Turinys. 1945 m. pradžioje puolant sovietų kariuomenei vokiečių karinės pajėgos chaotiškai traukiasi į Vokietiją. O kartu su jais nuo smurto bėga gyventojai iš Rytprūsių ir Baltijos šalių. Praradę gimtuosius namus, netekę artimų ir mylimų žmonių, baimės ir nevilties kaustomi pabėgėliai skuba į Gotenhafeno ir Pilau uostus, kur laukia evakuacijai parengti laivai. Tačiau vietos juose užteks ne visiems. Paliktieji pasmerkti neišvengiamai lemčiai. Tačiau ir Baltijos jūroje tyko pražūtis nuo rusų povandeninio laivo torpedų.
Šioje tragiškoje kelionėje susipina keturių jaunų žmonių istorijos. Pabėgėlių sraute likimas suveda lietuvę Joaną, lenkę Emiliją, Florianą iš Rytų Prūsijos ir vokietį jūreivį Alfredą. Karas jų širdyse paliko negyjančius randus, juos nuodija ir giliai slepiamos skaudžios paslaptys.
Karo girnose negailestingai sumalti tūkstančių paprastų žmonių, ypač vaikų, likimai, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusi katastrofa ir net pražuvęs Gintaro kambarys – visa tai R. Sepetys meistriškai įaudė į sukrečiantį ir realistinį istorinio romano audinį.
Ruta Sepetys gimė ir užaugo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigane. Gimusi lietuvio ir amerikietės šeimoje R. Šepetys kūrybinio įkvėpimo sėmėsi Lietuvos istorijoje. Pirmame jos romane „Tarp pilkų debesų“ pasakojama apie lietuvių tremtinių kančių kelią Sibire, o „Druska jūrai“ skirta Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių, tarp kurių buvo ir tūkstančiai lietuvių, nutylėtoms ir užmirštoms istorijoms atskleisti.
Mano nuomonė. Tai antroji mano skaityta Ruta Šepetys knyga. Antrojo Pasaulinio karo pabaiga, paprastų žmonių bėgimas iš sovietų okupuojamų ir vokiečių vis dar niokojamų kraštų. Autorė suveda kelių tautybių žmones, stebi jų elgseną, mąstymą, ideologiją. Įdomi pati istorija, nes iki šios knygos neteko girdėti apie paskendusį laivą su pabėgėliais. Tad Rutos Šepetys knyga - dar viena istorijos pamoka, kurią reikia išmokti.
Knygoje tekstas suskirstytas į skyrius, kuriuose savo istorijas ir jausmus atskleidžia kiekvienas veikėjas. Tai suteikia individualumo, intymumo. Knyga, kaip ir pirmoji, sakyčiau, orientuota į jaunesnio amžiaus skaitytoją. Nors gvildenama tema skaudi, tačiau perteikta grakščiai, neperkrauta nereikalingomis detalėmis. Sakiniai aiškūs, trumpi, lengvai suprantami. Todėl, jaunajam skaitytojui, net šiame kompiuterių ir neskaitymo amžiuje, šis Rutos Šepetys romanas bus nesunkiai įveikiamas.
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). Knygoje tekstas suskirstytas į skyrius, kuriuose savo istorijas ir jausmus atskleidžia kiekvienas veikėjas. Tai suteikia individualumo, intymumo. Knyga, kaip ir pirmoji, sakyčiau, orientuota į jaunesnio amžiaus skaitytoją. Nors gvildenama tema skaudi, tačiau perteikta grakščiai, neperkrauta nereikalingomis detalėmis. Sakiniai aiškūs, trumpi, lengvai suprantami. Todėl, jaunajam skaitytojui, net šiame kompiuterių ir neskaitymo amžiuje, šis Rutos Šepetys romanas bus nesunkiai įveikiamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą