Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2021 m. liepos 12 d., pirmadienis

VYŽULIONIŲ/VYŽULĖNŲ DVARAS


  Vyžulionys – kaimas Paberžės seniūnijoje, šalia Vyžulėnų ežero, todėl miestelis kartais dar vadinamas Vyžulėnais. Miestelis išsidėstęs ant kalvelės, kairėje kelio Paberžė-Molėtų plentas (važiuojant iš Paberžės) atkarpoje. Prieš kelis metus čia dar gyveno 35 žmonės, šiuo metu gal jau ir mažiau. Vyžulionys garsūs savo moderno stiliaus dvaro rūmais statytais XX a. pradžioje. Iki Antrojo pasaulinio karo rūmai priklausė baudžiamosios teisės profesoriui, advokatui, lenkiško Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriui Bronislovui Vrublevskiui (Bronisław Wróblewski) ir jo žmonai dailininkei grafikei Kristinai Vrublevskai. Manoma, kad rūmai pastatyti pagal Vileišių rūmų projektą, o interjerą kūrė Vrublevskių duktė Marija.
  Po karo į šį romantišką užkampį pradėta vežti nusilpusius nuo tuberkuliozės ligonius reabilitacijai. Vėliau čia buvo įkurta tuberkuliozės ligoninė, kuri 2003 m. prijungta prie VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės.
  Nuo 1992 m. Vyžulionių dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą kaip regioninės reikšmės architektūrinis, dailės ir kraštovaizdžio paminklas. Dvaro sodybos kompleksą sudaro: sodybos rūmai, sodininko namas, tvartas, parko fragmentai. Šiuo metu pastatas stovi apleistas, nors ir puikiai išsilaikęs. Pastato dabartiniams šeimininkams specialiesiems socialinės globos namams „Tremtinių namai“, deja, jie nerūpi.

  

   Į dvaro vidų seniau garbingi svečiai patekdavo pro fasadines duris, kurias pasiekdavo įveikę kelis laiptelius. Dar ir dabar galima pasigrožėti išlikusiais turėklų ornamentais. Fasadinės durys dabar užrakintos, tačiau per šonines duris galima patekti į dvaro vidų.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

  Pirmiausia pamatome ligoninės palikimą – sovietines nykias plyteles, iki pusės mėlynais ir žaliais aliejinias dažais išdažytas sienas, nuo lubų byrantį tinką, išvogti baldai, veidrodžiai, net radiatoriai. Liūdna... 

   Tačiau yra ir linksmoji dalis –   išlikusios mozaikinės grindys,


gipsatūros, įvairūs dekoro elementai,


dekoratyvūs metalo turėkai,


lubas puošusių freskų fragmentai,


ir gipsinės panelės, kurios, šioje apleisto dvaro aplinkoje, suteikia mistiškumo.



   Pastate yra ir palėpė, tačiau ten eiti drąsos nepakako. Kažkaip šiurpoka...grindys linksta, gailiai ūkauja vėjas (tikiuosi, kad vėjas), kažkas kabalioja ant balkio. Gal tiek to, užteks mums ir gražiosios dvaro dalies. Lipame žemyn ir einame pasivaikščioti po mišraus plano parką, kurį 1906 m.  įkūrė dvarininkai Vrublevskiai.
Šaltiniai:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą