Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2020 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Sūrio paplotys pusryčiams


Receptas nužiūrėtas iš simplefoodrecipes puslapio.
REIKĖS:
Nedidelio ryšulėlio krapų, petražolių ir svogūno laiškų (viso apie 30 g),
1 kiaušinio;
300 ml kefyro;
100 g kieto sūrio (kokį mėgstate);
100 g miltų;
0,5 a. š. kepimo miltelių;
druskos ir pipirų pagal skonį.

 GAMINAME:
1. Burokine trintuve sutarkuojame sūrį.
2. Susmulkiname žalumynus;
3. Į gilų dubenį įmušame kiaušinį, pagardiname druska, pipirais ir išplakame. 
4. Į plakinį supilame kambario temperatūros kefyrą ir išmaišome;
5. Toliau maišydami pilame miltus, sodą. Tešla turi būti vientisos konsistencijos, be gumuliukų;
6. Pabaigoje įmaišome sūrį ir žalumynus;
7. 1/2 tešlos pilame į įkaitintą ir aliejumi pateptą keptuvę. Tešlą tolygiai paskirstome  ir kepame ant vidutinės ugnies apie 5 min. Tada paplotį apverčiame ir dar kepame 5 min.
8. Iškepusį paplotį išdedame ant lėkštės ir apipilame tirpintu sviestu (nebūtina, bet skanu);
9. Taip pat iškepame ir antrą paplotį. Jei turite dvi keptuves - abu papločius galite kepti vienu metu :)
10. Ragaujame dar šiltus. Skanaus!

Madeline Miller Kirkė

 

Viršelis. Madeline Miller Kirkė (Circe), leidykla Baltos lankos, 2019 m., iš anglų kalbos vertė Eglė Raudonikienė, 416 psl.
Apie autorę. Madeline Miller, gimė 1978 m. Bostone, JAV. Įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas ,,Achilo giesmė" 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction" (dabar – „Women's Prize for Fiction") literatūros premiją. „Kirkė", antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women's Prize for Fiction" sąrašą ir išverstas į 26 kalbas
Apie knygą. Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.
  Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?
Mano nuomonė. Antikos mitai kitaip. Jau nuo mokyklos laikų puikiai žinomas istorijas autorė pateikia per savo regėjimo prizmę, per moteriškumo pradą. Rūstūs antikos dievai knygoje netenka savo švytėjimo, patoso, kuris per kraštus liejasi Homero kūryboje. Čia viskas labai paprasta, viskas suprantama, viskas aišku ir sava. Sakoma ,,kaip danguje, taip ir ant žemės" tik šiuo atveju reiktų perfrazuoti ,,kaip ant žemės, taip ir danguje". Visos žmogiškos savybės nesvetimos ir dievams – karai dėl valdžios, dėl dominavimo Olimpe, pavydas, kerštas, meilė, motinystė ir pasiaukojimas. 
   Knygos pagrindinė veikėja saulės dievo Helijo duktė Kirkė. Jos gyvenimas, tai nuolatinė kova dėl vietos po saule (ironiška, kai tavo tėvas ir yra saulė), dėl išgyvenimo stipresnių pasaulyje. Nemirtinga ragana Kirkė tarsi paprasta moteris triūsia savo gyvenimo darže, darydama didelius ir mažus stebuklus, idant apsaugotų savo vaiką, išlydėtų ir vėl sutiktų savo gyvenimo vyrus ir džiaugtųsi tokia trapia laime. Knyga persmelkta moteriškumu, švelnumu ir meile pagrindinei herojei. Kiekvieną sakinį skaičiau su pasimėgavimu, kiekvienas žodis, kiekviena frazė buvo tiksli, nuglūdinta ir prasminga. Skaitymo malonumas, ne kitaip, kurį norisi pratęsti kuo ilgiau.  
Vertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

2020 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Louise Jensen Pasimatymas

,,Ateina laikas, kai reikia liautis skrosti vandenynus dėl žmogaus, kuris dėl tavęs net į balą nešoktų"  247 p.

Viršelis.
 Louise Jensen Pasimatymas (The Date), leidykla BALTO, Vilnius, 2019 m., iš anglų kalbos vertė Rasa Akstinienė,351 p.
Apie autoriųLouise Jensen psichologiniai trileriai užima pirmąsias vietas bestselerių sąrašuose. Pasaulyje parduota virš milijono autorės knygų anglų kalba, jos išverstos į daugiau nei dvidešimt kalbų. 2018-aisiais „Pasimatymas" buvo nominuotas The Guardian skelbiamiam „Not the Booker" apdovanojimui.
Apie knygą. Tai turėjo būti paprastas pasimatymas su patikimai atrodančiu vyruku iš pažinčių svetainės. Alės santuoka subyrėjo ir ji neatsispyrė draugių įkalbinėjimams pabandyti.
Tačiau atsibudusi sekmadienio rytą ji supranta, kad įvyko kažkas bloga. Ji kruvina, jai beprotiškai skauda galvą ir ji neatsimena, kas atsitiko.
  Dar baisiau – dirstelėjusi į veidrodį, Alė neatpažįsta į ją žiūrinčio veido. Ji neatpažįsta savo buvusio vyro, brolio ir draugų. Ir ji negali atpažinti žmogaus, kuris ketina ją sunaikinti...
  Mano nuomonė. 350 puslapių depresijos, isterijos, panikos. Sunku skaityti tokią knygą saulėtą vasaros dieną, o ką besakyti, jei būtų dargana...Taip, kūrinys visiškai atitinka psichologinio trilerio žanrui keliamus reikalavimus, tačiau būtent tas šimtaprocentinis atitikimas ir slegia. Knyga parašyta kaip vidinis pagrindinės herojės monologas. Herojės savigrauža išplaukia iš vaikystės prisiminimų, iš padarytų nusikaltimų, o gal malonės aktų. Emocijos per daug hiperbolizuotos, todėl skaitant apima jausmas, kad situacijos dirbtinai sukurtos. Nors, iš kitos pusės, aš tikrai nežinau, kaip jaučiasi žmogus, sirgdamas prosopagnozija (sergantysis neįsimena veidų, neatpažįsta net artimiausių žmonių), gal jų emocijos yra būtent tokios, kokiomis gyvena knygos herojė. Jei kalbėsime apie siužetą, tai jau knygos viduryje kyla įtarimai, kas terorizuoja pagrindinę heroję Alę, tačiau vis bandai tą mintį nustumti, na, negali būti, per žiauru, tačiau, kuo daugiau praeities detalių atskleidžiama, tuo aiškesnis darosi motyvas. Žodžiu, knyga, kurios nesinori skaityti (kaip minėjau, labai slegianti), bet ir padėti į šalį negali – įdomu, kaip baigsis. 
Vertinimas: 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).