Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2017 m. spalio 24 d., antradienis

Mark Mills Žiaurusis sodas


Vienas sakinys. ,,Karus sukursto seniai, o kariauti siunčiami jauni vyrai." 186 p.
Žanras. Detektyvas?
Viršelis. Mark Mills Žiaurusis sodas (The Savage  Garden), leidykla Jotema, 2009 m., iš anglų kalbos vertė Vitalija Liutvinskienė, 288 p.
Apie autorių. Anglų rašytojas ir scenaristas Mark Mills gimė 1963 m. Ženevoje. 1986 m. baigė Kembridžo universitetą, gyveno Italijoje, Prancūzijoje. Pirmas jo parašytas scenarijus 1993 m. buvo nominuotas BAFTA, vėliau gavo apdovanojimus Europos kino festivalyje, pirmas romanas ,,'The Whaleboat House'" taip  pat susilaukė sėkmės. Rašytojas šiuo metu gyvena Oksforde su žmona ir 2 vaikais.

Apie knygą. Kiek pasimetusį, diplominį darbą besirengiantį rašyti Kembridžo studentą Adamą Striklendą vieną popietę į savo kabinetą pasikviečia profesorius ir pasiūlo vasarą padirbėti prie netipinio projekto — parašyti mokslinę monografiją apie žymųjį Dočių sodą Toskanoje, penkioliktame amžiuje įkurtą vieno didiko žmonai atminti. Šis parkas — tai paslaptingas skulptūrų, grotų, vingiuojančių upokšnių bei romėniškų įrašų pasaulis. Tačiau Adamas ima suprasti, kad po neįprasta parko ikonografija slypi kažkas grėsminga.
Keistai istorijai ėmus aiškėti, Adamas susivokia, jog jis įpainiojamas į aplink verdančių intrigų verpetą. Vis labiau gilindamasis į savo tyrimo objektą, Adamas ima įtarti, kad jam nekaltai pasiūlytas projektas gali būti gudraus sumanymo dalis. Tad ar šioje intrigoje jis tik naivus studentas, kuriam nelengvai sekasi aiškintis paslaptingas detales, ar juo naudojamasi kaip įrankiu, padėsiančiu atskleisti tikrąsias iš praeities besibeldžiančių mirčių priežastis?

Mano nuomonė. Anotacijoje rašoma, kad tai detektyvas. Gal, bet aš šio žanro aptikau tik pėdsakus. Knygų lentynoje šio romano tikrai neieškočiau  prie detektyvų.
  Lėtai, su pasigardžiavimu, atskleidžiant detalę po detalės, knygoje papasakota vienos šeimos istorija. Yra šiek meilės intrigų, šiek tiek meno istorijos pamokų, šiek tiek antikos mitų studijos bei dar viena Dantės ,,Pragaro"  interpretacija, ir visa tai įvyniota į  ,,detektyvinį" siužetą: iš parko suplanavimo studentas išsiaiškina žmogžudystę, įvykdytą prieš 400 metų ir ją susieja su įvykiais, kurie vyko prieš 14 metų. Visko perdėtai daug ir viskas suveltą į vieną kamuolį, todėl net sunku apibūdinti šios knygos žanrą, greičiausiai tai vadovėlis būsimam parkų architektui su lyriniais ir detektyviniais nukrypimais, kad nebūtų taip nuobodu skaityti. Knygą įveikiau, perskaičiau iki pabaigos, bet taip ir nesupratau, ar vertėjo.
  Tiesa, yra ir pliusų. Vieną riebų pliusą galėčiau parašyti dėl romano veiksmo vietos pasirinkimo - Toskanos regiono gamta ir miesteliai knygoje puikiai perteikti, lyg savo akimis stebėtum pro automobilio langus atsiveriančius vaizdus. Ir dar vieną riebų pliusą galėčiau parašyti dėl knygoje randamų labai netikėtų palyginimų, pvz. suglebęs ir šiltas it nepakilusi tešla kūnas, veidas panašus į veržlių maišą, medžiai it apgirtę meilužiai šokių salėje linguoja į šonus.  
Įvertinimas. 2++/5

Renee Knight Visai svetimas žmogus

Susijęs vaizdasVienas sakinys. ,,<...> literatūra - geriausias būdas praskaidrinti galvą" 47 p.
Žanras. Psichologinis trileris.
Viršelis. Renee Knight Visai svetimas žmogus (Disclaimer), leidykla Alma littera, 2016 m. iš anglų kalbos vertė Zita Marienė, 288 p.
Apie autorių. Renee Knight (Renė Nait) gimė 1959 m. Londone. Prieš tapdama rašytoja,  režisavo dokumentinius filmus BBC televizijoje. Rašė scenarijus BBC, Channel Four ir Capital Films televizijoms. 2013 metais ji baigė Faber Akademijos romanų rašymo kursą, kuriame ir pradėjo rašyti šį romaną. Šiuo metu gyvena Londone su vyru ir dviem vaikais
Apie knygą. Naujuose namuose šalia lovos aptikusi nematytą knygą Katerina tikisi maloniai praleisti vakarą. Raudona linija stropiai pabraukta pastaba: Bet koks panašumas į gyvus ar mirusius asmenis yra visiškai atsitiktinis. Tačiau moterį greit ima krėsti drebulys – knygoje aprašyta tai, kas jai pačiai nutiko prieš dvidešimt metų. Su tiksliausiomis smulkmenomis atkuriama diena, kurią Katerina buvo nutarusi ištrinti iš atminties. Kaip ši knyga pateko į jos šeimos namus? Kas yra jos autorius ir iš kur jis apie Kateriną žino tai, ką ji manė paslėpusi net nuo savęs? Kokių tikslų ir kodėl jis siekia? Katerina supranta turinti vienintelę išeitį – atskleisti, kas iš tikrųjų nutiko lemtingąją dieną. Tik ar ji išdrįs ir ar atskleista tiesa nepražudytų iš pažiūros tobulo jos gyvenimo?
Mano nuomonė. Siužetas įsisiūbuoja labai pamažu, tačiau kuo toliau skaitai, tuo sunkiau padėti knygą į šalį. Pasakojama iš dviejų žmonių pozicijų, tad tuo pat metu galima lyginti dvi nuomones apie tą patį įvykį. Kas teisus? To nesužinojau iki knygos pabaigos... 
 Skaitant šmėstelėjo mintis apie tai, kaip dažnai mes pasigauname kokią nors kito žmogaus mestelėtą frazę, patikime jo žodžiais, kurie gali būti visiškai priešingi tiesai ir nuklejojime jo, o ne savo, tiesos keliais, kuriais vėliau labai sunku sugrįžti.
  Pastaruoju metu išleista daug tokio stiliaus knygų, kaip ši, pvz. Caroline Eriksson Dingę, Gillian Flyn Dingusi, Paula Hawkins Mergina traukiny, kuriose siužetas vystomas realių ir susigalvotų ar įteigtų įvykių supriešinimu. Ir galiu pasakyti, kad knyga ,,Visai svetimas žmogus" puikiai atstovauja šį, kaip aš vadinu ,,buitinis-psichologinis trileris" žanrą.
 
  Įvertinimas. 4/5