Vienas sakinys. Kartais paprastų paprasčiausiai atsiveria pragaras. 249 p.
Viršelis. Susanne Jansson Aukojimo pelkė (Offermossen), „Baltų lankų“ leidykla, Vilnius, 2018 m., iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė, 284 p.
Susanne Jannson (Siuzana Janson, g. 1972) – Švedijos žurnalistė, fotografė ir rašytoja. „Aukojimo pelkė“ – jos debiutinis romanas, kuris bus išleistas net 25 pasaulio kalbomis
Knygos turinys.Yra vietų, kur mirusieji nenurimsta...
Šiaurės Švedijoje plyti daug pelkynų, kur dar akmens amžiuje dievams buvo aukojami žmonės. Biologė Natali, atvykusi į mažą kaimelį šalia pelkės, imasi ją tyrinėti. Tačiau greitai paaiškėja, kad šis kaimelis kažkada buvo jos vaikystės namai – vieta, kurioje nutiko daug siaubingų dalykų. Natali bijo pelkynų, bet kartu jaučia jiems protu nesuvokiamą trauką.
Vieną gūsingą rudens naktį prie pat pelkės Natali randa sąmonės netekusį vyrą pilnomis kišenėmis aukso – būtent taip senovėje, anot legendų, dievams ir buvo aukojami žmonės. O netoli kūno – ką tik iškastą kapą. Ar pelkė šaukiasi naujų aukų, kaip puse lūpų kalba prietaringi kaimo žmonės? O gal vis dėlto tai žmogiškojo blogio padariniai?
Mano nuomonė. Ne tobulas, tačiau tikrai neblogas mistinis detektyvas. Gal knygoje daugiau mistikos, folkloro, šiurpuliukų nei gryno detektyvo. Rašymo stilius neskubrus, veiksmas vystosi pamažu, lyg atidengiant po vieną dėlionės langelį ir vis pasitikslinant, ar visi įsidėmėjote? - tuomet judame pirmyn (šiuo atveju į istorijos pradžią). Taip pamažu, net pačiam skaitytojui nepastebint, jis drauge su knygos veikėjais įviliojamas į pelkę, kurioje, kaip žinia, galima visko tikėtis. Tad, jei norite patys pajusti pelkės monus, jos trauką, gličią žemę ir puvėsių kvapą - leiskitės suviliojami. Jei mėgstate detektyvus su mistikos priemaiša - nepasigailėsite
Šiaurės Švedijoje plyti daug pelkynų, kur dar akmens amžiuje dievams buvo aukojami žmonės. Biologė Natali, atvykusi į mažą kaimelį šalia pelkės, imasi ją tyrinėti. Tačiau greitai paaiškėja, kad šis kaimelis kažkada buvo jos vaikystės namai – vieta, kurioje nutiko daug siaubingų dalykų. Natali bijo pelkynų, bet kartu jaučia jiems protu nesuvokiamą trauką.
Vieną gūsingą rudens naktį prie pat pelkės Natali randa sąmonės netekusį vyrą pilnomis kišenėmis aukso – būtent taip senovėje, anot legendų, dievams ir buvo aukojami žmonės. O netoli kūno – ką tik iškastą kapą. Ar pelkė šaukiasi naujų aukų, kaip puse lūpų kalba prietaringi kaimo žmonės? O gal vis dėlto tai žmogiškojo blogio padariniai?
Mano nuomonė. Ne tobulas, tačiau tikrai neblogas mistinis detektyvas. Gal knygoje daugiau mistikos, folkloro, šiurpuliukų nei gryno detektyvo. Rašymo stilius neskubrus, veiksmas vystosi pamažu, lyg atidengiant po vieną dėlionės langelį ir vis pasitikslinant, ar visi įsidėmėjote? - tuomet judame pirmyn (šiuo atveju į istorijos pradžią). Taip pamažu, net pačiam skaitytojui nepastebint, jis drauge su knygos veikėjais įviliojamas į pelkę, kurioje, kaip žinia, galima visko tikėtis. Tad, jei norite patys pajusti pelkės monus, jos trauką, gličią žemę ir puvėsių kvapą - leiskitės suviliojami. Jei mėgstate detektyvus su mistikos priemaiša - nepasigailėsite
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą