Lucinda Riley Perlų sesuo: Kelės istorija

   Viršelis. Lucinda Riley Perlų sesuo: Kelės istorija (The Pearl Sister), leidykla Tyto alba, 2018 m., iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė, 678 psl.
  Apie knygą. Kelė, ketvirtoji sesuo, visuomet jautėsi vieniša. Po įtėvio  mirties ji ima ieškoti tikrųjų savo šaknų. Trečioji ir artimiausioji sesuo Star jau surado savo kelią – ir nutolo nuo Kelės. Metusi meno koledžą ir pasijutusi atstumta Star, Kelė teturi vienintelę užuominą – įtėvio jai paliktą fotografiją iš Australijos ir nuorodą į škotę Kitę Merser, ten nuvykusią prieš šimtą metų. Ir Kelė leidžiasi į kelionę: iš pradžių į Tailandą, kur sutinka Asą – vyriškį, tokį pat vienišą kaip ir ji. Ir taip pat besinešiojantį kažkokią paslaptį…
O prieš šimtą metų Kitė, pastoriaus dukra iš Edinburgo, iškeliavo į Australiją kaip turtingos damos kompanionė. Ji nė nenumanė, kad Adelaidėje jos likimas susipins su perlų žvejybos verslą valdančia Makrombių šeima: broliai dvyniai, identiškos išvaizdos, bet tokie skirtingi, vienu metu pamilo Kitę. Turtų paveldėtojas rimtasis Andrus ir valiūkiškasis Dramondas pasiūlė jai ranką ir širdį, ir Kitės pasirinkimas nulėmė visą jos tolesnį likimą.
Australijoje Kelė ima ieškoti savo praeities. Jos širdis virpa matant raudoną dykumos smėlį ir girdint aborigenų legendas apie Septynias žvaigždes – Septynias Seseris. Čia jos namai, čia ji pasineria į magišką aborigenų meną, rodantį jai kelią į jos pačios kilmės istoriją…
Ketvirtoji sesuo surado savo šaknis. Istorija tęsiasi.
  Mano nuomonė. Labai sunki knyga tiesiogine to žodžio prasme, nes laikyti rankose beveik 700 psl. knygą yra iššūkis. Tačiau turiniu ir žodžio žaisme knyga labai lengva, istorija įtraukianti. Pati stebėjausi, kad toookio storio knygai įveikti man prireikė tik 3 vakarų. Šiuokart skaitytojas siunčiamas pakeliauti po Tailandą ir Australiją. Iš visų skaitytų knygų Kelės personažas labiausiai gyvas, prieštaringas jausmuose ir poelgiuose, todėl ypač įdomus. Sužavėjo autorės gebėjimas atskleisti Tailando saulėlydžių grožį, Australijos raudonų dykumų didybę, žmogaus kovą su gamtos stichijomis. Žavi ne tik Kelė, bet ir prieš šimtą metų į Australiją atvykusi ir čia likusi Kitės istorija. Jei Kelė vis dar ieško savęs, savo šaknų ir nėra tikra savo sprendimais, tai Kitė yra tvirtai besivadovaujanti galva ir teisingumo nuostata, bet ne širdies padiktuota nuojauta. O šis praktiškas mąstymas, kaip matome iš knygos siužeto, ne visada yra pats teisingiausias, bet būtent jis ir nulemia knygos siužetą.         Kaip ir kitose knygose, autorė savo herojes apgyvendina egzotiškoje aplinkoje ir supažindina su tam kraštui būdingais papročiai bei garsiais žmonėmis. Šiuo atveju tai aborigenų kultūra ir jos atstovas, žinomas dailininkas Albertas Namatžira (Albert Namatjira). Tai gi, knygoje pateiktos faktų nuotrupos paskatino mane, manyčiau, ir kitus skaitytojus, daugiau pasidomėti aborigenų kultūra ir jų istorija.