Obuolių košė. Obuolienė. Močiutė kiekvieną rudenį privirdavo jos begalę stiklainių Obuolienės pakakdavo visą žiemą ant duonos tepti ar prie arbatos ragauti. Dabar jau retai kas beverda obuolienę - nebemadinga, daug cukraus, yra skanesnių, mandresnių uogienių. O štai aš, prisiminusi šią it gintaras skaidrią geltoną obuolių košę, nutariau šiek tiek paeksperimentuoti bei atgaivinti obuolienės virimo meną. O ir obuolių šias metais soduose tikrai netrūksta. Raitojamės rankoves ir į darbą.
Reikia:
2 kg antaninių obuolių (nuluptų, be sėklų);
2 apelsinų su žievele;
0,5 kg cukraus (galima varijuoti tarp 500-400 g);
5-6 gvazdikėlių;
1-2 lazdelių cinamono;
3 žvaigždučių anyžiaus.
Obuolius nulupame, išimame sėklas, supjaustome skiltelėmis, suverčiame į puodą ir užberiame cukrumi. Paliekame 15 min.
2 kg antaninių obuolių (nuluptų, be sėklų);
2 apelsinų su žievele;
0,5 kg cukraus (galima varijuoti tarp 500-400 g);
5-6 gvazdikėlių;
1-2 lazdelių cinamono;
3 žvaigždučių anyžiaus.
Obuolius nulupame, išimame sėklas, supjaustome skiltelėmis, suverčiame į puodą ir užberiame cukrumi. Paliekame 15 min.
Apelsinus nuplauname su soda ir kempinėle po tekančiu vandeniu. Supjaustome į 4-6 dalis. Nulupame žievelę ir išpjauname baltą dalį (galima to ir nedaryti, tuomet obuolienė bus kiek kartesnė). Apelsinus su visomis žievelėmis sumalame mėsmale.
Obuolius paverdame, kol ištirps cukrus, tuomet suberiame permaltus apelsinus, sumetame prieskonius ir vedame ant lėtos ugnies 20-30 min. Nepamirškite maišyti!
Išvirtą obuolienę sukrečiame į išplautus ir iškaitintus stiklainius. Dedame šaltai, bet nebūtinai į šaldytuvą. Laukiame žiemos arba ragaujame tuojau pat :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą