Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2018 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Peter May Juodasis namas

Oficialus pristatymas. Peter May  Juodasis namas ( The Black house), leidykla Alma littera, 2016 m. , iš anglų kalbos vertė Ieva Albertavičienė, 336 p.
  Luiso saloje įvykdyta žiauri žmogžudystė, panaši į tą, kurią tyrė Edinburge dirbantis Finlis Makleodas. Kadangi Finlis gimė ir užaugo Luiso saloje, jam tenka keliauti į gimtinę ir įsitikinti, ar tai nėra to paties žudiko darbas.
 Netoli Škotijos krantų esanti Luiso sala yra nepaprastai graži, tačiau atšiauri, niūrių žmonių gyvenama žemė. F. Makleodas ją paliko beveik prieš du dešimtmečius ir nesitikėjo sugrįžti. Tačiau pabėgti nuo skausmingų praeities šešėlių nėra taip paprasta. Pradėjęs bylos tyrimą, jis susitinka su senais pažįstamais ir, iš smulkių detalių dėliodamas nusikaltimo paveikslą, suvokia, kad tyrimas veda prie neišvengiamos akistatos su visą jo gyvenimą apnuodijusiomis didžiausiomis baimėmis.
 Škotų rašytojas Peteris May įtraukia skaitytojus į pasakojimą apie žmogžudystę ir ilgai slėptą neapykantą. Tačiau tai daug daugiau nei detektyvas. Ši meistriška istorija atskleidžia, į kokią tamsią gilumą žmogų gali nustumti beprotiška aistra ir pavydas. Peter May (gimęs 1951 m. gruodžio 20 d.) Glazge.  Dabar gyvena Prancūzijoje, vedęs Janice Hally
  Mano nuomonė. Knygą pradėjau skaityti su nuostata, kad skaitysiu detektyvinę istoriją. Tačiau nuo pirmų puslapių supratau, kad detektyvu čia tik ,,kvepia", nes pagrindinis veikėjas yra policininkas, o istorija pasakoja apie mažos bendruomenės gyvenimą, apie meilę ir neapykantą, apie prisiminimus, kurie sugriauna žmonių likimus. Didelę dalį pasakojimo užima gamtos vaizdų, atšiaurios salos, kurioje vyksta veiksmas, grožio perteikimas. Kaip kontrastas  gamtos grožiui parodoma toje saloje gyvenančių žmonių kova už būvį, jų požiūris į supančią aplinką ir įsišaknijusių tradicijų, kurios kažkada buvo reikalingos tam, kad išgyventum, gyvavimas. Žiaurių tradicijų, dabar jau tapusių tik pramoga.
  Rašymo stilius rūstus, jei taip galima sakyti, vyriškas, be jokių sentimentų. Knygą perskaičiau gana greitai. Istorija labai įdomi, gal kiek nuvylė pabaiga, tiksliau, visų įvykių, kurie aprašomi romane, priežastis. Nesitikėjau tokios, ji man neįsikomponavo į pasakojimo manierą.
 Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą