Vienas sakinys. ,,Tyla būna dvejopa. Viena - transcendentali, užgožianti žmogaus ego ir suteikianti jam pojūtį, kad jis susijęs su visatinės sąmonės dvasia. Kita - kai viskas aplinkui tarsi pranyksta; tada žmogus bauginamai praranda laiko ir savasties nuovoką ir jo pojūčiai žiauriai kenčia nuo atskirties." (372 p.)
Žanras. Detektyvas.
Viršelis. Zoë Ferraris (tariasi Zoja Feraris) Skraisčių miestas (City of Veils), leidykla Alma littera, 2012 m., iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis, 432 p.
Apie autorę. Zoë Ferraris gimė 1972 m. JAV, Oklahomoje. Mokslus baigė Kolumbijos universitete. 1992 m. ištekėjo už beduino, turinčio arabų ir palestiniečių kraujo. Jie susitiko Amerikoje ir čia susituokė, susilaukė dukters. Po pirmojo Persijos įlankos karo visa šeima persikėlė į Saudo Arabiją Džidos mietą ir gyveno gausioje arabų ir palestiniečių giminėje, pirmą kartą įsileidusioje į savo tarpą amerikietę. Savo romanus ,,Liepsnojantis smėlis" bei ,,Skraisčių miestas" Zoë parašė remdamasi savo gyvenimo Saudo Arabijoje patirtimi. Šiuo metu rašytoja išsiskyrusi ir gyvena San Franciske.
Apie knygą. Saudo Arabijos moterys privalo gyventi tyliai, griežtai laikydamosi islamo įstatymų ir tradicijų. Tačiau Katia, viena iš saujelės moterų Džidos teismo medicinos centre, pasiryžusi darbais įrodyti, ko yra verta. Kai ant jūros kranto randamas žvėriškai nužudytos merginos kūnas, detektyvai turi mažai vilties, kad šis nusikaltimas netaps dar viena neišaiškinta žmogžudyste. Mieste, kur moterys konservatyvaus islamo verčiamos nešioti skraistes ir gyvos būdamos yra tokios pat beveidės kaip ši auka, tai šiurpiai įprasta. Jeigu nužudytoji - dar viena šeimininko užmušta tarnaitė, rasti jos mirties kaltininką bus bemaž neįmanoma. Katia nenuleidžia rankų bandydama nustatyti moters tapatybę ir rasti žudiką. Netrukus ji išsiaiškina, kad nužudyta mergina buvo dokumentinių filmų kūrėja, vardu Leila. Dėl savo prieštaringai vertinamo darbo ji galėjo įgyti daugybę priešų, bet kas yra tikrasis nusikaltėlis, turės išsiaiškinti Katia ir jos draugas Najiras.
Mano nuomonė. Detektyvas, kuriame labai detaliai atskleidžiama Saudo Arabijoje vyraujantis požiūris į moteris, kuriame daugiau informacijos ir ji įdomiau pateikta, nei kituose mano skaitytuose romanuose apie musulmoniškus kraštus. Su didžiulėm išlygom šį romaną galėčiau pavadinti detektyvu. Taip, yra žmogžudystė ir jos tyrimas, tačiau kitos siužetinės linijos daug įdo,mesnės ir būtent jos verčia skaityti puslapį po puslapio. Knygoje apstu visko: ir buities bei papročių ir meilės peripetijų, ir šeiminio gyvenimo užkulisių, ir gamtos grožio bei nuožmumo (ypač įspūdingas smėlio audros aprašymas), ir specifinio, tik šiai šaliai būdingo, detektyvų (ypač moterų) darbo. Romane gyvai susipina vakarų ir rytų kultūros. Siūlau paskaityti, tikrai atrasite kažką naujo ir įdomaus, juk ši šalis mums taip mažai pažįstama.
Įvertinimas. 4/5
Žanras. Detektyvas.
Viršelis. Zoë Ferraris (tariasi Zoja Feraris) Skraisčių miestas (City of Veils), leidykla Alma littera, 2012 m., iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis, 432 p.
Apie autorę. Zoë Ferraris gimė 1972 m. JAV, Oklahomoje. Mokslus baigė Kolumbijos universitete. 1992 m. ištekėjo už beduino, turinčio arabų ir palestiniečių kraujo. Jie susitiko Amerikoje ir čia susituokė, susilaukė dukters. Po pirmojo Persijos įlankos karo visa šeima persikėlė į Saudo Arabiją Džidos mietą ir gyveno gausioje arabų ir palestiniečių giminėje, pirmą kartą įsileidusioje į savo tarpą amerikietę. Savo romanus ,,Liepsnojantis smėlis" bei ,,Skraisčių miestas" Zoë parašė remdamasi savo gyvenimo Saudo Arabijoje patirtimi. Šiuo metu rašytoja išsiskyrusi ir gyvena San Franciske.
Apie knygą. Saudo Arabijos moterys privalo gyventi tyliai, griežtai laikydamosi islamo įstatymų ir tradicijų. Tačiau Katia, viena iš saujelės moterų Džidos teismo medicinos centre, pasiryžusi darbais įrodyti, ko yra verta. Kai ant jūros kranto randamas žvėriškai nužudytos merginos kūnas, detektyvai turi mažai vilties, kad šis nusikaltimas netaps dar viena neišaiškinta žmogžudyste. Mieste, kur moterys konservatyvaus islamo verčiamos nešioti skraistes ir gyvos būdamos yra tokios pat beveidės kaip ši auka, tai šiurpiai įprasta. Jeigu nužudytoji - dar viena šeimininko užmušta tarnaitė, rasti jos mirties kaltininką bus bemaž neįmanoma. Katia nenuleidžia rankų bandydama nustatyti moters tapatybę ir rasti žudiką. Netrukus ji išsiaiškina, kad nužudyta mergina buvo dokumentinių filmų kūrėja, vardu Leila. Dėl savo prieštaringai vertinamo darbo ji galėjo įgyti daugybę priešų, bet kas yra tikrasis nusikaltėlis, turės išsiaiškinti Katia ir jos draugas Najiras.
Mano nuomonė. Detektyvas, kuriame labai detaliai atskleidžiama Saudo Arabijoje vyraujantis požiūris į moteris, kuriame daugiau informacijos ir ji įdomiau pateikta, nei kituose mano skaitytuose romanuose apie musulmoniškus kraštus. Su didžiulėm išlygom šį romaną galėčiau pavadinti detektyvu. Taip, yra žmogžudystė ir jos tyrimas, tačiau kitos siužetinės linijos daug įdo,mesnės ir būtent jos verčia skaityti puslapį po puslapio. Knygoje apstu visko: ir buities bei papročių ir meilės peripetijų, ir šeiminio gyvenimo užkulisių, ir gamtos grožio bei nuožmumo (ypač įspūdingas smėlio audros aprašymas), ir specifinio, tik šiai šaliai būdingo, detektyvų (ypač moterų) darbo. Romane gyvai susipina vakarų ir rytų kultūros. Siūlau paskaityti, tikrai atrasite kažką naujo ir įdomaus, juk ši šalis mums taip mažai pažįstama.
Įvertinimas. 4/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą