Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2021 m. liepos 13 d., antradienis

ANAVILIO DVARAS

   Anavilio dvaras – dvaras, esantis Anavilyje (Virniaus rajone) apie 1 km į vakarus nuo Paberžės. Rūmai baltuoja nuo kelio yarsi kviesdami apsilankyti. Užsukame. Aišku, mūsų čia niekas nepasitinka, teks savarankiškai pasivaikščioti.
Dvaro fasadas

   Tačiau iš dvaro, pro atvirus langus sklinda tyli muzika. Prisiartiname, bet žmonių nesimato. Ant palangės stovi senoviškas žalvarinis indas emaliuotomis rankenėlėmis, viduje matosi stalas, kėdės. Gal čia koks restoranas? Einame aplinkui, juk nesibrausi pro langus. 
Puodas ant palangės
 
  Kitame pastato gale pastebime vyruką kažką maišantį, gal cementą. Bent viena gyva dvasia, pašnekinsim. Jis mielai įsitraukia į kalbas ir papasakoja, kad Anavilio dvaras prieškaryje vadinosi „Anovil”. Nuo XVIII a. pradžios priklausė Jelinskių šeimai ir būdavo perduodamas iš karto į kartą. Šeimai priklausė ir šalia esantis Glitiškių dvaras (https://sniegena.blogspot.com/2021/07/glitiskiu-dvaras.html), o Anavilio dvaras kaip kraitis buvo perduotas valdyti dukrai Annai, kuri ištekėjo už žydo Herdmano. 1940 metais,užėjus rusams, Herdmanai ir Jelinskiai išvyko į Lenkiją, tačiau besitraukdami iš šalies Anavilio dvaro teritorijoje kažką užkasė... Girdėjęs ne vieną istoriją, kad, praėjus daugeliui metų, lobis buvo rastas, o gal ir ne, – šypsosoi pašnekovas. Tarybiniais metais dvare buvo įrengta tarybinio ūkio kontora, kuri, pastačius naują pastatą, išsikėlė į štai į aną namą – rodo pirštu į kitoje kelio pusėje boluojantį dviaukštį – o dvarą atidavė gyventi darbininkams. Tačiau dvaras per kelis bendrabučio metus sunyko, todėl gyventojai buvo iškraustyti ir kontora sugrįžo į dvarą.
Pro langą
 
   Klausiame, kas dabartiniai dvaro savininkai? Paaiškina, kad dvarą dabar dalinasi du savininkai. Sakom, tai jūs tvarkote vieną dvaro pusę, o kaip gi kita? Ai, numoja ranka, aš tai susitvarkysiu pamažu, o štai kaimynas tai nieko nedaro, jo pusė palengva sugrius, jei taip ir toliau. Taip supratome besišnekučiuojančios su vienu iš savininkų. Palinkime greit sutvarkyti dvarą ir neužverti jo smalsiuoliams. Pažadėjo, o kaip bus, pažiūrėsim.
Dvaras nuo kelio pusės

  Yra žinių, kad dvaras iki XIX a. vidurio buvo medinis, tačiau vėliau perstatytas į mūrinį. Pagal 1905 metų pajamų inventorizacinę bylą dvarui priklausė 5-7 aplinkiniai kaimai, kuriuose gyveno apie 300 žmonių. Tiesiogiai dvare dirbo 15 darbuotojų.
  Pagrindines pajamas dvaras gaudavo iš žemdirbystės ir gyvulininkystės. Kaip tuo metu buvo įprasta, turėjo karčiamą, degtinės varymo fabrikėlį. Iš kitų dvarų išsiskyrė tuo, kad visais laikais, net „nepritekliaus metais“ – klestėjo. Iki šių dienų išlikę svirnas, kumetynas, keli gyvenamieji namai. Jei dvaras pamažu tvarkomas, tai kiti pastatai griūna pagauti laiko tekmės ir, kaip sakė mūsų pašnekovas, nelabai verta juos tvarkyti, paprasčiau bus nugriauti.
Dvaro kiemas su ūkiniais pastatais

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą