Viršelis. Salvador Dali Paslšpti veidai (Visages Caches), leidykla Baltos lankos, 2012 m., iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, 608 psl.
Apie autorių. Salvadoras Felipas Žasintas Dali Domenekas (kat. Salvador Felip Jacint Dalí Domènech) – ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius, vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų.
Salvadoras Dali gimė 1904 m. gegužės 11 d. Figueres mieste pasiturinčio notaro šeimoje. Domėtis menu Salvadorą skatino motina Felipa Domenech Ferrés. Vaizduojamąjį meną studijuoti pradėjo miesto dailės mokykloje. Nuo 1914 m. iki 1918 m. buvo auklėjamas Maristų ordino brolių akademijoje Figere. 1916 m. atostogaudamas Kadakese jis pirmą kartą susipažino su modernistiniu menu. Pirmoji personalinė Dali paroda įvyko 1919 m. 1921 m. tėvas nusprendė pasiųsti dailininką studijuoti į Madrido dailės Akademiją. Sostinėje Salvadoras susipažino su garsiais ispanų kultūros veikėjais, kaip Luisas Bunjuelis ir Federico García Lorca. Dali eksperimentavo su kubizmo bei dadaizmo dailės kryptimis. 1926 m., prieš pat baigiamuosius egzaminus, Dali buvo išmestas iš Akademijos už akiplėšišką pasakymą, kad niekas neturi pakankamai kompetencijos jam egzaminuoti. Tais pačiais metais Dali pirmą kartą važiavo į Paryžių, kur susipažino su P. Pikaso. Ieškodamas savojo stiliaus, XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Dali sukūrė Pikaso ir Miro įtakotų kūrinių seriją. 1929 m. dailininkas kartu su Luisu Bunjueliu dalyvavo siurrealistinio filmo „Andalūzijos šuo“ kūrime. Tuo pat metu jis pirmą kartą sutiko savo būsimą žmoną Galą (Jeleną Djakonovą), tuomet dar poeto Polio Eliuaro žmoną.
Dali darbai demonstruojami parodose, jis įgavo populiarumo. 1929 m. dailininkas prisijungė prie Andre Bretono organizuotos siurrealistų grupės. 1934 m. Dali susituokė su Gala. Tais pat metais jis aplankė JAV.
Po Franko atėjimo į valdžią dailininkas susipyko su kairiaisiais siurrealistais ir jį išmetė iš grupės. Dali atsakė: „Siurrealizmas – tai aš“.
Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui Dali kartu su Gala išvyko į JAV, kur gyveno nuo 1940 m. iki 1948 m. 1942 m. dailininkas išleido autobiografiją „Slaptasis Salvadoro Dali gyvenimas“. Jo literatūriniai bandymai – romanas ,,Paslėpti veidai"– kaip ir meno kūriniai, atnešė komercinę sėkmę.
Grįžęs į Ispaniją Dali daugiausiai gyveno Katalonijoje. 1981 m. jis susirgo Parkinsono liga. 1982 m. mirė Gala. Dali mirė 1989 m. sausio 23 d. ištiktas širdies smūgio.
Salvadoras Dali gimė 1904 m. gegužės 11 d. Figueres mieste pasiturinčio notaro šeimoje. Domėtis menu Salvadorą skatino motina Felipa Domenech Ferrés. Vaizduojamąjį meną studijuoti pradėjo miesto dailės mokykloje. Nuo 1914 m. iki 1918 m. buvo auklėjamas Maristų ordino brolių akademijoje Figere. 1916 m. atostogaudamas Kadakese jis pirmą kartą susipažino su modernistiniu menu. Pirmoji personalinė Dali paroda įvyko 1919 m. 1921 m. tėvas nusprendė pasiųsti dailininką studijuoti į Madrido dailės Akademiją. Sostinėje Salvadoras susipažino su garsiais ispanų kultūros veikėjais, kaip Luisas Bunjuelis ir Federico García Lorca. Dali eksperimentavo su kubizmo bei dadaizmo dailės kryptimis. 1926 m., prieš pat baigiamuosius egzaminus, Dali buvo išmestas iš Akademijos už akiplėšišką pasakymą, kad niekas neturi pakankamai kompetencijos jam egzaminuoti. Tais pačiais metais Dali pirmą kartą važiavo į Paryžių, kur susipažino su P. Pikaso. Ieškodamas savojo stiliaus, XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Dali sukūrė Pikaso ir Miro įtakotų kūrinių seriją. 1929 m. dailininkas kartu su Luisu Bunjueliu dalyvavo siurrealistinio filmo „Andalūzijos šuo“ kūrime. Tuo pat metu jis pirmą kartą sutiko savo būsimą žmoną Galą (Jeleną Djakonovą), tuomet dar poeto Polio Eliuaro žmoną.
Dali darbai demonstruojami parodose, jis įgavo populiarumo. 1929 m. dailininkas prisijungė prie Andre Bretono organizuotos siurrealistų grupės. 1934 m. Dali susituokė su Gala. Tais pat metais jis aplankė JAV.
Po Franko atėjimo į valdžią dailininkas susipyko su kairiaisiais siurrealistais ir jį išmetė iš grupės. Dali atsakė: „Siurrealizmas – tai aš“.
Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui Dali kartu su Gala išvyko į JAV, kur gyveno nuo 1940 m. iki 1948 m. 1942 m. dailininkas išleido autobiografiją „Slaptasis Salvadoro Dali gyvenimas“. Jo literatūriniai bandymai – romanas ,,Paslėpti veidai"– kaip ir meno kūriniai, atnešė komercinę sėkmę.
Grįžęs į Ispaniją Dali daugiausiai gyveno Katalonijoje. 1981 m. jis susirgo Parkinsono liga. 1982 m. mirė Gala. Dali mirė 1989 m. sausio 23 d. ištiktas širdies smūgio.
Apie knygą.
Vienintelis Salvadoro Dali romanas „Paslėpti veidai“ nukelia mus į keistą romantiško dekadentizmo atmosferą. Pasitelkęs vizualiai turtingą, beveik fotografišką kalbą, autorius aprašo aristokratų gyvenimus, jų iškrypusias aistras ir taurią meilę.
Ekscentriškas, švaistūniškas aukštuomenės gyvenimo būdas simbolizuoja prieškario Europos nuosmukį. Knygos veiksmas, prasidėjęs 1934 metų Paryžiuje, ritasi iki Maltos, Šiaurės Afrikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir vėl sugrįžta į Prancūziją, kur ir baigiasi paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis.
Iš dalies buvau teisi - knygą skaičiau kelias savaites. Kai kuriomis dienomis įveikdavau vos keliasdešimt puslapių ir padėdavau į šalį. Gana, nebeskaitysiu. Tačiau kitą dieną vėl paimdavau. Knyga turėjo kažkokią nepaaiškinamą trauką. Kaip ir pats Dali, kaip ir visa jo kūryba.
Knyga vietomis buvo sunkiai įveikiama dėl perdėtos detalių gausos, kuriomis neadekvačiai mėgaujamasi tarsi spalvomis, tapant paveikslus. Smulkmenų išryškinimas, aprašymas ar net žaidimas jomis labai apsunkindavo skaitymą, norėjosi mesti knygą į šoną, ar, geriausiu atveju, perversti lapus...
Vietomis, lyg autoriui staiga suvokus, kad romanas nėra paveikslas, kurio visumą gali aprėpi vienu žvilgsniu, pasakojimas įriedėdavo į romanui būdingas vėžes.
Tokiais skaitymo kalneliais ir nuokalnėmis lipdama įveikiau visus 600 puslapių, ir labai tuo džiaugiuosi, nes romanas, koks banguotas jis bebūtų, iš esmės visai neblogas. Romano personažai labai spalvingi ir įsimintini – grafas Gransajas, jo mylimoji Solanža de Kleda, Barbara Stivens ir jos dukra Veronika, Veronikos meilužė Betka, pilotas Baba, Sesilė Gudro: visi nelaimingi, depresuojantys, ieškantys meilės ir per daug išdidūs ją priimti.
Įdomiausia, kad Dali, būdamas šio romano autoriumi, negali praleisti progos koketiškai pasipuikuoti prieš skaitytoją, net keliose romano vietose pateikdamas Salvadoro Dali nuomonę.
Knyga vietomis buvo sunkiai įveikiama dėl perdėtos detalių gausos, kuriomis neadekvačiai mėgaujamasi tarsi spalvomis, tapant paveikslus. Smulkmenų išryškinimas, aprašymas ar net žaidimas jomis labai apsunkindavo skaitymą, norėjosi mesti knygą į šoną, ar, geriausiu atveju, perversti lapus...
Vietomis, lyg autoriui staiga suvokus, kad romanas nėra paveikslas, kurio visumą gali aprėpi vienu žvilgsniu, pasakojimas įriedėdavo į romanui būdingas vėžes.
Tokiais skaitymo kalneliais ir nuokalnėmis lipdama įveikiau visus 600 puslapių, ir labai tuo džiaugiuosi, nes romanas, koks banguotas jis bebūtų, iš esmės visai neblogas. Romano personažai labai spalvingi ir įsimintini – grafas Gransajas, jo mylimoji Solanža de Kleda, Barbara Stivens ir jos dukra Veronika, Veronikos meilužė Betka, pilotas Baba, Sesilė Gudro: visi nelaimingi, depresuojantys, ieškantys meilės ir per daug išdidūs ją priimti.
Įdomiausia, kad Dali, būdamas šio romano autoriumi, negali praleisti progos koketiškai pasipuikuoti prieš skaitytoją, net keliose romano vietose pateikdamas Salvadoro Dali nuomonę.
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą