Per paskutines dvi vasaras, rinkdama magnetukus ,,Surink Lietuvą", apsilankiau visose 60 Lietuvos savivaldybių. Dabar jau visa Lietuva surinkta ir tenka ieškoti kitų priežasčių keliauti. Nauja pramoga vadinasi Aplankyk Lietuvos Dvarus. O jų Lietuvoje daugiau nei 800, tad bus ką veikti vasarą!
Naują kelionių po Lietuvą etapą pradedu Trakų Vokės dvare, kuris įsikūręs Trakų Vokės miestelyje, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų (adresas: Žalioji a. 2A, LT-02232, Vilniaus m. sav., Vilniaus m.) . Pasakojama, jog kadaise prie Vokės upės gyvenusios 6 laumės seserys, kurias žmonės vadinę Vokėmis. Jos savo žavesiu pakerėdavusios vyrus ir paklaidindavusios miškų tankumynuose. Kur tos seserys gyvenusios, ten atsiradusios 6 Vokės gyvenvietės: Baltoji Vokė, Juodoji Vokė, Kauno Vokė, Mūrinė Vokė, Metropolinė Vokė ir Trakų Vokė.
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Vokės vardas minimas 1375 m., kai Prūsijos maršalas Godfridas fon Lindenas devynias dienas siautė aplink Trakus. Tuomet prie Vokės įvyko didelis mūšis tarp Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Algirdo pulkų bei kryžiuočių ordino. XIV a. pab. Vytautas prie Vokės upės įkurdino totorius, o 1415 m. Vokės kaimą užrašė Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1832 m. kaimas atiteko valstybiniam iždui ir vėliau Vokės palivarkas atsidūrė Trakų maršalkos Liudviko Dambrovskio rankose, galiausiai XIX a. viduryje jį įsigijo Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius. Tiškevičių giminė čia rezidavo beveik 100 metų. Sovietiniais metais Trakų Vokė buvo Trakų Vokės apylinkės centras, 1996 m. Trakų Vokė prijungta prie Vilniaus.
Svarbiausias ir labiausiai lankomas miestelio objektas, žinoma, yra Tiškevičių dvaro rūmai ir parkas, kurį projektavo Eduardas Fransua Andre. Tai vienas gražiausių peizažinio stiliaus parkų Lietuvoje. Architektas E. F. Andre visame pasaulyje yra sukūręs apie 100 parkų, Lietuvoje yra keturi – Palangoje, Lentvaryje, Užutrakyje ir Trakų Vokėje. Trakų Vokės parkas įkurtas 1900 metais ir užima apie 23 hektarų plotą.
 |
| Parko fragmentas |
Nors po žiemos takai dar tvarkomi, atitverti draudžiančiomis juostomis, tačiau norinčių pasivaikščioti po nuostabaus grožio pavasarėjantį parką tikrai netrūksta. Žmonės pavargę nuo karantino ir užsitęsusios žiemos taip ir veržiasi į žaluma alsuojančias vietas. O čia medžiai jau skleidžia sodriai žalius lapelius, pirmosios gėlės krauna pumpurus, o paukščiai kaip pašėlę laido gerkles - tiesiog tobula vieta poilsiui. Be to, išlikusi Eduardo Fransua Andre projektuota stebėjimo aikštelė, nuo kurios atsiveria vaizdas į tvenkinius. Na, tvenkiniai gal kiek užžėlę, tačiau vaizdelis vis tiek vertas dailininko teptuko.
 |
| Šiuo metu rūmai rekonstruojami |
Tačiau ne vien parkas čia kelia susidomėjimą. Įdomu apeiti ir išlikusius dvaro pastatus. Dvaro pagrindiniai rūmai statyti pagal italų kilmės architekto Leonardo Jano Liudviko Markoni projektą, atkartojantį Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį. Tuometinius rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį – gipso skydas su Tiškevičių giminės herbu, viduje puikavosi vertingi paveikslai, pagal užsakymą užsienyje pagaminti baldai, kambarius šildė marmuro židiniai, o šviesą skleidė krištolo sietynai. Po grafo Jono Vitoldo Emanuelio Tiškevičiaus mirties Trakų Vokės dvarą paveldėjo jo jaunesnysis sūnus Jonas Juozapas. Tačiau paveldėtojas Trakų Vokės dvare buvo retas svečias, daugiau laiko jis su silpnos sveikatos žmona leisdavo šiltesniuose kraštuose. Jonui Juozapui mirus, dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui Jonui Mykolui Tiškevičiui. Jis Trakų Vokėje gyveno su žmona Ona Janina Marija iš Radvilų. 1939 m. Jonas Mykolas žuvo sudužus lėktuvui. Netekusi vyro Ona Janina Marija su trimis mažamečiais vaikais, baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į vakarus. Be šeimininkų likęs dvaras nunyko. Karo metais jame apsigyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Rūmai buvo išgrobstyti, puošyba sunaikinta.
 |
| Vakarinis dvaro rūmų fasadas |
Po karo 1945 m. dvaras tapo Ministrų Tarybos vila. Vėliau − Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu. 2002 m. dvaras perleistas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Deja, bajorams nepavyko dvaro išlaikyti ir 2014 m. dvaro valdymą perėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Čia įsteigta viešoji įstaiga "Trakų Vokės dvaro sodyba". Nuo to laiko prasidėjo dvaro atgaivinimo darbai, kurie tęsiasi iki šiandien, todėl į vidų patekti mums nepavyko (sako, kad dvaras bus atvertas lankytojams 2021 m liepą :), tad beliko pasižvalgyti po dvaro teritorijoje išlikusius pastatus. Dvaro teritorija apjuosta mūrine tvora. Į dvarą galima patekti pro Raudonuosius vartus bei Baltuosius vartus, prie kurių šliejasi sargo nameliai. Šalia dvaro stovi buvusios ofisinos pastatas, kuriame dabar gyvena žmonės, manau, ne bajorai, tačiau už durų saulėje prasivėdinti numesta lokena šį tą sako :) Eiliniai Trakų Vokės gyventojai įsikūrę ir buvusiame dvaro ūkvedžio name. Išlikęs gražus medinis svirnas, vandens bokštas, arklidės ir kiti pastatai. Ypač išsiskiria 1870 m. statyta koplyčia, kurioje yra Tiškevičių kripta. Gaila, bet ir ji buvo uždaryta.
 |
| Išlikęs medinis svirnas |
Apėjome visą dvaro teritoriją, tačiau į vidų nepavyko pakliūti nei į vieną pastatą. Teks atvažiuoti vasaros pabaigoje, kai, tikiuosi, jau bus baigti dvaro rekonstrukcijos darbai ir rūmai bus atverti lankytojams. Beje, Trakų Vokės dvaras nusipelnė ir kino kūrėjų dėmesio – jame filmuotos vaidybinės kino juostos "Ana Karenina", "Karas ir Taika" bei kt.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą