Vienas sakinys. ,,Kas sugalvojo taisyklę gyventi langas priešais langą, durys priešais duris, kas nutarė, jog šitaip saugiau - tarytum žmonės, tokie patys kaip tu, gyvenantys šalia, netampa pikčiausiais priešais, jeigu tu turi tai, ko jiems baisiausiai reikia." 85 p.
Žanras. Apokaliptinis kelio romanas.
Viršelis. Jana Vagner Vongo ežeras (Вонгозеро), leidykla Alma littera, 2015 m., iš rusų kalbos vertė Zita Marienė, 392 p.
Apie autorę. Rusų rašytoja Jana Vagner gimė 1973 m. spalio 8 d. Maskvoje, mišrioje šeimoje. Jos čekė motina į Maskvą atvyko 60-taisiais studijuoti rusų kalbos ir literatūros. Besimokydama universitete ji ir susipažino su būsimu Janos tėčiu. Būsimoji rašytoja mokėsi Rusijos valstybiniame humanitariniame universitete, kurį baigusi tapo vadybos magistre. Jana dirbo vertėja, žinių pranešėja radijuje, logistikos vadybininke. Darbo reikalais lankėsi daugelyje Afrikos, Europos ir Lotynų Amerikos šalių. Dabartiniu metu rašytoja su vyru, paaugliu sūnumi, trimis šunimis ir dvejomis „sunkaus charakterio“ žuvelėmis gyvena Maskvos priemiestyje, kaimiško stiliaus name. „Patys geriausi dalykai mano gyvenime nutikdavo atsitiktinai ir be jokio pasiruošimo. Aš niekada nebuvau pogrindine grafomane, jaunystėje nerašiau eilių, nėra jokios kankinančios priešistorės mano biografijoje. Aplamai nelabai tikiu daugiamečiu sunkumų įveikimu. Jeigu tu visą laiką jauti pasipriešinimą, greičiausiai judi neteisinga kryptimi. Paprasčiausiai vieną dieną staiga panorau rašyti. Sukūriau internetinį tinklaraštį ir parašiusi įkėliau ten keletą savo tekstų. Visa kas nutiko po to – ne daugiau nei laimingų atsitiktinumų grandinė, iš kurių ir susidėjo mana maža, bet simpatiška „rašytojos karjera“.
Apie knygą. Gripas. Kasmet juo serga milijonai žmonių, tačiau mes nelaikome jo itin sunkia liga. Bet kas, jei vieną dieną virusas mutuos ir įsisiautės taip, kad ištisi miestai bus uždaryti ir aptverti karantino kordonais, o epidemija plis tolyn ir tolyn?
Saujelė žmonių iš prestižinės Pamaskvio gyvenvietės nutaria gelbėtis – viską palikę bėgti, važiuoti prie Vongo ežero tolimojoje Karelijoje, kur saloje vienas iš kompanijos, Serioža, turi medžioklės namelį. Kelionė ilga ir pavojinga, kiekvienas kilometras – akistata su mirtimi, kiekviena valanda – žmogiškumo išbandymas.
„Vongo ežeras“ netelpa į vieno žanro rėmus – tai ir išlikimo istorija, ir kelio romanas, ir sukrečianti psichologinė drama. Šis pirmasis jaunos rusų autorės Janos Vagner romanas sulaukė didelio pasisekimo tarp internautų Rusijoje ir užsienyje, buvo nominuotas kelioms literatūrinėms premijoms.
Plačiau apie knygą ir autorę čia.
Mano nuomonė. Jaunystėje labai mėgau fantastinę literatūrą. Vėliau kažkaip nutolau nuo šio žanro, todėl dabar buvo labai nedrąsu imti tokio pobūdžio knygą į rankas. Tačiau...perskaičiau ir patiko. Tiesa, šios knygos prie grynos fantastikos negalima priskirti, tai greičiau apokaliptinė kelio istorija „road story“. Gerai suręsta ir nenuobodi istorija. Visa tai, kas rašoma knygoje, tikėtina, gali įvykti ir realiame gyvenime, todėl knyga ir prikausto dėmesį, verčia susimąstyti: o kaip tu elgtumeisi tokioje situacijoje? Tad fantastikos, kaip minėjau, čia ne itin daug, gal daugiau stebina tai, kad knygos herojai atvyksta į numatytą vietą visi sveiki ir gyvi - net tėvas, kurį kelionėje ištiko infarktas, buvo, autorės valia, atgaivintas visai netyčia į keliautojų kompaniją priklydusio gydytojo. Štai tokios knygos vietos atstovauja žanrui ,,iš fantastikos srities", o visa kita gana realu ir įtikinama. Dabar imuosi knygos tęsinio...
Įvertinimas. 4/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą