Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Saulėtas svogūnų pyragas

   Velykos! 
Šviesus pavasario rytas, virtuvėje žaidžia saulės zuikučiai, garuoja kava ir šypsosi tau mieli žmonės...
Svajonės... Šį šeštadienio rytą nubudusi pirmiausia pamačiau baltas obelų šakas už lango. Ne nuo žiedų baltas, nuo sniego ... Saulėtos svajonės sudužo, kai gabalais krisdamas sniegas net katinus susigūžti privertė.
                                                                
 
Tačiau žinau, kad pavasaris vis tiek ateis - anksčiau ar vėliau, bet ateis. Todėl skubu į virtuvę ir puolu kepti, virti, marginti kiaušinius ir visais kitais man žinomais būdais kviesti pavasario Velykas. 

Kepu visų namiškių pamėgtą  pyragą. Apvalų ir geltoną. Saulėtą svogūnų pyragą.


    Tešlai reikia apie 50 g. ,,Džiugo" sūrio, 100 g. sviesto arba margarino, 1 kiaušinio, apie 150-200 g. miltų ir žiupsnelio druskos (druskos galima ir nedėti). Ant stalo suberiame miltus, rupia trintuve įtarkuojame sviestą ir įmušame kiaušinį. Suberiame druską. Visa tai dideliu virtuviniu peiliu kapojame iki miltais aplips visas sviestas. Tuomet įberiame tarkuotą sūrį ir suminkome vientisą tešlą, kurią valandai dedame į šaldytuvą.  (paslaptis tinginukams, kuria kartais ir pati naudojuosi - pagrindui galima imti šaldytą bemielę tešlą).
   Kol tešla stingsta, ruošiame įdarą. Nulupame 6-8 svogūnų galvas, supjaustome ir pakepiname aliejuje.    Apie 200 g. rūkytų lašinių su raumenuku supjaustome kubeliais ir pakepiname. Kepintus svogūnus ir lašinukus sumaišome, padruskiname, paskaniname pipiriukais, įberiame saują kmynų (kas mėgsta, kmynus gali keisti kuminu).   Ištraukiame tešlą iš šaldytuvo, iškočiojame ir išklojame kepimo indo dugną ir kraštus. Supilame atvėsusį įdarą ir jį apipilame plakiniu (1 didelis  kiaušinis, 200 g. natūralaus jogurto, 1 šaukštas krakmolo, šiek tiek druskos).  Viršų apibarstome tarkuotu sūriu (nebūtina, tik jei norite) ir kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. Valgome karštą arba šaltą.
Skanu visaip! Mano namuose šis pyragas dingsta akimirksniu :)


2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

Makaronų apkepas arba neitališka lazanija

  Savaitgalis...
  Ilgai miegame, tingiai keliamės ir turime daug gražaus laiko pafantazuoti virtuvės tema. 
Tačiau šiandien nefantazuosiu, tiesiog pradžiuginsiu dukrą, kepsiu lazaniją. Ne kartą ji yra sakiusi, kad mano lazanija skensnė net už kavinėje valgytas. O tai jau komplimentas!
  Pradžiai šiek tiek istorijos. Lazanija (it. Lasagna) tai apkepas gaminamas iš makaronų lakštų, maltos mėsos, sūrio, daržovių ir pomidorų padažo.
Yra keletas lazanijos kilmės teorijų. Viena jų, kad lazanija kilusi iš  senovės graikų makaronų patiekalo, vadinto laganon. Kita teorija teigia, kad romėnai pasiskolino lotynišką žodį lasana/lasanum (reiškiantį virimo puodą) makaronų patiekalui pavadinti. Beje, Ciceronas ypač mėgo lazaniją - ne vien dėl jos skonio, bet ir dėl to, jog buvo minkšta, mat senatvėje garsusis romėnų politikas ir filosofas turėjo bėdų su dantimis... Turint galvoje Romos imperijos dydį, šis patiekalas išplito visoje Europoje, galiausiai pasiekė Didžiąją Britaniją, kur buvo aprašytas kulinarijos knygose. Tai gi, trečioji teorija teigia, kad patiekalas yra XIV amžiaus anglų recepto ,,Loseyn" variantas. Angliškas lazanijos variantas  turėjo neginčijamų panašumų su šiuolaikine lazanija dėl savo sudedamųjų dalių ir makaronų lakštų sluoksniavimo, o skyrėsi tuo, kad nebuvo dedama pomidorų (pomidorų pastos), nes iki Kolumbo Europoje pomidorų tiesiog niekas neaugino.
Kuri teorija priimtiniausia - rinktis jums, nes patiekalo skonis nuo to tikrai nepasikeis :)
Lazanija, kurią gaminu aš, tikrai ne itališkos virtuvės šedevras. Ji supaprastinta ir pritaikyta mano virtuvei ir skoniui

  Tad pradedame...
   1-as etapas. Vienoje keptuvėje apkepu 0,5 kg. maltos mėsos (jautiena su kiauliena lygiomis dalimis). Aliejaus nepilu, nes riebalai išsiskiria iš pačios mėsytės.  Kitoje keptuvėje šlakelyje aliejaus apkepinu smulkiai supjaustytą svogūno galvą ir burokine trintuve sutarkuotą morką. Daržoves suverčiu į kepamą mėsos faršą ir visa tai pagardinu žiupsneliu druskos ir maltais pipirais. Baigiant kepti supilu pomidorų padažą (aš pilu apie 200 gr.), viską gerai išmaišau ir palieku vėsti.

  2-as etapas. Tuomet imuosi Bašmelio padažo. Keptuvėje išlydau apie 30 gr. sviesto ir nuolat maišydama suberiu  apie 2 šaukštus miltų (per sietelį). Tuomet pilu pieną (pieną galima keisti grietinėle) ir maišau, maišau, kol masė tampa blynų tešlos tirštumo. Įberiu arbatinį šaukštelį tarkuoto muskato riešuto ar apie 100 gr. tarkuoto ,,Džiugo" sūrio (gali būti ir kitas kietas sūris). Ir maišau, maišau, kol sūris išsilydo.

  3-as etapas. Imuosi sluoksniavimo. Į kepimo indą įdedu du makaronų lakštus (pradžioje apvirdavau, dabar dedu ,,žalius" - dar skaniau, ne taip sutęžta), ant jų užkrečiu apkeptą mėsos faršą su daržovėmis ir visa tai apipilu Bašmelio padažu. Šį procesą pakartoju 4 kartus. Viršutinis sluoksnis turi būti 5-as makarono lakštas, kurį gausiai apipilu likusiu Bašmelio padažu bei užberiu sauja tarkuoto sūrio. 


  4-as etapas. Orkaitę įkaitinu iki 200 laipsnių ir dailiai į ją įstumiu paruoštą lazaniją. Kepu apie 50 min. Gražiai apskrudusį ir gardžiai kvepiantį makaronų apkepą  atsargiai, kad nenusideginčiau pirštelių, ištraukiu iš orkaitės.

 5-as etapas. Lazaniją padalinu porcijomis ir, kaip pasakytų filmo Julie and Julia  herojė Julia Child,

BON APPETIT!



   Beje, apie filmą. Jį man pasiūlė pasižiūrėti vienas žmogus, perskaitęs mano blogą. Ačiū jam! Filmas, aišku nėra kino meno šedevras, tačiau visai maloniai žiūrisi. Tai tikrais faktais paremtas pasakojimas apie kulinariją ir apie blog'ų rašymą, apie sąsajas tarp praeities ir dabarties, apie paprastus dalykus, kurie gali pakeisti visą tavo gyvenimą. Kaip dabar sakoma - filmas subalansuotas moterims, bet gali žiūrėti ir vyrai.

Ypač jei  ant stalo garuoja lazanija!

 P. S. Lazanija buvo iškepta ir filmas pažiūrėtas šeštadienį,  kovo 23 d., todėl nesistebėkite, kad rašau apie savaitgalį :)




2013 m. kovo 24 d., sekmadienis

Skaitiniai iš Švedijos - Karin Alvtegen

   Šį kartą ne apie maistą...O gal ir apie maistą, tik kitokį. Apie skaitinius, apie iš naujo atrastą skaitymo malonumą...
   Džiaugiuosi, kad vis dar yra bibliotekos, nes visų knygų susipirkti tikrai neįmanoma. Štai buvau Knygų mugėje ir vartinėjau daug knygų - ir tos noriu, ir anos noriu, o ir tą būtų įdomu paskaityti. Gryna bėda, negaliu išsirinkti. Tuomet nusprendžiau - neperku nei vienos, o susidarau norimų perskaityti knygų sąrašą ir einu į biblioteką arba keičiuosi perskaitytom knygom su draugais. Kol kas viskas puikiai sekasi. Prisirinkau krūvą knygų kurias turiu įveikti per mėnesį. 


  Patinka detektyvai, ypač kriminaliniai-psichologiniai romanai. O pastaruoju metu maloniai stebina skandinavų detektyvų autoriai. Pavėluotai atradau (manau, daugelis jau seniai atrado) rašytoją Karin Alvtegen, pelnytai tituluojamą Švedijos detektyvų karaliene. Jos knygą ,,Šešėlis" Kalėdoms dovanų gavo dukra. Visai be jokios išankstinės nuostatos ir susidomėjimo pradėjau ją skaityti. Ir...nepajėgiau atsitraukti.

Viršelis. Karin Alvtegen. ,,Šešėlis", žanras - psichologinis detektyvas, Baltų lankų leidykla,  2010.
Autorius. Švedų rašytoja Karin Alvtegen gimė 1965 m. Ji yra garsiosios Astridos Lindgren giminaitė. Rašyti pradėjo būdama 28-ių, po savo  vyresniojo brolio Magnuso žūties. Kam įdomu, intervių su rašytoja:  http://www.moteris.lt/veidai/k-alvtegen-labai-graziai-idomiai-gyvenu-su-keturiais-vyrais-ir-neturiu-del-to-jokiu-rupesciu.d?id=59673028#ixzz2OSpZ0sCQ

Trumpai. Istorija prasideda, kai savo namuose randama mirusi vieniša senutė, kurios šaldytuvo giliausiame kampe paslėptos Nobelio premijos laureto Akselio Ragnefeldo knygos. Tai pasakojimas apie žmonių tamsiausius gyvenimo užkaborius, apie šlovės ir turtų troškimą bei siekimą bet kokias būdais, apie nuolatinę baimę, kaltę, apie fasadinį ir tikrąjį gyvenimą.
Įvertinimas. 5/5. Būtent ši knyga paskatino susirasti ir perskaityti kitas K. Alvtegen knygas.
Viršelis. Karin Alvtegen ,,Dingusi", žanras - psichologinis detektyvas, Baltų lankų leidykla,  2009.
Trumpai. Pagrindinė veikėja Sibila Forsenstriom yra vienturtė turtuolių fabrikantų dukra, tačiau tiek šeimai, tiek visuomenei ji  „neegzistuoja“, penkiolika metų ji gyvena už visuomenės sistemos ribų, ji - viena iš Stokholmo benamių bendruiomenės narių.  Bet staiga Sibilą tarsi verpetas įsuka klaikus nusikaltimas – dėl nelemto atsitiktinumo ji tampa ieškomiausiu asmeniu Švedijoje,  atsiduria visuomenės dėmesio ir abejingumo įtampos centre. Knyga įtraukia į įvykių, kartais visai neįtikėtinų, verpetą, romanas paremtas  žmogaus psichologijos išmanymu, jo poelgių analize, priežasčių, kodėl taip įvyko, paieškomis. Manau, Sibilos gelbėtojo pekiolikmečio vaikinuko personažas nėra labai įtikinantis, tačiau puiki rašymo maniera atperka kai kuriuos abejotinus siužeto vingius.  
 Įvertinimas. 4/5. Palyginus su ,,Šešėliu", ši knyga man pasirodė silpnesnė, tačiau noro toliau domėtis K.  Alvtegen kūryba neatšaldė.
Viršelis. Karin Alvtegen ,,Kaltė", žanras - psichologinis detektyvas, Baltų lankų leidykla,  2008.
Trumpai. ,,Kaltės" siužetas prasideda neįtikėtinu nuotykiu, kai Peteriui Brulinui, sėdinčiam Nyleno konditerijoje, nepažįstama moteris įteikia paketą su prašymu perduoti jį vyrui. Ir, nespėjus Peteriui atsitokėti, dingsta. Įteikus paketą adresatui - turtingam verslininkui Ulofui Lundbergui - paaiškėja, kad pakete buvo...pirštas. Neįtikėtina, šiek tiek nereali situacija įtraukia Peterį Bruliną ne tik į paketą siuntusios moters paieškas, bet ir į savęs pažinimo paieškas. 
Įvertinimas. 4/5.  Pastebėjimas - visose K. Alvtegen  knygose, tiesiogiai ar ne, teigiama, kad įvykiai, atvedę vieną ar kitą herojų į tam tikrą situaciją, prasideda šeimoje, kad visų herojų nuopoliai, kančios, nerimas, jų elgesio stereotipai yra nulemti ir atsinešti iš vaikystės.
                    
Šiam kartui apie K. Alvtegen knygas tiek. Dabar įpusėjau skaityti ,,Gėda".  
Be to, kitos knygos taip pat laukia savo eilės. Kelios jų jau perskaitytos, kelios dar ne. Tad visas malonumas - skaitymo ir rašymo - dar priešaky.

2013 m. kovo 22 d., penktadienis

Blynai savaitgaliui

  Kaip žinia, su pavasariu kažkas negerai. Įtariu, kad per Užgavėnes blynų mažokai valgėm. Taigi, pakartojam blynavimą, kepam storus, didelius ir labai sočius bulvinius blynus su grybų įdaru.


Pagrindiniai ingredientai, aišku, bulvės ir grybai. Grybų prisirinkau rudenį ir užšaldžiau, dabar tik ištraukiau iš šaldiklio ir atšilusius sumaliau pačia paprasčiausia mėsmale. Nulupau porą svogūnų galvų, supjausčiau ir pakepinau aliejuje. Grybus, svogūnus, druską ir maltus pipirus (pagal skonį) sumaišiau dubenyje ir padėjau, kad atvėstų. 
 
Tuo tarpu nulupau ir burokine trintuve sutarkavau bulves. Tarkius nuploviau po tekančiu vandeniu. Tapo tokie baltučiai, gražučiai...

  Į tarkius įmušiau tris kiaušinius, įbėriau druskos, pipiro ir džiovintų čiobrelių (čiobrelių galite ir neberti, tačiau man taip skaniau). Viską gerai išmaišiau.
Keptuvėje gerai įkaitinau aliejų ir įdėjau du kupinus šaukštus tarkių ant  kurių uždėjau po šaukštą grybų mišinio, kurį vėl užklojau bulvių tarkiais. Išėjo tokie trijų sluoksnių gigantiški blynai-tortai.
  Apskrudus vienam šoneliui blynus apverčiau ir gerai pakaitinau kitą šonelį. Iškeptus blynus sudėjau į lėkštes ir padalinau alkaniems šeimynykščiams.
Kaip pagardą pasiūliau pasirinkti grietinę, rūgpienį (ne kefyrą) ar varškės padažą (varškė, grietinė, druskytė ir kelios česnako skiltelės ).  Iš poros kilogramų bulvių ir kilogramo grybų prisivalgėme keturiese ir dar kitai dienai pietums liko.
 Skanumėlis-sotumėlis!

2013 m. kovo 16 d., šeštadienis

Paelja: Viduržiemio jūros dvelksmas

   Jau kovo vidurys, o vėjas kaip pašėlęs siaučia, sniegas niekaip nesitraukia nuo šaligatvių. Saulė šviečia, bet nešildo...Noriu  pavasario, noriu šilumos, noriu jūros... Prisiminiau Ispaniją ir maloniai šiltą Viduržiemio jūros klimatą bei nuostabiai skanų maistą. Šiandien šeštadienis, diena, kai nereikia niekur skubėti, todėl nutariau pabandyti prisijaukinti pavasarį gamindama paelją (paella). Gal ne visai ispanišką, su lietuviškais niuansais, tačiau tikrai dvelkiančią jūra ir karštu vasaros alsavimu...
 
 
   Apžvelgiu namų atsargas - svogūnas, česnakas, ryžiai (apvaliagrūdžiai), vištienos filė apie 400 g., 2 pomidorai, aliejus (geriausia alyvuogių, bet turiu tik saulėgražų - tiks), baltas vynas, žaliosios alyvuogės, citrina, druska, pipirai, karis, džiovintų prieskoninių žolelių mišinys (čiobreliai, raudonėliai, bazilikai, mairūnai, rozmarinai, dašiai, šalavijai).
  Deja, teks lėkt į prekybos centrą, nes trūksta pagrindinio ingrediento - jūros gėrybių. Perku dėžutę mažų krevečių sūryme, 100 g. virtų tigrinių krevečių, 200 g. kalmarų - midijų salotų ir 200 g. krabų lazdelų.
 
Lietuvoje apie  tokią jūros gėrybių gausą  galima tik pasvajoti
   Dabar jau galima ir gaminti. Į padruskintą ir kariu paskanintą vandenį suberiu stiklinę (200 -250 g.) ryžių ir palieku virti. Per tą laiką supjaustau svogūnėlį ir česnaką bei apkepu juos aliejuje. Vištienos filė supjaustau nedideliais kubeliais suberiu į aliejuje  besivartančius svogūnėlius. Vištytei paskrudus įmetu skiltelėm supjaustytus pomidorus bei suberiu jūros gėrybes ir viską užpilu puse stiklinės balto vyno. Tegul pasitroškina. Kol vyksta procesas, ir aš paragauju vyno... Mmm, skanu, o aromatas iš keptuvės sklinda dieviškas. 
   Vynui išgaravus iš keptuvės (ir iš taurės), sudedu išvirusius ryžius, paskaninu druska, pipirais, žolelėm, išspaudžiu kelis lašus cirtinos sulčių ir įpjaustau 5 skiltetes citrinos su žievele bei sudedu alyvuoges. Viską atsargiai išmaišau ir dar pora minučių pakaitinu. 



                La paella es listo, ¡Buen provecho.                      Paelja paruošta, skanaus!