Vienas sakinys. Žmonės liūdnai garsėja tuo, kad vis daro tas pačias klaidas, nors ir įgyja naujų žinių.
Oficialius pristatymas. Jo Nesbø Troškulys (Tørst), leidykla Baltos lankos, leidimo metai 1917, iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė, 576 p.
Po trejus metus Osle tvyrojusios ramybės, miestą vėl užgula pragariški nusikaltimai. Viena po kitos randamos moterys perkąstomis gerklėmis. Visas jas sieja pomėgis su vyrais susipažinti per programą „Tinder". Aukų kaklus nusėjusiose žaizdose rasti rūdžių ir juodų dažų pėdsakai tyrėjus įstumia į aklavietę.
Tai paties Hario Hūlės verta byla, tačiau jis jau seniai paliko tarnybą, mylimai moteriai ir sau prisiekęs niekada negrįžti: tik ne po paskutinės bylos, dėl kurios jo artimiausi žmonės atsidūrė didžiausiame pavojuje. Tačiau šiose žmogžudystėse Hūlė įžvelgia kažką pažįstamo. Aidą iš užmiršto sapno. Balsą vyro, kurio vardą mėgina ištrinti iš atminties. Ir šitai įtraukia jį į tyrimą tarsi į juodąją skylę...
Jo Nesbo (norvegų: [juː nesbøː]), gimė 1960 m. kovo 29 d. Yra norvegų rašytojas, muzikantas, buvęs ekonomistas ir žurnalistas. Tiek Norvegijoje, tiek daugelyje užsienio šalių, tiek Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 36 milijonai Nesbø knygų egzempliorių. Naujausias autoriaus romanas „Troškulys", tik pasirodęs Europoje, iškart užkopė į daugelio šalių topų viršūnes, o Norvegijoje pateko į leidybos istoriją kaip knyga, išleista didžiausiu, 300 000 egzempliorių, pirmuoju tiražu. „Troškulys" paskelbtas geriausiu 2017 m. skandinaviškojo nuaro trileriu.
Mano nuomonė. Šiuokart mano mylimukas Jo Nesbø mane kiek nuvylė. Nedaug, tik šiek tiek. Jei ,,Sūnus", kad ir be Hūlės, buvo gerai ,,suręstas" detektyvas, tai ,,Troškulys" kėlė troškulį nuo kraujo ir brutalių scenų, o Haris Hūlė buvo kažkoks blankus ir varė nuobodulį.
Iki pusės knygą skaičiau prisiversdama, tikėdamasi pagauti ,,kablį". Persiritus į knygos antrą pusę jau buvo aišku, kas tas ,,vampyristas" ir, paradoksalu, tačiau būtent antra knygos pusė buvo gerokai įdomesnė, daugiau veiksmo ir emocijos. Nors pabaiga, kaip čia geriau išsireiškus, labai jau superherojiška: Haris Hūlė surakintas, nuginkluotas, susirietęs ant automobilio sėdynės, tačiau sugeba įveikti nusikaltėlį ir iš ,,mūšio lauko" išeina nugalėtoju. Todėl akivaizdu, jog tai ne paskutinė knyga su Hariu Hūle.
Skaitykite, visumoje neblogas detektyvas. O aš turiu prisipažinti, kad knygos ar filmai su vampyrais, ar bent užuomina į juos, man sukelia atmetimo reakciją ir nuobodulį. Tad negaliu labai objektyviai vertinti šios knygos :)
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą