Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2021 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

Laima Кota Kambarys

 


  Viršelis. Laima Kota Kambarys (Istaba), leidykla Aukso žuvys, 2020 m., iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, 360 psl.

 Knygą galima įsigyti elektroniniame Patogupirkti knygyne.

   Apie knygą. Šiandien jau sunku patikėti, kad taip gyventa prieš keliasdešimt metų: ar tikrai reikėdavo atstovėti eiles prie sviesto ir dešros, o mandarinas visiems vaikams būdavo didžiausias naujametinio dovanų maišelio skanėstas? Ar tiesa, kad turistinę kelionę į Bulgariją tekdavo suderinti su visokiausiais darbovietės komitetais, o tikri džinsai buvo svajonė, kuriai tūlas nepagailėdavo ir visos mėnesio algos? Sveiki atvykę į komunalinį butą su aštuoniais kambariais ir bendra virtuve, kurio buities kosmose kunkuliuoja gyvenimas. Romanas leidžia pažvelgti į Latvijos kasdienybę tais metais, kai tarybų šalies valdžia staiga tapo palankesnė žmogiškam siekiui gyventi geriau ir paskelbė perestrojką. Rašytoja ištraukia šį laiką iš įvairių atsiminimų, konstatuodama: po to, ką patyrėm eidami per komunizmo statybą, nebebaisūs ir XXI amžiaus išbandymai.

 Knyga yra leidyklos ,,Aukso žuvys" leidžiamo ir Europos Sąjungos remiamo vertimų projekto „Keliautojai laiku“ dalis. Juo siekiama Lietuvos skaitytojams pristatyti šiuolaikinius Europos literatūros kūrėjus ir jų sukurtas istorijas, kurios sujungia tiek įvairias žemyno istorines epochas, tiek geografiškai nutolusias šalis.

Laima Kota (anksčiau Muktupāvela, g. 1962 m. Rėzeknėje) – latvių rašytoja. Pirmieji tekstai publikuoti Felikso Baranovskio slapyvardžiu. Rašo įvairiais žanrais ir stiliais. Išleido virš 10 prozos knygų, išaugino keturis vaikus, pelnė daugybę apdovanojimų. Garsiausi kūriniai: romanas „Tuzinas" („Klucis"), mitologinis trileris „Kilpa" („Cilpa") ir apsakymų rinktinė „Totemai" („Totēmi"). Romanas "Pievagrybių testamentas" (Šampinjonu derība, 2002) buvo viena populiariausių ir daugiausiai į kitas kalbas verstų latviškų knygų, apdovanota prestižiniu Latvijos literatūros metų prizu, o 2004 m. išleista lietuviškai (vertė Dzintra Elga Irbytė).

   Mano nuomonė. Komunalkė - perestroika - kooperatyvai - reketas už ,,stogą" - virtuvėje siūti ,,firminiai" džinsai - importiniai plastikiniai maišeliai su paveiksliukais (,,Jei perplyšdavo brangaus maišelio plastikinė rankena, suklijuodavo pleistru ir toliau vaizduodavo stileivas. Štai aš irgi turiu importinį maišelį" 204 psl.) - tulpių svogūnėlių auginimas kolektyviniuose soduose - kino filmų peržiūra butuose ar rūseliuose - sekso paslaugos telefonu - Afganistanas - Černobylis ir... begalinės svajonės apie paprasčiausią žmogišką laimę, kuri susideda iš nuosavo buto su baltom užuolaidėlėm ant langų.
    Šioje knygoje yra viskas, ką išgyveno ,,tarybinė liaudis" byrant SSSR ir kuriantis naujoms, laisvoms šalims. Kaip Latvijoje, taip ir pas mus. Smagiai, nenuobodžiai, su gera humoro doze perteikta to meto realybė. Ši knyga bus įdomi tiems, kas gyveno perestroikos laikais. Ne mažiau įdomi bus ir jaunajai kartai, nors, manau, sunkiai įkandama, nes jie išaugę jau kitu laikmečiu, tačiau pabandyti suprasti ,,tarybinio žmogaus" gyvenimo grimasas verta.   

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą