Nei planavau, nei žadėjau šiemet važiuoti į šį dvarą. Tačiau buvau pakviesta apsilankyti sodyboje netoli Endrejavo, tai kaipgi neužsuksi į pakelėje esantį Vėžaičių miestelį ir jame esantį dvarą. Galiu iš karto pasakyti – buvo verta. Gražiai sutvarkyta aplinka, daugelis išlikusių dvaro pastatų restauruoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Dabar dvaro teritorijoje vyksta įvairius kultūriniai renginiai bei tradicinė (nuo 1914 m. !) Vėžaičių miestelio šventė – Oninės.
 |
| Per parką teka Skinija |
Vėžaičių miestelio istorija yra neatsiejama nuo dvaro, kuris nulėmė ir visos gyvenvietės augimą, istorijos. Vėžaičių dvaras, kaip žinoma, priklausė Volmerių giminei nuo 1774 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis už nuopelnus tarnyboje skyrė Vėžaičių žemes Gardino pavieto maršalkai, LDK tribunolo raštininkui Kazimierui de Polenta Volmeriui.
XVIII a.-XIX a. sandūroje dvarą valdė Leonardas Volmeris. Dvarininkas buvęs ,,kietas", jis ne tik spaudė baudžiauninkus prie darbo, bet ir griežtai kontroliavo jų gyvenimą – Leonardo Volmerio nurodymu vesti galėjo tik 30-mečiai, sugebantys pasirūpinti šeima, vyrai.
XIX a. pirmoje pusėje dvarą valdė išsilavinęs, tačiau aršų charakterį turintis Edvardas Volmeris. Tuomet Vėžaičių dvaras visoje Žemaitijoje garsėjo sunkia baudžiava, valstiečių maištais, kurių malšinimui dvarininkas pasitelkdavo carinės kariuomenės kazokus. Skundai dėl žiauraus ir neteisingo elgesio su valstiečiais pasiekdavo žemaičių vyskupą Motiejų Valančių. Edvardas Volmeris, sekdamas tėvo pavyzdžiu, buvo nustatęs, kad norintys vesti dvaro bernai turi sumokėti 15 sidabrinių rublių į dvaro kasą, arba jam pristatyti trijų ūkininkų garantinį raštą, jog pajėgs išlaikyti žmoną ir vaikus.
XIX a. II p. – XX a. pr. dvaro valdymą perėmė Vaclovas Volmeris. Tuomet pradėti gausiau statyti mūriniai pastatai, palei Skinijos upę išpuoselėtas parkas. Dvaras nukentėjo I pasaulinio karo metu. Vaclovas Volmeris per karą buvo ištremtas į Vokietiją. Grįžęs po karo Vaclovas Volmeris jau nesugebėjo ūkininkauti. Apie 1936 m. dvarą iš varžytinių nusipirko Kostas Jašinskas. Jo valdymo metu nugriauta daug dvaro pastatų, o statybinės medžiagos išparduotos. 1940 m. dvaras nacionalizuotas.
 |
| Parko takai eina palei Skinijos upelį |
Dvaras per kelis šimtmečius buvo perstatinėjamas ir gražinamas. Dabartiniai istorizmo stiliaus Vėžaičių dvaro ansamblio pastatai išlikę nuo XIX a. pab. Parkas su dvaro pastatais rekonstruotas XX a. viduryje.
Kadaise iki dvarvietės per parką vedė tanki liepų alėja. Parkas mišraus suplanavimo, suformuotas prie Skinijos upelio. Parke, be savaiminių rūšių liepų, beržų ir šermukšnių, ąžuolų, auga dygiosios eglės, melsvosios pocūgės, vakarinės tujos, raudonieji ąžuolai, įvairūs dekoratyviniai krūmai. Parkas 1986 m. paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
 |
Buvusios arklidės, dabar įsikūrę Vėžaičių kultūros namai |
Vienas iš geriausiai išlikusių pastatų yra dvaro arklidės. Pastatas statytas 1908 m. Vėžaičių dvaro arklidės turi neogotikinio stiliaus bruožų. Jos simetriško tūrio, su akcentuota kampine dalimi. XX a. 9 dešimtmetyje pastatas restauruotas ir prikeltas naujam gyvenimui – šiandien čia įsikūręs „Vėžaičių kultūros centras“.
Kitas gerai išsilaikęs pastatas yra XIX a. I pusėje statyta Vėžaičių dvaro sodybos spirito varykla - bravoras, pastatytas Leonardo Volmerio iniciatyva. Bravore varyta degtinė tiekta net 4 karčemoms. O kad nebūtų vagysčių, baudžiauninkai prie Vėžaičių dvaro bravoro naktimis ėjo sargybą.
 |
| Buvusio bravoro pastatas pritaikytas senelių namams |
Bravoras rekonstruotas 1965 m., vėliau restauruotas ir nuo 2019 m. pritaikytas senelių globos namams “Senjorų dvaras“. Vieta labai graži, čia tikrai galima džiaugtis ramia aplinka, gamta ir gyvenimu.
 |
| ,,Senjorų dvaro" kiemas |
Į dvarą galima patekti pro šiaurinius „baltuosius“ arba pietinius „raudonuosius“ vartus. Iki baltųjų dvaro vartų aš nenuėjau, o štai raudonuosius apžiūrėjau. Pastatyti, kaip ir visas dvaras, XX a. pradžioje, neogotikos stiliumi.
 |
| Raudonieji dvaro vartai |
Šalia raudonųjų vartų stovi tokių pat raudonų plytų neogotikos stiliumi pastatytas buvęs dvaro prižiūrėtojo – jėgerio namas. Šiandien jis priklauso privačiam asmeniui, kuris namą ir restauravo.
 |
| Buvęs jėgerio namas |
Už dvaro ribų, tiesiai pro raudonuosius vartus, matosi balta koplytėlė. Koplytėlę XIX a. pabaigoje pastatė Vėžaičių dvaro savininko grafo Edvardo Volmerio žmona Marija Gorskytė-Volmerienė vyro atminimui. Pasakojama, kad šioje vietoje, kur dabar stovi koplytėlė, 1883 m. grafą subadė jautis.
 |
| Pro vartus matosi koplytėlė |
Vėžaičiuose taip pat stovi vieną seniausių Telšių vyskupijoje medinė Šv. Kazimiero bažnyčia. Ją 1784 m. savo lėšomis pastatė grafas Kazimieras Volmeris. Bažnyčia liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų. Šalia bažnyčios yra ir medinė varpinė.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą