2016 m. birželio 1 d. - 2016 m. birželio 3 d.
Pagaliau. Seniai mano išsvajota kelionės kryptis įgavo realų pagrindą šį pavasarį. Sicilija!!! Kelionė po šią salą nusimatė ilga ir turininga: 3 ponios, 14 nakvynių ir visa pietinė Sicilijos pakrantė su šiokiais tokiais pakoregavimais.
Pagaliau. Seniai mano išsvajota kelionės kryptis įgavo realų pagrindą šį pavasarį. Sicilija!!! Kelionė po šią salą nusimatė ilga ir turininga: 3 ponios, 14 nakvynių ir visa pietinė Sicilijos pakrantė su šiokiais tokiais pakoregavimais.
Ryanair oro bendrovės lėktuvas iš Kauno oro uosto pakilo birželio 1 d. 21.45 ir Trapani nusileido 00.05. Mūsų jau laukė automobilis (užsakytas iš anksto viešbutyje - naktis, nežinomas miestas, negi autobusą gaudysi). Už gero pusvalandžio buvome viešbučio La Paranza Apartaments foje. Sutvarkėme įsiregistravimą ir jau ramiai atsisėdusios viešbučio kambarėlyje, atsidarėme dar Lietuvoje pirktą šampaną. Tegyvuoja Sicilija, teprasideda atostogos!!!
Rytą išaušo gaivus ir saulėtas. Išėję iš viešbučio maloniai nustebome - čia pat jūra, čia pat senamiestis. Aišku, viešbutį rinkomės centre, bet kad tokioje strategiškai patogioje vietoje, buvo netikėta. Pažintis su Trapani prasidėjo vos už kelių žingsnių, įžengus į sutvarkytą, išpuoselėtą ir rytinės saulės nutviekstą senamiestį. Daug kur rašoma, kad Trapanis nieko vertas miestas, tik tarpinė stotelė skrydžiui toliau. Netiesa, Trapani labai gražus miestas ir turi puikius paplūdimius.
Manoma, kad Trapani įkūrė elymai kaip uostą Eryx (dabartinė Erice) miestui aptarnauti. Pradžioje Trapani buvo pavadintas Drepanon, kas graikiškai reiškia pjautuvą, nes uostas savo forma panašėjo į pjautuvą. O štai legenda pasakoja, kad Trapani radosi iš Demetros pjautuvo, kurį ji pametė gelbėdama dukrą Persefonę iš dievo Hado nelaisvės.
Kaip ten bebūtų, miestas buvo įkurtas strategiškai patogioje vietoje, todėl visais laikais buvo kovojama dėl jo priklausomybės. Po elymų valdymo Trapani atiteko Kartaginai, vėliau - Romai. Po romėnų miestą valdė vandalai, Bizantija ir arabai, kol jis pakliuvo į rankas normanams. Jų valdymo laikais Trapani suklestėjo - tapo vienu didžiausių uostų Viduržiemio jūros regione, deja, XVII a. miestas dėl sukilimų, maro ir bado patyrė nuosmukį. Aišku, po šimtmečio atsigavo, nes kariniu požiūriu miestas buvo itin svarbus Neapolio karalystei, tad reikėjo jį atgaivinti. Per Antrą Pasaulinį karą Trapanis buvo sąjungininkų smarkiai sugriautas ir tik pastaraisiais dešimtmečiais vėl suklestėjo - atsigavo pramonė, pagyvėjo turizmas.
Perėjome pagrindinėmis Vittorio Emanuele ir Garibaldi gatvėmis bei paragavome taip išliaupsintų sicilietiškų saldumynų, pradžiai nedidelių sausainėlių iš pistacijų tešlos. Mmmm, skanu.
Kaip ten bebūtų, miestas buvo įkurtas strategiškai patogioje vietoje, todėl visais laikais buvo kovojama dėl jo priklausomybės. Po elymų valdymo Trapani atiteko Kartaginai, vėliau - Romai. Po romėnų miestą valdė vandalai, Bizantija ir arabai, kol jis pakliuvo į rankas normanams. Jų valdymo laikais Trapani suklestėjo - tapo vienu didžiausių uostų Viduržiemio jūros regione, deja, XVII a. miestas dėl sukilimų, maro ir bado patyrė nuosmukį. Aišku, po šimtmečio atsigavo, nes kariniu požiūriu miestas buvo itin svarbus Neapolio karalystei, tad reikėjo jį atgaivinti. Per Antrą Pasaulinį karą Trapanis buvo sąjungininkų smarkiai sugriautas ir tik pastaraisiais dešimtmečiais vėl suklestėjo - atsigavo pramonė, pagyvėjo turizmas.
Perėjome pagrindinėmis Vittorio Emanuele ir Garibaldi gatvėmis bei paragavome taip išliaupsintų sicilietiškų saldumynų, pradžiai nedidelių sausainėlių iš pistacijų tešlos. Mmmm, skanu.
 |
| Saldumynų parduotuvėlė |
Pasigrožėjome išpuoselėtu barokiniu senamiesčiu, jo tvarkingais kiemais. Nustebome, kad dar šiandien naudojami tokie įrenginiai, kaip nuleidžiamas virve krepšys pirkiniams.
 |
| Palazzo Berardo Ferro kiemo fragmentas |
Aplankėme kelias bažnyčias. Nuostabiai graži La Cattedrale di San Lorenzo. Ją, beje, puošia flamandų dailininkų darbai, jau vien dėl to verta užsukti pasidairyti.
 |
| La Cattedrale di San Lorenzo |
Dėl 20 nepakartojamų, beveik žmogaus dydžio skulptūrinių kompozicijų, vaizduojančių Kryžiaus kelią, neišdildomą įspūdį paliko Anime Sante Del Purgatorio bažnyčia. Kai kurios skulptūros yra originalios, išlikusios nuo XVIII a., kai kurių padarytos kopijos, nes originalai buvo sudaužyti per sąjungininkų bombardavimus II Pasaulinio karo metu, o kai kurios tiesiog sulūžo kasmetinių Velykinių procesijų metu. Nuostabu, bet jos ir šiandien per didžiąsias religines šventes yra nešamos miesto gatvėmis.
 |
| Anime Sante Del Purgatorio |
Palikę senamiestį ir traukiame toliau, kaip rašo kai kurie blogeriai, 4 km iki funikulieriaus, keliančio į Erice kalną. Pakeliui sutinkame nemažai gražiai pasirėdžiusių vietinių, nors trečiadienis. Kai prie paminklo karo aukoms atminti pastebime pasipuošusius kariūnus, suprantame, kad kažkokia šventė. Greit išsiaiškiname - birželio 2 d. Italijoje švenčiama Festa della Repubblica (Respublikos diena). Gal dėl šios priežasties mūsų neaplenkė nei vienas miesto autobusas - švenčių dienomis jie nekursuoja. Tikimės, kad funikulierius dirbs ir nueiti kilometrai nebus tik sportinis rezultatas;)
 |
| Garbės sargyba Piazza Vittorio Veneto |
 |
| Platanai |
 |
| Kam benzinuko? |
 |
| Mažulis :) |
Šiek tiek įkaitę (juk 28 laipsniai šilumos) ir šiek tiek pavargę pasiekėme funikulierių, kuris, mūsų džiaugsmui, sėkmingai mus užkėlė į Erice (dabar vadinamo San Giuliano vardu) kalną, kurio aukštis siekia 750 m. Keltuvo bilietą teko pirkti trims dienoms, kadangi kitokio nebuvo (arba mes nesusišnekėjome - angliškai Sicilijoje kalbama gana prastai, beveik kaip ir lietuviškai). Bilieto kaina 9 Eur. Daugoka, tačiau labai norisi aplankyti šį išskirtinį ir visų išgirtą miestuką.
 |
| Funikulieriaus trasa siekia 3099 m |
 |
| Po mūsų kojomis visas Trapani |
Viena legenda pasakoja, kad Erice miestą įkūrė meilės deivės Veneros ir elymų karaliaus Buto sūnus Erikas ir pavadino jį savo vardu Eryx. Pasak kitos legendos šį miestą įkūrė Trojos gyventojai. Priversti palikti savo žemę, jie leidosi į kelionę Viduržemio jūra, dairydamiesi vietos apsigyventi. Pamatę šį kalną, nutarė, kad tai puiki vieta įsikurti.
 |
| Porta di Trapani |
Istorikai mano, kad miestas buvo įkurtas elymų kaip religinis centras. Įdomu tai, kad tiksli elymų kilmė nėra žinoma, nors spėjama, kad jie į Siciliją gali būti atsikėlę iš Anatolijos, tačiau, manoma, jie patys nepriklausė anatolams, kadangi tais laikais vakarinėje Anatolijoje gyveno neindoeuropiečių gentys, jie galėjo priklausyti vadinamosioms „jūros tautoms“. O štai graikai elymus laikė bėglių iš Trojos palikuonimis. Sunaikinus Trojos miestą dalis trojėnų pabėgo ir po ilgos kelionės po Viduržemio jūra išsilaipino Sicilijoje. Jiems susimaišius su vietiniais gyventojais atsirado nauja elymų tauta. Romos valdymo laikais elymai buvo privilegijuoti Sicilijos gyventojai, jiems nereikėjo mokėti mokesčių, nes romėnai juos laikė savo „giminaičiais“, kadangi romėnai irgi vedė savo liniją iš Trojos.
Pažintis su Erice prasidėjo vos žengus žingsnį pro Trapani vartus (Porta di Trapani). Visai netoli vartų, už miestą nuo priešų saugančios sienos, stovi 1314 m. pastatyta katedra (Duomo dell'Assunta arba Chiesa Madre). Jos statybai panaudoti akmenys iš Veneros šventyklos. Bažnyčią puošia XV amžiaus portikas. Šalia katedros stovi viduramžių varpinė, kažkada naudota kaip sargybos bokštelis.
 |
| Duomo dell'Assunta arba dar vadinama Chiesa Madre |
Nusilenkę katedrai pasukome į siauresnes, mažiau turistų nuglūdintas ir dar dvelkiančias viduramžių dvasia, gatveles. Pilko akmens namai, žole užžėlę laiptai, vienas kitas praeivis ir šešėlyje snūduriuojantys katinai - atrodo, kad XXI amžius liko kažkur ten už aukštų miesto sienų.
 |
| Pilko akmens mūrai ir žole apaugę laiptai - įspūdinga |
 |
| Akmenimis grįstais takeliais vaikščiojo senovės žmonės, vaikščiojome ir mes |
Apėję neturistinius Erice pakraščius pasukome arčiau pagrindinės miesto gatvės ir atsidūrėme šurmuliuojančioje mugėje. Kiekvienais metais birželio pirmomis dienomis mieste vyksta tradicinė FedEricina šventė, į kurią ,,atvyksta" karalius Federico III D'Aragona su karaliene Eleonora. Juos ,,lydi" gausi svita, muzikantai, juokdariai. Kiemuose viduramžių apdarais pasirėdę amatininkai, virėjai bei ūkininkai siūlo savo prekes ar užaugintas gėrybes.
Deja, ,,karališkos" poros neteko pamatyti, tačiau išgirdome muzikantų atliekamas viduramžių melodijas, matėme amatininkus ir lankininkus, ragavome pagal senovišką receptą virtos sriubos, kurios skonis buvo mmm...tobulas (pupelės, lęšiai, žirniai, morkos, svogūnai), o prie sriubos dar gavome po šlakelį saldaus Marsala vyno bei kelis migdolinius sausainėlius.
 |
| Žavios miestietės siūlė paragauti sriubos |
 |
| Kiemas, kuriame vyko FedEricina šventės mugė |
 |
| Aiškiai matomos Egadi salos (Isole Egadi), kurias galima pasiekti laivu iš Trapani |
Prisižvalgę po apylinkes savo dėmesį koncentravome į arčiau esančius objektus - pilis, kurių Erice yra dvi: Castello Pepoli, pastatyta saracėnų valdymo metais, ir Castello di Venere, pastatyta normanų XII amžiuje.
Castello Pepoli stovinti ant aukšto, status kalno, seniau buvo miesto gynybinės sistemos dalis. Šiandien pilyje įsikūręs prabangus viešbutis. Pakliūti į pilį galima taku leidžiantis žemyn nuo Erice miesto, tačiau pats gražiausias pilies vaizdas atsiveria žiūrint į ją iš perspektyvos - laukai, kelių vingiai ir tarp žalių medžių viršūnių kylantis arabiškas bokštas.
Castello di Venere pilies vietoje, kažkada, senų senovėje, stovėjo finikiečių vaisingumo deivei Astartei skirta šventykla, kurią mielai lankydavo iš tolimo plaukiojimo grįžę jūreiviai. Jie atnašaudavo aukas deivei Astartei, o kaip padėką už auką gaudavo jaunų vaidilučių glamones. Vėliau Astartės kultą pakeitė graikų meilės ir grožio deivės Afroditės kultas, o dar vėliau - romėnų Venera. XII amžiuje šventyklos vietoje buvo pastatyta pilis ir pavadinta Veneros pilimi (Catello di Venere).
Castello Pepoli stovinti ant aukšto, status kalno, seniau buvo miesto gynybinės sistemos dalis. Šiandien pilyje įsikūręs prabangus viešbutis. Pakliūti į pilį galima taku leidžiantis žemyn nuo Erice miesto, tačiau pats gražiausias pilies vaizdas atsiveria žiūrint į ją iš perspektyvos - laukai, kelių vingiai ir tarp žalių medžių viršūnių kylantis arabiškas bokštas.
 |
| Castello Pepoli |
 |
| Castello di Venere |
Į Veneros pilies bokštą nesikėlėme, nes išsiaiškinome, kad į bokšto vidų nepateksime, o pakilsime tik į apžvalgos aikštelę. Nutarėme, kad ne ką daugiau grožio pamatysime pasikėlę, nei bokšto papėdėje matome. Geriau, tarėme sau, mažumėlę dar po Erice pasižvalgyti ir įkvėpti gaivaus viduramžių miesto oro.
 |
| Tolyje matosi Monte Cofano uola (dar vadinama kalnu :) |
 |
| Barokinė San Gulianno bažnyčios varpinė statyta 1770 m. |
 |
| Ne visos durys jau varstomos... |
 |
| Miesto sienos fragmentas |
Gerai pramankštinę kojas bei smagiai praleidę laiką, tarėme: sudie, Erice, ir vėl funikulieriumi nusileidome į Trapani. O besileisdamos vis dairėmės, kur čia būtų galima kūną į jūrą įmerkti. Karšta, net devyni prakaitai varva. Iš Erice kalno aukštybių nužiūrėjome smėlio paplūdimį, kurio link ir patraukėme, vos tik kojos palietė žemę. Aišku, šiek tiek laukais, aišku, šunis lodydamos, aišku per tvoras, bet tiesiai link Lido San Guliago paplūdimio išėjome ir puolėme tiesiai į šiltas Viduržemio jūros bangas.
Prisimaudę iki soties iš paplūdimio Via Dante Alighieri, kuri driekiasi palei jūrą, patraukėme link Trapani senamiesčio. Dar kartą įsitikinome, kad Trapani yra gražus, turintis savo veidą miestas.
 |
| Veneros skulptūra Piazza Mercato del Pesce |
 |
| Saturno fontanas |
Vakarėjo, norėjosi kažko užkąsti. Mūsų norai išsipildė nedideliame restoranėlyje via Serriso 15-angolo via Nunzio Nasi gatvių sankryžoje ,,Maree - Frittura di pesce mediterraneo". Čia gavome po didelę porciją skaniai paskrudintų jūros gėrybių ,,Fritto miso": žuvies rutuliukų, sardinių ir kalmarų. Kainavo tas gėris 7.50 Eur. Ar tai brangu, ar pigu - nežinau, bet kad skanu, tai faktas:)
 |
| Fritto miso |
 |
| Maree - Frittura di pesce mediterraneo |
Pavakarieniavę dar turėjome smagaus laiko pasidairyti po romantiškai apšviestą Trapani senamiestį, prasieiti Vittorio Emanuele gatve, pasiklausyti gatvės muzikantų.
 |
| Vittorio Emanuele gatvės muzikantai |
Ir visai netikėtai apsilankyti vietinių ,,nugultoje" vyninėje ,,Tanute Adragna", kurioje galima paragauti puikaus vyno tiesiai iš statinių. O kad nepabostų stovėti su taure rankoje, ant šaligatvio šalia vyninės pamėtyta pagalvėlių, ant kurių susėdę vyninės lankytojai smagiai besišnekučiuodami leidžia vakarą. Kiek užtrukę šioje vyninėje, nukurnėjome miegelio.
 |
| Vyno ragavimas ,,Tanute Adragna" |
Rytas išaušo saulėtas ir giedras. Išsiropštę iš lovų, apsiprausę ir susikrovę daiktus, palikome Paranza Apartaments. Kavos! Tokia mintis sukosi galvoje. Deja, dauguma vakar ūžusių kavinių dar buvo uždarytos - dar tik 8 valanda ryto. Tačiau, jei labai ieškosi, tai ir rasi :) Prisėdome prie Vittorio Emanuele gatvėje pastatytų staliukų. Užėję į vidų užsisakėme ne tik kavos (beje, kavos, ar tai būtų americano, ar espresso, skonis puikus, o kaina visur vienoda - 1 Eur ) bet ir tradicinių jų saldumynų - cannoli siciliani. Tai tokie aliejuje virti vamzdeliai prikimšti saldaus ricotta sūrio, pagardinti pistacijomis ar šokoladu. Padavėjas apsisuko gana greit, po kelių minučių ant stalo garavo 3 puodukai americano kavos ir 3 vienetai cannoli. Apstulbome - canolli buvo dideli kaip laivai, tad mums trims būtų užtekę vieno. Pirmi kąsniai buvo - vau, o kuo daugiau ragavome, tuo labiau sąlo širdis. Galiu pasakyti, jų buvo gerokai per daug! Dar ilgai būsime sočios šiuo saldumynu ;)
 |
| Cannoli siciliani |
Saldžiai papusryčiavę, dar išgėrėme po puodelį espresso kavos ir tik tuomet pajudėjome link Trapani oro uosto, kur mūsų laukė mašiniukas. Autobuso bilietas kainavo 5 Eur, važiavome ratais, ir po geros valandos pasiekėme oro uostą. Kelias neprailgo, nes su mumis autobusu važiavo pora iš Lietuvos ir dalinosi smagiais pirmos nakties nuotykiais Trapani. Pasirodo, jie atskrido, kaip ir mes, 00.05 val. ir viešbutį (logiškai mąstant) užsisakė nuo kitos dienos - juk jau po 12 val. nakties Deja, viešbutyje laikas skaičiuojamas kitaip - jų nepriėmė, tad teko visą naktį Trapani gatves minti - aplankė visus veikiančius barus, vyną gėrė parke ant suoliuko, saulę pasitiko paplūdimyje. Sako, viskas būtų ok, jei ne tie barškantys lagaminų ratukai. Tuomet mes ir pasidžiaugėme, kad jau kuris laikas keliaujame su kuprinėmis. Išsiskyrėme draugiškai prie auto nuomos punkto su viltimi, kad kažkuriame Sicilijos miestelyje mūsų keliai gal ir vėl susikirs:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą