Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2022 m. kovo 28 d., pirmadienis

Alina Bronsky Paskutinė babos Dunjos meilė

 

Viršelis. Alina Bronsky Paskutinė babos Dunjos meilė (Baba Dunjas letzte Liebe), leidykla Aukso žuvys, 2019 m., iš vokiečių kalbos vertė Vytenė Saunoriūtė, 132 psl.
Apie knygą. Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus  Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.
Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.
   Alina Bronsky (g. 1978) – rusų kilmės vokiečių rašytoja. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Autorės debiutinis romanas „Šukparkis“ („Scherbenpark“) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“ 2015 m. buvo nominuotas Vokietijos Metų knygos premijai. Rašytoja gyvena ir kuria Berlyne.
   Mano nuomonė. Knyga iš vertimų ,,Keliautojai laiku" serijos. Nedidukė, vos kelių valandų skaitymo. Tačiau sodri turiniu. Knygoje pasakojama istorija apie babą Dunją, paprastą moterėlę, kuri savo gyvenimo saulėlydį nori praleisti Černovo kaime. Sakysite, na ir kas čia įdomaus? O gi tai, kad tas Černovo kaimas yra šalia Černobylio atominės elektrinės ir jame gyvena tik keli seni žmonės, tokie pat keistuoliai, kaip ir baba Dunja. Jie visi savo noru atsiskyrę nuo išorinio pasaulio, lyg voverės sukasi uždarame rate. Šiems žmonėms laikas jau nebeegzistuoja, jie gyvena tarsi žaisdami, imituodami tai, ką žmonės paprastai veikia ,,Iš mūsų niekas nieko nesitiki" (90 psl.) – sako baba Dunja. Ir tai suteikia jiems laisvę elgtis kaip nori, gyventi be varžtų, pagal savo sąžinę ir moralės normas. Graudžiai linksmas, lengvos ironijos kupinas kūrinys. Smagus skaityti, su pakrizenimais, tačiau nebanalus ir paliekantis įspūdį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą