Richard Flanagan Siauras kelias į tolimąją šiaurę

   Vienas sakinys. Vieno žmogaus jausmai ne visada tolygūs tam, kas yra gyvenimas. 12 p

  Oficialiai. Richard Flanagan Siauras kelias į tolimąją šiaurę (The Narrow Road to the Deep North), leidykla Baltos lankos, 2017 m., iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė, 416 p. 

   Richard Miller Flanagan gimė 1961 m., Longford, Tasmania, Australja. . Jis studijavo Oksforde istoriją, šiuo metu su šeima gyvena Tasmanijos sostinėje Hobarte.
   Knyga. 1943-ieji, Siamo džiunglės. Australas chirurgas Dorigas Evansas kartu su tūkstančiais į japonų nelaisvę paimtų karo belaisvių atgabenamas tiesti Siamo–Birmos geležinkelio, dar vadinamo Mirties geležinkeliu arba Linija. Linija, kuri jungia vieną tašką su kitu, realybę su nerealybe, gyvenimą su pragaru ir beprotybe. Dorigas Evansas kasdien kovoja dėl belaisvių, mirštančių nuo bado, choleros, žvėriško japonų sargybinių elgesio, gyvybių. Nuo nevilties jį gelbsti tik prisiminimai apie dėdės žmoną Amę, nuožmių akių moterį su raudona kamelija už ausies, ir jų aistringą romaną, kurį nutraukė karas.

    „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ – tai pasakojimas apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, meilės ilgesį ir neįmanomybę. Remdamasis autentiška archyvine medžiaga, Richardas Flanaganas poetiškai jautriai ir įžvalgiai pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo–Birmos geležinkelį, kurį tiesdami dėl nepakeliamų darbo sąlygų žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Vienas iš belaisvių buvo rašytojo tėvas Archie Flanaganas – jam pavyko likti gyvam ir savo sūnui perduoti neįkainojamą šio skaudaus, bet pamažu į užmarštį grimztančio istorijos epizodo liudijimą.

   Mano nuomonė. Knygos pradžia buvo gana sunki. Painiojausi tarp dabarties, prisiminimų, pašnekesių. Kankinausi, stengiausi nenumesti jos į šalį ir suprasti, kuo taip žavi kitus šis kūrinys. Įpusėjus knygą, perskaičius gerokai virš šimto puslapių, viskas stojo į savo vietas: dabartis užleido vietą praeičiai ir prisiminimams. Kaip autorius rašo: ,,Laimingas žmogus neturi praeities, o nelaimingas tik ją ir turi " (12 p.).Tai gi, čia nelaimingo žmogaus istorija,  meilės ir mirties istorija. Pasakojimo centre Dorigo Evanso istorija, tačiau ji glaudžiai susipynusi su daugelio žmonių istorijomis. Tai karo pasekmių istorija. Australų karo belaisviai, nežmoniškomis sąlygomis dirbę Japonijos  imperijai, statę geležinkelį tarp Siamo ir Birmos, faktiškai buvo pasmerkti mirčiai nuo ligų, bado, sunkaus darbo ir žiaurių japonų prižiūrėtojų. Ir tik prisiminimai bei  nenuilstamas optimizmas palaikė jų dvasią. 

  Knyga man padėjo susipažinti su dar viena Antrojo pasaulinio karo istorijos puse, apie kurią nedaug girdėjau. Japonijos karo belaisvių stovykla - įdomiausia ir stipriausia knygos dalis, įvykiai prieš ir po belaisvių stovyklos, tai įžanga ir atgarsis to, kas joje vyko. 
  Negalėčiau knygos įvardinti kaip geriausios šiais metais skaitytos knygos, tačiau, kad ji verta dėmesio ir reikia ją perskaityti - tai vienareikšmiška.
   Įvertinimas. 3  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

Užkandžių krepšys savaitgaliui prie ežero

   Artėja trumpiausia metų naktis. Oras toks šiltas šiemet, kad tikrai visi prie ežero laužus kūrensite ir paparčio žiedo ieškosite. Ieškosiu ir aš, o kad beieškant to laimės žiedo jėgos neapleistų, prigaminsiu visą krepšį užkandėlių - ir draugus pavaišinsiu, ir pati alkana neliksiu :)

   1. Batono trikampėliai su morkomis ir sūriu. 2 dideles morkas ir 200 g fermentinio sūrio sutarkuojame smulkesne nei burokine tarka, išspaudžiame 3 skilteles česnako (kas mėgsta aštriau, gali ir daugiau), įdedame 3-5 šaukštus majonezo. Viską gerai sumaišome ir tepame ant batono trikampėlių. Sumuštinukus sudedame ant skardos ir pašauname į įkaitintą orkaitę bei kepame, kol sūris išsileis, o batonas taps traškus.
   2. Lavašas su tunu ir žalumynais: http://sniegena.blogspot.com/2016/07/lavasas-su-tunu-ir-zalumynais.html.
  3. Sūrieji tešlos šaukšteliai (pirkti parduotuvėje) įdaryti raukšlėtųjų gudukų užtepėle:http://sniegena.blogspot.com/2014/09/rauksletuju-guduku-paprastai-vadinamu.html.
   4. Lavašas su lašiša. 1 lavašo lakštas, 1 indelis tepamo varškės sūrelio, 100 g rūkytos arba sūdytos lašišos file, 1/2 citrinos, pundelis krapų. Lavašą sutepame sūrelio mase, susmulkiname lašišą ir gabaliukus išdėliojame po visą lavašą (tarp lašišos gabalėlių turi būti tarpai), susmulkiname krapus ir užbarstome ant lavašo, visa tai apšlakstome citrinos sultimis. Lengvai paspausdami susukame lavašą (sukame platųjį šoną). Perpjauname per pusę, šiek tiek prispaudžiame ir kelioms valandoms paliekame šaldytuve. Supjaustome nedideliais, vieno kąsnio gabaliukais.
   Gražaus ir skanaus savaitgalio!

Tinginys - visada skani klasika

   Kai nori ko nors saldaus, o taip tingisi, geriausia išeitis - pasigaminti tinginį pagal seną, iš vaikystės prisimenamą ir šiems laikams pritaikytą receptą.
 

Reikės:

3 pakelių sausainių (pvz. Gaidelis);

200 g sviesto;

1 indelio kondensuoto pieno su cukrumi;

3-5 v. š. kakavos miltelių (skonį stiprumą renkatės jūs);

100 g lazdyno riešutų;

saujos džiovintų spanguolių.

 

  Kondensuoto pieno indelį įdedame į puodą su vandeniu, užkaičiame ir verdame apie 40 min., tuomet paliekame atšalti. Pusę sausainių susmulkiname iki trupinių, likusią pusę sulaužome. Riešutus pakaitiname keptuvėje ir nulupame luobelę, spanguoles nuplauname ir nusausiname.

  Sviestą išlydome ir sumaišome su sausainiais, atidarome pravėsusį kondensuoto pieno indelį ir jo turinį suverčiame į sausainių masę. Įberiame kakavą ir viską labai stropiai išmaišome. Tuomet suberiame riešutus (galima keletą pasilikti papuošimui) ir spanguoles. Dar kartą gerai išmaišome. Masę sukrečiame į užsegamą torto formą, suspaudžiame, išlyginame, užklojame kepimo popieriumi ir paslegiame. Dedame į šaldytuvą. Ragaujame po 6-8 val.

P.S. Galima ir be torto formos. Sausainių masę suvyniojame į maistinę plėvelę lyg dešrą, suspaudžiame ir dedame į šaldytuvą - kitą dieną galėsite tinginį pjaustyti lyg dešrą.

Nekeptas sūrio tortas su saldainių gabaliukais

   Šiandien mano ,,mažosios" gimtadienis - 25-eri :) Ir kaip be torto? Be torto gimtadienių švęsti negalima, o lauke karšta, taip pat 25-eri ir tortų nelabai norisi. Tačiau šiais metais įnikau gaminti nekeptus, šaldytuve atvėsintus tortus, tad pasitelkiu LaMaistas receptų gausą ir vieną jų adaptavusi pagal savo skonį, pagaminu tortuką su Snickers saldainiais.

Reikia:

500 g minkšto sūrio (aš pirkau Philadelphia sūrį - du indelius po 200 g - vieną jų Milka skonio - ir vieną 125 g.);

400 g grietinėlės (35 proc. riebumo);

200 g šokoladinių sausainių (pvz. Selga);

3 vnt. Snickers saldainių;

100 g sviesto;

3 v. š. cukraus (kas mėgsta saldžiai, gali dėti daugiau - man užteko);

1 pakelis vanilės cukraus;

20 g. želatinos 

Gaminame:
  Sausainius susmulkiname iki trupinių. Išlydome sviestą ir sumaišome su sausainių trupiniais. Torto formos  pagrindą ir šonus išklojame trupiniais, prispaudžiame ir dedame valandai į šaldytuvą.
  Želatiną užpilame 60 g šalto vandens, paliekame 10-15 min. išbrinkti. Tuomet kaitiname ant silpnos ugnies, kol želatina visiškai ištirpsta. Paliekame atšalti. Jei naudosite želatinos lapelius – sekite instrukciją :)
   Sumaišome sūrius ir vanilinį cukrų. Iki standumo išplakame grietinėlę su cukrumi ir atsargiai įmaišome į sūrių miksą. Supjaustome mažais gabaliukais Snickers ir taip pat įmaišome į sūrių masę. Supilame atvėsusią želatiną ir viską išmaišom.
  Sūrio masę sukrečiame į torto formą ir paliekame šalti 4-6 valandas. Puošiame arba ne ir ragaujame.