Sjón Baldras, Šešėlio sūnus

 Vienas sakinys. ,,Saulė šildo baltą vyro kūną, liejantis ašaras droviai gurgždėdamas - giedantis nūdienos paukštis."24 p.
 Žanras. Romanas-saga (sakmė)

Viršelis. Sijón Baldras, Šešėlio sūnus (Skugga-Baldur), leidykla Apostrofa, 2009 m., iš islandų kalbos vertė Rasa Baranauskienė, 114 p.
Apie autorių. Sigurjón Birgir Si­gurðsson (gimė 1962 m. Reikjavike) save prisistato kaip rašytoją, poetą, libretistą, vizualiųjų menų atstovą. Sigurjón naudojamas pseudonimas  Sjón (Sigurjón) islandų kalba reiškia regėjimą.
 Pirmoji Sjón eilėraščių knyga "Sýnir" ("Vizijos") pasirodė 1978 m. 

 Yra parašęs septynis romanus, vienuolika poezijos rinkinių ir tris knygas vaikams, taip pt nemažai scenarijų filmams. 

  Jo kūryba išversta daugiau nei į 35 kalbas.

  Sjón kuria tekstus vizualiųjų menų projektams ir muzikantams, tokiems kaip The Brodsky Quartet ar Bjork. Būtent Bjork dainoms kuriami tekstai išgarsino rašytoją visame pasauyje. 

Ilgametę kūrybinę draugystę su šia dainininke 2001-aisiais vainikavo nominacija „Oskarui“ už dainų tekstus Larso von Triero filmui „Šokėja tamsoje“.

  2005 m. už romaną "Skugga-Baldur" Sjón apdovanotas Šiaurės tarybos literatūros premija, dar vadinama "mažuoju Nobeliu". Taip pat yra gavęs „Satellite“ apdovanojimą už geriausią originalią dainą.

  Sjón vedęs Asgerður Juniusdottir, turi du vaikus, šuo metu gyvena Reikjavike. 

 Apie knygą. Atšiauraus islandiško peizažo fone rutuliojasi trijų personažų, kurių likimai keistai persipynę, gyvenimo istorija. Romanas parašytas XIX a. Romantizmo literatūros dvasia, nors jam netrūksta ir šmaikštumo. Jame gausu mitologinių ir biblinių motyvų, per kuriuos atsiskleidžia daugybė senajai ir naujajai islandiškai literatūrinei tradicijai būdingų klodų. 

   Mindaugas Peleckis rašo ,,Kas gi tas Baldras <...>? Skandinavų mitologijoje Baldras – šviesos ir grožio dievas. Baldro mirtis, paremta senovinėmis sakmėmis, islandų aprašyta dar XIII a. Jį galėtume lyginti su Nojumi, nes Baldras turėjo didžiausią tiems laikams laivą Hringhornį. Tačiau su juo Baldrui išplaukti gyvam nebuvo lemta – jį nužudė Lokis ir kiti dievai, vėliau – sudegino. Po mirties Baldras apsigyveno nuostabioje dangaus vietoje Breidablike. Įdomiausia, kad Baldro mirtis – pirmasis įvykis apokaliptinėje dievų sunaikinimo schemoje Ragnaroko (pasaulio pabaigos) metu. Tikima, kad Baldras atgims naujame pasaulyje. Beje, Baldras regėdavo pranašingus sapnus (juose matė savo ir savo motinos Frigg, kurios vardas reiškia meilę, mirtį), kurie jį slėgė."

  Mano nuomonė. Tęsdama pasakojimą apie mitologinį Baldrą, galiu pasakyti, kad šioje knygoje Baldras nėra tas, apie ką rašo Mindaugas Peleckis. Jis, kaip rašoma knygos anotacijoje, ,,nuožmus ir baisus žvėris. Buvo tikima, kad ši pikta lemianti tamsos ir šešėlių pasaulio vyriškosios giminės mitologinė būtybė yra katino ir lapės palikuonis". 

  O dabar apie kūrinį. Man patiko. Man žiauriai patiko. Trumpa, vienu atokvėpiu perskaityta knyga. Trys pasakojimo dalys ir laiškas, visas dalis surišantis į vieną istoriją. Poezija prozoje - štai tokiais žodžiais apibūdinčiau šį kūrinį.

    Atšiauri islandiška gamta, sniegas, saulė ir stingdantis šaltis. Žydroji lapė, besistengianti sušilti pakišusi snukutį po puria uodega ir klastingas žmogus su šautuvu - pastorius Baldras. Jau nuo pirmų sakinių mano simpatijos buvo lapės pusėje. 

   Antra pasakojimo dalis nuveda skaitytoją į kaimą, kur gyvena žolininkas, globojantis (globojęs) Dauno sindromu sergančią Aba.  Čia vėl iškyla pastoriaus Baldro paveikslas, lyg tarp kitko, neįkyriai, tačiau ir vėl iš neigiamos pusės.

    Trečia dalis jau susijusi tik su pastoriumi Baldru ir labiausiai šokiruojanti, atskleidžianti jo tamsią prigimtį. Būtent ši pasakojimo dalis remiasi islandų legendomis, mitologija, gamtos ir žmogaus vientisumu, patvirtina antroje pasakojimo dalyje išsakytą Ovidijaus mintį ,,Viskas kinta, niekas nedingsta" (66 p.)

  Primygtinai siūlau, jei patinka gera literatūra, skaitykite Sjón ,,Baldras, Šešėlio sūnus".

 Įvertinimas.  5/5