Viršelis. David Michie Dalailamos katė (The Dalai Lama's Cat), Vilnius, leidykla Alma littera, 2017 m. iš anglų kalbos vertė Zita Marienė, 230 p.
Turinys. David Michie gimė 1962 m. vasario 13 d. Hararė, Zimbabvėje. Šis rašytojas yra populiarus visame pasaulyje, o prie jo šlovės prisidėjo ne tik puikios knygos, bet ir paskaitos apie meditaciją, susitelkimą, savęs tobulinimą. 2015-aisiais jis įkūrė organizaciją, kuri rengia keliones į Afriką - organizacijos tikslas yra skatinti žmones keliauti po dar neištirtas, naujas vietas, kuriose nėra buvę. Nors pačiam vyrui naujoves ir nauji iššūkiai yra labai svarbu, dar svarbesnis dalykas jam yra atsisukimas į senas, tvirtas tradicijas ir žmogiškas vertybes. Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, kuomet žmonės dažnai vaikšto pikti, paniurę, nemato gerų dalykų aplink save, David Michie nusprendė parašyti šį tą labai gražaus ir motyvuojančio bei priminti žmonėms, kas jiems iš tikrųjų turėtų rūpėti.
Knygoje ,,Dalailamos katė" pasakojama istorija apie stebuklingai išgelbėtą nepaprasto likimo benamę Himalajų katę, kuri atsidūrė garsiausiame Tibeto budistų vienuolyne ir tapo Jo Šventenybės Kate. Gera, drąsi ir išmintinga katė, turinti ne vieną vardą, įdėmiai stebi savo žydromis akimis Dalai Lamos svečius – Holivudo žvaigždes, garsius filantropus ir rašytojus, kartu su jais mokosi iš jo šventenybės ir kitų iškilių lamų gyventi šia akimirka, jausti kasdienybės turtingumą ir įvairovę.
Mano nuomonė. Jaukus, šiltas pasakojimas apie budizmo pradmenis, pateiktas iš katės, kuri viską stebi ir bando praktiškai pritaikyti savo katiniškame gyvenime, pozicijų. David Michie su švelniu humoru, lengva plunksna, visiems suprantama kalba gvildena sudėtingas problemas. Autoriaus dėka rytų filosofijos nuostatos tampa prieinamos ir suprantamos kiekvienam skaitytojui. Jei tikitės rimto filosofinio veikalo, tai net nesiartinkite prie šios knygos, čia to tikrai nerasite, o jei norite smagaus pasakojimo ir šiek tiek išminties - tai bus jūsų knyga. Aš, tiesą sakant, nelabai domiuosi tokio pobūdžio knygomis, tačiau ši tapo malonia išimtimi. Net priešingai, norėjau, kad istorija nesibaigtų, nes katės pasakojimas mane tiesiog užbūrė. Skaitydama aš įvardinau tokius dalykus apie save, kuriuos gal nujaučiau, tačiau niekada nesusimąsčiau, neapgalvojau. Štai, kad ir toks sakinys, kuris man nuskambėjo labai asmeniškai: ,,Mes lyg paukštis atidarytame narvelyje: galime laisvai skristi ir ieškoti laimės, bet baimė mus verčia ieškoti visokių dingsčių to nedaryti." (177 p.). Žinau, kad autorius yra parašęs dar tris Dalai Lamos katės serijos knygas ir mielai jas perskaityčiau, tik, deja, jos neišverstos į lietuvių kalbą.
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).
Turinys. David Michie gimė 1962 m. vasario 13 d. Hararė, Zimbabvėje. Šis rašytojas yra populiarus visame pasaulyje, o prie jo šlovės prisidėjo ne tik puikios knygos, bet ir paskaitos apie meditaciją, susitelkimą, savęs tobulinimą. 2015-aisiais jis įkūrė organizaciją, kuri rengia keliones į Afriką - organizacijos tikslas yra skatinti žmones keliauti po dar neištirtas, naujas vietas, kuriose nėra buvę. Nors pačiam vyrui naujoves ir nauji iššūkiai yra labai svarbu, dar svarbesnis dalykas jam yra atsisukimas į senas, tvirtas tradicijas ir žmogiškas vertybes. Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, kuomet žmonės dažnai vaikšto pikti, paniurę, nemato gerų dalykų aplink save, David Michie nusprendė parašyti šį tą labai gražaus ir motyvuojančio bei priminti žmonėms, kas jiems iš tikrųjų turėtų rūpėti.
Knygoje ,,Dalailamos katė" pasakojama istorija apie stebuklingai išgelbėtą nepaprasto likimo benamę Himalajų katę, kuri atsidūrė garsiausiame Tibeto budistų vienuolyne ir tapo Jo Šventenybės Kate. Gera, drąsi ir išmintinga katė, turinti ne vieną vardą, įdėmiai stebi savo žydromis akimis Dalai Lamos svečius – Holivudo žvaigždes, garsius filantropus ir rašytojus, kartu su jais mokosi iš jo šventenybės ir kitų iškilių lamų gyventi šia akimirka, jausti kasdienybės turtingumą ir įvairovę.
Mano nuomonė. Jaukus, šiltas pasakojimas apie budizmo pradmenis, pateiktas iš katės, kuri viską stebi ir bando praktiškai pritaikyti savo katiniškame gyvenime, pozicijų. David Michie su švelniu humoru, lengva plunksna, visiems suprantama kalba gvildena sudėtingas problemas. Autoriaus dėka rytų filosofijos nuostatos tampa prieinamos ir suprantamos kiekvienam skaitytojui. Jei tikitės rimto filosofinio veikalo, tai net nesiartinkite prie šios knygos, čia to tikrai nerasite, o jei norite smagaus pasakojimo ir šiek tiek išminties - tai bus jūsų knyga. Aš, tiesą sakant, nelabai domiuosi tokio pobūdžio knygomis, tačiau ši tapo malonia išimtimi. Net priešingai, norėjau, kad istorija nesibaigtų, nes katės pasakojimas mane tiesiog užbūrė. Skaitydama aš įvardinau tokius dalykus apie save, kuriuos gal nujaučiau, tačiau niekada nesusimąsčiau, neapgalvojau. Štai, kad ir toks sakinys, kuris man nuskambėjo labai asmeniškai: ,,Mes lyg paukštis atidarytame narvelyje: galime laisvai skristi ir ieškoti laimės, bet baimė mus verčia ieškoti visokių dingsčių to nedaryti." (177 p.). Žinau, kad autorius yra parašęs dar tris Dalai Lamos katės serijos knygas ir mielai jas perskaityčiau, tik, deja, jos neišverstos į lietuvių kalbą.
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą