYpEh0FqiGOyFbb1bykfAecqtBOJY8G-y9hdJFn8H7eiKzhUVQw_U2EvCIKiLI8-X6yL_tTExBpy-GiLmjuwZb_WNrZqYsVaNfm5M3vzyZWASCMsadbMiQnVs1Fp5i3zvWZiIofaqh63PQWszgKhuBAe2tMuW/s890/dziedas.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="890" data-original-width="600" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgkFQdBsWogAO5_AwDQco2dVDsdx_4MYpEh0FqiGOyFbb1bykfAecqtBOJY8G-y9hdJFn8H7eiKzhUVQw_U2EvCIKiLI8-X6yL_tTExBpy-GiLmjuwZb_WNrZqYsVaNfm5M3vzyZWASCMsadbMiQnVs1Fp5i3zvWZiIofaqh63PQWszgKhuBAe2tMuW/w270-h400/dziedas.jpg" width="270" /></a></div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>Viršelis.</i></b> Romas Treinys Dziedas, leidykla Tyto alba, 2018 m., 344 psl.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /><div style="text-align: justify;"><i><b>Apie knygą.</b></i> „Dziedas“ – vienintelis teatro šviesų dailininko Romo Treinio romanas, pasakojantis apie škotų šeimos istoriją Lietuvoje ir tragiškus Lietuvos istorijos tarpsnius.</div><div style="text-align: justify;"> XVII a. į Kėdainius atsikrausto netikėti svečiai iš tolimosios ir ūkanotosios Škotijos. Ramsay klano pirmtakas Edgaras Ramsay – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus bičiulis, kartu su pastaruoju nuolat papuolantis į pačius įvairiausius nuotykius. Jo palikuonis Tomas Ramsay XIX a. prisijungia prie Napoleono kariuomenės, nors žino, kad ši pasmerkta pralaimėjimui. Gyvenamo laikmečio žymėmis pažymėti abu škotai kovoja dėl garbės, myli, kankinasi, prekiauja, plėšikauja, tačiau dėl Lietuvos yra pasirengę paguldyti galvą. Giminės palikuonys iš Ramsay tampa Ramzomis, o jų istorija tampa Lietuvos istorija.</div><br /><div style="text-align: justify;"> Kėdainiuose vykstančios dramos persipina su XX a. Dzūkijos tikrove. Merkys kaimelį dalina į Lietuvą ir Lenkiją, tačiau abiejose upės pusėse žmonėms kyla tie patys iššūkiai, užgriūna tos pačios problemos ir negandos. Kaimo kasdienybę randais ženklina karas, kurio pasekmės jaučiamos ir pokario metais. Istorijos vingiai brėžia liniją tarp žmonių – tarp lietuvių ir žydų, partizanų ir kolaborantų, likusių ir ištremtų. Tačiau ir čia esama vietos meilei ir vilčiai. Mažame Dzūkijos kaime sutelpa viso pasaulio tragizmas. Jį išreiškia pagrindinis romano herojus Dziedas. Jo pasakojimas atmieštas ironija ir sarkazmu, tačiau tik taip galima kalbėti apie skaudžiausius dalykus.</div><br /><div style="text-align: justify;"> Romano „Dziedas“ rankraštis, kaip matyti iš jame esančių datų, užbaigtas 2009-2010 metais, tačiau iki leidyklos jis keliavo bene septynerius metus. Jį skaitinėjo artimiausi Romo Treinio bičiuliai, kol kūrinys atsitiktinai pasiekė dailininko Algio Griškevičiaus rankas. Vyrai susitiko pastarajam atidarant parodą Merkinėje ir Romas Treinys užsiminė apie knygą. Nuo šio momento viskas vyko žaibiškai – skambutis leidyklai ir rankraštis jau atiduotas spaudai.</div><br /><div style="text-align: justify;"> Romui Treiniui teatras buvo visas jo gyvenimas – kad galėtų dirbti su jaunuoju Eimuntu Nekrošiumi, jis matė studijas, įsidarbino Jaunimo teatre, kur pirmiausia buvo asistentu, o vėliau tapo šviesų dailininku. Jis buvo išskirtinė asmenybė, kuri savo gyvenimą paaukojo teatrui, o su Eimunto Nekrošiaus spektakliais apkeliavo pusę pasaulio. Tačiau galiausiai apsigyveno Mardasavo kaime Dzūkijoje, kur ir parašė vienintelį romaną „Dziedas“. </div><br /><div style="text-align: justify;"> <b><i>Mano nuomonė.</i></b> Pastaruoju metu gan dažnai į rankas paimu lietuvių autorių knygas, kurios mane vis labiau žavi. Ne išimtis ir Romo Treinio ,,Dziedas". Siužetas persipina amžių sandūrose: čia klausomės šiandienos Dziedo postringavimų, čia jau stebime Edgaro Ramsay atvykimo į viduramžių Lietuvą istoriją, kitame puslapyje jau Tadas, Edgaro anūkas, kaunasi Napoleono kariaunoje, o tada vėl grįžtame prie Plunksnelės, kaimo šposininko, tragiško likimo. Taip ir sukasi gyvenimo ratas... Skaitydama Edgaro Ramsay nuotykius ne kartą pagalvojau, kad šis škotas galėtų drąsiai pretenduoti į D'Artanjano draugus. Ne mažiau karštas kraujas kunkuliavo ir jo anūko Tado gyslomis. O ir Dziedo portretas niekuo nenusileidžia spalvingumu egzotiškiems škotams. </div><div style="text-align: justify;"> Labai patraukli, linksmai graudi, sakyčiau, filmografiška knyga. Realūs istoriniai faktai persipinantys su autoriaus išmislais priverčia skaitytoją giliau pažvelgti į savo krašto istoriją, o dzūkiškos kalbos grožis leidžia pasidžiaugti neišsenkamais liaudies išminties klodais. Jau pabaigusi knygą, supratau, kad ją mielai skaityčiau dar kartą, o toks noras kyla labai retai. Todėl drąsiai galiu rekomenduoti – susipažinkite su Dziedu, pasiklausykite jo istorijų!</div></span><p></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-69861584211185827392023-02-23T17:18:00.000+02:002023-02-23T17:18:13.259+02:00Sarah Pearse Sanatorija<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiDPEQoRbRW7Vd1I0Thd-Qp7mJrwa09Lb8YILm4p7o5J5qUPo6QE8yiIVtucDTaOIN4MVkdB6jBxeEYRy6wvjoZ6HAufbHuXKPf9OIvWyYNnkaoPPOO0QkYdL-OuFlrc4N0Aa8H2OyAlWHTPXAea19oJq0TQnua7CBazFn4hnkXcF2gLBjyXPl68lI9/s873/sanatorija.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="873" data-original-width="582" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiDPEQoRbRW7Vd1I0Thd-Qp7mJrwa09Lb8YILm4p7o5J5qUPo6QE8yiIVtucDTaOIN4MVkdB6jBxeEYRy6wvjoZ6HAufbHuXKPf9OIvWyYNnkaoPPOO0QkYdL-OuFlrc4N0Aa8H2OyAlWHTPXAea19oJq0TQnua7CBazFn4hnkXcF2gLBjyXPl68lI9/w426-h640/sanatorija.jpg" width="426" /></a></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b>Viršelis.</b> Pearse Sanatorija (The Sanatorium), leidykla Sofoklis, 2022 m., iš anglų kalbos vertė Justė Povilaitienė, 448 psl.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b><i>Apie knygą</i></b>. Įspūdinguose Šveicarijos Alpių kalnuose stūkso nuo pasaulio izoliuotas pastatas. Anksčiau čia buvo įsikūrusi sanatorija, dabar – penkių žvaigždučių viešbutis. Čia vyks Elinos Vorner brolio Izaoko sužadėtuvių šventė. Šiuo metu atostogaujanti detektyvė nejaučia noro vykti į šventę. Nėra tikra, ar ji jau pasiruošusi susitikti su broliu – nuo vieno nelaimingo įvykio jaunystėje jiedu beveik nebendravo. Vis dėlto moteris regi progą išsiaiškinti, kas gi iš tiesų anuomet nutiko.</div><div style="text-align: justify;"> Vos atvykusi Elina iškart pajunta, kad kažkas ne taip. Ramybės neduoda keistas brolio elgesys, tačiau suvis didžiausias iššūkis kyla kitą rytą, kai visus pribloškia žinia apie dingusią Izaoko sužadėtinę Lorą. Dar lyg tyčia užklupusi sniego lavina užkerta prieigą prie viešbučio – niekas negali nei išvykti, nei atvykti. Elina supranta privalėsianti įsitraukti į Loros paieškas, nes pagalbos iš išorės tikėtis neverta. Svečiai pamažu ima nerimauti, tačiau jie dar nenutuokia, kad visa tai – tik pradžia...</div><div style="text-align: justify;"><i><b> Sarah Pearse</b></i> – britų autorė, studijavusi anglų literatūrą ir kūrybinį rašymą Voriko universitete. Baigusi studijas persikėlė į Šveicariją, kur laisvalaikį leido kalnuose. Įspūdinga vietovė ir įgyta patirtis įkvėpė parašyti knygą. Rašytoją visuomet traukė atšiaurios ir atokios vietos, taigi vietiniame laikraštyje perskaičiusi apie netoliese įsikūrusias sanatorijas suprato radusi idėją debiutiniam romanui. Vos pasirodžiusi „Sanatorija“ iškart tapo The Sunday Times bestseleriu.</div><div style="text-align: justify;"><i style="font-weight: bold;"> Mano nuomonė. </i>Jau nuo pirmų puslapių apima jausmas, tarsi klimpsti į sunkų juodą rūką, iš kurio sunku rasti kelią. Atokios sanatorijos, paverstos viešbučiu, vaizdas ir begalinis snygis dar labiau sustiprina nerimą. Tokį pat jausmą patiria ne tik skaitytojas, bet ir knygos herojė detektyvė Elina, niekaip negalinti atsikratyti tamsių minčių, vedančių ją iki isterijos.</div><div style="text-align: justify;"> Knyga nevisai atitinka detektyvo žanrą, tačiau skaitymo adrenalino ji tikrai suteikia. O ir skaitosi labai lengvai, tad savaitgalio pramogai ,,Sanatorija" puikiai tiks.</div></span><p></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-44730929346488545992023-02-17T15:11:00.002+02:002023-02-17T15:11:38.730+02:00Donaldas Kajokas Skudurėlių šventė<p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i> </i></b></span></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh8R22vRwoZ6yEgH7ymjx-UOynjb4qMdClbJttFUGzQzzQhSfNpKTtZH6ksMnfF_6v0KjGkLW5Bm2gFadiOFFDsRScqxrJAUY8vDleeBLeuyAmwNZuIQwrj3cMTIUTJ8Eh249XqYBUQ8C0fycFgwcg6NJX-Jh-dKDIjNLFlESuUUbCK62nntYKotWST/s901/skudureliu-svente.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="901" data-original-width="600" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh8R22vRwoZ6yEgH7ymjx-UOynjb4qMdClbJttFUGzQzzQhSfNpKTtZH6ksMnfF_6v0KjGkLW5Bm2gFadiOFFDsRScqxrJAUY8vDleeBLeuyAmwNZuIQwrj3cMTIUTJ8Eh249XqYBUQ8C0fycFgwcg6NJX-Jh-dKDIjNLFlESuUUbCK62nntYKotWST/w266-h400/skudureliu-svente.jpg" width="266" /></a></i></b></span></div><p></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>Viršelis. </i></b>Donaldas Kajokas Skudurėlių šventė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021 m., 296 p.</span></p><p></p><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><b><i><span style="font-size: large;">A</span><span style="font-size: medium;">pie knygą</span></i></b><span style="font-size: medium;">. Romanas apie neišvengiamą mirties slėpinį, apie nykstamybę, būdingą, pasak R. M. Rilke's, ir mums, nykstamiausiems, apie vilties ir tikėjimo vos pastebimus brangakmenius, apie kuklų stogelį virš to, ką užgyveno rašantysis, apie jo intelektualinės-dvasinės slinkties kryptį, apie neregimas, sykiais kraupias, sykiais šypsningas, tačiau neabejotinai egzistuojančias ir visus mus veikiančias jėgas, – taip, romanas ir apie tai, ir apie visai ką kita.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Rašant šį kūrinį rašytojui labiau rūpėjo ne socialinė terpė, o žmogaus vidus, jo šventumas ir monstriškumas, kurių, pakilus dar aukščiau, irgi tarsi nebelieka... „Skudurėlių šventė" – romanas apie dviejų vyrų mirtį, išėjimą iš pasaulio...</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">„Skudurėlių šventė" yra paskutinė trilogijos dalis. Tai tarsi statinio stogas ar kupolas. Pasak knygos autoriaus, po romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys" pasirodymo ne vienas skaitytojas ar bičiulis vis pasiteiraudavo – ar nebus tęsinio? Tad štai, tas tęsinys, tas „koplytėlės kupolas" ėmė ir atsirado. Statytas ilgai, kur kas ilgiau nei du pirmieji statiniai, jau kone atsisveikinus su poezija, į tą romaną sudedant ne tik gyvenimo patirtį, bet ir neparašytų eilėraščių temas, energiją bei vibracijas.</span></div><p></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>Mano nuomonė.</i></b> Tai trečioji D. Kajoko trilogijos dalis, man – antroji, nes pirmos ,,Kazašas" aš neskaičiau. Jei antra knygos dalis <a href="https://sniegena.blogspot.com/2015/11/donaldas-kajokas-ezeras-ir-kiti-ji.html">,,Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys"</a> savo mistika, neaprėpiama fantazija ir poetiško žodžio galia mane sužavėjo, tai ši knyga man pasirodė kiek kitokia, labiau santūri, tarsi autorius pavargo, aprimo. Be jokios abejonės, išliko poetiškas žodis (ir kur jis galėjo dingti, kai autorius – žinomas poetas), tačiau mistiką, nežabotą fantaziją čia keičia rytų filosofija, pasvarstymai apie gyvenimo prasmę, apie mirtį, apie menininko pašaukimą – ką reiškia būti genijumi: ar tai bausmė, slegianti atsakomybė, ar laimė, pasididžiavimas?</span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Keliamas klausimas, kas būtų, jei žmogus sugebėtų sustabdyti laiką ir galėtų keisti situaciją pagal savo norus? Kur tai mus nuvestų? Suvokimas, kad lemtis lėmė viena, tačiau keisto atsitiktinumo dėka gyvenimas pasisuko kitu keliu, herojus persekioja viso pasakojimo metu ir, galiausiai, priverčia atiduoti duoklę likimui. </span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Pasikartosiu, malonu skaityti gražia kalba parašytą tekstą, įdomu sekti autoriaus mintis apie menininko (žmogaus) pašaukimą, stebėtis ežere gyvenančiomis mistinėmis būtybėmis. Todėl neabejodama sakau – skaitykite.</span></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-66542235015389057832023-02-15T21:52:00.001+02:002023-02-27T12:42:06.854+02:00Kakavinio biskvito tortas su vyšniomis (a la ,,Juodasis miškas")<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEikB_1PafnBRamkmgv8B6Iu0E6boMgOxFZzUrmhAtB_Fb8XvrMxsBc5ZfsuyuoNDlZXOi4fLTMw0cvj05aaB-EAiAu3D_grrGGRiBinzGj0ejevTlTtvQC9U6iZKoZ3vuKlOMyUjLJ15UPg5VscdfvHrXNWFss83VEWDCobQa0ZSisS0NVX9wvJGDUp/s3968/Vy%C5%A1nia2.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEikB_1PafnBRamkmgv8B6Iu0E6boMgOxFZzUrmhAtB_Fb8XvrMxsBc5ZfsuyuoNDlZXOi4fLTMw0cvj05aaB-EAiAu3D_grrGGRiBinzGj0ejevTlTtvQC9U6iZKoZ3vuKlOMyUjLJ15UPg5VscdfvHrXNWFss83VEWDCobQa0ZSisS0NVX9wvJGDUp/w480-h640/Vy%C5%A1nia2.jpg" width="480" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="text-align: left;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Šį tortą daugelis vadina ,,Juodasis miškas", aš jį galiu įvardinti tik kaip kakavinio biskvito tortą su vyšniomis, nes receptas nevisai atitinka originalą. Tortą kepiau 16 cm skersmens formoje., tačiau produktus pateiksiu ir 23 cm formai.<br /><b><i>Kakaviniam biskvitui reikia:</i></b></span><br /></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i><br /></i></b></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>23 cm formai<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 16 cm formai</span></i></b></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">200 g sviesto 140 g sviesto</span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">95 g cukraus pudros<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 65 g cukraus pudros</span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span>3 kiaušinių<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 2 kiaušinių</span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span>1 a. š. vanilės esencijos<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 0,5 a š. vanilės esencijos</span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span>270 g miltų<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 185 g miltų</span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span>1 a. š. kepimo miltelių<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 0,5 a. š. kepimo miltelių</span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span>3/4 kakavos miltelių<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 1/2 kakavos miltelių</span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span>1 v. š. tirpios kavos<span> miltelių </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 1/2 v. š. tirpios kavos miltelių</span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">1/3 stiklinė pieno</span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> 1/4 stiklinė pieno</span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span>1/2 stiklinės netiršto jogurto<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 1/3 stiklinės netiršto jogurto</span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><br /></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span> Iki purumo išsukame sviestą su cukraus pudra, sukant per kelis kartus įmušame kiaušinius, supilame vanilės esenciją. Sumaišome miltus, kepimo miltelius, kakavą ir kavą. Viską persijojame ir maišant suberiame į sviesto-kiaušinių plakinį, supilame pieną ir jogurtą. Viską gerai išmaišome ir gautą tešlą supilame į formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame iki 200 C įkaitintoje orkaitėje (kitoms orkaitėms gali pakakti ir 180 C karščio) apie 50 min. Ar biskvitas iškepęs tikriname sausu pagaliuku. Biskvitą ištraukiame iš orkaitės ir atšaldome ant grotelių.</span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><br /></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><i><b>Pertepimui reikės:</b></i></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span>400 g/200 g plakamosios grietinėlės<span> </span><span> </span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span>50 g/25 g cukraus </span><span> </span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span>400 g/200 konservuotų vyšnių (šviežių ar šaldytų, mirkytų brendyje).</span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;"> Grietinėlę su cukrumi išplakti iki purumo. Jei imate konservuotas vyšnias, jas reikia nusausinti.</span></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><b><i><br /></i></b></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><b><i>Šokoladiniam kremui reikės:</i></b></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span>200 g/100 g juodojo šokolado<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;">250 g/125 g kambario temperatūros sviesto<span> </span></span><span><span style="font-size: medium;"> </span><span style="font-size: large;"> </span></span><span style="font-size: x-large;"> </span><span style="font-size: x-large;"> </span></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Ištirpinti šokoladą. Kambario temperatūros sviestą išsukti iki purumo. Abu ingredientus sumaišyti ir sukti iki blizgančios masės.</span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>Sirupas biskvito sulaistymui:</i></b></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Cukrus + vanduo, arba vyšnių sultys, arba vyšnių likeris.</span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i><b>Torto surinkimas.</b></i></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Atšalusį biskvitą perpjauname į 3 ar 4 dalis. Apatinį biskvitą šiek tiek sulaistome sirupu, aptepame grietinėle, uždedame vyšnių, užvožiame kitą biskvitą ir kiek paspaudžiame, vėl sulaistome sirupu, tepame grietinėle ir dedame uogas... Viršutinį biskvitą kiek paspaudžiame, sulaistome sirupu ir aptepame šokoladiniu kremu. Kremu taip pat aptepame torto šonus. Tortą paliekame parai šaldytuve, kad kremas susigertų į biskvitus. Kitą dieną puošiame ir ragaujame.</span></div>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-64397809353978386892023-02-15T20:44:00.002+02:002023-12-07T10:54:35.772+02:00Medaus tortas (Medutis)<p style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="text-align: justify;"> </span><span style="text-align: justify;">Šį tortą prisimenu iš vaikystės. Tai buvo pats skaniausias naminis tortas, o kai mama jį kepdavo, visi namai pakvipdavo medumi. Dabar ir aš užsimaniau atgaivinti jau pamirštą receptą - iškepti medaus tortą. Tiesa, seniau jį dar vadino ,,pensininku", nes buvo minkštas, net be dantų galėjai įkąsti:)</span></span></p><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7bLRhWzFuxgJIkrfAoqf6T8cTC88s96-QZSK9CBbO_pRpE3uXKDJHKyCLPk4o_817kfcQjpqkJsoPTh7Hqn7x1B6WF9cq8E_J2aghAgDR9vfenX6F8MfkgknLMM9FBvruXHd_G2RUSNawE5suu-yQlmddVU_zcDEql72BObVh6ugg4nWUxvtbO_Tw/s3968/TORTAS.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh7bLRhWzFuxgJIkrfAoqf6T8cTC88s96-QZSK9CBbO_pRpE3uXKDJHKyCLPk4o_817kfcQjpqkJsoPTh7Hqn7x1B6WF9cq8E_J2aghAgDR9vfenX6F8MfkgknLMM9FBvruXHd_G2RUSNawE5suu-yQlmddVU_zcDEql72BObVh6ugg4nWUxvtbO_Tw/w480-h640/TORTAS.jpg" width="480" /></a></div></span></div><span style="font-size: medium;"><br /></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"> R<span style="font-family: georgia;">eceptą bandžiau išgauti iš mamos, deja, sako visiškai nepamenu, o užsirašius niekur neturiu. Ką gi, teko ieškoti interneto platybėse. Visokių jų radau, tačiau labiausiai norėjau paprasto, klaikinio, su grietinės kremu – tokio, kaip vaikystėje. Teko sugrupuoti kelis receptus, pridėti prisiminimų bei kelias mamos pastabas, ir štai, ant stalo puikuojasi klasikinis medutis! Džiaugiuosi iš naujo atradusi jo receptą.</span></span></div><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i>Medučio lakštai:</i></b><br /><span style="color: black;">2 kiaušiniai (arba 4 tryniai)<br /></span>120 g cukraus<br />75 g medaus<br />75 g sviesto<br />6 g sodos<br />300-330 g miltų<br />šiek tiek prieskonių meduoliams</span></p><div style="text-align: justify;"> <span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">Konditerine šluotele sumaišome kiaušinius ir cukrų storadugniame puode. Sudedame kubeliais supjaustytą sviestą, sodą ir medų. Puodą dedame ant silpnos ugnies ir kaitiname nuolat maišydami iki masė pradės putoti ir padidės jos tūris. Nuimame nuo ugnies, atsargiai įmaišome miltus ir padedame vėsti 20 min ar ilgiau. Atvėsusi tešla turi būti minkšta, bet nelipti prie rankų. Ją padaliname į 8- 10 dalių (kaip plonai sugebėsite iškočioti). Imame vieną gabalą tešlos ir kočiojame tarp dviejų miltais pabarstytų kepimo popieriaus lakštų. I</span><span style="font-family: georgia;">škočiotą lakštą apipjaustome 16 cm skersmens metaliniu žiedu (taip sutaupysite tešlos atliekų), subadome šakute ir kepame iki 200 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje (kitose orkaitėse gali užtekti ir 180C) kelias minute kol gražiai paruduos. Taip iškepame visus lakštus ir paliekame atvėsti ant lygaus paviršiaus ar grotelių. Medučio lakštus kambario temperatūroje galima laikyti kelias dienas.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i><b><br /></b></i></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="text-align: start;"><i><b><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">Kremas pertepimui:</span></span></b></i></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br style="text-align: start;" /><span style="text-align: start;">1 litras riebios grietinės (30-40 proc. riebumo)</span><br style="text-align: start;" /><span style="text-align: start;">6-8 v. š. cukraus pudros</span><br style="text-align: start;" /><span style="text-align: start;">1 citrinos nutarkuotos žievelės</span><br style="text-align: start;" /><span style="text-align: start;">2 v. š. citrinos sulčių (arba 1 a. š. citrinos rūgšties)</span><br style="text-align: start;" /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="text-align: start;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="text-align: start;"> Visus ingredientus išsukame iki vientisos masės. Jei jūsų skoniui trūksta rūgšties ar saldumo – pridedame trūkstamų ingredientų ir vėl išmaišome. </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="text-align: start;">Torto surinkimas:</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Imame medučio lakštą, ant jo krečiame kremą, vėl dedame lakštą, jį lengvai paspaudžiame, krečiame kremą ... ir taip, kol pertepsime visus lakštus. (<i>Tiesa, jei medutį norite puošti trupiniais, kaip senovėje, pasilikite bent vieną lakštą</i>). Likusiu kremu aptepame šonus ir viršų, apibarstome trupiniais ir statome į šaldytuvą mažiausiai parai. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> Tortą puošiame savo nuožiūra, arba visai nepuošiame :) Kadangi mano tortas buvo skirtas Kalėdų stalui, aš puošiau valgomais <a href="https://sniegena.blogspot.com/2023/01/saldus-tinginio-kankoreziai.html">kankorėžiais </a>ir nevalgoma, deja, eglės šakele.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEglDj3aF-pob7xBOV9gukXNFMo_cJ7RyPAJAMJNhSYSLu0JwzpmknA_uJpTtVmQz7VKTQ_ZQZhAeAE2LHKYsdfaNougf4nmkWuG64JRtew294H7-7oAW2a4tA5dY2HFsXm8hfXs34G7ghSnBgdeMQGKbVGVll-mQFll838T_7b4Ca4Wrj67BhlgBDil/s3968/TORTAS2.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"> <img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEglDj3aF-pob7xBOV9gukXNFMo_cJ7RyPAJAMJNhSYSLu0JwzpmknA_uJpTtVmQz7VKTQ_ZQZhAeAE2LHKYsdfaNougf4nmkWuG64JRtew294H7-7oAW2a4tA5dY2HFsXm8hfXs34G7ghSnBgdeMQGKbVGVll-mQFll838T_7b4Ca4Wrj67BhlgBDil/w640-h480/TORTAS2.jpg" width="640" /></a><p></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-74378488298014892662023-02-11T22:40:00.002+02:002023-10-13T09:32:07.573+03:00Apelsinų skonio biskvitinis tortas <p style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Labai lengvas, purus ir tikrai nesunkiai pagaminamas torčiukas. Jį išsirinkau savo gimtadieniui, sakau, palepinsiu koleges. Pavyko! Receptą nusižiūrėjau iš grupės <i>Pradedančios konditerės, </i>šiek tiek pamažinau produktų kiekį (receptas buvo duotas 24 cm formai), šiek tiek pavarijavau ir rezultate iškepiau puikų tortuką. Ir ne vieną, o du :)</span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiVIqWxUdOqB6G4Z0j4LjQcdXj_vwdf162X_1LHVXsKyKLdKXYJy4ZzZlIgeZCJRr4VyL5vYwiFCcsGjlg9N18lU4XO90T22LytvvB68yZ-WNn9zMBHk2i3oXgEStb4BnnxhTzZK6QBVXqbyFgBoA3aVKQ2ItnQ9c1ljSf7md8MPqW7Oxs8rRjtd0hM/s2592/tortas1.jpg" style="font-family: "Times New Roman"; font-size: medium; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2592" data-original-width="2222" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiVIqWxUdOqB6G4Z0j4LjQcdXj_vwdf162X_1LHVXsKyKLdKXYJy4ZzZlIgeZCJRr4VyL5vYwiFCcsGjlg9N18lU4XO90T22LytvvB68yZ-WNn9zMBHk2i3oXgEStb4BnnxhTzZK6QBVXqbyFgBoA3aVKQ2ItnQ9c1ljSf7md8MPqW7Oxs8rRjtd0hM/w548-h640/tortas1.jpg" width="548" /></a></span></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><span style="font-family: georgia; font-size: large; text-align: justify;"><br /></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /><div style="text-align: justify;"> O dabar apie viską iš eilės. Pateikiu produktų kiekius 24 cm ir 16 cm torto formai, apskaičiuotus pagal formulę: 16:24=0,66, tai gi, visus produktus, skirtus 24 cm formai dauginau iš 0,66 ir gavau produktų kiekį 16 cm formai. Paprasta, tačiau man iš šio kiekio pavyko iškepti 2 biskvitus, o kremo pertepimui užteko tik vienam tortui. Todėl teko antrą kremą maišyti. Po savaitės vėl kepiau tortuką, tada dar pamažinau produktų kiekius ir viskas gavosi OK!</div></span><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b><i> Produktai biskvitui:</i></b></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>24 cm forma<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 16 cm forma (2 biskvitai)<span> </span><span> </span><span> 16 cm forma (1 biskvitas)</span></span></i></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span>6 kiaušiniai<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 4 kiaušiniai 2 kiaušiniai</span></span></span></span></p><p><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"><span><span><span>180 g cukraus<span> </span></span></span></span></span><span style="font-family: georgia;">120 g cukraus</span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> 60 g cukraus</span></span></p><p><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">200 g miltų </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;"> 135 g miltų<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 75 g miltų</span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span>90 ml aliejaus <span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 60 g aliejaus<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 30 g aliejaus</span></span></span></span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span>40 g kukurūzų krakmolo 26 g kukurūzų krakmolo<span> </span><span> </span><span> </span><span>15 g kukurūzų krakmolo </span></span></span></span></span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span>1 a. š. kepimo miltelių<span> </span><span> 1/2 a. š. kepimo miltelių<span> </span><span> </span><span> 1/3 a. š. kepimo miltelių</span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span>1 apelsino žievelė<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 1 apelsino žievelė<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> pusės apelsino žievelė</span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span>žiupsnelis druskos<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> žiupsnelis druskos<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> žiupsnelis druskos</span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span> </span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span><span style="font-family: georgia;"> Kiaušinius, cukrų ir žiupsnelį druskos plakiau iki standumo, apie 12 min., tada supyliau aliejų ir plakiau dar 3 minutes. Sausus produktus (miltus, krakmolą, kepimo miltelius) sumaišiau tarpusavyje, išsijojau į kiaušinių plakinį ir atsargiai viską išmaišiau mentele. Gale subėriau stambesne (burokine) tarka sutarkuotas apelsino žievele ir dar kartą viską atsargiai permaišiau. </span><span style="font-family: georgia;">16 cm skersmens formos dugną išklojau kepimo popieriumi ir supyliau tešlą. Kepiau apie 50 min. 180 laipsnių temperatūros orkaitėje. Biskvitas gavosi puikus! Išėmiau iš orkaitės ir palikau atvėsti.</span></span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kol kepė biskvitas – dariau<i><b> kremą pertepimui. </b></i></span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>24 cm biskvitui arba <span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span>Vienam 16 cm biskvitui reikės</span></i></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><i>dviems 16 cm biskvitams reikės</i></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">170 ml šviežių apelsinų sulčių<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span>120 šviežių apelsinų sulčių</span></span></p><p><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;">3 kiaušiniai<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span>2 kiaušiniai</span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia;"><span><span style="font-size: medium;">150 g cukraus<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span>80 g cukraus</span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia;"><span><span><span style="font-size: medium;">60 g sviesto<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span>40 g sviesto</span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia;"><span><span><span><span style="font-size: medium;">1/2 v. š. kukurūzų krakmolo<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span>kiek mažiau nei 1/2 v. š. kukurūzų krakmolo</span></span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia;"><span><span><span><span><span style="font-size: medium;">1 apelsino žievelė<span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> </span><span> 1 apelsino žievelė</span></span></span></span></span></span></span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span><span><span><span><span style="font-size: medium;"> Į puodą supyliau sultis, subėriau krakmolą ir gerai išmaišiau, subėriau cukrų, supyliau kiek paplaktus kiaušinius, sumečiau tarkuotas apelsino žieveles ir visa tą gėrį kaitinau ant nedidelės ugnies nuolat maišydama, kol kremas sutirštėjo. Puodą nukėliau nuo ugnies, įdėjau sviestą ir maišiau, kol sviestas ištirpo. Tada palikau labai gerai atšalti. </span></span></span></span></span></span></p><p style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYVoI0OY_u5smb_SGkPRtyONIyBkxZqvXZv89Uf_U62TDjZwlpxn58Wta3q19sQ-IRe9bZ6jgxzPbGdNEpgy6T4N2Vd9CcdQ4rHR70B4un4nx8G770tFb2740mT8dHFzYvHqLw7cD4j0R1x58uSjSQP1QIS88361Fazid9RGqar6VYkYoWBf4i-CyL/s2514/tortas%20apels.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2514" data-original-width="2232" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYVoI0OY_u5smb_SGkPRtyONIyBkxZqvXZv89Uf_U62TDjZwlpxn58Wta3q19sQ-IRe9bZ6jgxzPbGdNEpgy6T4N2Vd9CcdQ4rHR70B4un4nx8G770tFb2740mT8dHFzYvHqLw7cD4j0R1x58uSjSQP1QIS88361Fazid9RGqar6VYkYoWBf4i-CyL/w568-h640/tortas%20apels.jpg" width="568" /></a></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span><span><span><span><span><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;"> Po 3-4 valandų tortą surinkau. Biskvitą perpjoviau į 3 dalis. Į surinkimo žiedą įdėjau biskvito pagrindą, jį palaisčiau cukraus vandens sirupu (kitą tortą laisčiau limončelio likeriu) ir aptepiau apelsinų kremu. Ant jo dėjau antrą biskvitą, kiek paspaudžiau</span></span></span></span></span></span></span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">, tada sulaisčiau</span><span style="font-family: georgia;"> ir aptepiau apelsinų kremu. Uždėjau trečią biskvitą, paspaudžiau. Man liko kremo, tad jį užtepiau ant viršutinio biskvito, jei kremo neliko, nieko baisaus, gerai ir be kremo. Taip suformuotą tortą palikau šaldytuve per visą naktį. </span></span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kitą dieną tortą tepiau kremu ir puošiau. <i><b>Kremui reiks:</b></i></span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">200 g maskarponės sūrįo (100 g maskarponės sūrio). Tiesa, maskarponės sūrį galima keisti pvz. Filadelfia sūriu</span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">3 v. š cukraus (1,5 v. š . cukraus)</span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">300 g. grietinėlės (200 g grietinėlės)</span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Šaltą grietinėlę išplakiau su cukrumi iki standumo (svarbu neperplakti, turi būti minkšta), šaltą maskarponės sūrį taip pat išplakiau iki vientisumo, tada, palengva maišydama, grietinėlę sukrėčiau į maskarponės sūrį. Tortą ištraukiau iš šaldytuvo ir aptepiau kremu. Puošiau vaisiais. </span></p><p style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Viskas. Tortą paliekame šaldytuve dar porai valandų, kad sutvirtėtų kremas ir galime ragauti. Skanaus:)</span></p><p style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGYQA0ZfoRKsp7u6mnuzkTyElG7_J1YH3cmafJB3czYee1k9kQgYibxcZtevJt74V9egHN9TdU903WdLy9n5KJ5ociZEe2KTsq8aShgI85CnFpx_ND0I_CBrWoTbqdD8tDfITrLqDo3PJBTg3vrWyk0KYhSVA5vri2Vb28_uVbYy9oAfm9fQ6RSX8h/s2976/apelsininis%20gabal%C4%97lis.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2232" data-original-width="2976" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGYQA0ZfoRKsp7u6mnuzkTyElG7_J1YH3cmafJB3czYee1k9kQgYibxcZtevJt74V9egHN9TdU903WdLy9n5KJ5ociZEe2KTsq8aShgI85CnFpx_ND0I_CBrWoTbqdD8tDfITrLqDo3PJBTg3vrWyk0KYhSVA5vri2Vb28_uVbYy9oAfm9fQ6RSX8h/w640-h480/apelsininis%20gabal%C4%97lis.jpg" width="640" /></a></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><br /></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></p><p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span><span><span><span><span><span><span><span><span><span><br /></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></span></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-37156962504768680772023-01-13T16:45:00.003+02:002023-01-16T16:00:40.657+02:00Dovilė Štuikienė Antrininkė<div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><b><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEicoZxFlPjuIrNxFd1N8h78JPV-ljEKc1gbyvWmXIwYgcvU7R8LzAo3k9ueSzVsScGpqtSNkZ-x2M3zHz2vb0l8txCLr5zAirAk7fyFgUIBTo5-fb9XyXKlnw9R2pRdiLfLfYueGrmXLecz6qCDPXz_Jx5qjc9P2HpzXiIcVj82_X809xPn7hMvOm5F/s298/000000000002183144-5e340fba19e63-asset-knyguklubas-9786094870125-e1583599496979.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="298" data-original-width="200" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEicoZxFlPjuIrNxFd1N8h78JPV-ljEKc1gbyvWmXIwYgcvU7R8LzAo3k9ueSzVsScGpqtSNkZ-x2M3zHz2vb0l8txCLr5zAirAk7fyFgUIBTo5-fb9XyXKlnw9R2pRdiLfLfYueGrmXLecz6qCDPXz_Jx5qjc9P2HpzXiIcVj82_X809xPn7hMvOm5F/w268-h400/000000000002183144-5e340fba19e63-asset-knyguklubas-9786094870125-e1583599496979.jpg" width="268" /></a></div></b></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><b><i><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;">Viršelis.</span></i></b><span style="font-size: medium;"> Dovilė Štuikienė Antrininkė, Balto leidykla, 2020 m., 271 p.</span></span></div><div><div style="text-align: justify;"><i><b><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Apie knygą. </span></b></i><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: medium;">„Išlipau iš mašinos, nuėjau dairydamasi prie kažkokios mažytės parduotuvėlės, paskui apsukau ratą iš kitos pusės, nužingsniavau iki prekybcentrio ir tik ten viduje išmečiau. Užsukusi į WC, ėmiau ir užsitrenkiau kabinoje. Klebenau ir trankiau duris – nieko. Staiga užgeso šviesa... Pagalvojau, viskas, mane užrakins, aš be telefono, šeima nežino, kur esu, tai staigiai išspyriau duris ir ištrūkau. Eidama atgal ir sugalvojau siužetą. Herojė užsitrenkia lygiai taip pat, kaip ir aš, o paskui prasideda pats įdomumas...“ – intriguoja detektyvinį romaną „Antrininkė“ Vilniaus knygų mugėje pristatė žurnalo „Laimė“ autorė </span><span style="font-size: large;">(</span></span><a href="https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/romana-pristatanti-zurnaliste-d-stuikiene-trileriai-ir-detektyvai-visada-tarsi-isnesa-is-rutinos-286-1277290">Romaną pristatanti žurnalistė D.Štuikienė: „Trileriai ir detektyvai visada tarsi išneša iš rutinos“ | Kultūra | 15min.lt</a>)</div></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Tai turėjo būti rami ir nuspėjama šeimos kelionė automobiliu po Europą. Tačiau kai viename Čekijos mieste Lina išeina ieškoti šiukšlių dėžės, vyras ir dukra nebesulaukia jos grįžtančios nei po pusvalandžio, nei po valandos, nei po dviejų. Netrukus jiems tenka vykti į ligoninę atpažinti avarijoje žuvusios moters kūno. Stulbinamas panašumas į kitoje šalyje gyvenusią moterį bloškia vertėją Liną iš saugaus rutininio gyvenimo į visiškai priešingą – pilną nešvaraus farmacijos verslo paslapčių ir nusikaltimų. Įkalinta svetimoje šalyje, paveikta psichotropinių medžiagų, gąsdinama ir šantažuojama, Lina bando išsaugoti sveiką protą ir išsivaduoti iš tankaus voratinklio, kurį supynė praeities vaiduokliai ir nežinia dėl ateities.</div><div style="text-align: justify;"><b><i> Mano nuomonė. </i></b>Lietuviškas detektyvas – nenusivyliau, o tai jau gerai. Lengvai skaitomas, vizualus, įtraukiantis. Istorija gan originali, veiksmas apima kelias Europos valstybes, tad nuobodžiauti nėra kada. Gal įtampą kiek išsklaido intarpai-prisiminimai iš pagrindinės veikėjos gyvenimo, kurie daugeliu atvejų visiškai nesusiję su pasakojama istorija, atrodo, tiesiog šiaip sau įterpti. Žinia, daugelyje pasaulio detektyvų, ypač skandinavų, jie yra naudojami herojaus charakteriui paryškinti. Šioje knygoje jie tik apsunkino siužetą.</div><div style="text-align: justify;"> Šypseną sukėlė pastarųjų dienų aktualijos – skiepai. Gal ne iš piršto laužti pasvaisčiojimai, kad su skiepais žmogui po oda įsega blakę, o gal net paklusnumo serumą suleidžia? Autorė pasigavo šią temą ir gražiai ją apžaidė.</div><div style="text-align: justify;"> Žodžiu, tai gerai suręstas psichologinis detektyvas, kurį mielai perskaičiau per pora vakarų. Ir dar pagalvojau, ne be reikalo sakoma, kad atsargiai su norais, nes jie ima ir netikėtai išsipildo, gal ne visai taip, kaip norėtum, bet išsipildo...</div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-91765550354252247122023-01-12T20:42:00.001+02:002023-01-16T16:08:22.017+02:00Saldūs kankorėžiai <p></p><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgjMuqarEcUZDpe_qus2Oc-duZilSSLYLQWWU4hRZjGpChpEvM9GXsENqH0iX_o6Cp91u8ua4VLinMybpoB9Xc5Xkr2iMseZNh42xysIDz1i_olGcPknqnbHTJNUn6QYP0Ta4dOrWCv1VmotNLMaFnfR87HbWmPw4MotEna0_4Z9OaloVbczYl2wVt4/s2366/kankor%C4%97%C5%BEiai.jpgkopija.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1839" data-original-width="2366" height="498" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgjMuqarEcUZDpe_qus2Oc-duZilSSLYLQWWU4hRZjGpChpEvM9GXsENqH0iX_o6Cp91u8ua4VLinMybpoB9Xc5Xkr2iMseZNh42xysIDz1i_olGcPknqnbHTJNUn6QYP0Ta4dOrWCv1VmotNLMaFnfR87HbWmPw4MotEna0_4Z9OaloVbczYl2wVt4/w640-h498/kankor%C4%97%C5%BEiai.jpgkopija.jpg" width="640" /></a></div><br /><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Šių metų atradimas - valgomi kankorėžiai. Ir gražiai atrodo, ir skanūs ir lengvai pagaminami. Jais galima ir tortus puošti, ir pateikti kaip desertą. Žinoma, visi, kas ragavo, iš karto suprato iš kokių produktų jie pagaminti, tačiau vis tiek čepsėjo ir gyrė :) </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Kankorėžio šerdis – tinginys, kankorėžio žvyneliai – kakaviniai kukurūzų dribsniai (sausi pusryčiai).</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kankorėžiams reikės:</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">1 pakelio sausainių (pvz. Gaidelis);</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">60 g sviesto;</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">4-5 v, š. kondensuoto pieno su cukrumi;</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">2–3v. š. kakavos miltelių (skonį stiprumą renkatės jūs);</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">kelių saujų kakavinių kukurūzų dribsnių (aš naudojau AHA sausus pusryčius).</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Pradžiai pasigaminame pagrindą, ant kurio lipdysime žvynelius. Sausainius sutriname, ant jų užpilame lydytą sviestą (sumaišome), įpilame kondensuotą pieną ir suberiame kakavos miltelius. Viską labai gerai išmaišome iki vientisos masės. Formuojame kūgio formos kankorėžio šerdis. Kūgių dydį pasirenkame pagal paskirtį: jei torto papuošimui – mažesni, jei desertui – didesni. Suformuotus kūgius dedame į šaldytuvą sutvirtėti.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Po kelių valandų traukiame po vieną kūgį ir iš kakavinių kukurūzų dribsnių formuojame kankorėžį. Pradedame nuo viršaus, kurį sudaro 3 dribsniai, einame ratu žemyn, kol visas kūgis pasidengia žvyneliais. Taip dekoruojame visus kūgius.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Viskas. Jei norite, apiberiate cukraus pudra.</span></div><p></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-54981852712786480362023-01-06T16:33:00.005+02:002023-01-06T16:33:58.217+02:00Marius Ivaškevičius Žali<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3O-fkAd29kPCBvmUBOXatCkAzQUU1LRUMia-fdgATDEy4RYA2xW33VTlyMV_mIh5UYVvLTw8Pvhiqc7zDCZfNEV56Wg46H0sOysF6qk6jDYoKU5AqZtwbPe5609FGEoc1DMjFVHa2xpQYp3UaCk8qyLqZfDAOB94Z1bIUK_eeiuEVNrKmC0vm9J7e/s1200/zali-marius-ivaskevicius_5c487a0d3c836.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="809" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3O-fkAd29kPCBvmUBOXatCkAzQUU1LRUMia-fdgATDEy4RYA2xW33VTlyMV_mIh5UYVvLTw8Pvhiqc7zDCZfNEV56Wg46H0sOysF6qk6jDYoKU5AqZtwbPe5609FGEoc1DMjFVHa2xpQYp3UaCk8qyLqZfDAOB94Z1bIUK_eeiuEVNrKmC0vm9J7e/w270-h400/zali-marius-ivaskevicius_5c487a0d3c836.jpg" width="270" /></a></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b><i>Viršelis</i></b>. Marius Ivaškevičius Žali, leidykla Tyto alba, 2018 m., 368 psl.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><i><b>Apie knygą.</b></i> Kontraversiškai vertinamas, audringai kritikuotas, netgi skandalingas... Tai Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali", kuriame puikiai žinomi partizaninio karo dalyvių vardai atgyja ne tam, kad atspindėtų istorinę realybę, o tam, kad taptų naujo žaismingai, intriguojančiai ir drąsiai kuriamo postmodernaus literatūrinio paveikslo dalimi.</div><div style="text-align: justify;">Partizaninio pogrindžio karių pavardės ir istoriniai faktai sukuria Lietuvos pokario metų kontekstą, kuriame nevaržomai laisvai veikia – myli, išduoda, kenčia, miršta ir kitaip išgyvena būtį – istorinių asmenybių prototipai, kurių pagrindinės figūros yra vadas Jonas Žemaitis ir jo kovos draugai. Autorius atsisako politinio – prosovietinio arba prolietuviško – pasakojimo būdo ir išlaisvina veikėjus nuo būtinybės atstovauti tam tikrą poziciją. Ribų nepripažįstanti vaizduotės galia veda skaitytojus ten, kur vengiant partizanų heroizavimo ir stribų demonizavimo tarpsta buitis, jausmai, intymus gyvenimas. Taip kuriant intrigą, žaidžiant, sukrečiant ar net šokiruojant keliaujama per trumpą žmogaus egzistenciją.</div><div style="text-align: justify;">Mariaus Ivaškevičiaus teigimu, šiuo romanu siekta ne šaipytis ar juoktis, bet pavaizduoti realistiškai. Kartais per daug realistiškai. Taip rašytojo kurtas realizmas susikirto su patriotiniu to laikotarpio vaizdavimu, sukeldamas audringų diskusijų bangą. </div><div style="text-align: justify;"><b>Marius Ivaškevičius </b>(g. 1973) – prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas ir režisierius, Vilniaus universitete baigęs lietuvių filologijos studijas. „Žali" – antrasis jo romanas, pirmąkart išleistas 2002 m. Vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių dramaturgų vardą Mariui Ivaškevičiui pelnė pjesės „Madagaskaras" ir „Išvarymas". Autorius 2004 m. įvertintas lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, 2014 m. – ordino medaliu „Už nuopelnus Lietuvai", o 2018 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.</div><div style="text-align: justify;"><i><b>Mano nuomonė.</b></i> Viena tų knygų, kurios nebaigiau skaityti. Retai man taip būna, tačiau šiuo kartu nusprendžiau nesikankinti. Mano vertinimu, tai visiškas niekalas. Ir ne dėl to, kad autorius savaip interpretuoja istorinį laikmetį ir realius istorinius asmenis, o dėl vulgarumo, beprasmių dialogų ir rašymo dėl rašymo. Kažkoks žodžių kratinys, sudėtas į 370 puslapių :(</div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-54314241298662071252022-12-15T16:05:00.004+02:002023-04-06T14:49:27.821+03:00Eklerai (éclair), profiteroliai (profiteroles) ar plikytos tešlos (shoux) pyragaičiai<p></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEglkNyPG6dCuridt_sG6CipR-z8LQrvDgQGdGL50yQA-CinPKk9OGrGB4zwv0d_1KvuXLNV40W1rwp-c_h5l06KQzAzxZcb4OVd_m6hyTnHf8IpyflFMWcVIgDpAwn1xEvycR25-w7u1VpOH0olkLJm8QP39MnRzQaRQj4dWdVATD1ZbE4qjidEMKDj/s3968/ekler1.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEglkNyPG6dCuridt_sG6CipR-z8LQrvDgQGdGL50yQA-CinPKk9OGrGB4zwv0d_1KvuXLNV40W1rwp-c_h5l06KQzAzxZcb4OVd_m6hyTnHf8IpyflFMWcVIgDpAwn1xEvycR25-w7u1VpOH0olkLJm8QP39MnRzQaRQj4dWdVATD1ZbE4qjidEMKDj/w640-h480/ekler1.jpg" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Girdėjau nuomonę, jog kiekviena namų konditerė privalo mokėti iškepti profitreolius. Aš esu kepusi eklerus (pranc. </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>éclair</i></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">), o su profiteroliais (pranc</span>.<span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> l<i>es profiteroles</i>)</span> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;">neteko susidurti. Ir dar, šie pyragaičiai (tiek eklerai, tiek profiteroliai) kepami ne iš bet kokios, o tik iš <i>choux</i> tešlos. Kažkoks stebuklas, aš tai tikrai tokių žodžių nežinau, ir nuo ko pradėti šiuos konditerinius stebuklus gaminti, jokio supratimo neturiu. Bet juk yra visagalis google, kuris mane nuramino. Viską, pasirodo, aš žinau, tik taip mandrai nevadinu :) <i>Choux</i> tai paprasčiausia plikyta tešla, eklerai - pailgos formos plikytos tešlos pyragaičiai, profiteroliai – nedideli apvalios formos plikytos tešlos pyragaičiai :) Eklerai dažniausiai būna aplieti šokolado ar kitokiu glajumi, o profiteroliams uždedama <i>craquelin</i> keputėlė. Tiek vieni, tiek kiti pyragaičiai yra tuščiaviduriai, todėl į juos dedamas įdaras. Dažniausiai tai būna saldūs kremai, bet galima įdaryti ir mėsa bei žuvimi ar sūriu.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><div><span style="font-size: medium;"><div class="separator" style="clear: both; font-family: georgia; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3ichEsetqHbzrBmfWtFbwdcvbMIITnKwySYoX0HhKuC0hFEqPBt9DjIiTxmVUDNzqaZhBCzGntRjNEU7KsOwI9IloxY_93u6tc41HC-le3uBgvlyt5h6K_VK_X9FCmoN345Kq9mW49AdfvtDlGJRT9A4CDBVRF9BP1l5VC0x5KbfV9JFpmQvAu9NQ/s3968/ekler2.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3ichEsetqHbzrBmfWtFbwdcvbMIITnKwySYoX0HhKuC0hFEqPBt9DjIiTxmVUDNzqaZhBCzGntRjNEU7KsOwI9IloxY_93u6tc41HC-le3uBgvlyt5h6K_VK_X9FCmoN345Kq9mW49AdfvtDlGJRT9A4CDBVRF9BP1l5VC0x5KbfV9JFpmQvAu9NQ/w640-h480/ekler2.jpg" width="640" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"> Tai va, kai viskas tapo aišku ir suprantama, ėmiausi darbo. Kepiau pailgos formos plikytos tešlos (</span><span style="font-family: georgia;"><i>Choux</i></span><span style="font-family: georgia;">) pyragėlius su traškia c<i>raquelin</i> keputėle. Šį kepinį sudaro trys dalys: plikyta tešla, traškis ir įdaras.</span></div></span><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: large;"><br /></span></div><span style="font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Pirmiausia pasigaminame <i><b>craquelin,</b></i> kurio tešlai reikės:</div><div style="text-align: justify;">50 g cukraus</div><div style="text-align: justify;">50 g miltų</div><div style="text-align: justify;">60 g sviesto (kambario temperatūros)</div></span></span></div><div><div class="article-info" style="margin: 0px 0px 20px; padding: 0px;"><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span><span style="text-align: justify;">Dubenyje ištriname sviestą su cukrumi iki vientisos masės. Tuomet suberiame miltus ir gerai išmaišome. Vientisą tešlos gumulą </span><span style="text-align: justify;">dedame tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų ir iškočiojame, kad gautume ploną sluoksnį. Tešlą padedame ant kieto paviršiaus (pvz. pjaustymo lentelės), kišame į šaldytuvą ir einame minkyti plikytos tešlos.</span></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg30ZZUH7-5FvO30Vpq1AiurDkYmHkc1-gT270jFUHLnTdcmS6oAZztwC4ItfS54m1IKQoemLviqJnQ88a4J42BCFyFZVSdVCqvZnX5nyoQB8kZy-QT-x4V8PIS5mXHbvI8yfAj7qA7pQN2fUxPvHWTnHzxp5qgtnN4NfnKQrTmj3mHJvkmxTj_I4ne/s2976/IMG_20230305_124931_resized_20230406_021925546.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2232" data-original-width="2976" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg30ZZUH7-5FvO30Vpq1AiurDkYmHkc1-gT270jFUHLnTdcmS6oAZztwC4ItfS54m1IKQoemLviqJnQ88a4J42BCFyFZVSdVCqvZnX5nyoQB8kZy-QT-x4V8PIS5mXHbvI8yfAj7qA7pQN2fUxPvHWTnHzxp5qgtnN4NfnKQrTmj3mHJvkmxTj_I4ne/w640-h480/IMG_20230305_124931_resized_20230406_021925546.jpg" width="640" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><br /></div><span><div style="text-align: justify;"><i><b> Choux </b></i>plikytai tešlai reiks:</div><div style="text-align: justify;">1 stiklinės vandens</div><div style="text-align: justify;">1 stiklinės miltų</div><div style="text-align: justify;">4 vienetų kiaušinių</div><div style="text-align: justify;">110 g sviesto</div><div style="text-align: justify;">1 a. š. cukraus</div><div style="text-align: justify;">0,5 a. š. druskos</div></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Į vidutinio dydžio puodą supilame vandenį, įdedame sviestą, suberiame cukrų ir druską ir ant didelės ugnies maišydami kaitiname iki užvirimo (sviestas turi ištirpti karštame vandenyje). Tada sumažiname karštį iki vidutinio, supilame miltus ir staigiai maišome, kol miltai išgarina dalį vandens ir tešla atšoka nuo puodo sienelių. Masę perdedame į dubenį, palaukiame kol šiek tiek atvės ir įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami masę mikseriu.<i> Choux</i> tešla paruošta kepti.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir konditeriniu maišeliu išspaudžiame tešlos masę, formuodami nedidelius apskritimus ar pailgas juosteles. Iš šaldymo ištraukiame c<i>raquelin</i> tešlą ir sausainių formelių pagalba išpjauname apskritimus (jei kepame apskritus pyragaičius) arba tešlą supjaustome pailgomis juostelėmis (jei kepame pailgus pyragaičius). <i>Craquelin</i> dedame ant suformuotų pyragėlių viršaus.</span></div><div style="text-align: justify;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg97fCUvmc-Wm4iJz7CtJG5Q21a8t7wOhnWvDolOu7TDtjIfzkEsMu-qx9JUIz8XsHo_72-B0OgFINv_iXgzRP9DgO_A4g6jIlvLylTctAML-1bqZrjoen6YOpTBlsdvZmyNhNn-KjxSCRWexooBzG23R5eX7_rncZdho5UknwOIou4xzoqeCO5qlIL/w640-h480/ekler3.jpg" /></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Kepame karštoje 220°C orkaitėje įjungę kaitinimą viršus/apačia 10 minučių ir dar apie 30 minučių sumažinę karštį iki 180°C. Kol pyragaičiai kepa orkaitės durų neatidarinėjame ir nenaudojame vėjelio funkcijos. O štai pyragaičiams iškepus, atidarome orkaitės duris, kad jie šiek tiek atvėstų ir po kelių minučių, išėmę iš orkaitės, perkeliame ant grotelių iki visiško atšalimo. Labai skanūs be įdaro, bet jei norite dar labiau pamaloninti gomurį - įdarykite juos savo mėgstamu kremu.</span><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> </span></span></div></div>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-30806739363682421932022-12-05T22:36:00.001+02:002023-02-27T13:10:06.095+02:00Kanelės (Canelés (Cannelés) De Bordeaux)<div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhRSV4MQYKeHrDTh1sfvAenwTIAdkksJ6cm2g8F2LOvz-RzsvxDmmZTJ2MJd2e3hXUvByJkaDIVbX__GEZnIXDZ1Ym1kZ6Oy3MKAKgWANM3fYqMUgLQ2dcsxgTMpbf3rel1hBLD2mj4YRJ7ibJZGB1_JhFGygqVBYg6KI-Vd1UQESPo401njlwOM04q/s2976/kaneles3.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2232" data-original-width="2976" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhRSV4MQYKeHrDTh1sfvAenwTIAdkksJ6cm2g8F2LOvz-RzsvxDmmZTJ2MJd2e3hXUvByJkaDIVbX__GEZnIXDZ1Ym1kZ6Oy3MKAKgWANM3fYqMUgLQ2dcsxgTMpbf3rel1hBLD2mj4YRJ7ibJZGB1_JhFGygqVBYg6KI-Vd1UQESPo401njlwOM04q/w640-h480/kaneles3.jpg" width="640" /></a> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><i>Canelés (Cannelés) De Bordeaux</i> – toks yra originalus šių dviejų kąsnių prancūziškų pyragėlių pavadinimas. Šis gardėsis kilęs iš Bordo miesto, jo atsiradimo istorija siekia kelis šimtus metų. Viena iš legendų apie kaneles pasakoja, kad tai vienuolių sugalvotas saldumynas. Vienuolės kepdavo kaneles ir parduodavo, o už gautus pinigus šelpdavo varguolius. Vienuolės produktus gaudavo iš vietinių ūkininkų – vyndariai dovanodavo kiaušinių trynių, kadangi vyno gamyboje buvo naudojami tik baltymai drumzlėms nusodinti, uoste iš atplukdytų laivų gaudavo miltų ir romo, kuriuo gardindavo kaneles. Sakoma, jog tuometiniai pyragėliai net nebuvo panašūs į šiandien visų taip mėgstamą desertą, tačiau vadinami jie buvo labai panašiai: „canelas“ arba „camelions“. Šie pyragėliai tapo tokie populiarūs, jog kepėjai ėmė specializuotis būtent jų kepime. Laikui bėgant, pyragėlių kepėjams buvo suteiktas „Canauliers“ vardas. XIX a. „Canauliers“ vardas dingo iš istorijos puslapių ir atgimė tik XX a., kai vienas nežinomas Prancūzijos kepėjas vėl ėmė kepti pyragėlius pagal senąjį receptą.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;">Prancūzijoje <i>Canelés (Cannelés) de Bordeaux</i> yra valgomос pusryčiams, desertui arba tiesiog kaip užkandis. Kanelės</span><span style="font-family: georgia;"> turi būti trijų, griežtai nustatytų dydžių: <i>le petit</i> – kąsnelis 17 g, <i>le moyen </i>– priešpiečių 30 g ir <i>le grand</i> – tradicinė kanelė, sverianti 60 g. </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiRDkW7Ie_pBuOFXSfgnzGfxlXNhlQi8qGyRXGDaDib4BDRZIYlBbAavyYJIIeNiXHAQi6XSlwD__Zz-jvPyYH4YDZvUDaxHXTe4G3Zjl4Nrukhbaqf9Q6d4ZgqgJVhHGRkH6TMGQ64sqKVvE6A71EasJIG-7HQwbn-suayrfF1otTf9bmlv8clo-Ss/s2976/kaneles2.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="2232" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiRDkW7Ie_pBuOFXSfgnzGfxlXNhlQi8qGyRXGDaDib4BDRZIYlBbAavyYJIIeNiXHAQi6XSlwD__Zz-jvPyYH4YDZvUDaxHXTe4G3Zjl4Nrukhbaqf9Q6d4ZgqgJVhHGRkH6TMGQ64sqKVvE6A71EasJIG-7HQwbn-suayrfF1otTf9bmlv8clo-Ss/w480-h640/kaneles2.jpg" width="480" /></a></div><div style="text-align: justify;"></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Šiandien <i>Canelés (Cannelés) de Bordeaux </i>yra tokios populiarios, jų galima įsigyti kiekvienoje kepyklėlėje. Tačiau aš norėjau pabandyti pati išsikepti šį prancūzišką skanėstą, todėl nusipirkau formą ir neatidėliodama ėmiausi darbo.</div><div style="text-align: center;"> <b>Naminėms kanelėms reikės:</b></div><div style="text-align: center;">0,5 l pieno (3,2 proc);</div><div style="text-align: center;">50 g sviesto;</div><div style="text-align: center;">2 kiaušinių;</div><div style="text-align: center;">2 kiaušinių trynių;</div><div style="text-align: center;">120 g. miltų;</div><div style="text-align: center;">190 g cukraus;</div><div style="text-align: center;">1 v. š. brendžio (tradiciškai pilamas romas, tačiau aš jo neturėjau);</div><div style="text-align: center;">1 a. š. vanilės esencijos;</div><div style="text-align: center;">žiupsnelio druskos.</div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><div><div style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj0w65lmAvmwRJhlh28x0JsQFEos65V1Jah-17SIXaVWqwVXWQrORwCaRV2s6Lgfps3tGB8dUTqxmGAypoeKpI4p80TyPDFZJXfhw4uD1WooyH9LuNeNsIb78XbmpfsnJ5aGTS2sWOu0TAWofEbiL4PuY0Gz2iUQaExqASqYKng7gwgqM4RyLFrrzT-/s2976/kaneles1.jpg"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="2232" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj0w65lmAvmwRJhlh28x0JsQFEos65V1Jah-17SIXaVWqwVXWQrORwCaRV2s6Lgfps3tGB8dUTqxmGAypoeKpI4p80TyPDFZJXfhw4uD1WooyH9LuNeNsIb78XbmpfsnJ5aGTS2sWOu0TAWofEbiL4PuY0Gz2iUQaExqASqYKng7gwgqM4RyLFrrzT-/w480-h640/kaneles1.jpg" width="480" /></a></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Pieną ir sviestą sudedam į vieną puodą, užverdam.</span></div></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> Miltus sumaišome su cukrumi ir druska.</div><div style="text-align: justify;"> Kiaušinius ir kiaušinių trynius suplakam rankiniu plakikliu. Į kiaušinių masę įmaišome miltų ir cukraus mišinį, tada, po truputį, pilame pravėsusį pieną su sviestu. Maišome iki tol, kol neliks jokių gumuliukų. Tešla gaunasi skysta, bet tokia ir turi būti.</div><div style="text-align: justify;"> Įmaišome romą (aš pyliau brendį) ir vanilės esenciją. Dubenį apdengiame maistine plėvele ir paliekame šaldytuve parai, na, mažiausiai per naktį.</div><div style="text-align: justify;"> Po paros traukiame tešlą, gerai išmaišome ir supilstome į formeles. Jei formelės silikoninės - nereikia niekuo tepti, jei metalinės – prieš pilant tešlą, formeles patepame sviestu. Pilti patogiausia iš kokio nors indo su piltuvėliu, nes tešla labai skysta. Formelių jokiu būdu nepripildome iki pat viršaus, nes kanelės kepdamos padidėja.</div><div style="text-align: justify;"> Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 230 laipsnių viršus-apačia. Kepame 10-15 minučių, tada sumažiname temperatūrą iki 180 laipsnių ir dar kepame 45 minutes, kol viršus paruduoja. Jei kanelės pradeda ,,degti" jas perkeliame į žemesnę orkaitės lentyną.</div><div style="text-align: justify;"> Iš nurodyto kiekio tešlos išeina apie 30-40 <i>le petit</i> kanelių. Gardžių potyrių!</div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiPLvAcPNl2XChd_vdqebYJim97kMenyAsNs_DIPIpbXapdT9A2M8SPVMDvGpDNZDrdJo_HWYlO8wJFvpDVFRKRNtdh4RTWZEiKUPdxTdkVfDfVA3WYtAUDWW6C3bA9dBYhCYP5pF1ca_ZxsJGlBHZ2MDWQXcTsgP4oKD0PZ52mYxDWTc9lm-zmNREg/s2976/kaneles4.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="2232" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiPLvAcPNl2XChd_vdqebYJim97kMenyAsNs_DIPIpbXapdT9A2M8SPVMDvGpDNZDrdJo_HWYlO8wJFvpDVFRKRNtdh4RTWZEiKUPdxTdkVfDfVA3WYtAUDWW6C3bA9dBYhCYP5pF1ca_ZxsJGlBHZ2MDWQXcTsgP4oKD0PZ52mYxDWTc9lm-zmNREg/w480-h640/kaneles4.jpg" width="480" /></a></div><p><br /></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-6513112250666044812022-11-25T14:20:00.000+02:002022-11-25T14:20:13.107+02:00Sigurd Hoel Užburtas ratas<p></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEimIi-XCskXiQKMjdDXIH1_-EDgWJ897ixUQV3uf7l-mZnT8su8pcjDY9re7kWW2O7B_XuuY7b1u-L90ln-y868f-geqvcEsxGQyDx3jkQrVqIQiiHtlxdNtH0cSpDlgEFwx_px60p3aMK8MvzCl8xdYKZ-JlkXoH290msDUGXaRKQCWziZ5hkESi4D/s999/uzburtas-ratas-2.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="999" data-original-width="630" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEimIi-XCskXiQKMjdDXIH1_-EDgWJ897ixUQV3uf7l-mZnT8su8pcjDY9re7kWW2O7B_XuuY7b1u-L90ln-y868f-geqvcEsxGQyDx3jkQrVqIQiiHtlxdNtH0cSpDlgEFwx_px60p3aMK8MvzCl8xdYKZ-JlkXoH290msDUGXaRKQCWziZ5hkESi4D/w253-h400/uzburtas-ratas-2.jpg" width="253" /></a></div><p></p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b><i>Viršelis.</i></b> Sigurd Hoel Užburtas ratas <i>(Trollringen</i>), leidykla Gimtasis žodis, 2006 m.,</div>iš norvegų kalbos vertė Leonas Petravičius, 335 psl.</span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b><i>Apie knygą.</i></b> Hovardas Gjermundsenas, gimtinėje praradęs gerą vardą ir kamuojamas kaltės jausmo, atvyksta į nuošalų, skurdų ir be galo tamsų kaimą Norvegijos šiaurėje, susituokia su turtinga gražuole našle Renau. Visas jo tolesnis gyvenimas - tai žūtbūtinės grumtynės su negailestingu likimu, jį supančia neapykanta, klasta, skurdu ir prietarais. Tamsos jėgos pasirodo stipresnės, abu herojai žūsta, nepajėgdami pralaužti užburto rato, jų laimę temdančio prakeikimo. Tačiau skaitytoją žavi pagrindinio herojaus žmogiškumas, tiesumas, tikėjimas gėriu ir teisingumu. „Užburtas ratas" - bene geriausias dvidešimtojo amžiaus norvegų klasiko Sigurd'o Hoel'io (1890-1960) romanas.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> Veiksmas vyksta XIX a. pradžioje, vaizduojama to meto Norvegijos kaimo buitis, žmonių santykiai. Pagrindinis romano herojus Hovardas, netekęs savo gimtinėje gero vardo ir kamuojamas kaltės jausmo, atvyksta į nuošalų tamsų kaimą šiaurėje. Visas jo tolimesnis gyvenimas-žūtbūtinės grumtynės su negailestingu likimu, su jį supančia neapykanta, klasta, skurdu.</div><div style="text-align: justify;"><i> Hoel Sigurd</i> (Sigurdas Hùlis) 1890 gruodžio 14 d. Nord-Odal. Oslo universitete studijavo tiksliuosius mokslus. Dirbo mokytoju, Norvegijos mokslų akademijos sekretoriumi, redaktoriumi, literatūros kritiku darbininkų laikraščiuose. 1943–45 gyveno Švedijoje, dalyvavo Pasipriešinimo judėjime. 1952–60 Norvegijos rašytojų sąjungos pirmininkas. Išgarsėjo satyriniu romanu ,,Nusidėjėliai vasaros saulėje" (<i>Syndere i sommersol</i> 1927), kuriame šaipomasi iš psichoanalizės. Kituose romanuose daugiausia vaizduojama iš valstiečių kilusio jaunuolio gyvenimas sostinėje, vienatvė, svajonės, meilės išgyvenimai. Po karo išleistuose kūriniuose paliečiamos nacizmo atsiradimo temos, ieškoma menininko vietos gyvenime. Rašytojas mirė 1960 m. spalio 14 d. Osle.</div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"> <i><b> Mano nuomonė.</b></i> Mano pažįstama Norvegija – pažangi, turtinga valstybė, su joje gyvenančiais laimingais žmonėmis. O šis romanas skaitytoją nukelia vos 100 metų atgal ir įmeta į tokią juodą duobę iš kurios, atrodo, neįmanoma išsikapstyti. XIX a. Norvegijos kaimas, pasislėpęs tarp fjordų, kurio nepasiekia šviesesnio gyvenimo atšvaitai. Čia klesti prietarai, pavydas, neapykanta, čia žmonės geresnio gyvenimo siekį laiko velnio išmislu, žlugdoma bet kokia pažangesnė mintis. Bet kokie siekiai ir pastangos ištraukti kaimą iš tamsumų bei skurdo sutinkami su didžiausia neapykanta. Geresnio gyvenimo siekiantis žmogus tampa viso kaimo priešu, sugniuždomas morališkai, o vėliau ir sunaikinamas fiziškai. ,,Tasai kaimas sugniuždo visus" (183 p.) Sugniuždo tam, kad gyventų taip, kaip gyveno jo senieji gyventojai – tamsoje ir varge. Ar gi buvo taip blogai – klausia kaimiečiai, – kam visa tai keisti?</div><div style="text-align: justify;"> Ši knyga atgaivino mano atmintį, kad ir mes turime Žemaitę, rašiusią labai panašia tema – apie sutryptą geresnio gyvenimo svajonę, prarastą tikėjimą šviesa ir pažanga, apie nusivylimą kaimo žmogumi, jo nenorą keisti nusistovėjusį gyvenimą. Apie užburtą ratą, iš kurio retas kaimietis sugebėdavo ištrūkti. </div><div style="text-align: justify;"> Tikrai klasiko plunksnos verta knyga. Sodri, klampi, tokia, kurią skaityti sunku, nes ima pyktis dėl žmonių bukumo, o paleisti iš rankų negali, žodžiai tiesiog hipnotizuoja, užburia ir įtraukia į aprašomų įvykių sūkurį. ,,Užburtas ratas" viena tų knygų, kuri ilgam liks atmintyje. </div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-79314902719991364372022-11-25T13:23:00.000+02:002022-11-25T13:23:56.868+02:00Marc Roger Gregoras ir Senasis Knygininkas<p></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhj3tOaGsYO5TrLmtDxBEZQ7jXaN98rAYa-gYge6CfV1G1zDJ2xwzg7eSM-z4pQpvgZDNQpeVT7Fnie6xUP8olIsiTKcld4kMfUWuABkq_8mYaREJGhj8jV7mDx6xV0coEBmTzr9GHt4W5Di4TzR5UlYCRWxRELmkj1G-oimBcc69gfszR5NWgFx8Vc/s500/62875748c1e70_gregoras.jpg" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="500" data-original-width="333" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhj3tOaGsYO5TrLmtDxBEZQ7jXaN98rAYa-gYge6CfV1G1zDJ2xwzg7eSM-z4pQpvgZDNQpeVT7Fnie6xUP8olIsiTKcld4kMfUWuABkq_8mYaREJGhj8jV7mDx6xV0coEBmTzr9GHt4W5Di4TzR5UlYCRWxRELmkj1G-oimBcc69gfszR5NWgFx8Vc/w266-h400/62875748c1e70_gregoras.jpg" width="266" /></a></div><div style="text-align: justify;"><i><b> </b></i><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><i><b>Viršelis</b></i>. Marc Roger Gregoras ir Senasis Knygininkas (</span><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><i>Grégoire et le vieux libraire),</i> leidykla Gelmės, 2022 m., 208 psl., iš prancūzų kalbos vertė Neringa Macatė ir Asta Bieliauskaitė</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b><i> Apie knygą.</i></b> Marco Rogerio „Gregoras ir Senasis Knygininkas" – pasakojimas apie tai, kas gali sujungti dviejų skirtingų kartų atstovus ‒ mokyklą metusį aštuoniolikmetį Gregorą ir senąjį poną Pikjė, kuriam knygos yra ne tik langas į pasaulį, bet ir šeima. Ilgus metus dirbęs savo knygyne, jis priverstas apsigyventi ankštame pensiono kambarėlyje, į kurį tenka sutalpinti ir apie tris tūkstančius knygų. Dėl Parkinsono ligos ir glaukomos ponas Pikjė jau nebegali skaityti, tad jaunasis maisto išvežiotojas Gregoras tampa jo „akimis" ‒ vaikinas skaito balsu, nors iki tol knygų pasaulis jam buvo svetimas. Jis pats įsitraukia į skaitomas istorijas, iš jų mokosi, jas jautriai išgyvena. Savo ruožtu ponas Pikjė mato jaunuolio, kurį kiti jau galbūt buvo „nurašę", potencialą ‒ guvų protą, smalsumą, jaunystės polėkį, ateities viltis. Ponas Pikjė perduoda Gregorui subtilų literatūrinį skonį ir aistrą knygoms ‒ anot autoriaus, „skaityti – tai gyventi", ir galbūt net stipriau, intensyviau. Atsivėrus žodžiams, atsiveria ir Gregoro širdis ‒ jis ima pasitikėti žmonėmis, pradeda skaityti kitiems seneliams, jo pasiklausyti kasdien ateina vis daugiau žmonių. Pensiono gydytojas išrašo savo pacientams Gregoro „skaitymo seansus", ir ši bendrystė per knygas sumažina jų socialinę atskirtį bei vienatvę, kuriai šie jautėsi pasmerkti.</div><div style="text-align: justify;"> Tai šviesus ir jautrus romanas apie jaunystės ir senatvės sandūrą, kai tenka susidurti su žiauria, bet neišvengiama realybe ‒ liga, vienatve, mirtimi, ir, žinoma, apie literatūros galią žmogaus likimą pakreipti netikėta linkme.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">* Marcas Rogeris (g. 1958, Bamake, Malyje) ‒ viešasis skaitovas, pirmuosius skaitymus pradėjęs dar 1992 metais. 1996 m. jis inicijavo kampaniją Le voie des livres („Knygų kelias"), 1997-aisiais, skaitydamas balsu, pėsčias apkeliavo Prancūziją. Nuo to laiko su skaitymais keliauja po pasaulį, daug ką pasiekia pėsčiomis, lankosi bibliotekose, kultūros centruose, teatruose, knygų salonuose.</div><div style="text-align: justify;">2014 m. apdovanotas Grand Prix Livres Hebdo. Žiuri pasirinkimas (žiuri pirmininkė ‒ Amélie Nothomb).</div><div style="text-align: justify;"> <i><b>Mano nuomonė</b></i>. Liūdna ir šviesi, keista savo turiniu, hipnotizuojanti – kažkas tarp klasikos ir moderniosios literatūros. Seno, jau išeinančio iš gyvenimo, žmogaus (knygininko pono Pikjė) ir jauno, tik pradedančio savarankišką gyvenimą, žmogaus (Gregoro) duetas. Skirtingos kartos, skirtingos gyvenimo patirtys, skirtingi pomėgiai ir juos suvienijusi aistra skaityti. Pono Pikjė senatvės valandas užpildo knygos, kurios buvo visas jo gyvenimas, o Gregoras, nelauktai pasipainiojęs ponui Pikjė po akimis, niekada nesidomėjo literatūra. Tačiau tiek vieno, tiek kito interesai, kaip bebūtų keista, susikerta būtent ties knygomis. Pono Pikjė beprotiškas literatūros skaitymo idėjas mielai realizuoja Gregoras. Tokiu būdu abu knygos veikėjai tampa neatskiriami, atranda gyvenimo pilnatvę. </div><div style="text-align: justify;"> Man ši knyga tiko ir pritiko. Manau, pritiks kiekvienam, mylinčiam knygas, skaitymą ir gerą literatūrą.</div></span><p></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-5120119550261944642022-11-25T12:04:00.000+02:002022-11-25T12:04:14.228+02:00Renata Šerelytė Pro rūdijančią naktį<p><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjQnTd92JPtEaZf3DSjt6kyBk3UUQUCifallE1qlu46t80eGITpFiHsFibipD9zG9_J0D_R0YvGu7_wlr-q7XAz0CqiMgAzHe37NGjj41xs24npz8_Ci54PrURJ4lM5JuQYEXdxSEg_YMrdYCh0cFgLpWCozy1cIMoAs__32YnlO50hQMSdjnXBzrWX/s600/pro-rudijancia-nakti.jpg" style="clear: left; display: inline !important; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="600" data-original-width="403" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjQnTd92JPtEaZf3DSjt6kyBk3UUQUCifallE1qlu46t80eGITpFiHsFibipD9zG9_J0D_R0YvGu7_wlr-q7XAz0CqiMgAzHe37NGjj41xs24npz8_Ci54PrURJ4lM5JuQYEXdxSEg_YMrdYCh0cFgLpWCozy1cIMoAs__32YnlO50hQMSdjnXBzrWX/w269-h400/pro-rudijancia-nakti.jpg" width="269" /></a></p><p></p><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><b><i> V</i></b></span><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><b><i>iršelis.</i></b> Renata Šerelytė Per rūdijančią naktį, leidykla Alma littera, 2020 m., 208 psl.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><i><b> Apie knygą. </b></i>Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta? Galbūt – niekas. Galbūt – viskas.</div><div style="text-align: justify;"> Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju...</div><div style="text-align: justify;"> Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo.</div><div style="text-align: justify;"> Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.</div><div style="text-align: justify;"><i>Renata Šerelytė</i></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu.</div><div style="text-align: justify;"> Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.</div><div style="text-align: justify;"><i> Renata Šerelytė</i> – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.</div><div style="text-align: justify;"> Paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.</div><div style="text-align: justify;"><b><i> Mano nuomonė.</i></b> Knygą rekomendavo bibliotekininkė - ačiū jai. Knyga kaip reta nuoširdi ir neapsunkinanti skaitytojo istoriniais faktais. Autorė geba gyvu žodžiu, įsimintinai papasakoti paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio gyvenimo istoriją. Istoriją, kuri neliko praeityje, bet perėjo per visą sovietmetį ir išliko jį pažinojusių žmonių atmintyje bei pažadino jau brandžiame socializme gimusio jauno žmogaus jausmus, privertė jį suabejoti ,,nepaneigiama" tiesa apie pokario kovas. </div><div style="text-align: justify;"> Ryškūs charakteriai, raiški ir nenuobodi kalba, įtraukiantis siužetas neleido knygos paleisti iš rankų iki paskutinio sakinio. Šis nedidelės apimties, bet svaraus turinio romanas tikrai vertas skaitytojų dėmesio. Rekomenduoju.</div></span><p></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-34687043023189268822022-11-16T21:58:00.005+02:002023-04-13T14:08:44.661+03:00Elizabeth George Lošimas iš pelenų<p><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjItOYVCQgTbF3fMx26sFtwFanK723XTKZ4NX35FI_VbAXtoLCCawUb4Sr6m7dCT1R2i4wWToFB9klgZvXTKyOWbGmUEsePO3746QqXlgoix-_4Bnc-jQM5t_9svWBfJVCRjJyqCVICt6ilEGmAfN7jVZL3gZ4GgFsUSzuBm1Z9qYZyiUBrERbzvuYU/s800/1522916324_012015-134337-imgp8397.webp" style="clear: left; display: inline; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="800" data-original-width="490" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjItOYVCQgTbF3fMx26sFtwFanK723XTKZ4NX35FI_VbAXtoLCCawUb4Sr6m7dCT1R2i4wWToFB9klgZvXTKyOWbGmUEsePO3746QqXlgoix-_4Bnc-jQM5t_9svWBfJVCRjJyqCVICt6ilEGmAfN7jVZL3gZ4GgFsUSzuBm1Z9qYZyiUBrERbzvuYU/w245-h400/1522916324_012015-134337-imgp8397.webp" width="245" /></a></p><p></p><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><b>Viršelis</b><span>. Elizabeth George Lošimas iš pelenų (Playing for the Ashes), leidykla Alma littera, 2000 m., iš anglų kalbos vertė Lilija Vanagienė, 760 psl.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b><i>Apie knygą.</i></b> Kento grafystės mietselio koledže randamas Anglijos kriketo rinktinės žaidėjo, žymaus sportininko Keneto Flemingo lavonas. Žmogžudystę tiriantiems inspektoriams tenka didelis galvosūkis...</div><div style="text-align: justify;"><br /></div></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><b><i>Mano nuomonė.</i></b> Vienas geresnių pastaruoju metu skaitytų detektyvų. Istorija lyg ir paprasta - name randamas nužudytas vietinės reikšmės kriketo žvaigždė. Kam buvo naudinga jo atsikratyti, kas jo taip nekentė, kad net pasiuntė myriop? Štai čia ir prasideda visas įdomumas, nes rašytoja labai subtiliai į visą, atrodo, su sporto pasauliu susijusią istoriją, įpina sudėtingus šeiminius santykius. Versijų daug, visi su nužudytuoju susiję asmenys, siekdami savo tikslų, meluoja. Todėl tyrimas tampa klampus, kol atsiranda asmuo, kuris prisiima kaltę. Bet ar tai tiesa, o gal ir jis meluoja? Visa tai turi išsiaiškinti, ir, žinoma, išsiaiškina inspektorius Linlis ir jo ištikima padėjėja seržantė Heivers.</div> Ryškūs veikėjų charakteriai, intensyvus veiksmas, vis naujos bylos aplinkybės ir inspektoriaus meilės kančios neleidžia atsitraukti nuo knygos iki paskutinio puslapio. Smagaus skaitymo, rekomenduoju.<br /> Beje, pagal E. George detektyvus BBC 2001 m. sukūrė serialą ,,The Inspector Lynley Mysteries", kurį rodė ir mūsų televizijos. </span><p></p>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-39488831729241870812022-11-15T21:23:00.000+02:002022-11-15T21:23:44.582+02:00GRAIKIJA – Santorini<div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;">Ankstyvas rytas Atėnuose. parduotuvės ir kavinės dar uždarytos, kiemsargiai šluoja gatves, šiukšliavežės bilda tuštindamos pilnas miesto šiukšlines, o mes Syntagma aikštėje jau žvalios, atsigėrę kavos laukiame autobuso, vežančio į oro uostą. </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Tvarką žinome: autobuso bilietą perkame kioskelyje – 5.50 Eur, 40 min. Atėnų gatvėmis ir mes jau vietoje.</span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhenoPg3QVsNtprpdT0cE8Y5rSi3vjtwSejyvfF937xRkxyWRv_IsXx4b457JvdYG8kZGq2_wSk99j8Ex5D4oofkjr7y9Rhlgw0osA0Zvj8AVk8hdeyPOLfW4A0mo1ojoHa0gWPXnBUQurh6z0DEZsiMVAr7dtiUXoDT8TVpIp8X5Wl0on4k9MnGU2h/s3968/IMG_20220506_100537.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhenoPg3QVsNtprpdT0cE8Y5rSi3vjtwSejyvfF937xRkxyWRv_IsXx4b457JvdYG8kZGq2_wSk99j8Ex5D4oofkjr7y9Rhlgw0osA0Zvj8AVk8hdeyPOLfW4A0mo1ojoHa0gWPXnBUQurh6z0DEZsiMVAr7dtiUXoDT8TVpIp8X5Wl0on4k9MnGU2h/w640-h480/IMG_20220506_100537.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Pirmas žvilgsnis</i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"> Po valandos skrydžio leidžiamės Santorinio oro uoste, iš kurio autobusu pasiekiame Firą. Šiek tiek paklaidžiojame Fira gatvėmis, kol susirandame savo <i>Villa Koronios.</i> Pirmas įspūdis – faina, tačiau tolokai nuo centro. Neilgai trukus įvertiname – netoli. Žodis ,,toli" Santorinyje aplamai nenaudotinas, nes salos plotas 76 km², t.y., sala mažesnė už Šiaulių miestą, tai ar gali būti kas nors toli? </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhUmDhAPlxo6SPJV0p54hIKARrG0HRWGI5Fq9IEI1GwLls84qM2axLfeo0uoOSmZPpmykqXI6uFkfvJqEpkOqRgpA5cK6-ahvLtgxvt_vKmHKfEYNbUgNRVHRAA1whGiZnD5zLfrKmQ4ZInkEDUGlxFUVzA1rvxSBUuQIPY_tBRb92bb7gSbyQmnODZ/s3968/IMG_20220508_062258.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhUmDhAPlxo6SPJV0p54hIKARrG0HRWGI5Fq9IEI1GwLls84qM2axLfeo0uoOSmZPpmykqXI6uFkfvJqEpkOqRgpA5cK6-ahvLtgxvt_vKmHKfEYNbUgNRVHRAA1whGiZnD5zLfrKmQ4ZInkEDUGlxFUVzA1rvxSBUuQIPY_tBRb92bb7gSbyQmnODZ/w640-h480/IMG_20220508_062258.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Vaizdas iš <span style="text-align: justify;">Villa Koronios </span>balkono</i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"><span> </span>Tai gi, gyvensime gamtoje su vaizdu į laukus, turėsime pakankamai erdvės akims paganyti ir rytus smagiai pasitikti balkone su kavos puodeliu, o vakarus leisti aptariant dienos įspūdžius prie vyno taurės. Ir baseinas kieme yra, tik noro turėk. Ir nebrangininkai– už 2 naktis 3 asmenims mokėjome 151 Eur. Žodžiu, mums patiko.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgxsybs6B0IkP67kYl63NzVrU0aNSTrYLGi5rsmayiLjDujx7Fh6GPicAhgtftK38LzmKyZnuW37negErczuj5xH81ioxfy6Sf6BuKOz5n1ZnzRjsGywNRTvOnTZlWyghoxSg0LGj59B8_rsazzO1s7xnajYPGIyq5ne0TNBbfoqQYMvFejnnxPRHt9/s3968/IMG_20220508_062306.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgxsybs6B0IkP67kYl63NzVrU0aNSTrYLGi5rsmayiLjDujx7Fh6GPicAhgtftK38LzmKyZnuW37negErczuj5xH81ioxfy6Sf6BuKOz5n1ZnzRjsGywNRTvOnTZlWyghoxSg0LGj59B8_rsazzO1s7xnajYPGIyq5ne0TNBbfoqQYMvFejnnxPRHt9/w480-h640/IMG_20220508_062306.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i> <span style="text-align: justify;">Villa Koronios baseinas</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"> Susitvarkome apgyvendinimo formalumus ir žingsniuojame į Firos centrą ant kalderos krašto įsikūrusių baltų namų ir gatvelių apžiūrėti.</div><div style="text-align: justify;"> Santorinis, vietinių vis dar vadinamas senuoju<i> Thira</i> vardu, tai sausumos likučiai po vieno iš didžiausių ugnikalnio išsiveržimų, įvykusio 1650-1300 metais prieš mūsų erą ir sunaikinusio tuo metu klestėjusią Mino civilizaciją. Iš salos gerai matoma didžiulė kaldera – plati stačiašlaitė dauba, susidariusi išsiveržus ugnikalniui – apsemta vandens. Tai yra vienintelė paskendusi kaldera pasaulyje. Kalderos šlaitai – tai ir yra Santorinio sala. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgAUF4Rav13coMopkihoXk8XnUfHZRlGsmrf424ala_wIRykz6NkI67SQIlA2gvjncBvDVXGRgyTvGorhO_uMNYn-sbroR5__742nMWsXyN9aSbgzh5fWNoLEiZZkhTbSiwaOSbpEc4sJIuoezIkaZD-QJ0w4mEUrpmleu1a5nyYcFLQdMrpIELiMq5/s3968/IMG_20220506_101947.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgAUF4Rav13coMopkihoXk8XnUfHZRlGsmrf424ala_wIRykz6NkI67SQIlA2gvjncBvDVXGRgyTvGorhO_uMNYn-sbroR5__742nMWsXyN9aSbgzh5fWNoLEiZZkhTbSiwaOSbpEc4sJIuoezIkaZD-QJ0w4mEUrpmleu1a5nyYcFLQdMrpIELiMq5/w640-h480/IMG_20220506_101947.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="text-align: justify;"><i>Kalderos šlaitai – tai ir yra Santorinio sala</i></span></td></tr></tbody></table></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="background-color: white; text-align: start;"> </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Santorinio pavadinimas, manoma, kilęs nuo mažos venecijiečių Agia Irini (arba Saint Irene) koplyčios pavadinimo. Salos sostinė yra Fira, kurios pavadinimas kildinamas iš „Thíra“ – senovinio pačios salos pavadinimo – tarimo. Fira išsidėsčiusi ant 400 metrų aukščio kalderos krašto, todėl čia galima pasigrožėti puikiais vaizdais. </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh5YajDRMeyyuJ5jNWkk_ZJE41T6737Fd-h6P27Iemfyqm3HkuOFzznrn1y6cMQiAfyzuxpyxguKo2Ldvl4DYSCKV7wPYsoRjHtCY7YdT54WfY_J1ZteBwpQjgNJaipOZi15ZilCeu1vGKznF2ysAOkCY7qWk9sOlQPpMFT2paaX8Wb1eFq9jEMPa5i/s3968/IMG_20220506_101938.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh5YajDRMeyyuJ5jNWkk_ZJE41T6737Fd-h6P27Iemfyqm3HkuOFzznrn1y6cMQiAfyzuxpyxguKo2Ldvl4DYSCKV7wPYsoRjHtCY7YdT54WfY_J1ZteBwpQjgNJaipOZi15ZilCeu1vGKznF2ysAOkCY7qWk9sOlQPpMFT2paaX8Wb1eFq9jEMPa5i/w640-h480/IMG_20220506_101938.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Fira išsidėsčiusi ant 400 metrų aukščio kalderos krašto</span></i></td></tr></tbody></table><br /></div></span><div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Šiandien visą laiką skiriame Firai. Grožimės po kojomis tyvuliuojančia mėlyna jūra, tolyje plaukiančiais laivais, vaikštome siauromis baltomis, turistams skirtomis gatvelėmis, užsukame į mažutes suvenyrų parduotuvėles bei galerijas, prisėdame kavinukėje. </span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg23f8uQVD-LW4v7JMJwVGDvFbHBoARwx7rKtiQXUFeUSTzLA5u9yBq9_gsUxbbLWyQfjiL-41y00aZq5-WKoJNu6mTDpRINApWOpUeP_HS1v2Z7tsnJMLxpWevDoAL0OsURumi0Nl1dd0YDN6-nyUUgkfGA_t_wSv5hBtnf7ZgO4dyLPurznEUX4Bs/s3968/IMG_20220910_122428.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg23f8uQVD-LW4v7JMJwVGDvFbHBoARwx7rKtiQXUFeUSTzLA5u9yBq9_gsUxbbLWyQfjiL-41y00aZq5-WKoJNu6mTDpRINApWOpUeP_HS1v2Z7tsnJMLxpWevDoAL0OsURumi0Nl1dd0YDN6-nyUUgkfGA_t_wSv5hBtnf7ZgO4dyLPurznEUX4Bs/w480-h640/IMG_20220910_122428.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-family: georgia;"><i>Kur jūra susilieja su dangum</i></span></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Gražu. Balti namai su mėlynais bažnyčių kupolais, ne tik Firos, bet ir visos salos vizitinė kortelė. Anksčiau namai baltai buvo dažomi dėl praktinių sumetimų: buvo manoma, kad balta spalva ne taip praleidžia karštį, tačiau bažnyčių stogai buvę rudi, nes rudą spalvą paprasčiausia buvo išgauti iš žemės. Ir tik 1974 metais, numatant salos turistinį potencialą, Santorinio valdžia gyventojus įstatymu įpareigojo dažyti namus būtent balta ir mėlyna – Graikijos vėliavos </span><span style="font-family: georgia; font-size: large;">–</span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;"> </span><span style="font-family: georgia;">spalvomis.</span></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiPJjS2D-hddcZ0cPKKthExZ4Br13r3Ptf9a0Vs7nDPu43_KdBYkCBTaO9BGsZi-5jMIhtXIsgKVkGvZVUM6s9YYa3jdDRnDZ4rvdbR-j9eTMEhzWsApemhD0DrEjhBhBFR-NU0B5anKSgwZx0dvtXSFHSwwuWPGp9ex4TJjf8fiEQYReNmrkuErVJ4/s3968/IMG_20220507_181022.jpg" style="font-family: georgia; font-size: large; margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiPJjS2D-hddcZ0cPKKthExZ4Br13r3Ptf9a0Vs7nDPu43_KdBYkCBTaO9BGsZi-5jMIhtXIsgKVkGvZVUM6s9YYa3jdDRnDZ4rvdbR-j9eTMEhzWsApemhD0DrEjhBhBFR-NU0B5anKSgwZx0dvtXSFHSwwuWPGp9ex4TJjf8fiEQYReNmrkuErVJ4/w480-h640/IMG_20220507_181022.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia;">Pėsčiųjų taku vaikšto ne tik turistai </span></i> </td></tr></tbody></table><div><div style="text-align: justify;"> <span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> Einame </span>ant kalderos krašto nutiestu taku. Tuo pat taku tipena ir asiliukai, ant savo varganų kuprelių į kalną gabendami ,,pavargusius" turistus. Čia reikia būti budriems ir kartkartėm po kojomis pažvelgti, priešingu atveju mėšlinus batelius teks skalbti ar net naują avalynę pirkti :)</span></div><div style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiztBP9eEml6MVW8mdO3lgNXESuwtLH7VScVYjGZZW3FkHvlRFBExVXfUsV6Dx98V97yXEHcnsGK77DpQYqiwQruyFRFHJryqUAPnGXx7l4X7bgLvtvk5rHMwHQk5Hj9UEoRZKCpuENdhWtyUkKuzk2mJuToNj5e6hJQBzy5niEmukuX8LBO6lNAepU/s3968/IMG_20220910_122807.jpg" style="font-family: georgia; font-size: large; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiztBP9eEml6MVW8mdO3lgNXESuwtLH7VScVYjGZZW3FkHvlRFBExVXfUsV6Dx98V97yXEHcnsGK77DpQYqiwQruyFRFHJryqUAPnGXx7l4X7bgLvtvk5rHMwHQk5Hj9UEoRZKCpuENdhWtyUkKuzk2mJuToNj5e6hJQBzy5niEmukuX8LBO6lNAepU/w480-h640/IMG_20220910_122807.jpg" width="480" /></a></div><div><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span> </span>Mūsų dėmesį patraukia balta ir didelė šventovė, stovinti miestelio pradžioje ir matoma vos tik išlipus iš autobuso. Tai katedra – Santorinio stačiatikių metropoliteno bažnyčia, pastatyta 1827 m. ir XX a. viduryje atnaujinta po žemės drebėjimo. Lyginant su kitomis salos bažnyčiomis ji stebina savo dydžiu ir įspūdinga varpine bei virtine arkų, supančių vidinį kiemą. Ne mažiau įspūdingos ir kitos Firos stačiatikių ortodoksų bažnyčios, išsiskiriančios savo mėlynais, su dangaus žydryne susiliejančiais kupolais ir balintom sienom.</span></div></div></div></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzxRarGCX-nOeEJ9YWHjtYwgtbkfa7us-LobDsyq4InK4cOHsJ83-S11WSF45qylH3lRSmwcFe1xyNY4Z42W5wFWuNyODeAHeL04S_vUwFtRkhSpGy37zq9-SLkQXfcPypoX-7ByexFYsovoP8qhiHC-NF3Gcl4iazEv4Et967Oka7fj1kkJxap85K/s3968/IMG_20220506_102309.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzxRarGCX-nOeEJ9YWHjtYwgtbkfa7us-LobDsyq4InK4cOHsJ83-S11WSF45qylH3lRSmwcFe1xyNY4Z42W5wFWuNyODeAHeL04S_vUwFtRkhSpGy37zq9-SLkQXfcPypoX-7ByexFYsovoP8qhiHC-NF3Gcl4iazEv4Et967Oka7fj1kkJxap85K/w480-h640/IMG_20220506_102309.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td></tr></tbody></table><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiTBPHechVtz8jMIcZBpsQ2NnOfHFWqeE_VzfZhIqwCLHzfbPG8YZzVHniT5Zg3OTH2k-neijNmStB-7HutUZ6Xft9M2x_RxOZb1wYAUM0CsuofiD2iMh58EzuHhZGVT89ejLMiu6e6uRhY5hdxTYG9XK16zJsz57UlGeu7ZYBjMoXCOshWU7W3wH8K/s3968/IMG_20220506_103841.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiTBPHechVtz8jMIcZBpsQ2NnOfHFWqeE_VzfZhIqwCLHzfbPG8YZzVHniT5Zg3OTH2k-neijNmStB-7HutUZ6Xft9M2x_RxOZb1wYAUM0CsuofiD2iMh58EzuHhZGVT89ejLMiu6e6uRhY5hdxTYG9XK16zJsz57UlGeu7ZYBjMoXCOshWU7W3wH8K/w480-h640/IMG_20220506_103841.jpg" width="480" /></a></div><div><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgHNrWTTvN83WT5cM_zSAujWos1eiXGXvxKtJd6vgiXuUxko4zfsLycEtIx2oFHFYbN1MF9FhZyXBZycSyqB7lFHZM4bTSEGs-fOwjp8MvkO7uvYrwq65UmHa1HKUNxyUqGUf61VOYgVlTivUrcEf_p0CxjMQWxSxTQs78dQy1FDE75UxFCswDlm0wc/s3968/IMG_20220506_112422.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgHNrWTTvN83WT5cM_zSAujWos1eiXGXvxKtJd6vgiXuUxko4zfsLycEtIx2oFHFYbN1MF9FhZyXBZycSyqB7lFHZM4bTSEGs-fOwjp8MvkO7uvYrwq65UmHa1HKUNxyUqGUf61VOYgVlTivUrcEf_p0CxjMQWxSxTQs78dQy1FDE75UxFCswDlm0wc/w480-h640/IMG_20220506_112422.jpg" width="480" /></a></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div> Iš šių išpūstais kupolais besipuikuojančių šventovių išsiskiria Romos katalikų bažnyčia, kurios varpinės bokšto smailę vos galima įžvelgti pro siauro skersgatvio plyšį.</div><div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiw7zFGyjug5jW-puYKA2bwpQZdAlesEWay-pPTYgD7txxEVugu8VZMfWnFTXPf0H-9VbBD8x4R95VPAKWlggBx7HdR2zS_CxVlZrAbDkI9mKh60yiyyGO7SENBWs6kvLHCXjP8WeEoAx47NOA16fO24bF5lUZTkRNsO5WKa_RlWtl-B2mhpXWxe-ni/s3968/IMG_20220507_181631.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiw7zFGyjug5jW-puYKA2bwpQZdAlesEWay-pPTYgD7txxEVugu8VZMfWnFTXPf0H-9VbBD8x4R95VPAKWlggBx7HdR2zS_CxVlZrAbDkI9mKh60yiyyGO7SENBWs6kvLHCXjP8WeEoAx47NOA16fO24bF5lUZTkRNsO5WKa_RlWtl-B2mhpXWxe-ni/w480-h640/IMG_20220507_181631.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Šv. Jono Krikštytojo katedros varpinės bokštas<br /><br /></td></tr></tbody></table></div><div style="text-align: justify;"> Pasivaikščiojimą po Firą baigiame vietinėje parduotuvėlėje nusipirkę garsiausio Santorini salos ,,<i>Vinsanto"</i> vyno. <span face="-apple-system, BlinkMacSystemFont, "Segoe UI", Roboto, Oxygen-Sans, Ubuntu, Cantarell, "Helvetica Neue", sans-serif" style="font-size: 18px;">Tai vienas seniausių vynų pasaulyje, jis buvo žinomas jau Homero laikais. „<i>Vinsanto</i>“ yra natūraliai saldus vynas, gaminamas iš saulėje džiovintų Assyrtiko ir Aidani rūšies vynuogių. Vyno fermentuojamas 40-60 dienų, o brandinamas 36 mėnesius ąžuolo statinėse. Sako, šį vyną užsako net Vatikanas! </span></div><div style="text-align: justify;"><span face="-apple-system, BlinkMacSystemFont, "Segoe UI", Roboto, Oxygen-Sans, Ubuntu, Cantarell, "Helvetica Neue", sans-serif" style="font-size: 18px;"> Mūsų, paprastų žemės vabalėlių, skoniui šis vynas buvo per saldus, tačiau paragauti ir įvertinti – būtina.</span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEimt29o6kxh-8tgkAqK2cBGjBpfJAI5fir0M1ZlBzNVGdXBN-XQpdZOqRk97uKkmvocbN8LrEJkxAkDOZhDumZtvPkxl4eTGaxXxJ0MH10txz6fYZRO7ufrgXajr88tk6UzDjQLErx3yIrRDzHsbjwSnpzvmvPNKq-Au_jgXoaGP17buE6N4n4WFfpW/s3968/IMG_20220507_204922.jpg" style="font-size: large; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEimt29o6kxh-8tgkAqK2cBGjBpfJAI5fir0M1ZlBzNVGdXBN-XQpdZOqRk97uKkmvocbN8LrEJkxAkDOZhDumZtvPkxl4eTGaxXxJ0MH10txz6fYZRO7ufrgXajr88tk6UzDjQLErx3yIrRDzHsbjwSnpzvmvPNKq-Au_jgXoaGP17buE6N4n4WFfpW/w480-h640/IMG_20220507_204922.jpg" width="480" /></a></div><div style="text-align: justify;"><span face="-apple-system, BlinkMacSystemFont, "Segoe UI", Roboto, Oxygen-Sans, Ubuntu, Cantarell, "Helvetica Neue", sans-serif" style="font-size: 18px;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span face="-apple-system, BlinkMacSystemFont, "Segoe UI", Roboto, Oxygen-Sans, Ubuntu, Cantarell, "Helvetica Neue", sans-serif" style="font-size: 18px;"> Kitos dienos rytą pasitinkame balkone gerdamos kavą ir planuodamos pėsčiųjų žygį iki Oia (graikai taria <i>Ija)</i> miestelio. Atrodo visai netoli, tik už uolos, o realiai tai atstumas nuo Fira iki Oia apie 10-12 km, priklausomai nuo to, kur prasideda žygis. Mums teko numinti maksimumą - 12 km:) </span></div><div style="text-align: justify;"><span face="-apple-system, BlinkMacSystemFont, "Segoe UI", Roboto, Oxygen-Sans, Ubuntu, Cantarell, "Helvetica Neue", sans-serif" style="font-size: 18px;"><br /></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgDFzb2LQWalKFmOSzFobewyNPmmOoTuWRaUvBouKZXNXKKehuNAiB_MlpfNTVtDtFBXJ-uTfDwQz0pm-FIZzlZI6tCcE9rKaRGN1K649nEh_Sp3Sn2I3nVQO_HbRumn1XBQOg1jMG7kCFpXCaRHT3R6Qam473TEy6uS7oTL4wrtRElriwkarENHuyq/s3968/IMG_20220910_122351.jpg" style="font-size: large; margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgDFzb2LQWalKFmOSzFobewyNPmmOoTuWRaUvBouKZXNXKKehuNAiB_MlpfNTVtDtFBXJ-uTfDwQz0pm-FIZzlZI6tCcE9rKaRGN1K649nEh_Sp3Sn2I3nVQO_HbRumn1XBQOg1jMG7kCFpXCaRHT3R6Qam473TEy6uS7oTL4wrtRElriwkarENHuyq/w640-h480/IMG_20220910_122351.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Baltasis Oia miestelis, atrodo, ranka pasiekiamas :)</i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span face="-apple-system, BlinkMacSystemFont, "Segoe UI", Roboto, Oxygen-Sans, Ubuntu, Cantarell, "Helvetica Neue", sans-serif" style="font-size: 18px;"></span></div><div style="text-align: justify;"> Visas mūsų kelias driekėsi kalderos pakraščiu. Dalį to kelio buvome ištyrinėję dar vakar, tad mums buvo įdomiau, kas už kalno, kur baigiasi Fira miestelio ribos. O už kalno atsiveria kitas kalnas ir taip dar keli kalnai kalneliai. Atrodo, jau pakylame ir viskas – Oia. Deja, pasiekę viršukalnę, matome kitą kalnelį, kurį teks įveikti. </div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg6_Pd2VSopRD9ccyhv3RBjLpC_hF40I1MrXwDGfYrPFivPeu2_AMwj6dn5Yuxr0fZ4xCopNzC35_c6N5AK9JkFNNQDbRy3jrZbhdGSO6fjMrRa1u3BddNOpKQAoI-jQVOJS6iOV9GoCuAbFywrfQ_PN_wLD7bmuDenxtxViJ99sy4M8Cg7V_iMfSCZ/s3968/IMG_20220507_191054.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg6_Pd2VSopRD9ccyhv3RBjLpC_hF40I1MrXwDGfYrPFivPeu2_AMwj6dn5Yuxr0fZ4xCopNzC35_c6N5AK9JkFNNQDbRy3jrZbhdGSO6fjMrRa1u3BddNOpKQAoI-jQVOJS6iOV9GoCuAbFywrfQ_PN_wLD7bmuDenxtxViJ99sy4M8Cg7V_iMfSCZ/w640-h480/IMG_20220507_191054.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Paskutinis žvilgsnis į Fira, prieš pasukant už kalno</i></td></tr></tbody></table><div><i><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></i></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kelias labai įvairus, tai smėlis, tai akmenys, tai žolė, tai gabalai asfalto. Jei planuojate žygiuoti, pasirūpinkite tinkama avalyne (žygio batai nebūtini, tačiau avalynė turi būti patogi). Kelias labai įvairus, todėl nepabosta eiti. Gamtą keičia gyvenvietės, plynes – gėlių pievelės. O nuolat nuo kalderos krašto matoma žydra jūra tiesiog užburia savo grožiu. Taip visai nepastebimai įveikiame kalnus kalnelius ir nusileidžiame į atvirukinį Oia miestelį.</span></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgdOgvn2UaS2kR7ILqrfAdTJeNPqNENJoOh2QcHbpcnSLDHI32YRZwCbLc9E9USqqaGJGxa4uCHPOvYP4SlAeaR0ihsI4n5R_fjquuNspbKhcUXHXGf_JVUl-fONhErvQVjLrT1QLa9qhLUTCcxDTV8jHCJjE4vGnPsXfbKwvx9RwS4pfcV8NPDi-pA/s3968/IMG_20220506_110205.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgdOgvn2UaS2kR7ILqrfAdTJeNPqNENJoOh2QcHbpcnSLDHI32YRZwCbLc9E9USqqaGJGxa4uCHPOvYP4SlAeaR0ihsI4n5R_fjquuNspbKhcUXHXGf_JVUl-fONhErvQVjLrT1QLa9qhLUTCcxDTV8jHCJjE4vGnPsXfbKwvx9RwS4pfcV8NPDi-pA/w640-h480/IMG_20220506_110205.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Tarp Fira ir Oia gyvenviečių</i></td></tr></tbody></table><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjY5mOWRGDNmGJayL05ksZxpQU6lRLPCYR3Dusq6WNBMVpekKkWD1VMFFgX7-gvzu7D6rUtV1Dl7o5xOXTpBtXFMdDykm5YiQIQcefyySI-SoiwMit7zfvLgA0g3Peg4xkW4dP0_OKd3TYMp5srcF2iNStphDXD48eCkfQCMDdzJcvEFiig9-hUI1ND/s3968/IMG_20220506_111325.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjY5mOWRGDNmGJayL05ksZxpQU6lRLPCYR3Dusq6WNBMVpekKkWD1VMFFgX7-gvzu7D6rUtV1Dl7o5xOXTpBtXFMdDykm5YiQIQcefyySI-SoiwMit7zfvLgA0g3Peg4xkW4dP0_OKd3TYMp5srcF2iNStphDXD48eCkfQCMDdzJcvEFiig9-hUI1ND/w480-h640/IMG_20220506_111325.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Pakelės malūnas</span></i></td></tr></tbody></table><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiABTH2ULqmN3RLKBLD4nxzHe_QZhr-C4sTZo4IpkIUTzB2wzCtyeLQGGgYGbZMqW-rWV-E9AV_-0EF5mQ4ed8_ywOT1TkwDzbYqMmi1yAP_tcoChnAaidBvtECGsDwhV8CUSVdOttYgcKQEhbQswA74WbEACSSJRmcfkt0REiACx7UpC7PcUBhliy9/s3968/IMG_20220506_133813.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiABTH2ULqmN3RLKBLD4nxzHe_QZhr-C4sTZo4IpkIUTzB2wzCtyeLQGGgYGbZMqW-rWV-E9AV_-0EF5mQ4ed8_ywOT1TkwDzbYqMmi1yAP_tcoChnAaidBvtECGsDwhV8CUSVdOttYgcKQEhbQswA74WbEACSSJRmcfkt0REiACx7UpC7PcUBhliy9/w640-h480/IMG_20220506_133813.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"></td></tr></tbody></table><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg9oe9gmTXHIuUjfgb5tib6mRUFh3LxYNOE1SDJ6-27IKpT6zt8xAoAQoyuykE5GZz8XneVQ3ATXqZAzGQ-CtaZh_rAGchaDIqLnZL18T2A4NAwH8KOCfd3r7KuksqGICx39iT9xeTx41YR8o6_3JUg4NspyrAgTUme6-3N5Rkgqrnz6g1A8-AsloHN/s3968/IMG_20220506_134404.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg9oe9gmTXHIuUjfgb5tib6mRUFh3LxYNOE1SDJ6-27IKpT6zt8xAoAQoyuykE5GZz8XneVQ3ATXqZAzGQ-CtaZh_rAGchaDIqLnZL18T2A4NAwH8KOCfd3r7KuksqGICx39iT9xeTx41YR8o6_3JUg4NspyrAgTUme6-3N5Rkgqrnz6g1A8-AsloHN/w640-h480/IMG_20220506_134404.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Atšiaurus peizažas</span></i></td></tr></tbody></table><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiF_2Y0V9XDq5_XMUtbBuFy0r-YfGGBMXHGodTtSr3-NDz2-QmlmB-3DcGRTpGoyF_OcsglpUvkYQal1WgnrzxYVNUU-1ivkrPfd9EggSBHGkwkCPW3q_S5N5647jI6smWEloMWC9T5-vsryvz4MY179zn9s5TlYdP0U5b9w8d876vcv6Pv-3wYfcHP/s3968/IMG_20220506_134428.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiF_2Y0V9XDq5_XMUtbBuFy0r-YfGGBMXHGodTtSr3-NDz2-QmlmB-3DcGRTpGoyF_OcsglpUvkYQal1WgnrzxYVNUU-1ivkrPfd9EggSBHGkwkCPW3q_S5N5647jI6smWEloMWC9T5-vsryvz4MY179zn9s5TlYdP0U5b9w8d876vcv6Pv-3wYfcHP/w640-h480/IMG_20220506_134428.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Spalvų žaismas</span></i></td></tr></tbody></table><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjlvU7lf8PVFcJyQJVgby8l9NDMOxoY9BBmgiPtcCmrHVlrR6b18jT8W1HLw1NnT5P5ZJ46cauhU0-MZOEMXZDmZgzXNqMxsnTN9sZ4h_ndBVhMI2BWHWgMrOA6ZDICHCWHhTNGr-3P0HovqtI5h9F27xdWKq18lyu_tPzCj-XuK6Ol7eo6HzpcsqxI/s3968/IMG_20220506_134448_1.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjlvU7lf8PVFcJyQJVgby8l9NDMOxoY9BBmgiPtcCmrHVlrR6b18jT8W1HLw1NnT5P5ZJ46cauhU0-MZOEMXZDmZgzXNqMxsnTN9sZ4h_ndBVhMI2BWHWgMrOA6ZDICHCWHhTNGr-3P0HovqtI5h9F27xdWKq18lyu_tPzCj-XuK6Ol7eo6HzpcsqxI/w480-h640/IMG_20220506_134448_1.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Kelio gale - Oia</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"> Pasiekus Oia šokas mūsų neištiko. Gražus baltas miestelis, kurio panoraminis-atvirukinis vaizdas mielesnis už realų pasivaikščiojimą jo gatvėmis, kurios pilnos turistų, sunku net prasilenkti. Parduotuvės siūlo tuos pačius suvenyrus, kaip ir Fira, kavinėse patiekalai perpus brangesni, nei kitose vietose. Atvirai, mums smagiau buvo žygiuoti kalnais-pakalnėmis iki Oia, nei vaikščioti po jį. </div><div style="text-align: justify;"><table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="font-family: "Times New Roman"; margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody><tr><td><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhGPzSGFT_MB_AxSux9umpjC-ztpgFu0-odd6THwabsdNulFQwjVWmWzJ4hYgW3iXzZRoE2gNRH8P6AUKGMcwVrmTaU6d9lHGHExcE669gJG4-uNXXZtRduhW7ITZ_qaWtNY1WE6tHBkunCv6-vmt9_j9UMvM0VqHj7k5pceJHUn-KFvcRL4OqtZMfn/s3968/IMG_20220506_164611.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhGPzSGFT_MB_AxSux9umpjC-ztpgFu0-odd6THwabsdNulFQwjVWmWzJ4hYgW3iXzZRoE2gNRH8P6AUKGMcwVrmTaU6d9lHGHExcE669gJG4-uNXXZtRduhW7ITZ_qaWtNY1WE6tHBkunCv6-vmt9_j9UMvM0VqHj7k5pceJHUn-KFvcRL4OqtZMfn/w640-h480/IMG_20220506_164611.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption"><i>Aš atviruko fone :)</i></td></tr></tbody></table><br /><span style="font-family: georgia; font-size: medium; text-align: start;"></span></div><br /><div style="text-align: justify;"> Oia anksčiau buvo vadinama Apäno Meria (viršutinė pusė), o jos gyventojai vadinami apanomeritais. XVII amžiaus viduryje buvo vartojamas ir Castelli San Nicolas pavadinimas. XIX amžiaus antroje pusėje pavadinimas buvo pakeistas į Oia. XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje miestelis visoje Viduržemio jūroje garsėjo išvystyta jūreivyste, tačiau jau XX amžiaus pirmoje pusėje miestelio ekonomika smuko dėl karų, ekonominės depresijos ir per didelio žuvų išteklių gavybos. Daug žalos padarė ir 1956 m. žemės drebėjimas. Po žemės drebėjimo miestelis buvo atstatytas, išpuoselėtas ir dėl savo puikios geografinės padėties tapo patraukliu turistiniu objektu.</div></span><br /><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjW5BhTDRXxWj0O_S7qfVg4_D-8-snUg13jdPx0nQHyJYrgAcocYd4PPXClfwBdbsZ1BWXMbjiamUpF3WfS88QLGYojjeYj3l6tMB3jN3JFLtj5EuwT_nU_HPY5ryQ1cJR19TSIjaS6yRYBq1Y0sBgGP7U71rpNrww9Gc80EKJ6moh9FFyu8k44RKYz/s3968/IMG_20220506_163915.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjW5BhTDRXxWj0O_S7qfVg4_D-8-snUg13jdPx0nQHyJYrgAcocYd4PPXClfwBdbsZ1BWXMbjiamUpF3WfS88QLGYojjeYj3l6tMB3jN3JFLtj5EuwT_nU_HPY5ryQ1cJR19TSIjaS6yRYBq1Y0sBgGP7U71rpNrww9Gc80EKJ6moh9FFyu8k44RKYz/w640-h480/IMG_20220506_163915.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Šv. Panagijos bažnyčia</span></i></td></tr></tbody></table></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Žemės drebėjimas neaplenkė ir pagrindinėje Oia aikštėje stovinčios tradicinės graikų ortodoksų bažnyčios. Iš pradžių ji buvo pastatyta tarp Oia pilies sienų, o po 1956 m. žemės drebėjimo buvo perkelta į miesto centrą. Manoma. kad dabartinė vieta yra stabilesnė ir, kilus naujam žemės drebėjimui, viliamasi, kad bažnyčia nenukentės.</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgRl8PeSiYhTEs7dw446lcLuRDZ2VuzH_6lxi0STqGsg567IUhmo9oWmg1NVxcmPX1Cf0PPyxPRjBX2kNUAsWEUz00HwxDCq2qYvKkG5s1VXEkcdQ4kjJu7q-NpAYNsSuvRtBBLhToFkzgwgDnPDyMoXEuo-6JZKDkSU6Y8CbYbURfS4rmlMcvuAP3M/s3968/IMG_20220506_164752.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgRl8PeSiYhTEs7dw446lcLuRDZ2VuzH_6lxi0STqGsg567IUhmo9oWmg1NVxcmPX1Cf0PPyxPRjBX2kNUAsWEUz00HwxDCq2qYvKkG5s1VXEkcdQ4kjJu7q-NpAYNsSuvRtBBLhToFkzgwgDnPDyMoXEuo-6JZKDkSU6Y8CbYbURfS4rmlMcvuAP3M/w640-h480/IMG_20220506_164752.jpg" width="640" /></a></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="text-align: justify;"> </span></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="text-align: justify;"> </span></span><span style="font-family: georgia; font-size: large; text-align: justify;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Gražiausia ir fotogeniškiausia Oia žvelgiant iš toliau ir aukščiau. Padarėme keletą nuotraukų, pralėkėme pagrindine gatve mažai kur sustodamos, tačiau vienas pastatas patraukė mūsų dėmesį. Jis išsiskyrė iš kitų baltų statinių. Tai spalvotas Atlantis Books knygynas. Šį knygyną XX a. devintajame dešimtmetyje įkūrė du draugai ir jis tapo miestelio intelektualų susitikimo vieta. Knygynas, deja, buvo uždarytas, tačiau pakako pamatyti jo išorę, kad suprastum koks jaukus ir savas jis turi būti viduje. Čia vyksta filmų festivaliai, gyvi pasirodymai bei kasmetinis meno ir literatūros festivalis „Caldera“.</span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi-APc-YQqZKcvtNkCBe-PUWs3KfJvKBk8lm1q7rJrDTsnK5tEH3jJfPDa7iSYvR1svihGnQ1OAwT3RnNDO0Ko9DMVAq25tW0QneyFt9Yc45B3iDTX9ElfHuKC1D-LK-KBJp5A29jQTPNM0Uzf9SaS9DAcn2pcRND1uLFNF_pWcwjUzZ-4TjA9gysNc/s3968/IMG_20220506_165138.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi-APc-YQqZKcvtNkCBe-PUWs3KfJvKBk8lm1q7rJrDTsnK5tEH3jJfPDa7iSYvR1svihGnQ1OAwT3RnNDO0Ko9DMVAq25tW0QneyFt9Yc45B3iDTX9ElfHuKC1D-LK-KBJp5A29jQTPNM0Uzf9SaS9DAcn2pcRND1uLFNF_pWcwjUzZ-4TjA9gysNc/w640-h480/IMG_20220506_165138.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Atlantis Books</i> knygynas</td></tr></tbody></table><br /><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Apsukę dar vieną ratą Oia centru neriame į miestelio pakraštį, kur nedideliame restoranėlyje prisėdame pietų. Meniu – sardinės. Nustembame, kodėl tokios mažos, Portugalijoje tai valgėme o-ho-ho kokias dideles! Padavėjas paaiškina, kad tai vietinė žuvelė, tokios šiose pakrantėse plaukioja. Tiko ir mažos, nes labai jau skanios buvo. Po pietų skubame į autobuso stotelę ir po pusvalandžio kelionės jau būname Fira.</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4Z7pjrJ5YwyyOpBM1W1hYpwqbC4dCDKd0ZjhEkC2C6h2hX7TvneiWWf2VamMZrmqmmY9rmOJyWQb6Pvhsk7CklXDkws3S1dgFipNkRnqAoMZmCJ6jbGS3TNxFmE4DIo2J5MVJECUOFKq6Y32WhoaWibwe0gNPgUnIMijajiba5FUucOYBlFCmlOSf/s3968/IMG_20220507_172805.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4Z7pjrJ5YwyyOpBM1W1hYpwqbC4dCDKd0ZjhEkC2C6h2hX7TvneiWWf2VamMZrmqmmY9rmOJyWQb6Pvhsk7CklXDkws3S1dgFipNkRnqAoMZmCJ6jbGS3TNxFmE4DIo2J5MVJECUOFKq6Y32WhoaWibwe0gNPgUnIMijajiba5FUucOYBlFCmlOSf/w480-h640/IMG_20220507_172805.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-size: medium;">Salos žemėlapis su visuomeninio transporto maršrutais</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Kitą dieną Fira autobusų stotyje apžvelgiame salos žemėlapį ir nusprendžiame pasižvalgyti po Perivolos miestelį ir pasimaudyti jūroje. Sėdame į autobusą ir leidžiamės į pažintinę kelionę po pietinę salos dalį (per autobuso langą). Perivolos pasiekiame maždaug už valandos. Tai kurortinis miestelis, todėl visi namai, kavinės ir kitos pramogos išsidėstę apie 1,5 km ilgio pajūrio ruože, kuris ,,užrakinamas" milžiniška, į vandenį ,,įbridusia" uola. </span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhw_P-H1Tx3gM1aUub5OuxR0uCDFpeMJqS_x67hM7HDUVrFtUCNSa15xDp31ANu9cezQ0Yz_NtNjmcthxjVbxtbTsJsQR9Ub_1i92KttNSmTmCVYBclIDS70Jh6Up32WISQ8zubJG2D1vfG2kl-oxrVCvKwKqUTKuhMttwjf7DuMU89ihVoPV2SERvX/s3968/IMG_20220507_121916.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhw_P-H1Tx3gM1aUub5OuxR0uCDFpeMJqS_x67hM7HDUVrFtUCNSa15xDp31ANu9cezQ0Yz_NtNjmcthxjVbxtbTsJsQR9Ub_1i92KttNSmTmCVYBclIDS70Jh6Up32WISQ8zubJG2D1vfG2kl-oxrVCvKwKqUTKuhMttwjf7DuMU89ihVoPV2SERvX/w640-h480/IMG_20220507_121916.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Juodo smėlio Perivolos paplūdimys</i></td></tr></tbody></table><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div></span><div><p style="box-sizing: inherit; line-height: 1.4285em; margin: 0px 0px 1em;"></p><div style="text-align: justify;"><span style="background-color: white;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> </span></span><span style="font-size: medium;"><span style="font-family: georgia;">Juodos spalvos vulkaninis smėlis, kontrastingai mėlyna jūra, ramybė ir romantika </span><span style="font-family: georgia;"> į miestelį sutraukia būrius poilsiautojų, čia dažnai vyksta vestuvių fotosesijos. Maudytis Perivolos paplūdimyje gana ekstremalu, nes jūra gilėja netoli kranto, o dugną dengia dideli akmenys. Tačiau vanduo toks šiltas ir skaidrus!</span></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></span><p></p></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="font-family: "Times New Roman"; margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEinZyC8gDnQ3qlTQom2Uu6ven7yy2XOgc5nhOHAhqSSELGiZ-lEvVX-XWKXAyEa4jjrOm-nul1D0CJEBcFbMTln5_Z8AK4XIvahQVCIEjrXAO3wMkUh6DquA-sHs9zZdTzs4QzZaj8Yf73U8D0AUkIuxxkVJ8hwWkt77NE_2hMup4t85pq3clyQSyQR/s3968/IMG_20220507_123237.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEinZyC8gDnQ3qlTQom2Uu6ven7yy2XOgc5nhOHAhqSSELGiZ-lEvVX-XWKXAyEa4jjrOm-nul1D0CJEBcFbMTln5_Z8AK4XIvahQVCIEjrXAO3wMkUh6DquA-sHs9zZdTzs4QzZaj8Yf73U8D0AUkIuxxkVJ8hwWkt77NE_2hMup4t85pq3clyQSyQR/w480-h640/IMG_20220507_123237.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: medium;"><i>Pasivaikščiojimas akmenukais</i></span></td></tr></tbody></table></span></div><div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Miestelyje lyg ir nėra ką veikti, tik maudytis, degintis, valgyti, na, dar užsiimti vandens sportu. Mums iš išvardintų veiklų tiko tik viena :) Tad nusimaudę ir kiek apdžiūvę patraukėme į autobuso stotelę, iš kurios autobusu nuvažiavome iki Pyrgos. Čia atradome tai, kas buvo miela mūsų širdžiai ir kas išpildė mūsų lūkesčius. </span></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjcVp3yNMLNbMc7F6b0m_klK_n4hQBSCWFib0cFXozRqKJ8fC6gL8iOyXhEXpQyTix6lXP1V8YtXc8o9NLfYwFf6YyUI2X3p5GBXK_QR7xd8bR2ep8zKqfoYCJKQ2cQGiMzhWHN3Ptr3r--lQJKZQeM0o6sT2FlJsywMiUdFEZknXvdNW4gViOAN5Oo/s3968/IMG_20220507_140543.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjcVp3yNMLNbMc7F6b0m_klK_n4hQBSCWFib0cFXozRqKJ8fC6gL8iOyXhEXpQyTix6lXP1V8YtXc8o9NLfYwFf6YyUI2X3p5GBXK_QR7xd8bR2ep8zKqfoYCJKQ2cQGiMzhWHN3Ptr3r--lQJKZQeM0o6sT2FlJsywMiUdFEZknXvdNW4gViOAN5Oo/w640-h480/IMG_20220507_140543.jpg" width="640" /></a></div></span><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Pyrgos nėra toks populiarus, kaip Fira ar Oia, tačiau jo autentika labiau žavi, nei nuglaistytos minėtų miestelių sienos. O turistų čia vienas-kitas, todėl pasivaikščiojimas jo siauromis gatvelėmis buvo ypač malonus.</span><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span></div></div><div><span style="font-family: georgia;"><br /><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGbnQm7LwiFGzlgB-G2WYrq_mdRbVVc1QIF3tZDqFJJH4JnHxqRO969ibG_Sf4JxD554yWB85_aknzArGyrxxiXJu1fwMPXg1I6SCUwiAFi4i82ujIbeMNqB91oArhyea0AgM2Xkkr_Dach5I4yd-K2_taJ4Wwru5dOQLJS_xKU36aAduz0Z8KM5uI/s3968/IMG_20220507_140650.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGbnQm7LwiFGzlgB-G2WYrq_mdRbVVc1QIF3tZDqFJJH4JnHxqRO969ibG_Sf4JxD554yWB85_aknzArGyrxxiXJu1fwMPXg1I6SCUwiAFi4i82ujIbeMNqB91oArhyea0AgM2Xkkr_Dach5I4yd-K2_taJ4Wwru5dOQLJS_xKU36aAduz0Z8KM5uI/w480-h640/IMG_20220507_140650.jpg" width="480" /></a></div></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"> </span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">Pyrgos graikų kalba reiškia „bokštas“, tinkamas kaimo, iškilusio virš likusios salos dalies, pavadinimas. Pyrgos, manoma, buvo įkurtas XIII amžiuje, kai salą valdė venecijiečiai. Pradžioje tai buvo mažas miestelis prie vienuolyno. Apie 1580 m. miestelis buvo apsuptas tvirtovės siena, gynusia jo gyventojus nuo išorės priešų. Daugelis istorikų teigia, kad Pyrgos iki 1800-ųjų buvo Santorinio sostinė. Ir tai būtų visiškai suprantama, nes miestelis stovėjo ant aukštos kalvos, toliau nuo vandenyno, apsuptas tvirtovės sienų – jis, praktiškai, buvo nenugalimas. Tačiau tai tik teorija :)</span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQtQyzZ3cJZ4RAAgMgWbGvru2ZQafVYQ71nHtNHmX0XZloYo06UGdRPvtASDPSsvHuvhY-eR1gt15YKZKeILFH9Jb1zKBzgOIFHsPDpyx2Z4BSBYhKvTplxK7MMy2uifdbS9yOOvKgJgJTipQFilU6VWxXv-EJI9DV2NkbuakuR0bqfpxz_PPaUPPM/s3968/IMG_20220507_142822.jpg" style="font-family: georgia; font-size: large; margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQtQyzZ3cJZ4RAAgMgWbGvru2ZQafVYQ71nHtNHmX0XZloYo06UGdRPvtASDPSsvHuvhY-eR1gt15YKZKeILFH9Jb1zKBzgOIFHsPDpyx2Z4BSBYhKvTplxK7MMy2uifdbS9yOOvKgJgJTipQFilU6VWxXv-EJI9DV2NkbuakuR0bqfpxz_PPaUPPM/w640-h480/IMG_20220507_142822.jpg" width="640" /></a></div><span style="font-family: georgia;"><div style="font-size: large;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: large;"> </span><span style="font-size: medium;">Siauromis gatvelėmis ar numintais laipteliais kylame į kalną. </span><span style="font-size: medium;">Pasiekiame miestelio aukščiausią tašką. Iš čia atsiveria puikiausi vaizdai. Čia pat baltuoja Fira ir Oia, net savo gyvenamąją vietą įžiūrėjome. Apžiūrime išlikusius miesto sienos likučius, nedidelę bažnytėlę. Ant tvirtovės sienos pastebime pritvirtintą milžinišką metalinį kryžių – ant jo per didžiąsias šventes tikintieji sustato degančias žvakes, kurių liepsna matoma net atokiausiuose salos kampeliuose. Dabar telikę tik nuvarvėjusio vaško pėdsakai.</span></div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHCNoOURMH7eNp2EWv0oOuz9Hk7gvIbkj1emX1T8WTm61-0l3Mz5JQjVG7saoTJFsn4-HtfUgGggdWy9Luz1rtmNv78Bzb3NQU-qUf9-Azb9Jwf3lI7MNbkerwk2YtG_R8gs3AGCDzdc0Seva9s89oIBO8bP4G2BQ9MnlxsRhUtGQTMr2W8s0a-km1/s3968/IMG_20220507_142543.jpg" style="font-family: georgia; font-size: large; margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center; white-space: normal;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHCNoOURMH7eNp2EWv0oOuz9Hk7gvIbkj1emX1T8WTm61-0l3Mz5JQjVG7saoTJFsn4-HtfUgGggdWy9Luz1rtmNv78Bzb3NQU-qUf9-Azb9Jwf3lI7MNbkerwk2YtG_R8gs3AGCDzdc0Seva9s89oIBO8bP4G2BQ9MnlxsRhUtGQTMr2W8s0a-km1/w480-h640/IMG_20220507_142543.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span class="jCAhz ChMk0b" face="Roboto, RobotoDraft, Helvetica, Arial, sans-serif" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent; background-color: whitesmoke; cursor: pointer; font-size: 18px; text-align: start; white-space: pre-wrap;"><span class="ryNqvb" jsaction="click:E6Tfl,GFf3ac,tMZCfe; contextmenu:Nqw7Te,QP7LD; mouseout:Nqw7Te; mouseover:E6Tfl,c2aHje" jsname="W297wb" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Nuo aukščiausios Pyrgos vietos leidžiamės žemyn, apeidamos netikėčiausiose vietose įsikūrusias kavines, lįsdamos tarp namų įrengtais tuneliniais praėjimais ir kartas nuo karto pakeldamos akis į mėlyną dangų įrėmintą baltai-mėlynais bažnyčių kupolais. </span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLgZcKHM2UHZxX90LorIm8VDeop7KcfFs7HFPl4HHErTCDImKh24ndXiEGnON3jPMgxAXKiMyo66X2kiQloDPply2z7EzH1vd_znEPV2PI7lEY9CYBD0LrVyLBwqdFGyseFqK3Gts4157ZIN7ELL9t7EXvdd679eFvvt-epCDvqebtIEbV7C_B0cRj/s3968/IMG_20220507_142501.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLgZcKHM2UHZxX90LorIm8VDeop7KcfFs7HFPl4HHErTCDImKh24ndXiEGnON3jPMgxAXKiMyo66X2kiQloDPply2z7EzH1vd_znEPV2PI7lEY9CYBD0LrVyLBwqdFGyseFqK3Gts4157ZIN7ELL9t7EXvdd679eFvvt-epCDvqebtIEbV7C_B0cRj/w480-h640/IMG_20220507_142501.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i>Tunelinis praėjimas</i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Dabartinė Pyrgos istorija atveria Antrojo pasaulinio karo žaizdas –1944 m. per vokiečių antskrydį žuvo daug miestelio gyventojų. Besileisdamos aptikome memorialinį paminklą karo aukoms atminti. O už paminklo senoviniais varpais besipuikuojančią Agios Nikolaos koplyčia.</span></div><div style="text-align: justify;"><table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj6GIm1LA9syP1aXHumj0kG3j_Jk0YexNzwRYsaKpaoV6FxTjYvNcs2igdRAYDOAPIuSapApAbr5dozGa5IN4gH1HWg1_DTWvCuMX_GBsTm7EA-dfZ5z2hLkyqy6wBDnvkhb97LIDnagrRtGPy_N893kl8yNdHIg7eUmfENR_gt9kprV0CxkIGUFAP1/s3968/Pyrgos.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj6GIm1LA9syP1aXHumj0kG3j_Jk0YexNzwRYsaKpaoV6FxTjYvNcs2igdRAYDOAPIuSapApAbr5dozGa5IN4gH1HWg1_DTWvCuMX_GBsTm7EA-dfZ5z2hLkyqy6wBDnvkhb97LIDnagrRtGPy_N893kl8yNdHIg7eUmfENR_gt9kprV0CxkIGUFAP1/w480-h640/Pyrgos.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span face="sans-serif" style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; text-align: start;"><span style="font-family: georgia;"><i>Agios Nikolaos koplyčios varpai</i></span><br /><br /></span></td></tr></tbody></table></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: medium;"> N</span><span style="font-family: georgia; font-size: medium;">eaplenkė Pyrgos ir 1956 m. vykęs žemės drebėjimas, tačiau jo pasekmės nebuvo tokios baisios, kaip kitose Santorini vietovėse. Daugiau žalos padarė vėliau vykęs nekompetentingas ir korumpuotas rekonstrukcijos procesas, kurio metu buvo nugriauta daug žemės drebėjimo nepaliestų pastatų. Daliai gyventojų teko išsikraustyti iš Pyrgos ir savo gyvenimus kurti kitur.</span></div><div style="text-align: justify;"><span class="jCAhz ChMk0b" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent; background-color: whitesmoke; cursor: pointer; font-size: 18px; text-align: start; white-space: pre-wrap;"><span class="ryNqvb" jsaction="click:E6Tfl,GFf3ac,tMZCfe; contextmenu:Nqw7Te,QP7LD; mouseout:Nqw7Te; mouseover:E6Tfl,c2aHje" jsname="W297wb" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><br /></span></span></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSRvI83J8LHK1r2PUuircaLuLKLhPP6jbSCd53XLzXpiHIgukZKKZ7TIWM9aV3mUl8XhNvSfTkrEtX2b0vzTbqMn2zA8eLPklES1-YWPZhh95Knwr95ic5pKKYN5GiSeCXobw3HeP_wT9klWbRoxgz6dOyyLISmGv7sTAl6NQ13j317dCIDQ6NwLt1/s3968/IMG_20220507_140759.jpg" style="font-family: georgia; font-size: large; margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center; white-space: normal;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhSRvI83J8LHK1r2PUuircaLuLKLhPP6jbSCd53XLzXpiHIgukZKKZ7TIWM9aV3mUl8XhNvSfTkrEtX2b0vzTbqMn2zA8eLPklES1-YWPZhh95Knwr95ic5pKKYN5GiSeCXobw3HeP_wT9klWbRoxgz6dOyyLISmGv7sTAl6NQ13j317dCIDQ6NwLt1/w480-h640/IMG_20220507_140759.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia;">Kažkam rekonstrukcijos proceso pasekmės, o man grožis</span></i></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span class="jCAhz ChMk0b" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent; background-color: whitesmoke; cursor: pointer; font-size: 18px; text-align: start; white-space: pre-wrap;"><span class="ryNqvb" jsaction="click:E6Tfl,GFf3ac,tMZCfe; contextmenu:Nqw7Te,QP7LD; mouseout:Nqw7Te; mouseover:E6Tfl,c2aHje" jsname="W297wb" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"></span></span></div><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /><div style="text-align: justify;"> 1980-ųjų pabaigoje didžioji dalis miesto buvo atkurta. Čia, kaip ir visame Santorinyje, kelią skynėsi masinis turizmas. Tačiau Pyrgos nepasidavė šiai psichozei ir išlaikė savo išskirtinumą.</div></span><div style="text-align: justify;"><span class="jCAhz ChMk0b" face="Roboto, RobotoDraft, Helvetica, Arial, sans-serif" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent; background-color: whitesmoke; cursor: pointer; font-size: 18px; text-align: start; white-space: pre-wrap;"><span class="ryNqvb" jsaction="click:E6Tfl,GFf3ac,tMZCfe; contextmenu:Nqw7Te,QP7LD; mouseout:Nqw7Te; mouseover:E6Tfl,c2aHje" jsname="W297wb" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><span class="jCAhz" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><span class="ryNqvb" jsaction="click:E6Tfl,GFf3ac,tMZCfe; contextmenu:Nqw7Te,QP7LD; mouseout:Nqw7Te; mouseover:E6Tfl,c2aHje" jsname="W297wb" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><br /></span></span></span></span></div><div><span class="jCAhz ChMk0b" face="Roboto, RobotoDraft, Helvetica, Arial, sans-serif" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><span class="ryNqvb" jsaction="click:E6Tfl,GFf3ac,tMZCfe; contextmenu:Nqw7Te,QP7LD; mouseout:Nqw7Te; mouseover:E6Tfl,c2aHje" jsname="W297wb" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><span class="jCAhz" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent; background-color: whitesmoke; cursor: pointer; text-align: start; white-space: pre-wrap;"><span class="ryNqvb" jsaction="click:E6Tfl,GFf3ac,tMZCfe; contextmenu:Nqw7Te,QP7LD; mouseout:Nqw7Te; mouseover:E6Tfl,c2aHje" jsname="W297wb" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="font-family: georgia; font-size: 18px; margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiZwv5tsuFCs_ea-W9H135Ths8ertM719AEvY0x6mgFgTYNrDecb1fS8rIAyUoRCvXavQQ_5Zr52EprrJwEEpdU-pclC_u1ayoRDOhk1XvnYTz72p19itWUL2-m-GXtFVBSfHJKvTUnaVBlPx6OzHiy41tKDtNJJe7kKVsfZ5jJRmgH-MKz-QWC00m5/s3968/IMG_20220507_140709.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiZwv5tsuFCs_ea-W9H135Ths8ertM719AEvY0x6mgFgTYNrDecb1fS8rIAyUoRCvXavQQ_5Zr52EprrJwEEpdU-pclC_u1ayoRDOhk1XvnYTz72p19itWUL2-m-GXtFVBSfHJKvTUnaVBlPx6OzHiy41tKDtNJJe7kKVsfZ5jJRmgH-MKz-QWC00m5/w480-h640/IMG_20220507_140709.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span face="sans-serif" style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: small; text-align: start;"><i>Agia Theodossia bažnyčia </i></span></td></tr></tbody></table><i><span style="background-color: #d2e3fc; font-family: georgia;"></span></i><span style="font-size: 18px;">
</span><div style="text-align: justify;"><span style="background-color: transparent;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> 1995 m. Graikijos vyriausybė už turtingą paveldą Pyrgos paskelbė „saugoma gyvenviete“. Žavu, kad Pyrgos ir toliau sėkmingai derina savo tradicinį gyvenimo būdą ir turizmo ekonomiką.</span></span></div></span></span></span></span></div><div><span class="jCAhz ChMk0b" face="Roboto, RobotoDraft, Helvetica, Arial, sans-serif" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><br /></span><table cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="background-color: whitesmoke; cursor: pointer; font-size: 18px; margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: justify; white-space: pre-wrap;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzbvwWS_FNdDqWNd-qSNuY3XU1SYuUTcZMlv-mcIUCOqtmn8MS8axb8cFPj50G2O-T75sjI7mtlk5TBa6r5jbRByLy-ds9nXFgLKnRXKy-jfHU7d1zvMHfa8U6PQ0c8kS35FGvQO9d5JJICDCrx5ubHPh1LymxrrlNa8h1SJ3UiVk8ys7cmgbIg412/s3968/Ba%C5%BEny%C4%8Dia.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzbvwWS_FNdDqWNd-qSNuY3XU1SYuUTcZMlv-mcIUCOqtmn8MS8axb8cFPj50G2O-T75sjI7mtlk5TBa6r5jbRByLy-ds9nXFgLKnRXKy-jfHU7d1zvMHfa8U6PQ0c8kS35FGvQO9d5JJICDCrx5ubHPh1LymxrrlNa8h1SJ3UiVk8ys7cmgbIg412/w480-h640/Ba%C5%BEny%C4%8Dia.jpg" width="480" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span face="sans-serif" style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-family: georgia; font-size: medium; text-align: start;"><i>Agios Nikolaos bažnyčia</i></span></td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Miestelis išlaikė savo autentiškumą, jame pulsuoja kasdienis įprastas gyvenimas: gaminamas valgytis, skalbiami ir saulėje džiovinami drabužiai, laistomi daržai, auginami vaikai, o siestos metu užsidangstomos langinė nuo smalsių turistų ir kaimynų žvilgsnių.</span></div><span style="cursor: pointer; text-align: start;"><span class="jCAhz ChMk0b" face="Roboto, RobotoDraft, Helvetica, Arial, sans-serif" jsaction="agoMJf:PFBcW;MZfLnc:P7O7bd;nt4Alf:pvnm0e,pfE8Hb,PFBcW;B01qod:dJXsye;H1e5u:iXtTIf;lYIUJf:hij5Wb;bmeZHc:iURhpf;Oxj3Xe:qAKMYb,yaf12d" jscontroller="Gn4SMb" jsname="txFAF" style="-webkit-tap-highlight-color: transparent;"><div style="background-color: whitesmoke; font-size: 18px; text-align: center; white-space: pre-wrap;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjliIlk_npbjEuTjerYg-0Umx--QMTxiV2ImwgW9obqQJTs5Wobeu41uSAqsyBYBXUQDjWPKQGNHXA6w1NlXjqEPizQRjvDO2FdY1OWBaw6RbNSeA7eKOSxFqLQF86TSYSjq67hP4ZgjwURqDpEzBLSvmmKDb7lLhu1jPbxCUZZ6aBtHGPiA7nuDQBZ/s3968/IMG_20220507_141438.jpg" style="font-family: georgia; font-size: large; margin-left: 1em; margin-right: 1em; white-space: normal;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjliIlk_npbjEuTjerYg-0Umx--QMTxiV2ImwgW9obqQJTs5Wobeu41uSAqsyBYBXUQDjWPKQGNHXA6w1NlXjqEPizQRjvDO2FdY1OWBaw6RbNSeA7eKOSxFqLQF86TSYSjq67hP4ZgjwURqDpEzBLSvmmKDb7lLhu1jPbxCUZZ6aBtHGPiA7nuDQBZ/w480-h640/IMG_20220507_141438.jpg" width="480" /></a></div></span><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><br /></span></div><div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"> Čia mažiau viešbučių ar nuomojamų apartamentų, o ir šie įsilieja į miestelio aplinką. Vaikščiodamos nepajutome (bent išoriškai) didelio kontrasto tarp vietinių gyventojų namų ir nuomojamų būstų. </span></div></span></div><span style="font-family: georgia;"><br /><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhuabgyDSD-fZjoYNyK2FkLMVxfACVS6OeOgOVDBnXUj8LlRIxiZZ3OcJ-mFnMNpiZG0FDlifmjexEXG_7Vy7T_QduY34SlHgF5R_Jw-pZfkjSI-s9ILjfcTGEOHLtIR6eHJy9YfWH-jI4d8p_SCJ7t9LMervIaCocSS0nwvkXeqKHKYAJf1NimmOtU/s3968/IMG_20220507_141154.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhuabgyDSD-fZjoYNyK2FkLMVxfACVS6OeOgOVDBnXUj8LlRIxiZZ3OcJ-mFnMNpiZG0FDlifmjexEXG_7Vy7T_QduY34SlHgF5R_Jw-pZfkjSI-s9ILjfcTGEOHLtIR6eHJy9YfWH-jI4d8p_SCJ7t9LMervIaCocSS0nwvkXeqKHKYAJf1NimmOtU/w640-h480/IMG_20220507_141154.jpg" width="640" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: large;"> Atrodo, išlandžiojome visas pakampes, jau kiek pavargome ir išalkome, todėl pradedame dairytis kokio restorano ar tavernos. Žinoma, nepraleidžiame progos dar ir dar pafotografuoti. </span></div></span><span style="font-family: georgia;"><br /><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjrFR1g7OmRdjlh6Lmzdy0B0f_t_0jNJyHpIt1DGJQ36v8dpFr-FSAJpAqaxdvBo4-Fxl-ZAn5uZlYjsAqKdZAkVey6XJLAc9idZAmMpeSZkgWWpzd0Q4CjqaHHHYX8spjZwSO29MWO4A24RDbJZPGZ-FXAhV0FCbZv5c29ixZ0FKOQXb7PT4XkJojf/s3968/IMG_20220507_142520.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjrFR1g7OmRdjlh6Lmzdy0B0f_t_0jNJyHpIt1DGJQ36v8dpFr-FSAJpAqaxdvBo4-Fxl-ZAn5uZlYjsAqKdZAkVey6XJLAc9idZAmMpeSZkgWWpzd0Q4CjqaHHHYX8spjZwSO29MWO4A24RDbJZPGZ-FXAhV0FCbZv5c29ixZ0FKOQXb7PT4XkJojf/w480-h640/IMG_20220507_142520.jpg" width="480" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJw1-Nn7sVGObnCuSp4Zg5EhVzstFBqV6e8BOhGFqsxX_Ty604xfX5FvCP8e4FE-wN1hvEjKWLojHAvPU58S66mnVv7tB6oWfYzDUuOyC79ISkNgSmJwnqfwBUECa7JdmNaBVyDskzgVa5vLvzemZBgqct9FuRQ2LQB7swapeWQXsWuMtlZnjc3v2G/s3968/IMG_20220507_142654.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhJw1-Nn7sVGObnCuSp4Zg5EhVzstFBqV6e8BOhGFqsxX_Ty604xfX5FvCP8e4FE-wN1hvEjKWLojHAvPU58S66mnVv7tB6oWfYzDUuOyC79ISkNgSmJwnqfwBUECa7JdmNaBVyDskzgVa5vLvzemZBgqct9FuRQ2LQB7swapeWQXsWuMtlZnjc3v2G/w480-h640/IMG_20220507_142654.jpg" width="480" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjB9CWrMbVdZQGRqVbhRLW-6aRZgk4rg-AvnGneeEMdSR3KePZ5o7UpQdjS2d6iu27o3kScQJdTC0DC0qx30xgIWxrrw8JiH0MG3qd6hRQPyCQz3bZg4zykc6gVUePjEDHKpluRJjhWoJqZJQCGQujseBT7SWwHMy8TiFa41gp2Um2QsK1_24_Ge8tn/s3968/IMG_20220507_144637.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3968" data-original-width="2976" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjB9CWrMbVdZQGRqVbhRLW-6aRZgk4rg-AvnGneeEMdSR3KePZ5o7UpQdjS2d6iu27o3kScQJdTC0DC0qx30xgIWxrrw8JiH0MG3qd6hRQPyCQz3bZg4zykc6gVUePjEDHKpluRJjhWoJqZJQCGQujseBT7SWwHMy8TiFa41gp2Um2QsK1_24_Ge8tn/w480-h640/IMG_20220507_144637.jpg" width="480" /></a></div><div><span style="font-family: georgia;"><br /></span></div><div><span style="font-family: georgia;"><div style="font-size: large; text-align: justify;"> Visai netoliese nuo įvažiavimo į Pyrgos pastebime taverną <i>Mythos,</i> kuri mums pasirodo labai miela. Ilgai nesvarstę prisėdame. Groja graikiška muzika, o mes ragaujame graikiškus patiekalus, gurkšnojame alutį ir linkčiojame į taktą – Pyrgos yra tai, ko tikėjomės skrisdamos į Santorini. Gal net ir daugiau...</div></span></div><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgS49nFEWeObz2Cd6I1gsSE4acgv1Q5778eNXx9O2xnU4UaW6kdHIDpQ1P4OkcvUIG6avROlRa2jdp3u2ruTn3KvHXDDT3PmkLWuXQiSaY2wETXrHdxStDYdlppLQQ1Sh4CZB3HYp0FTTJDEZ9cx3_MKgdCOwPxzGBv6W8SD-sv0mVRh_0L2NTbWx2M/s3968/IMG_20220507_160026.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgS49nFEWeObz2Cd6I1gsSE4acgv1Q5778eNXx9O2xnU4UaW6kdHIDpQ1P4OkcvUIG6avROlRa2jdp3u2ruTn3KvHXDDT3PmkLWuXQiSaY2wETXrHdxStDYdlppLQQ1Sh4CZB3HYp0FTTJDEZ9cx3_MKgdCOwPxzGBv6W8SD-sv0mVRh_0L2NTbWx2M/w640-h480/IMG_20220507_160026.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="text-align: justify;"><i>Tomatokeftedes – saulėje prinokusių pomidorų ir fetos kotletukai, kepti alyvuogių aliejuje </i></span></td></tr></tbody></table><br /><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: justify;"> Tokia tai buvo paskutinė mūsų diena Santorinyje. Rytoj išskrendame į Atėnus, o jau iš ten – tiesiai į Kretrą. Atostogos tęsiasi!</div><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiUxcr3WH-y4OWQdhz21XzggppHHItFcjdTgsjr-PaKYS_tSpi7fJPFDvPVZHr4rL-rsN0MRzFPdJd-VEDSlpJPaQSfrfNK6Sl6GmNoGJcfi9_xNVm3gAKXnD-QZufiYj52U6oIGvJWJyYM0x0smapgAduUCVndxPW0bQmp9FunvFpIqT58BVzDiSaC/s3968/IMG_20220910_122328.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2976" data-original-width="3968" height="480" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiUxcr3WH-y4OWQdhz21XzggppHHItFcjdTgsjr-PaKYS_tSpi7fJPFDvPVZHr4rL-rsN0MRzFPdJd-VEDSlpJPaQSfrfNK6Sl6GmNoGJcfi9_xNVm3gAKXnD-QZufiYj52U6oIGvJWJyYM0x0smapgAduUCVndxPW0bQmp9FunvFpIqT58BVzDiSaC/w640-h480/IMG_20220910_122328.jpg" width="640" /></a></div><div class="separator" style="clear: both; font-size: large; text-align: center;"><br /></div></span></div>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-4316402785190679172022-11-09T12:28:00.000+02:002022-11-09T12:28:20.088+02:00Iris Johansen Gerokai po vidurnakčio<p></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjWRhCKY2830bxVJVMP91FAyU1c6SsmPqkf38E3fI0SPf33vK_q7Ec7KybHPON71kt8aCLTZ8yG8LjzfNzWJryirIADG5q5KESzaxHZtEMrAqjXkait_R1XOEmlbKF1eroQ3QDg4R_POKxTHJz6GRj-YCF-TyDl8W6p2VS13kXve6vvcTgEY8qKEX__/s349/gerokai-po-vidurnakcio_1454482382-e4d739fbc5546b8c3a3b981ae3b7ab62.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="349" data-original-width="233" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjWRhCKY2830bxVJVMP91FAyU1c6SsmPqkf38E3fI0SPf33vK_q7Ec7KybHPON71kt8aCLTZ8yG8LjzfNzWJryirIADG5q5KESzaxHZtEMrAqjXkait_R1XOEmlbKF1eroQ3QDg4R_POKxTHJz6GRj-YCF-TyDl8W6p2VS13kXve6vvcTgEY8qKEX__/w268-h400/gerokai-po-vidurnakcio_1454482382-e4d739fbc5546b8c3a3b981ae3b7ab62.jpg" width="268" /></a></div><p></p><span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><div style="text-align: justify;"><i><b>Viršelis.</b></i> Iris Johansen Gerokai po vidurnakčio (<i>Long after Midnight</i>), 2021 m., leidykla ,,Tyrai", iš anglų kalbos vertė Janina Masaitienė, 320 psl.</div><div style="text-align: justify;"><i><b><br /></b></i></div><div style="text-align: justify;"><i><b>Apie knygą.</b></i> Dvidešimt devynerių Keitė Dendi galų gale manė sukūrusi saugų ir užtikrintą gyvenimą sau ir devynerių metų sūnui, bet talentinga mokslininkė labai klydo...</div><div style="text-align: justify;">Gilindamasi į genetinius tyrinėjimus, Keitė priartėja prie ypač svarbaus medicinos mokslo atradimo. Bet yra žmonių, niekieno nesulaikomų, kurie nori padaryti taip, kad ji niekada nebaigtų darbo. Jie nenusiteikę puoselėti vilčių, bet perka ir parduoda mirtį.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><i><b>Mano nuomonė.</b></i> Šaudo gaudo romanas, kurio varomoji jėga bei visų nelaimių ir intrigų priežastis yra naujai išrastas vaistas RU2. Jo atsiradimas rinkoje suteiktų galimybę išgydyti daugelį ligų, todėl didžiosios farmacijos kampanijos nesuinteresuotos jo atsiradimu ir stengiasi jį sunaikinti arba perimti į savo rankas. Knygos pagrindinė veikėja Keitė prieš savo valią įveliama į šį reikalą ir tampa persekiotojų taikiniu.</div><div style="text-align: justify;"> Knyga greitai skaitoma ir labai paviršutiniška. Įvykiai rutuliojasi žaibo greičiu, bet viskas taip nuspėjama, kad net nuobodu. Tai viena tų knygų, kurias perskaitei, užvertei, o kitą dieną jau pamiršai apie ką ji. Žodžiu, jei neskaitysite, tikrai nieko neprarasite.</div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4356645972671027934.post-86943490896117399522022-11-04T15:19:00.001+02:002023-01-26T15:09:31.576+02:00Saldžios mielinės bandelės<div style="text-align: justify;"><span style="font-family: georgia;"><span style="font-size: large;"> Atėjus rudeniai atsiranda vis daugiau laiko, todėl galiu (ir noriu) pažaisti ir mieline tešla. Šiuokart mano konditeriniame taikinyje - įvairių rūšių bandelės: su obuoliais, razinomis ir cinamonu, su cinamonu ir varške, tik su cinamonu. Tešla ta pati, o skoniai skirtingi, kuriuos galima išgauti vienu kepimu.</span></span></div><span style="font-family: georgia;"><div style="font-size: x-large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjSfJPJI5KjWRBg62KbwRwVO9SJmyET_kmLxL6eebYn2MneapKyJ2ItyOoKeQvPq8eWedudY6KTZWQHeMQZzFGAAhdPLAOaLzJMYFOxVjHejd_YWXlfBzEuT-G4Pbmy7C9HEjGmq7y4FVFw3VOcFyS3RrLxUZI71-52du3dkQkJC-XunHvgTGpqlh-F/s3968/IMG_20221009_214139.jpg"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjSfJPJI5KjWRBg62KbwRwVO9SJmyET_kmLxL6eebYn2MneapKyJ2ItyOoKeQvPq8eWedudY6KTZWQHeMQZzFGAAhdPLAOaLzJMYFOxVjHejd_YWXlfBzEuT-G4Pbmy7C9HEjGmq7y4FVFw3VOcFyS3RrLxUZI71-52du3dkQkJC-XunHvgTGpqlh-F/w480-h640/IMG_20221009_214139.jpg" /></a></div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"><b><i>Tešlai reikės</i></b></div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;">250 ml šilto (ne karšto!) pieno</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;">450-500 g miltų</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;">18 g šviežių mielių</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;">80 g cukraus</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;">100 g tirpinto sviesto</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;">žiupsnelio druskos</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;">20-30 g tirpinto sviesto tešlos aptepimui</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"><b><i>Bandelių aptepimui</i></b> 1 v. š. pieno ir 1 kiaušinio.</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"> Mieles dubenyje ištriname su cukrumi, užpilame šiltu pienu ir baigiame trinti. Dubenį apvyniojame virtuviniu rankšluosčiu ir padedame šiltai (aš dėjau po patalais :) kokiam pusvalandžiui. Kai mielės suputoja, į jas supilame pusę miltų, įberiame druskos ir gerai išmaišome. Supilame sviestą. Išmaišome. suberiame likusius miltus ir gerai išminkome rankomis. Tešlą dedame į didelį dubenį (tešla turi užimti mažiau kaip pusę dubens), apdengiame virtuviniu rankšluosčiu ir dedame šiltai 1 ar 2 valandoms. Tešla turi pakilti dvigubai.</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"> Pakilusią tešlą dedame ant miltais pabarstyto stalo ir iškočiojame didelį keturkampį lakštą. Jei norime išsikepti bandeles su skirtingais įdarais, tešlą padaliname į tiek dalių, kiek įdarų pasiruošėte. Tada kočiojame 2 ar tris lakštus.</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"><b><i> Su obuolių įdaru. </i></b>Ant plonai iškočioto ir tirpintu sviestu patepto lakšto beriame smulkiai supjaustytus (galima net sutarkuoti burokine tarka) obuolius sumaišytus su nuplautomis ir nudžiovintomis razinomis, apibarstytus cukraus ir cinamono mišiniu.</div><div style="font-size: x-large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgFzYn97xcwJiLUzaGBHSRaRBSsoAZSeHkQEqu6IUB_1d_FGhGRSo8W2b3LNbGtUjN3teqJIiOX1aqGyP5qvGoUls7QNH2Bi-GCsAB-gzSlENAsbLT__C-1UiHgEhn6FuueDkNxLVp6MaMOKGfm1xbz-RtLO-okXxgc4Ob0dtVpekrimUoloivrBcg2/s3968/IMG_20221009_195655.jpg"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgFzYn97xcwJiLUzaGBHSRaRBSsoAZSeHkQEqu6IUB_1d_FGhGRSo8W2b3LNbGtUjN3teqJIiOX1aqGyP5qvGoUls7QNH2Bi-GCsAB-gzSlENAsbLT__C-1UiHgEhn6FuueDkNxLVp6MaMOKGfm1xbz-RtLO-okXxgc4Ob0dtVpekrimUoloivrBcg2/w640-h480/IMG_20221009_195655.jpg" /></a></div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"> Lakštą su obuolių įdaru susukame į dešros pavidalo ritinį ir supjaustome 3 cm storio gabaliukais, kuriuos išdėliojame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Tarp bandelių būtina palikti didesnius tarpelius, nes kepdamos jos gerokai padidėja.</div><div style="font-size: x-large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgf27DOE3TqRo4KqxF-H6rhLg3bDkKoZtRp5QvKw4Hfr1WC4AdpfptIo6UFpE-e7mwC-StcnqI2si8GfKf36OELXJeDUhC2_UAWAnUzG6vYeA-Nw9vfm1TNbJfOdWmA0sgNZLONylewvX_NmX3jvP7VrIeMT3zx6R_wXdiPDmBO3F3aEbTSNlm28N2N/s3968/IMG_20221009_203119.jpg"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgf27DOE3TqRo4KqxF-H6rhLg3bDkKoZtRp5QvKw4Hfr1WC4AdpfptIo6UFpE-e7mwC-StcnqI2si8GfKf36OELXJeDUhC2_UAWAnUzG6vYeA-Nw9vfm1TNbJfOdWmA0sgNZLONylewvX_NmX3jvP7VrIeMT3zx6R_wXdiPDmBO3F3aEbTSNlm28N2N/w640-h480/IMG_20221009_203119.jpg" /></a></div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"><i><b> Su cinamono įdaru. </b></i>Cinamoną sumaišome su cukrumi ir mišinį beriame ant iškočioto ir tirpintu sviestu patepto tešlos lakšto taip, kad juo pasidengtų visa tešla. Susukame ritinį, kurį supjaustome 3 cm storio gabaliukais. Taip paruoštas bandeles dedame į skardą (jei kiekis nedidelis, galima ir prie obuolinių bandelių priderinti).</div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgPlQD-rcY-b_0UOIAv3hk_2u6EpCRF-FNHBU-7lWjTyIRlVJWimOouvGzdlqa4JCVsPFoLXrpopEo5Pgfcr6koR_uCSyfWt6R-pZ0vr4FHGuSUZ9Gfgmiy4pEQ836LT7Q-mWsquNt4K20Dv_vazKVNulIW7zTMWH9MVeX1wRqVVLF20EQ7URLrrzpH/s3968/IMG_20221009_212230.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgPlQD-rcY-b_0UOIAv3hk_2u6EpCRF-FNHBU-7lWjTyIRlVJWimOouvGzdlqa4JCVsPFoLXrpopEo5Pgfcr6koR_uCSyfWt6R-pZ0vr4FHGuSUZ9Gfgmiy4pEQ836LT7Q-mWsquNt4K20Dv_vazKVNulIW7zTMWH9MVeX1wRqVVLF20EQ7URLrrzpH/w640-h480/IMG_20221009_212230.jpg" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: large;"><i>Su obuoliais ir razinomis</i></span></td></tr></tbody></table><div style="text-align: center;"><br /></div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"><i><b> Su varškės įdaru. </b></i>Į varškę įdedame pora šaukštų grietinės, paskaniname cukrumi, jei norime, ir cinamonu. Ištriname iki vientisos masės. Galime įberti razinų ar kitų džiovintų vaisių (prieš tai juos nuplovę ir susmulkinę). Viską išmaišome ir gautą masę tepame ant tirpintu sviestu patepto tešlios lakšto. Susukame ritinį, kurį supjaustome 3 cm storio gabaliukais. Bandeles sudedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos.</div></span><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: justify;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiXsULhBoH33AR-zhPwSYJoRYmE5_B39Khrgeyy52kVMO7VcRfGzPm4qxg-0eJk__9WDzsMuXFTkKX9XfOHMNmwqQ7s1-G0ITY2s6LRqhQkSyrawE_-ald69QJEUqRXOdPQtLwncteGXoOAA1cky_WQazDcFAfxwMFv9cTtkyeNVJS-nDs1qdpBPqs8/s3968/Cinamonin%C4%97s%202.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><span style="font-family: georgia; font-size: large;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiXsULhBoH33AR-zhPwSYJoRYmE5_B39Khrgeyy52kVMO7VcRfGzPm4qxg-0eJk__9WDzsMuXFTkKX9XfOHMNmwqQ7s1-G0ITY2s6LRqhQkSyrawE_-ald69QJEUqRXOdPQtLwncteGXoOAA1cky_WQazDcFAfxwMFv9cTtkyeNVJS-nDs1qdpBPqs8/w640-h480/Cinamonin%C4%97s%202.jpg" /></span></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><i><span style="font-family: georgia; font-size: large;">Su cinamonu bei su cinamonu ir varške</span></i></td></tr></tbody></table><span style="font-family: georgia;"><div style="text-align: justify;"><span style="font-size: x-large;"> Į skardą sudėtas bandeles pridengiame rankšluosčiu ir dar kartą pusvalandukui padedame į šiltą vietą, kad jos susigulėtų ir kiek pakiltų. Tada švelniai šluotele aptepame kiaušinio ir pieno plakiniu ir pašauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 30 min. Žinoma, stebime, kad nesudegtų.</span></div><div style="font-size: x-large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjrqVanea6HDyMOkaZjl28I7qkoUa0ztSRXRtzQpxLT6DUobbpdFmPJbuNBNn6YgDbVcZJSQ6Z4uGCq-tCkvOId7WctPaITcpROW-XOBLpfGbSTfpQbWc6w2kxG9ccICEN_R930mDkvay6cbLT8kbVErUhjpU4hGz8GdNqqn4Rubao0Y1TLJhzxrcpf/s3968/Cinamonin%C4%97s.jpg"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjrqVanea6HDyMOkaZjl28I7qkoUa0ztSRXRtzQpxLT6DUobbpdFmPJbuNBNn6YgDbVcZJSQ6Z4uGCq-tCkvOId7WctPaITcpROW-XOBLpfGbSTfpQbWc6w2kxG9ccICEN_R930mDkvay6cbLT8kbVErUhjpU4hGz8GdNqqn4Rubao0Y1TLJhzxrcpf/w640-h480/Cinamonin%C4%97s.jpg" /></a></div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"> Iškepusias ir pravėsusias bandeles gardiname cukraus pudra arba cukraus pudros glajumi.</div><div style="font-size: x-large; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgpuEa8TShfQCVx2JeXfV6wvZL5YgUwmBJVmhpQAJfiFNIKzkR6YDtqo3zfOuDwDwamiBOo6EnzdaCJ5bASqbgOxK9-demDjlepjyOKUfu3BA6hDedK6a-QQ_qAipobfU5tRZt6OZV8qolG5r0WoP39k5mmSRpH6DUE2Uv9lQP1PdSDVCuFShd4hAZB/s3968/IMG_20221009_212540.jpg"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgpuEa8TShfQCVx2JeXfV6wvZL5YgUwmBJVmhpQAJfiFNIKzkR6YDtqo3zfOuDwDwamiBOo6EnzdaCJ5bASqbgOxK9-demDjlepjyOKUfu3BA6hDedK6a-QQ_qAipobfU5tRZt6OZV8qolG5r0WoP39k5mmSRpH6DUE2Uv9lQP1PdSDVCuFShd4hAZB/w640-h480/IMG_20221009_212540.jpg" /></a></div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"><i><b> Glajaus gaminimas: </b></i>15 g sviesto ištirpiname ant silpnos ugnies, suberiame 100 g cukraus pudros, įpilame 2 v. š. pieno. Viską išmaišome šluotele iki vientisos masės ir apšlakstome bandeles.</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"> Ragaujame dar šiltas, jos pačios skaniausios.</div><div style="font-size: x-large; text-align: justify;"> Bandelės ilgai nesilaiko, sukietėja, todėl patartina suvalgyti per pora dienų, manau, problemų dėl to nekils :)</div><div style="font-size: x-large; text-align: center;">SKANAUS !</div></span>laisniegahttp://www.blogger.com/profile/17558127965956984482noreply@blogger.com0