Vienas sakinys. ,,Vyrai siekia laimėjimų, o moterys tiesiog gyvena." 313 p.
Originalus pavadinimas: Katherine Webb Nematomieji (The Unseen), leidykla Tyto alba, 2016 m. iš anglų kalbos vertė Virginija Traškevičiūtė, 486 p.
Katherine Webb (Katerina Veb, g. 1977 m.) – britų rašytoja, kurią nuo vaikystės žavi apleisti dvarai ir senovės pėdsakus išsaugoję pastatai. Jos knyga ,,Palikimas" iškart atkreipė skaitytojų dėmesį dėl literatūrinės kokybės ir intriguojančios istorijos. Šiuo metu autorė jau yra parašiusi penkis romanus, jie išversti į 26 kalbas. „Nematomieji" – antrasis jos romanas lietuvių kalba.
Viskas prasideda, kai surandamas prieš šimtą metų per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusio nežinomo kareivio kūnas. Kas jis? Ir apie kokius baisius įvykius kalba du prie jo kūno rasti moters laiškai? Jauna žurnalistė Li Hikson ima tirti istoriją, grąžinančią ją į 1911 metų Angliją... Laikus, kai baigiasi Viktorijos epocha, grėsmingai artinasi Pirmasis pasaulinis karas, nusistovėję papročiai ir visuomenės normos ima trūkinėti ir keistis. Tačiau apsnūdusiame Berkšyro kaimelyje viskas po senovei. Jauna naivi pastoriaus žmona Estera Kaning trokšta vyro meilės ir šeimyninės laimės, tačiau atvykusi nauja tarnaitė Ketė išjudina visą eilę įvykių, pakeisiančių visų namiškių gyvenimus. Nes Ketė turi praeitį – praeitį, į kurią jos naujoji šeimininkė linkusi žiūrėti pro pirštus, bet kurios taip ir nesupras... Visą ilgą, slogią vasarą klebonijoje kunkuliuojančios ambicijos, meilė ir pavydas palieka pribloškiančius pėdsakus.
„Nematomieji" – romanas apie stiprias aistras, valdžiusias ir tebevaldančias mūsų protus ir kūnus: geismą, tikėjimą, pavydą, skriaudą, dorybingumą. Apie okultinius įvykius, intrigas ir žmogžudystę, sugriovusią 1911-ųjų kaimo ramybę. Tai pasakojimas apie praeitį, kurioje atpažįstame savo pačių jausmus ir troškimus.
Mano nuomonė. Knyga, kurios negaliu girti, bet negaliu ir peikti. Nebloga, gal kiek ištęsta, kartkartėmis nuobodi, kartkartėmis įtraukianti. Daug nukrypimų, sakyčiau, epizodinių: o, aš dar žinau tokį atvejį, tai papasakosiu, pvz., scena su maitinimu. Na, aprašė, įdomu apie tai skaityti, o kas toliau, koks veiksmas iš to seka? Aišku, autorė rašydama šią knygą išstudijavo begalę aprašomo laikotarpio dokumentų, prisirankiojo daugybę faktų, tačiau tikrai ne visus reikėjo dėti į šią knygą - ir knyga būtų plonesnė, ir kitam kartui liktų medžiagos, kurią praplėtus, dar vieną romaną galėtų parašyti :)
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti)
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą