Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Interpretacija Pasta alla Siciliana tema

   Kalambūras. Nusipirkau lietuviškų ,,Gintariniai" makaronų vamzdelių (it. Penne) ir sugalvojau pasidaryti Sicilietišką patiekalą - Pasta alla Siciliana :)
   Interpretacijai temą pasiūlė ,,Baking Secret" tinklaraštis.

   Tai va, reikės:
   400 g. makaronų vamzdelių (it. penne);
   1 didelio svogūno;
   3 skiltelių česnako;
   0,5 stiklainio pomidorų padažo (aš naudojau Daumantų ,,Kinišką");
   2-3 pomidorų;
  Mozzarella (naudojau Rokiškio  pieninės sūrį);
   2 saujas tarkuoto parmezano (naudojau ,,Džiugo" sūrį);
  Druskos, pipirų, prieskoninių žolelių (man patinka KOTANYI Provanso žolelės arba Itališkos žolelės);
   Aliejaus.
 
   Gaminam:
      Baklažaną supjaustom nedideliais kubeliais, apšlakstome aliejumi, padruskiname. Viską sumaišome rankomis ir paliekame pastovėti. Puode užkaičiame pasūdytą vandenį ir išverdame makaronus (tik nepervirkite!). Supjaustome svogūną ir pakepiname aliejuje, tada suverčiame baklažaną, šiek tiek pasūdome, užberiame pipiriukų ir toliau kepame. Baklažanui apkepus suverčiame nusausintus makaronus, supilame pomidorų padažą bei supjaustytus pomidorų gabaliukus, suberiame tarkuotą parmezano sūrį ir prieskoninių žolelių, išspaudžiame česnaką  bei viską gerai išmaišę, patroškiname 2-3 minutes. Pabaigoje įmaišome supjaustytą mozzarella, dar patroškiname pora minučių ir ragaujame. 

Jean Christophe Grange Sielų miškas

Sielų miškas - Jean Christophe Grange
  Vienas sakinys. ,,Nepasitikėk išvaizda, ypač kai žmogus būna visiškai nuogas..." 228 p.
  Žanras. Mistinis detektyvas.
  Viršelis. Jean Christophe Grange   Sielų miškas (La foret des manes), leidykla ,,Baltos lankos", 2012, iš prancūzų kalbos vertė Marija Bogušytė, 536 p.
  Apie autorių. „Prancūziškuoju Stivenu Kingu“ kartais tituluojamas mistinių detektyvų autorius Jean’as-Christophe’as Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961, Paryžiuje), prieš atsidėdamas vien grožinei kūrybai, ilgą laiką dirbo laisvuoju žurnalistu, bendradarbiavo su daugeliu garsių periodinių leidinių, o vėliau šią tiriamosios žurnalistikos patirtį sėkmingai pritaikė plėtodamas atskiras tematines linijas savo romanuose. Visame pasaulyje išgarsėjo jau antruoju savo trileriu Purpurinės upės, kuris pelnė jam kultinio rašytojo šlovę ir buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų. ,,Akmenų sinodas" - trečioji Jean Christophe Grangé   knyga (2001 m.). Rašytojas yra vedęs - žmona žurnalistė Virginia Luc. Pora turi tris vaikus: Louis, Mathilde ir Yse.
  Apie knygą. Vieną dieną Nantero aukščiausiojo teismo pareigūnė Žana ima įtarti, kad jos mylimasis Tomas jai neištikimas. Piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, ji įtaiso pasiklausymo įrangą Tomo psichoanalitiko kabinete – moteris viliasi, kad šitaip, įgijusi galimybę klausytis jųdviejų pokalbių, sužinos tiesą... Kiekvieną vakarą gaudama tos dienos įrašus, ji nejučia pradeda klausytis ir visų kitų pacientų seansų. Tačiau kartą Žana išgirsta psichoanalitiko ir paslaptingo pagyvenusio lankytojo, kalbančio su ispanišku akcentu, pašnekesį apie šio sūnaus autisto išgyvenamą siaubingą krizę, pasireiškiančią netgi potraukiu žudyti. Moteris kaipmat sumoja, jog lankytojo sūnus ir yra Paryžių šiurpinantis žudikas kanibalas... Sekant žudiko pėdomis, tyrėjai netrukus teks leistis į kelionę po Lotynų Ameriką.
  Mano nuomonė. Tai ketvirtoji Jean Christophe Grangé   knyga, kurią man teko skaityti. Ją lyginti galiu su ,,Akmenų sinodu" - panašios siužeto vingrybės, mistika ir pan. Pradžia nuobodoka (iki kokio 100-ojo puslapio),  toliau įsivažiuoja, skaityti tampa įdomu, kol į pabaigą vėl  viskas supainiojama, susukama, sumakaluojama, gryna fantazija ir tarzaniški motyvai.
   Žinia, visuose Grange detektyvuose daug gana žiaurių scenų, tačiau ši knyga peržengia visas ribas, tiek daug natūralistinių išmėsinėjimo scenų (pirmoje knygos pusėje), kad net nebeskanu darosi. Ypač kai internete susirandi knygoje minimas Hans Bellmer lėles... šiurpai taip ir  pereina kūnu.
   Dar vienas man užkliuvęs dalykas, tai informacijos perteklius: daug faktų apie ginklų kontrabandą į Rytų Timorą, plačiai papasakotos žmonijos atsiradimo ir vystymosi teorijos, paliesta kraujomaišos tema, inkų ir majų kultūros niuansai, atskleistos Gvatemalos ir Nikaragvos politinės peripetijos, užgriebta prekybos krauju tema bei neapsieita be Froido psichoanalizės - ar ne per daug vienai knygai? Įspūdis, kad autorių domina šios temos, jis išstudijavęs jas ir tiesiog stengiasi nustebinti skaitytoją savo visapuse erudicija. Bet skaitytojas (turiu galvoje save) atbunka nuo tokios informacijos gausos, ir lieka neaišku kam viso to reikia, jei dalis informacijos siužetui jokios įtakos neturi.
   Pabaigai pasakysiu - nepriklausomai nuo padrikai-negatyvių minčių srauto apie šią knygą ir toliau skaitysiu Jean Christophe Grangé  knygas, nes tai vienas įdomiausių šiuolaikinio detektyvo meistrų :)
  Įvertinimas. 3/5

2015 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Tom Rob Smith Slaptoji kalba


 
Žanras. Detektyvas.
Viršelis. Tom Rob Smith  Slaptoji kalba (The Secret Speech), leidykla Alma Littera, 2010, iš anglų kalbos vertė Indrė Veličkaitė, elektroninė knyga.
Apie autorių. Tom Rob Smith gimė 1979 m. Londone. Studijavo Kembridže St. John kolegijoje. Baigęs kolegiją laimėjo Harper Wood Studentship  stipendiją ir literatūrinius įgūdžius lavino Parvin Universitete Italijoje. Baigęs studijas dirbo scenaristu.
   Jo pirmasis romanas ,,The Child 44" (Vaikas 44), paskelbtas 2008 metų pradžioje. Romaną parašyti įkvėpė tikra Andrei Chikatilo istorija. Jis buvo apdovanotas 2008 m Fleming Steel Dagger premija už geriausią metų trilerį, vėliau susirinko dar ne vieną nominacija. Ridley Scott įsigijo ekranizacijos teises. Vėliau buvo parašytas knygos tęsinys ,,The Secret Speech" (Slaptoji kalba), bei trečia knyga ,,Agent 6".
   Šiuo metu Tom Rob Smith gyvena centriniame Londone su savo vaikinu Ben Stephenson.
  Apie knygą. Sovietų Sąjunga, 1956 metai. Stalinas miręs. Žiaurus jo režimas visuomenę paliko griuvėsiuose: nors tikrieji nusikaltėliai buvo tariamieji teisėtvarkos tarnai, nusikaltimais būdavo apkaltinami nekalti žmonės. Kai tautai paskelbiamas slaptasis Stalino įpėdinio Chruščiovo manifestas, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Chruščiovo skleidžiama žinia: Stalinas buvo tironas ir žmogžudys. Pažadas: Sovietų Sąjunga pasikeis. Buvęs Valstybės saugumo pareigūnas Levas prieš trejus metus, rizikuodamas gyvybe, sulaikė žiaurų žudiką ir už didvyriškumą buvo apdovanotas. Tačiau jo uoli tarnyba valstybei (Levui šimtus kartų teko nekaltus žmones siųsti į lagerius) atsigręžia prieš jį patį. Nauja valdžia išlaisvina daugybę kalinių ir šie sukelia bangą brutalių represijų, nukreiptų prieš sovietų veikėjus. Ir Levas su šeima tampa jų taikiniu. Patekęs į pavojingos gaujos vadės spąstus, Levas braidžioja šaltais požeminiais Maskvos nuotekų tuneliais, jam tenka patirti pažeminimą Sibiro lageryje, jis tampa Budapešto sukilimo liudytoju ir mato, kaip maištingąją Vengrijos sostinę su žeme lygina sovietų tankai.
   Mano nuomonė. Tai lyg ir pirmosios Tom Rob Smith  knygos tęsinys. Tie patys herojai, (tik veiksmas vyksta po keleto metų), tas pats ,,bondiškas" Levas Demidovas bei jo neįtikėtini nuotykiai. Į laisvę išleidžiama dalis politinių kalinių ir daugybė ,,zekų". Per šalį ritasi keršto banga buvusiems KGB darbuotojams. Trileriui vystyti aplinkybės idealios, kuo autorius ir pasinaudojo. Veiksmo daug, sunkiai realybėje įsivaizduojami nuvykimas ir pabėgimas iš gulago, gaudynės namų stogais Budapešte, moteris - vagių gaujos ,,atamanė" ir politinių to  laikmečio peripetijų interpretacija. Galiu tik pasikartoti, ką jau sakiau apie knygą ,,Vaikas 44" - knyga greitam vartojimui, bet žanro rėmuose tikrai nėra prasta. O jei korektūros klaidų būtų mažiau, būtų dar 1 balu geresnė :) 
Įvertinimas. 3/5