Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2019 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Bulguro kruopos su avinžirnių-špinatų troškinys

   Savaitgalis, kai niekur neskubi, kai galima žaisti virtuvėje.  Nusiperki, atrodo, nesuderinamų produktų, pasiknisi internete, susirandi receptą, jį pritaikai savo skoniui ir gauni kažką, kuo būtinai turi pasidalinti :)

PRODUKTAI
Skardinė (400 g)  pomidorų savo sultyse;
Skardinė (400 g) avinžirnių;
100 g špinatų;
100 ml neriebaus kokosų pieno
10 g aliejaus;
1 a.š. kario miltelių;
1 svogūnas
3 skiltelės česnako;
1 a.š. čili miltelių;
1 a. š. tarkuoto imbiero;
1 kubelis sultinio;
40 g kietojo sūrio
    Keptuvėje įkaitiname aliejų ir apkepiname smulkiai supjaustytus svogūną ir česnako skilteles. Baigiant kepti suberiame kario ir čili miltelius, tarkuotą imbierą bei dar šiek tiek pakepame. Tada supilame smulkintus pomidorus su  sultimis ir nusunktus avinžirnius, supilame kokoso pieną ir įmetame sultinio kubelį. Viską patroškiname  10 min. Pabaigai sumetame šiek tiek pasmulkintus špinatus ir dar pora minučių patroškiname. 
   Išvirtas bulguro kruopas sudedame porcijomis į lėkštes. Avinžirnių-špinatų troškinį uždedame ant bulguro kruopų ir apiberiame kietu tarkuotu sūriu (aš naudojau ,,Džiugą"). Iš nurodyto kiekio galima pamaitinti 4-5 žmones.
    
   Viso troškinio kaloringumas apie 850 kcal. – vieni niekai, tačiau nepamirškite, troškinys valgomas su bulguro (ar kitomis) kruopomis, kurių 100 g turi apie 380 kcal :)
     Skanaus!
 

2019 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

Moliūgų tyrė. Kaip ją gaminti

   Šį savaitgalį ėmiausi nelabai kūrybingo, tačiau labai reikalingo darbo – gaminau moliūgų tyrę, kurią kaip pagrindą naudosiu ne vienam patiekalui: https://sniegena.blogspot.com/2015/11/paprastasis-moliugu-keksas.html arba https://sniegena.blogspot.com/2014/11/zirniu-ir-moliugo-sriuba.html.

Reikės MOLIŪGO !


Gaminu: Supjaustau moliūgą 10-15 cm. gabalėliais, sudedu į skardą ir pašaunu 1 val. į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę. Suminkštėjusius moliūgo gabalus ištraukiu iš orkaitės ir palieku ataušti. Tada nulupu luobą, o minkštimą sutrinu trintuve.

 Viskas. Tyrę supilstau į indus ir dedu į šaldiklį. Ją naudosiu visus metus iki kito derliaus. Nieko sudėtinga, tačiau ne vienas šeimininkė klausė, o kaip tą tyrę pasidaryti? Tai va, prašom, gaminkite, nes moliūgas nuostabi daržovė, kurią galima naudoti daugelyje receptų.

2019 m. lapkričio 5 d., antradienis

Charlotte Link Lapių slėnis

Viršelis. Charlotte Link  Lapių slėnis (Im Tal Des Fuchses), leidykla Alma littera, Vilnius, 2018 m., iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četkauskas, 422 p.  
Apie autorę. Charlotte Link gimė 1963 m. spalio 5 d.  Frankfurte (Vokietija).Vos devyniolikos pirmąją knygą sukūrusi Charlotte Link iš karto tapo populiariosios literatūros žvaigžde ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų. Ji neapsiriboja vienu žanru ir rašo įvairaus pobūdžio kūrinius – istorinius romanus, trilerius, kriminalinius romanus, šeimos sagas. Daugiau nei septynios jos knygos buvo ekranizuotos gimtojoje šalyje, o filmuose ir serialuose vaidino geriausi Vokietijos aktoriai. Jos knygų parduota daugiau kaip 26 mln. egzempliorių.
 2000 m. ji buvo nominuota Vokietijos Knygų apdovanojimui, o 2007 m. už savo literatūrinius pasiekimus įvertinta Auksine plunksna. Šiandien ji yra aktyvi PETA organizacijos narė, besirūpinanti Ispanijos ir Turkijos gatvių šunų gerove.
   Į lietuvių kalbą dar yra išverstos šios Charlotte Link knygos: Paskutinis pėdsakas, Apgaulė ir Angelų nuodėmės.
   Apie knygą. 1987-ieji. Kelią į olą miško aikštelėje berniukui parodė lapė, todėl jis pavadino ją Lapių slėniu. Šis lopinėlis žemės ir urvas po juo – tik jam priklausanti nuosavybė, jo slėptuvė ir priebėga. Lapių slėnis skamba mįslingai ir išskirtinai. Jis džiugiai nusiteikęs įvertino savo darbą – paslėpė įėjimą, kad niekas nesuprastų, jog  čia esama olos. Vėliau jis galės patobulinti savo slaptavietę, ją išplėsti, sutvirtinti. Tada turės vietą, kurį priklausys tik jam.
  2009-ieji. Rugpjūčio popietė, vakaro saulė šildo automobilių aikštelės asfaltą. Aplink plyti beribiai laukai, o Vanesa laukia šunį vedžiojančio vyro Metjuso. Besimėgaudama aplink tvyrančia ramybe ir paskendusi savo mintyse, ji nepastebi, kad aikštelėje ji – ne viena. Tyliai prisiartina automobilis. Po keliolikos minučių grįžęs Vanesos vyras jos neberanda. Prieš kelias valandas tarp jų įvykęs ginčas dabar atrodo kaip kvailystė ir absurdiškas nesusipratimas.
  Rajanas Vanesą uždaro oloje, palieka maisto savaitei, o pats pradingsta. Jo planas – paprašyti išpirkos. Viską sutvarkyti jis tikisi per savaitę. Tačiau netikėtai jo planus sugriauna policija, kuri suima jį už kitą nusikaltimą. Vanesos gyvybė pakimba ant plauko. Tik po trijų metų Rajenas paleidžiamas iš kalėjimo, taip niekam ir neatskleidęs paslapties apie Vanesos pagrobimą. Ar moteriai pavyko išsigelbėti?   
  Mano nuomonė. Detektyvas? Na gal ne visai, greičiau psichologinis romanas. Ryškūs veikėjų (o jų tikrai daug) charakteriai, gana įtaigiai aprašytos situacijos, nuolat palaikoma įtampa, puikiai perteikiami veikėjų jausmai: baimė, panika, pasimetimas, abejonė, meilė, pasitikėjimas. Romano negalėjau paleisti iš rankų, nes buvo žingeidu, kaip viskas baigsis. Istorija tarsi suskaidyta į kelias situacijas, kurias tarpusavyje susieja veikėjų poelgiai. Visų aprašomų įvykių galėjo ir nebūti, jei ne atsitiktinumas, kai žmogus atsiduria netinkamu metu netinkamoje vietoje, o kitas spontaniškai sugalvoja tuo pasinaudoti. Visa istorija galėjo būti kitokia, jei herojus nebūtų bailys, bijantis prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei ,,pavyzdinga šeima" būtu buvusi išties tokia, o ne tik visuomenei rodoma pavyzdinga jos fasadinė pusė. Žodžiu, knyga verčia kiekvieną situaciją analizuoti ir permąstyti – o jeigu...
   Gal  ne viskas įtikino, nesupratau, kam buvo reikalingos kai kurios situacijos (pvz. Rajano motinos pagrobimas ar smurtas prieš Debę), tačiau iš esmės knyga gera, įtraukianti,  rekomenduotina.
  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

2019 m. spalio 29 d., antradienis

Morkų pyragas su maskarponės sūrio kepure

  Morkos mano virtuvėje dažniausiai vartojamos kaip prieskoninė daržovė. O šiandien štai ėmiau ir sugalvojau sveiką pyragą iškepti. O kas gali būti sveikiau už morkas? Nebent daug morkų!


Parduotuvėje nusipirkau 800 g morkų, apelsiną ir 250 g maskarponės sūrio.
Kitus ingredientus susiradau virtuvėje:
 2 kiaušinius;
1/2 stiklinę rudojo cukranendrių cukraus;
2 stiklines miltų;
1 a. š. kepimo miltelių,
1 v. š. lydyto sviesto;
2 saujas džiovintų spanguolių (arba razinų);
20 ml romo ar brendžio;
4 v. š. cukraus pudros;
1 a. š. želatinos.
  Džiovintas spanguoles nuploviau, nusausinau, užpyliau romu bei palikau brinkti.  Morkas nuskutau ir sutarkavau smulkia tarka (galima ir kombainu). Tarkius apipyliau cukrumi bei palikau pusvalandžiui – cukrus turi ištirpti. Tada išplaktus kiaušinius, romo prisigėrusias spanguoles, šaukštą išlydyto sviesto suverčiau į morkų tarkius ir gerai išmaišiau. Miltus su kepimo milteliais pamažu maišydama subėriau į morkų masę. Visą tą gėrį sukrėčiau į riebalais pateptą formą ir pašoviau į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Pyragas kepė apie 1 valandą. Tada jį ištraukiau iš orkaitės ir palikau vėsti.
   Tuo metu paruošiau glajų. Pirmiausia nedideliame karšto vandens kiekyje ištirpinau želatiną ir palikau atšalti. Tada maskarponės sūrį sumaišiau su 1 apelsino sultimis ir milteliniu cukrumi, supyliau pravėsusią (bet nesustingusią!) želatiną. Viską sumaišiau iki vientisos masės ir įdėjau į šaldytuvą 10 min.
    Pravėsusiam pyragui (neišėmus iš formos) uždėjau maskarponės glajaus kepurę ir vėl įdėjau į šaldytuvą porai valandų.
   Viskas! Ragaujam!



2019 m. spalio 28 d., pirmadienis

M. J. Arlidge Eni beni




Vienas sakinys.  ,,Tarpusavio pasitikėjimas yra trapus – jį sunku įgyti, bet lengva netekti." 10 p.
  ,,Mes visuomet savimi abejojame daugiau negu kitais..." 280 p.
Viršelis. M. J. Arlidge Eni Beni (Eeny Meeny), leidykla Alma littera, Vilnius, 2016 m., iš anglų kalbos vertė Loreta Gema Baltaduonė, 336 p.  
Apie autorių.  M. J.Arlidge’as gimė Londone 1974 metais, užaugo Hampstede, o baigęs mokyklą daug keliavo. Būsimasis rašytojas aplankė pietų Indiją, Singapūrą ir Australiją. Grįžęs studijavo anglų literatūrą, o vėliau metus mokėsi kino ir televizijos meno subtilybių. Jau penkiolika metų dirba televizijoje. Arlidge’as prodiusavo ne vieną populiarų kriminalinį serialą ITV televizijai (pavyzdžiui, „Torn“, „The Little House“ ir „Undeniable“). Kriminalinių serialų kūrimo patirtis persikėlė ir į popierių – kaip rašytojas Arlidge’as debiutavo detektyviniu romanu „Eni beni“ (Eeny Meeny). Tai pirmasis trileris iš ciklo apie detektyvę inspektorę Heleną Greis.

 Apie knygą. Du žmonės pagrobiami ir įkalinami apleistame pastate. Be šviesos, maisto, šilumos ir vandens. Yra tik ginklas. Vienas pistoletas dviem žmonėms ir žinutė, jog bus paleistas tik tas, kuris nušaus kitą.
  Vėliau dingsta kita pora žmonių, o išgyvenusių aukų istorijos panašios, tik aplinkybės kiek kitokios.

  Tokio sukto makabriško žaidimo detektyvei inspektorei Helenai Greis dar neteko patirti. Jeigu nebūtų pati kalbėjusi su palaužtomis aukomis, vargu ar būtų patikėjusi.
   Inspektorei Helenai pažįstamos tamsiosios žmogaus, taip pat ir jos pačios, prigimties pusės, bet šįkart – kai aukomis tampa lyg ir atsitiktiniai žmonės – ji suglumusi.
  Dingsta vis daugiau žmonių, ir nėra nieko baisiau už pradedančius aiškėti motyvus...
  Mano nuomonė.   Pradėsiu nuo to, kad ši knyga visiškai nepanaši į  J. Nesbo kūrybą, ir autorių vadinti naujuoju J. Nesbo nebūtų tikslu, nors toks teiginys puikuojasi ant knygos viršelio. Tačiau tai nereiškia, kad knyga prastesnė, anaiptol, tai puikus, kupinas įtampos, detektyvas. Knyga, kuri įtraukia, istorija, kuri vinguriuoja nenuspėjamais vingiais. Knygos pagrindinė herojė – stipri, savo darbui atsidavusi detektyvė, tik iš kur ta perdėta stiprybė, begalinis atsidavimas darbui? Pamažu aiškėja ne tik nusikaltimų motyvas, bet ir detektyvės paslaptis. Taip, herojė tikrai kelia simpatijas, tačiau ar jos sprendimai visada buvo teisingi? Būtent jos atsiribojimas nuo praeities, nuo savo šeimos ir prišaukė tokias pasibaisėtinas pasekmes.
  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

2019 m. spalio 27 d., sekmadienis

Bulvių ir cukinijų kugelis su varškės įdaru

   ,,Gerą draugę aš turiu, jai priskinsiu obuolių, nieko man tikrai negaila geriausiai draugei." dainuojama vaikiškoje dainelėje. Ir aš turiu gerą draugę, ir ne vieną, todėl dabar balkonas pilnas rudens gėrybių. Na, ne obuolių man draugės priskynė, o cukinijų ir moliūgų. Todėl dabar visokiais įmanomais būdais naikinu šį gėrį. Vienas iš būdų – bulvių ir cukinijų kugelis su varškės įdaru.  
Reikės:
1 kg bulvių;
0,5 kg cukinijos (be luobos ir sėklų);
1 kiaušinio;
1 svogūno;
150 g sviesto (sviestą galima keisti spirgučiais);
0,5,kg liesos varškės;
3 v. š. grietinės;
druskos, pipirų, džiovinto čiobrelio.
  Gaminame:
 Bulves nulupame ir sutarkuojame smulkia tarka. Tarkius suverčiame į sietelį ir paliekame kiek nusivarvėti. Stambesne tarka sutarkuojame cukiniją, pabarstome druska ir paliekame 15 min., kad išsiskirtų sultys. Nuvarvėjusius bulvių tarkius ir kiek nuspaustą cukiniją sumaišome. Jei iš bulvių sunkos susidarė krakmolo – sudedame ir jį. Įmušame kiaušinį, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, supilame išlydytą sviestą. Viską gerai išmaišome. Įberiame pagal skonį druskos, pipirų, čiobrelio ir dar kartą gerai išmaišome.
   Į varškę sudedame grietinę, padruskiname ir sutriname iki vientisos masės.
   Į riebalais pateptą kepimo formą dedame pusę bulvių-cukinijų tarkių, dedame varškę ir ant viršaus  supilame likusius tarkius ir pašauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę (kitiems pakanka ir 180 laipsnių – priklauso nuo orkaitės). Kepame apie valandą.
   Ragaujame. Nors kugelis jau su varškės įdaru, bet man skanu dar užsidėti šaukštą-kitą grūdėtos varškės.

2019 m. spalio 26 d., šeštadienis

Bolivinių balandų ir daržovių troškinys

   Bolivinės balandos (kynva) savo maistingumu prilygsta mėsai, todėl labai naudingos vegetarams ir kitiems sveiko maisto mėgėjams.  Bolivinė balanda, pasaulyje žinoma jau daugiau kaip 6000 metų, ji buvo kone pagrindinis mitybos šaltinis inkams, actekams ir daugybei kitų Pietų Amerikos tautų. Ir neveltui ji vadinama „kruopų motina“, „inkų auksu“, nes jos maistinei vertei sunku surasti lygių: šiose kruopose daug baltymų, aminorūgščių, gerųjų riebalų, ląstelienos, todėl patiekalai su jomis ilgam suteikia sotumo ir idealiai tinka besilaikantiems taip dabar madingo protarpinio badavimo. 
   Na, užtenka čia liaupses bolivinei balandai laidyti, raitojamės rankoves ir imamės darbo. Gaminsime bolivinių balandų ir daržovių troškinį.

Reikės:
100 g bolivinių balandų kruopų;
Pusantros stiklinės daržovių sultinio (galima ir iš kubelių);
1 saldžiosios paprikos (apie 150 g);
3 prinokusių pomidorų;
1 nedidelės cukinijos (apie 200 g);
2 česnako skiltelių;
1 svogūno;
100 g. Fetos sūrio;
2 v. š. citrinų sulčių;
50 g žemės riešutų;
kruopelė sviesto;
druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio.
Gaminame:
  Bolivinės balandos kruopas nuplauname ir sudedame į karštą sultinį. Verdame ant silpnos ugnies apie 15 min., tada nukeliame nuo ugnies ir paliekame dar 10 min. brinkti. Tuo metu keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname susmulkintus svogūną ir česnako skilteles Sudedame pjaustytas cukinijas, į keturias dalis perpjautus pomidorus,  kubeliais pjaustytas paprikas ir maišydami kepame, kol daržovės taps norimo traškumo. Pasūdome, papipiriname, užberiame raudonėlio. Taip pagamintas daržoves sumaišome su išvirtomis bolivinės balandos kruopomis, užpilame citrinos sultimis ir įtrupiname fetos sūrį. Viską atsargiai sumaišome ir paskaniname pakepintais žemės riešutais.
   Skanių ir sveikų pietų! 

2019 m. spalio 25 d., penktadienis

Jane Harper Sausra


  Viršelis. Jane Harper Sausra (The Dry), leidykla ,,Baltos lankos", Vilnius, 2018 m., iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, 335 p.

   Apie autorę. Jane Harper (Džeinė Harper, g. 1980 m.) – rašytoja, gimusi Mančesteryje, tačiau nuo aštuonerių augusi Australijoje. Vėliau grįžusi į Jungtinę Karalystę, kur pabaigė anglų filologijos ir istorijos studijas. Daugiau nei 13 metų dirbusi žurnalistinį darbą, Jane Harper išbandė savo jėgas nuotoliniuose kūrybinio rašymo kursuose, kurių metu atliekamos užduotys galiausiai tapo debiutiniu autorės detektyvu „Sausra". Knyga tapo nacionaliniu bestseleriu Australijoje, pelnė gausybę apdovanojimų kaip geriausias detektyvas ir net geriausia metų knyga. Knyga išleista daugiau nei 36 pasaulio šalyse, o teises pagal šį kūrinį kurti filmą įsigijo garsios Holivudo aktorės Reese Witherspoon kompanija Pacific Standard. Pagrindinį Aarono Falko vaidmenį filme atliks aktorius Ericas Bana.
  Jane Harper   taip pat yra parašiusi dar du detektyvinius romanus – „Force of Nature" ir „The Lost Man".   Apie knygą.  Knygos veiksmas vyksta Australijoje, sausros iškankintame Kievaros miestelyje. Pareigūnas Aaronas Falkas į gimtąjį miestelį atvyksta dalyvauti geriausio savo draugo Luko laidotuvėse. Prieš dvidešimt metų pats Falkas buvo apkaltintas žmogžudyste ir būtent Lukas užtikrino jam alibi. Aaronas ir jo tėvas tuomet išvyko iš miestelio ir tik Luko liudijimo dėka išvengė kalėjimo.
   Tačiau dabar jau daugiau žmonių žino, kad Luko liudijimas nebuvo tiesa, o Lukas – negyvas. Falkas drauge su vietiniu detektyvu ima aiškintis, kas iš tiesų nutiko Lukui ir kuo daugiau klausimų jis kelia, tuo daugiau iškyla keistų detalių. Ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Aaronui kapstantis po nusikaltimo detales ima aiškėti ilgai slėptos viso miestelio paslaptys.
  Šiame romane nusikaltimas, įvykdytas didžiausios amžiaus sausros metu, iškelia klausimą, kas iš tiesų žiauresnis – viską kaustanti ir lėtai marinanti stichija ar įniršio apakintas žmogus?
   Mano nuomonė. Sausra. Ji tęsiasi jau daugelį mėnesių. Mažo provincijos miestelio žmonės pavargę, pikti, pagiežingi. Visi jausmai, neapykanta ar meilė, hiperbolizuoti. Skaitai ir atrodo, kad pačiam dulkės veliasi burnoje, akys ašaroja, saulė nepakenčiamai kepina ir lyg įkyrios musės bjauriausios mintys lenda į galvą Įtaigu... Ir štai, esant tokiai įtampai, nužudoma trijų asmenų šeima. Visi įsitikinę, kad tai padarė šeimos tėvas, paveiktas pragariško karščio. Atrodo, kad viskas aišku. Tačiau šios mirtys  iškelia į paviršių prieš daugelį metų vykusius įvykius ir miestelis vėl sujunda. Deja, autorė finale, kažkodėl, siužetą pasuka visai kita linkme ir logišką pabaigą pakeičia netikėta, tačiau mažai įtikinama,  istorija. Man nuo tos vietos, kai pradėjo aiškėti autorės sugalvota įvykių priežastis, tapo nebeįdomu. Tikėjausi įspūdingesnio finalo, nes knygos siužetas gana stiprus ir  suteikė tokių vilčių.  


   Įvertinimas: 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

2019 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Kišas su ožkų sūriu ir figomis

   Ruduo. Į parduotuves jau atkeliavo prinokusios figos iš Italijos. Na, ne tokios skanios, kaip nuskintos nuo medžio kur nors Cinque Terre pakrantėje ar Alberobello miestelyje. Tačiau kepiniams jos tinka puikiai. O derinyje su pelėsiniu sūriu išsikepsime skaniausią kišą, kuriuo bus negėda ir svečius pavaišinti.


Pagrindui reikia:
200 g miltų;
90 g labai šalto sviesto, supjaustyto gabaliukais;
1 gerai išplaktas kiaušinis;
1 a. š. ledinio vandens
 Dideliame dubenyje (galima ir virtuviniame kombaine) sumaišome išsijotus miltus, druską, įdedame sviestą ir maišome, kol masė tampa trupiniais. Toliau maišydami supilame kiaušinio plakinį ir vandenį. dabar jau tešlą minkome rankomis, kol gauname vientisą masę. Suformuojame tešlos rutulį ir dedame pusvalandžiui į šaldytuvą. Po pusvalandžio  tešlą iškočiojame (turi gautis toks apvalus blynas :) ir įklojame į sviestu pateptą 24 cm skersmens kepimo formą. Tešlos kraštus prispaudžiame prie formos kraštų - gauname tokį didelį krepšelį. Tešlos krepšelį tolygiai uždengiame folija ir kepame apie 15 min. iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Tada nuimame foliją, sumažiname temperatūrą iki180 laipsnių ir dar kepame apie 10-12 min. Išimame iš orkaitės ir dedame įdarą.
 
Įdarui reikia:
4-6 šviežių nunokusių figų;
150-200 g pelėsinio ožkų sūrio;
lašelis aliejaus figoms patepti;
3-4 kiaušiniai (priklausomai nuo dydžio);
100 gr  13 proc. grietinėlės;
30 g tarkuoto  kietojo sūrio (naudojau ,,Džiugą");
1 a. š. džiovintų čiobrelių;
žiupsnelis druskos ir pipirų.
   Kiaušinius suplakame kartu su grietinėle, suberiame tarkuotą kietąjį sūrį, džiovintą čiobrelį, paskaniname druska ir pipirais.
  Į tešlos krepšelį dedame supjaustytą gabaliukais (arba sutrupintą) ožkos sūrį. Figas perpjauname pusiau ir išdėliojame  tarp sūrio gabaliukų nupjautomis pusėmis į viršų.  Į tarpus tarp figų supilame sūrio plakinį, o figas patepame aliejumi, kad nedegtų.
   Kišą kepame  iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 min. Valgome šiltą.
  Jei kam rūpi, tai 1 gabaliukas (1/8 kišo) šio gardėsio turi apie 330 kcal :)

2019 m. spalio 20 d., sekmadienis

Avižiniai sausainiai su varške ir cinamonu

   Kai norisi skanaus, saldaus ir sveiko, kepu avižinius sausainius :)



Reikės:
150 g liesos varškės;
150 g avižinių dribsnių;
2 kiaušiniai;
1,5 a. š. cinamono;
1,5 v. š. skysto medaus;
2 v. š. aliejaus.0 min. 180-200
 Gaminame:
  Varškę, cinamoną, medų ir kiaušinius suplakime iki vientisos masės. Suberiame avižinius dribsnius, kruopščiai išmaišome. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi, jį patepame aliejumi. Tešlos masę kabiname šaukštu ir formuojame sausainius. Kepame apie 30 min. iki 180-200 laipsnių  įkaitintoje orkaitėje.
Iš nurodyto produktų kiekio iškepiau 14 nemažų sausainėlių, kurių vienas turi apie 77 kcal., tad 1-2 sausainėliai puikiai tiks prie pusrytinio kavos ar arbatos puodelio.