Viršelis. Ugnė Radzevičiūtė Frankburgas, leidyka Tyto alba, 2010 m., 95 psl.
Apie knygą. „Frankburgas“ – antroji Undinės Radzevičiūtės knyga. Debiutinis jos
kūrinys – romanas „Strekaza“ („Tyto alba“, 2003) – iš karto atkreipė
skaitytojų ir kritikų dėmesį, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir
tautosakos instituto kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
„Frankburgas“ smarkiai skiriasi nuo pirmojo autorės kūrinio – jame
beveik nelikę siužeto, beveik neįmanoma apibrėžti veiksmo vietos ir
laiko, pagaliau kūrinio žanro. Frankas iš Burgų giminės gyvena mieste,
kuris esą kadaise priklausė Rytprūsiams ir kurį jis vadina Frankburgu.
Orientavimosi varžybas miške primenantis veiksmas persikelia į vietą,
kuri įtartinai primena šiuolaikinę kontorą su savais karaliais ir rūmų
valdiniais. Taigi šiame kūrinyje, kaip jau yra pažymėję pirmąją autorės
knygą analizavę kritikai, stebimas ir savotiškai analizuojamas
šiuolaikinės visuomenės modelis. Tai – ofisų visuomenės parodija. Knyga,
kaip rašo autorė, ,,socialiai pavojinga.
Ir tik po ilgų dvejonių buvo nuspręsta ją išleisti. Nedideliu tiražu.
Nedideliu tiražu, bet kietais viršeliais."
Mano nuomonė. Vos 100 psl. knygutė apie šiandienos ofiso darbuotojų gyvenimą, kuriame ,,šventė tapo pagrindiniu darbu" (54 p.) Kolektyvo susijungimo renginys, kuriame lakstoma po miškus ieškant ,,mėlyno kibirėlio", naujo boso gimtadienio vakarėlis ir panašūs renginiai, užimantys didžiąją darbuotojų darbo dienos dalį. Visiška, absoliuti groteska apie ofiso darbuotojų kasdienybę, apie vadovo ,,dievinimą", apie ,,darbo šventę kaip represiją prieš individą" (68 p.).
Trumpai ir, kaip visada, taikliai. Esu radusi atsiliepimų, kad šios knygos personažai neišbaigti, beveidžiai. Mano galva, atvirkščiai, labai ryškūs, individualizuoti, aiškiai turintys savo vietą knygos siužete. Dar kartą valio autorei, džiaugiuosi ją atradusi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą