Anthony Doerr Neregimoji šviesa

Vienas sakinys. ,,Laikas - slidus daiktas: tik pamesk jo pėdsaką vieną kartą, ir jo gija gali visam laikui išslysti  tau iš rankų.''  388 p.

Oficialus pristatymas. Anthony Doerr Neregimoji šviesa (All the light we cannot see), leidykla  Alma littera, 2015 m., iš anglų kalbos vertė Zita Marienė,  544 p.

 Anthony Doerr gimė 1973 m. spalio 27 d. Klivlande,  Ohajo, JAV. Mokėsi Bowdoin Kolegijoje, baigė Bowling Green State Universitetą. Susituokęs su Shauna Eastman.
 Romanas Neregimoji šviesa 2015 m. apdovanotas prestižine Pulitzerio premija.

Amerikiečių rašytojas Anthony Doerri pasaulį mato kaip mokslininkas, bet jaučia jį kaip poetas. Jis išmano viską: radiją, deimantus, moliuskus, paukščius, gėles, spynas, ginklus, bet rašo taip gražiai, veikėjų paveikslus ir veiksmo scenas kuria taip įtaigiai, jog visai kitaip imi žvelgti į tokius svarbius dalykus kaip meilė, baimė, žiaurumas, gerumas, suvoki, kokia daugiabriaunė yra žmogaus širdis. Romanas pašėlusiai įtemptas, drąsiai sukomponuotas, pilnas ryškių detalių. (Rašytojas J. R. Moehringeris).

   Jaunutė prancūzaitė Mari Lora gyvena Paryžiuje, tėvo jai sukurtame jaukiame pasaulyje. Tačiau baigiantis Antrajam pasauliniam karui naciai okupuoja Paryžių, ir ji su tėvu pabėga į senovinį Sen Malo miestą Prancūzijos šiaurėje. Vokietijoje, šachtininkų miestelyje, našlaitis Verneris su jaunesne sesute auga sužavėti primityvaus radijo imtuvo, kurį rado šiukšlyne. Bėgant laikui Verneris tampa puikiu šių naujoviškų aparatų meistru ir šis talentas jam atveria kelią į Hitlerjugendo mokyklą, paskui – į specialųjį dalinį vokiečių armijoje. Atsidūręs pačiame karo sūkuryje, Verneris vis aiškiau suvokia, kiek žmonių gyvybių kainuoja jo tarnyba. Kol galiausiai atsiduria Sen Malo – mieste, kur susikirs jo ir priešų stovyklai priklausančios Mari Loros keliai.

   Nors Mari Loros ir Vernerio istorija vyksta karo metais ir istorinę aplinką rašytojas atkuria labai tiksliai, ši knyga – ne apie patį karą, o apie žmones kare, kaip karas keičia juos ir likimus, moko mylėti ir atrasti šviesą ten, kur jos mažiausiai tikiesi. Šioje skausmingoje, bet ir labai šviesioje istorijoje gėris turi nedaug šansų laimėti, tačiau knygos veikėjai bet kokiomis aplinkybėmis stengiasi daryti gera vieni kitiems. Tai svarbiau ir už pergales, ir už pralaimėjimus.

  Mano nuomonė. Labai paprastai, labai jautriai ir vizualiai papasakota viena iš daugelio karo meto istorijų: kokį pažeminimą, kokias kančias turėjo iškęsti paprasti žmonės, palikę savo namus, karo klystkeliuose pametę savo šeimas, kaip pamažu ateina supratimas apie karo beprasmybę, kokios reikia valios stiprybės ir drąsos visa tai išgyventi ir neprarasti tikėjimo gėriu. 

   Lėtas pasakojimo tempas dar labiau užaštrina situaciją, kelia įtampą, įtaigiai parodo vieno iš herojų - Vernerio - pabudimo iš masinės psichozės procesą, suvokimą, kad šis karas, tai žudynės dėl abstrakčios idėjos. Knygoje nėra mūšių scenų, nėra koncentracijos stovyklose ar kankinimų kambariuose atsidūrusių žmonių tiesioginių išgyvenimų, brutalių kankinimo scenų aprašymų, tačiau visi karo baisumai  perteikiami netiesiogiai, per pagrindinių herojų matymus, pojūčius, emocijas. Ir toks perteikimo būdas labiau jaudina, labiau paliečia širdį, nei tiesiogiai aprašyti fiziniai veiksmai. 

   Istorijos gijos tęsiasi per Prancūziją ir Vokietiją. Veikėjus skiria ne tik valstybių sienos, bet ir socialinė padėtis, skirtingas pasaulio matymas. Su kiekvienu perskaitytu lapu knygos autorius mus veda prie neišvengiamo herojų susitikimo, kurio aplinkybių nuspėti neįmanoma.

  Dar viena knygos tema yra brangakmenio, jo turėtojui suteiksiančio amžiną gyvenimą, paieška. Autorius, ko gera, norėjo įtikti nuotykinių romanų mėgėjams, tačiau, labai subjektyvia mano nuomone, ši siužetinė linija nesuteikia knygai didesnio svorio. Man ji pasirodė visiškai bevertė. 

  Knyga suskirstyta į skyrius, kurie dar padalinti į trumpesnius skyrelius, todėl skaitymas neprailgta. Lengvai autoriaus valdomas žodis sukuria labai gyvus vaizdus, leidžiančius tarsi apčiuopti,  užuosti ar prisiliesti prie aprašomo dalyko. Manau, tai vienas esminių knygos pliusų.

Įvertinimas. 3  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).