Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2021 m. gruodžio 26 d., sekmadienis

Daniela Raimondi Pirmasis rudens rūkas


Viršelis. Daniela Raimondi Pirmasis rudens rūkas (La Cassa Sull"Argine), leidykla Alma littera, 2021 m. , iš italų kalbos vertė Gintautė Norkūnaitė, 416 psl.

Apie knygą. Du šimtmečius apimanti vienos italų giminės istorija G. G. Márquezo ir I. Allende gerbėjams
  „Korta patvirtino jos baimes: ištekėdama už jo, ji pradėjo svajotojų, melancholiškų ir pasmerktų kentėti žmonių, koks buvo ir jos vyras, giminės šaką.“
   Kazadijų šeima nuo senovės gyveno Po pakrantėje įsikūrusiame Stelatos kaimelyje. XIX a. pradžioje šių darbščių paprastų žmonių ramią būtį sudrumsčia netikėta meilė: Džakomas Kazadijas įsimyli tamsiaakę čigonę Violką Toską ir ją veda.
   Nuo tada šeimos palikuonys arba mėlynakiai svajotojai šviesiais plaukais – atsidavę į Džakomą, arba neįprastų galių turintys, tvirtai ant žemės stovintys tamsiaakiai ir tamsiaplaukiai – kaip regėtoja Violka. Vienas jų, Akilas, buvo pasiryžęs apskaičiuoti iškvepiamo oro svorį, jo dukra Edvidžė lošdavo kortomis su proseneliu, mirusiu prieš du šimtmečius, viena jos dukterėčia, Adelė, laimės ieškoti iškeliavo net į Braziliją, o kita, Sniegė, būdama laiminga, skleisdavo maloniai saldų kvapą.
    Ištisos Kazadijų šeimos kartos neatsispirdavo nenumaldomam norui mesti iššūkį likimui ir vytis savo svajonę. Ir eidavo jie iki galo – vedami meilės, maišto, teisingumo troškulio, noro pakeisti pasaulį, nepaisydami baisios pranašystės, kurią vieną audringą naktį taro kortose kadaise perskaitė Violka...
    Prasidėjusi bauginančia pranašyste, ši saga trunka du šimtmečius, kol galiausiai viena iš šeimos palikuonių nusprendžia nebesigręžioti į praeitį ir tiesiog gyventi. Romane prisiliečiama ir prie istorinių Italijos įvykių, jos iškilių asmenybių. Aistringi personažų gyvenimai neabejotinai įkvėps skaitytoją nepasiduoti, regis, jau nulemtam likimui.
   Mano nuomonė. Oi, kaip man patinka tokios knygos! Su šiek tiek paslapties, su šiek tiek magijos.  Giminės istorija, besitęsianti per du šimtmečius. Ilgas laiko tarpas, per kurį nutikti gali visko, o ir nutinka. Skaitydama tiesog panyru į herojų pasaulį, gyvenu su jais, liūdžiu ir džiaugiuosi. Gyvenimo ratas sukasi nesustodamas, keičiasi pasaulis, karta iš kartos stengiasi nekartoti tėvų klaidų, tačiau neišengiamai daro savas. Ir vėl viskas nuo pradžių...
  Knygos apimtis nėra didelė, tačiau veikėjų ratas labai platus (knygos gale pateiktas giminės medis leidžia susigaudyti jų tarpusavio ryšiuose), nors ne visi jų dalyvauja romano veiksme. O tie, kuriuos autorė išskira, yra labai ryškūs, paliekantys žymę kitų veikėjų  gyvenimuose, taip pat ir skaitytojų atmintyje. 
   Rami, plaukianti pasakojimo maniera labai tinka tokio žanro knygai. Viso skaitymo metu jaučiausi tarsi apgaubta švelnaus rudens rūko, užliūliuota magiškų žodžių burtų. Net nepajutau, kaip įpuoliau į šį magišką pasaulį ir visai nenorėjau iš jo ištrūkti. Šioje knygoje aiškiai išsakoma nuomonė, kad visų mūsų gyvenmai yra tampriai susiję su mūsų protėvų gyenimais (,,Mūsų kūne esti nepčiuopiama dalelė, visada gyvenanti anapus laiko."377 psl.), o didžiausia magija pasaulyje yra meilė ir atmintis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą