Paprastas, bet visiškai neprastas patiekalas. Ypač tinkamas gaminti, jei norite nemėsiško, tačiau sotaus valgio. Pasidarė įdomu, kodėl jie taip keistai vadinami. Pasiknisau interneto platybėse ir radau vieną straipsniuką žurnalo Veidas tinklapyje. Štai ką straipsnio autorius A. Vincentas Sakas rašo: ,,Nei aukštaičiai, nei žiemgaliai, nei sėliai niekada nesumaišys virtinio su švilpiku, kuris įdaromas uogomis ar vaisiais, o juos kandant, pastarieji net “švilpia”.
Sovietinio „obščepito“ (visuomeninio maitinimo) laikais kolchozinių valgyklų virėjos iš kitų Lietuvos regionų „švilpikais“ ėmė vadinti keptus virtų bulvių skrylius. Dzūkai šiuos skrylius vadina svilbikais, o aukštaičiai – šiušiais.
Todėl net sovietmečiu aukštaičių nėjo apgauti, nes jie puikiai žino kuo skiriasi bulviniai svilbikai nuo virtinių – „švilpikų“. Aukštaičiai rusiškai sovietinio „obščepito“ laikų virėjas pašiepdavo, kad jos tikruosius „švilpikus“ su uogomis pačios sušveitė, o iš kiaulių jovalui skirtų bulvių milicininkams švilpius gamina."
Gal taip pavadinimas ir prigijo bulviniams skryliams, o gal yra ir kitų istorijų, kas dabar pasakys. Tačiau, kaip juos bepavadintum, tai skanu, sotu ir lengvai pagaminama :)
Švilpikams reikia:
10-12 vidutinio dydžio bulvių;
5-6 šaukštų miltų;
1 kiaušinio;
30 g sviesto;
druskos.
Padažui reikia:
1 didelio svogūno;
400 g pievagrybių;
1 stiklinės sultinio;
1/2 stiklinės 35 proc. grietinėlės;
miltų, druskos, maltų pipirų, aliejaus
Gaminame:
Nulupame bulves ir išverdame pasūdytame vandenyje. Išvirusias nusunkiame ir nugariname puode ant silpnos ugnies. Ataušusias sumalame mėsmale. Suberkite miltus, įmušame kiaušinį, jei reikia, padruskiname.
Viską suminkome. Jei tešla labai limpa prie rankų - įberiame dar šaukštą miltų (tačiau labai daug miltų nedėkite, nes švilpikai bus palai keiti). Stalą pabarstome miltais, rankas taip pat pasimiltuojame, atgnybame gabalą tešlos ir suvoliojame volelį. Vėl gnybame tešlos gabalą ir toliau voliojame. Volelius suplojame ir spjustome įstrižais rombeliais.
Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir aptepame jį riebalais (aš naudojau aliejų). Sudedame švilpikus taip, kad jie neliestų vienas kito. Aptepame lydytu sviestu ir pašauname į iki 200 C laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 20 min. Švilpikai turi būti lengvai apskrudę.
Iškepusius galima 10—12 minučių patroškinti su sviestu ir grietine. Galima valgyti su pertrintos varškės padažu.
Padažas:
Svogūną nulupame, smulkiai supjaustome ir šiek tiek apkepame aliejuje. Pievagrybius nulupame, supjaustome į 6-8 dalis (priklausomai nuo dydžio) ir suberiame kepančius svogūnus. Kepame maišydami apie 10-15 min. Baigiant kepti supilame sultinį ir grietinėlę, pabarstome pipirais ir (jei reikia) druska. Kai skystis užverda, maišydami palengva beriame miltus. Miltų beriame tiek, kokio tirštumo padažo norime. Tik nepamirštame nuolat maišyti, kitaip susidarys miltų gumuliukai!
Traukiame iš orkaitės švilpikus, dedame į lėkštę, pilame padažu ir ragaujame. Jei nepasigaminote pievagrybių padažo, galima paprasčiau–išlydyti sviestą, įdėti šaukštą-kitą grietinės, sumaišyti ir užpilti ant švilpikų. Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą