Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2016 m. balandžio 9 d., šeštadienis

Nele Neuhaus Snieguolė turi mirti



Vienas sakinys. ,,Širdyje sužibo vilties kibirkštėlė, tarsi besiplaikstanti žvakės liepsna, kurios šviesa pradrėskė rūko ir tamsos šydą."
Žanras. Detektyvas.
Viršelis. Nele Neuhaus Snieguolė turi mirti (Schneewittchen muss sterben), leidykla Alma littera, 2014 m. iš vokiečių kalbos vertė Danutė Angelina Šaduikienė , 456 p.
Apie autorę.  Cornelia Löwenberg gimė 1967 m. birželio  20 d. Miunsteryje (Vokietija), ištekėjusi  už Harald Neuhaus pakeitė pavardę į Neuhaus. Šia pavarde mes ją pažįstame kaip vieną populiariausių detektyvinio žanro rašytojų visame pasaulyje. Jos knygos išleistos daugiau nei 20 šalių, vien gimtojoje rašytojos šalyje parduota daugiau kaip 3 milijonai egzempliorių. Neuhaus knygos išverstos daugiau nei į penkiolika kalbų. Garsiausias rašytojos kūrinys „Snieguolė turi mirti“ sulaukė didžiulės sėkmės. Taip pat Lietuvos skaitytojams nesvetima jos knyga „Piktas vilkas“. Kai šių laikų detektyvo žanro konkurencija yra be galo didelė Nele sugeba būti viena žinomiausių savo srovės atstovių. Jos kriminaliniai romanai, kurių pagrindiniai veikėjai – detektyvų pora Oliveris fon Bodenšteinas ir Pija Kirchhof – skaitomiausi ne tik Vokietijoje. 
Apie knygą. Prieš vienuolika metų Altenhaino kaimelyje be pėdsakų dingo dvi septyniolikmetės. Teismas, remdamasis vien netiesioginiais įkalčiais, dešimčiai metų kalėjimo nuteisė Tobiją Sartorijų. Atlikęs bausmę vyras grįžta į gimtinę ir randa sugniuždytą tėvą, apleistus namus. Neištvėrusi įtampos nuteisus sūnų Altenhaino kaimą paliko Tobijo motina, žlugo šeimos kavinė, buvusi ne tik pajamų šaltiniu, bet ir visu Sartorijų šeimos gyvenimu.
Tuo metu nuo pėsčiųjų tilto nustumiama moteris. Kriminalistai Pija Kirchhof ir Oliveris fon Bodenšteinas nustato, kad tai Rita Kramer, kalėjusio Tobijo motina. Ar šis išpuolis sietinas su merginų žudiko grįžimu? Apklausiami kaimo žmonės atsitveria tylos siena. O kai Altenhaine dingsta dar viena mergina ir vietinis vaikinas, prasideda lenktynės su laiku...
Mano nuomonė. Knyga prasideda nuo abejonės, ar iš kalėjimo grįžęs Tobijus Sartorijus iš tiesų kaltas? Jaučiamas nerimas kaimiečių - Tobijaus kaimynų, klasiokų - poelgiuose, jų nore kuo greičiau išvaryti Tobijų iš kaimo, nusikratyti juo. Kodėl? Juk žmogus atliko bausmę už nusikaltimą. Tobijaus kaltumu ima abejoti jauna mergina Amelija, į kaimą atvykusi gerokai vėliau po įvykių, už kuriuos buvo nubaustas Tobijus, o ir policijos pareigūnei Pijai, vartant senas teismo bylas, iškyla daugybė neatsakytų klausimų... Lėtokai prasidėjęs siužetas įsibėgėja ir su kiekvienu puslapiu atveria naujas detales, užduoda naujus klausimus. Įdomiausia tai, jog atrodo, jau supratai, kaip viskas buvo, kas kaltas, tačiau autorė pasuka siužetą taip, kad vėl kyla begalės klausimų...  
   Ši knyga tarsi  labirintas, kuriuo klaidžioji tol, kol labirinto sargas (šiuo atveju autorė) paima tave už rankos ir išveda. Smagaus pasiklaidžiojimo, gal jums greičiau pavyks ištrūkti iš Nele Neuhaus sukurto labirinto, nei man.
Įvertinimas. 4/5
Ekranizacija. 2013 m. vokiečių kompanija ZDF  romano „Snieguolė turi mirti“ motyvais sukūrė televizijos filmą. Režisierius Manfried Stelzer, vaidina: Oliver von Bodenstein, Felicitas Woll, Vladimir Burlakov ir kt.

2016 m. balandžio 5 d., antradienis

Velykinė varškės pascha

  Mūsų šeimos Velykų stalas nėra kažkuo ypatingas - margučiai ir kelių rūšių mišrainės, na ko daugiau reikia pusryčiams? Tačiau šiemet sumaniau palepinti šeimyną tradiciniu rusų (mano supratimu, atėjusiu iš žydų tautos) patiekalu - varškės pascha (Пасха)  kuriuo nuo seno puošiamas rusų velykinis stalas.  Pascha, tai kūgio formos varškės desertas, kurio šonuose išspaustos raidės XB (Христо́с воскре́с), simbolizuojančios Kristaus prisikėlimo džiaugsmą, svajonių apie pieno upes išsipildymą. Deserto forma simbolizuoja Siono kalvą ant kurios stovi šventasis Jeruzalės miestas.
   Išsiaiškinusi visas paschos simbolines reikšmes  nutariau, kad mano pascha bus ne kūgio formos, o pusapvalė, kaip Gedimino kalnas ir simbolizuos mano Velykų laukimo džiaugsmą Vilniaus mieste :)

  Varškės paschai reikės:
1 kg varškės (9 proc.);
1 kiaušinio trynio;
150 g sviesto;
200 ml grietinėlės (35 proc.);
150 g cukraus pudros;
vienos citrinos;
džiovintų vaisių ir riešutų (apie 300 g).

   Gaminame:
   Varškę gerai ištriname per sietelį (tai sunkus darbas, todėl patogiau bus ją tiesiog permalti mėsmale :), kambario temperatūros sviestą ištriname  su kiaušinio tryniu ir cukraus pudra, nutarkuojame citrinos žievelę, vaisius ir riešutus susmulkiname.
   Į varškės masę sukdami sudedame ištrintą sviestą, palengva suberiame citrinos žievelę ir vaisius. Iki standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. Gautą masę sukrečiame į kūgio (jei turite) ar kitos formos skylėtą indą (pvz. nedidelį koštuvą), išklotą švaria drobele ar marle.  Užlenkiame medžiagos kraštus ir paslegiame. Nepamirškite po indu padėti lėkštę ar dubenį skysčiui išbėgti, kitaip bus bėdos :) Tuomet dedame į šaldytuvą nakčiai, o ryte išimame iš formos, nuimame drobelę, papuošiame ir nešame ragauti namiškiams ir svečiams.
   Skanių pusryčių!