Apie autorių. Jeffrey Archer (angl. Jeffrey Howard Archer, Baron Archer of Weston-super-Mare, g. 1940 m. balandžio 15).
Mokyklą baigė Somersete, vėliau mokėsi Oksforde Brasenose kolegijoje, daug sportavo ir gavo trenerio diplomą.
1966 m. vedė universiteto bendramokslę Merę, 1967 metais pradėjo politinę karjerą - tapo Londono miesto tarybos nariu. O 1969 metais - jis vienas jauniausių britų Parlamento narys, tačiau 1974 m. priverstas palikti Parlamentą, nes bankrutavo Kanados bendrovė "Akvablast", į kurią Archer buvo investavęs visas savo santaupas. Norėdamas pagerinti savo finansinę padėtį Archer nutaria imtis rašytojo karjeros. Pirmasis jo romanas labiau autobiografinis. Jį vidutiniškai įvertino kritikai, bet JAV jis tapo bestseleriu. Sekanti knyga padėjo Archer išbristi iš skolų. Romanas "Ar sakyti prezidentui?" sukėlė skandalą JAV ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau išgarsino Archer, kaip politinių romanų autorių.
Archer parašė daugiau negu 20 romanų.
Tapęs rašytoju Jeffrey Archer nemetė politikos. 1985 m. jis išrinktas konservatorių partijos, kuriai vadovauja Margaret Thatcher, pirmininko pavaduotoju. Bet kitais metais rašytojas patenka į skandalą, todėl yra priverstas palikti politiką antrą kartą.
Archer užsiima labdara, 1992 m. jam suteiktas lordo titulas. 1997 m. Jeffrey Archer dalyvauja rinkimuose į Londono mero postą. Tačiau žiniasklaida vėl atskleidžia juodinančius jį faktus, jis paduodamas į teismą ir pašalinamas iš partijos. Tuo metu Archer pastato spektaklį "Kaltinamasis" ir suvaidina jame pagrindinį vaidmenį. 2001 m. Archer pripažįstamas kaltu melavus teisme ir nuteisiamas 4 metams kalėjimo.
Kalėjime Archer parašė ir pradėjo publikuoti "Kalinio dienoraštį", taip pat kitus kūrinius.2003 metų pradžioje anksčiau laiko išleistas į laisvę Jeffrey Archer vis dar yra lordas ir buvęs Parlamento narys, aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje ir tęsia savo literatūrinę karjerą. 2007 m išvakarėse jis išleido savo romaną "Judo evangelija", parašytą bendradarbiaujant su Australijos Biblijos tyrinėtoju Francis Moloney.
Šiuo metu kartu su žmona Mere gyvena Old Vikaridže, Grenčesteryje, ir Londone. Turi du sūnus.
Apie knygas.
1. Tik laikas parodys (Only Time Will Tell) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 400 p., leidykla Jotema, 2014 m.
Pirmoji naujos ambicingos serijos „Kliftonų kronikos“ knyga, pasakojanti vienos šeimos istoriją, kuri tęsiasi per daugelį kartų, aprėpia abi vandenyno puses ir atskleidžia įvairius žmonių išgyvenimus — nuo širdgėlos ir nevilties kupinų dienų iki triumfo.
Epinė Hario Kliftono istorija prasideda 1920-aisiais tokiais žodžiais: „Man sakė, kad tėvas žuvo per karą.“ Haris, Bristolio dokų kroviko sūnus, neprisimena savo tėvo, o gyventi dokuose jį moko dėdė, kuris tikisi, kad baigęs mokyklą sūnėnas prie jo prisidės įsidarbindamas laivų statykloje. Bet dėl netikėto savo talento Haris laimi privilegijuotos berniukų mokyklos stipendiją, ir jo gyvenimas amžiams pasikeičia.
Suaugęs Haris pagaliau išsiaiškina tikrąją tėvo mirties priežastį, tačiau atskleista siaubinga tiesa viso labo pakursto klausimą, kas yra biologinis jo tėvas? Arturas Kliftonas, visą gyvenimą dokuose praleidęs uosto krovikas? O gal jis Pietvakarių Anglijos aukštuomenės atžalos pirmagimis, kilęs iš šeimos, kuriai priklauso laivybos kompanija?
Prasidėjusi darbininkiškuose Anglijos rajonuose ir užsibaigianti Antrojo pasaulinio karo pradžioje Niujorke, Hario kelionė veda į ateities laikus, kurie atgaivins pastarąjį šimtmetį ir atskleis šeimos istoriją, pranokstančią tiek skaitytojų, tiek paties Hario Kliftono vaizduotę.
2. Tėvo nuodėmės (The Sins of the Father), iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 368 p., leidykla Jotema, 2014 m.
Haris Kliftonas yra priverstas susitaikyti su mintimi, kad jo troškimas vesti Emą Barington niekada neišsipildys, ir bėga nuo savo šeimos praeities — vos kelios dienos prieš Britanijai paskelbiant karą Vokietijai, pradeda dirbti prekybiniame laive. Tačiau Atlanto vandenyne laivą nuskandina vokiečių torpeda — žūsta beveik visa įgula. Amerikiečių keleivinis laivas „Kanzaso žvaigždė“ išgelbsti saujelę jūreivių, tarp jų ir Harį su trečiuoju kapitono padėjėju amerikiečiu Tomu Bradšou. Kai naktį Bradšou miršta, Haris pasinaudoja proga ir prisiima jo tapatybę.
Išsilaipinęs Amerikoje ir išvydęs, kas Niujorke laukia Bradšou, Haris supranta padaręs klaidą. Niekaip negalėdamas įrodyti tikrosios savo tapatybės, Kliftonas susaistomas su svetima praeitimi, kuri, paaiškėja, gerokai prastesnė už jo išsižadėtąją.
3. Mirtina paslaptis (Best Kept Secret), iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 400 p., leidykla Jotema, 2015 m.
Londonas, 1945-ieji. Balsavimas Lordų Rūmuose, kas turėtų paveldėti Baringtonų šeimos turtą, baigėsi lygiosiomis. Lemiamas lordo kanclerio balsas mes ilgą šešėlį ant Hario Kliftono ir Džailzo Baringtono gyvenimo.
Haris grįžta į Ameriką reklamuoti naujausio savo romano, o jo numylėtoji Ema leidžiasi ieškoti mergaitės, rastos tėvo kabinete tą naktį, kai jis buvo nužudytas.
Per visuotinius rinkimus Džailzui Baringtonui tenka ginti savo vietą Bendruomenių Rūmuose; jis apstulbsta sužinojęs, ką konservatoriai išrenka jo priešininku. Tačiau galiausiai dėdės likimą nulemia Sebastijonas Kliftonas, Hario ir Emos sūnus.
1957-aisiais Sebastijonas laimi stipendiją studijuoti Kembridže, ir į areną žengia nauja Kliftonų šeimos karta. Kai Sebastijoną už prasižengimus laikinai pašalina iš mokyklos, jis nieko nenutuokdamas įsipainioja į tarptautiniu mastu veikiančių sukčių pinkles: kalba sukasi apie Rodeno skulptūrą, vertą gerokai didesnės sumos nei toji, kuri buvo pasiūlyta aukcione. Ar Sebastijonas tampa milijonieriumi? Ar jis vyksta studijuoti į Kembridžą? Ar jo gyvybei gresia pavojus?
„Mirtina paslaptis“ atsakys į visus šiuos klausimus, bet kartu pateiks ir daug naujų.
4. Atsargiai, norai pildosi (Be Careful What You Wish For) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 432 p., leidykla Jotema, 2015 m.
Knyga pradedama pasakojimu apie Hario Kliftono ir jo žmonos Emos kelionę į ligoninę skubant išsiaiškinti jų sūnaus Sebastijono, patekusio į sunkią autoavariją, likimą. Bet kuris iš važiavusiųjų žuvo – Sebastijonas ar geriausias jo bičiulis Brunas?
Kai Rosas Bačananas priverčiamas atsistatydinti iš Baringtono laivybos kompanijos valdybos pirmininko pareigų, jo vietą nori užimti Ema Klifton. Tačiau donas Pedras Martinesas ketina prakišti savąją marionetę – siaubingąjį majorą Aleksą Fišerį, – kad šis sužlugdytų Baringtonų šeimos kompaniją būtent tada, kai ši ketina statyti naują prabangų laivą „Bakingamas“.
Hario ir Emos įvaikinta dukra laimi Sleido dailės akademijos stipendiją, mokosi Londone ir įsimyli studijų draugą Klaivą Bingamą, kuris jai peršasi. Abi jaunųjų šeimos džiaugiasi, kol būsimos Džesikos anytos Priscilos Bingam neaplanko sena bičiulė ledi Virginija Fenvik ir į vestuvių taurę neįšvirkščia nuodų.
Tada netikėtai Baringtono kompanijos valdyboje pradeda dirbti Sedrikas Hardkastlas, stačiokas jorkšyrietis, kurio niekas nebuvo nei matęs, nei girdėjęs. Šitai sukelia nelauktą suirutę, kuri pakeis visų Kliftonų ir Baringtonų šeimų gyvenimus. Pirmiausia Hardkastlas turi apsispręsti, kurį kandidatą palaikyti renkant naująjį valdybos pirmininką – Emą Klifton ar majorą Fišerį. Paaiškėjus sprendimui, viskas pasisuka dar kitaip, ir tada jau neįmanoma ramiai nusėdėti vietoje.
5. Galingiau už kalaviją (Mightier than a Sward) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 432 p., leidykla Jotema, 2015 m.
Bomba sprogsta; kiek prabangiu laineriu „Bakingamas“ plaukusių žmonių žuvo? Sužinosite tik perskaitę įvadinį „Galingiau už kalaviją“ skyrių.
Hariui atvykus į Niujorką, jo leidėjas Haroldas Ginzburgas praneša, jog Kliftonas išrinktas Anglijos PEN klubo prezidentu; šios pareigos jam atveria galimybę pradėti kolegos rašytojo Anatolijaus Babakovo, besikankinančio Rusijoje, Sibiro gulage, išlaisvinimo kampaniją. Babakovo nusikaltimas — jo parašyta knyga „Dėdė Džo“, atskleidžianti, ką reiškia dirbti su Josifu Stalinu. Haris taip pasiryžęs išlaisvinti Babakovą, kad rizikuoja ir savo gyvenimu.
Baringtono kompanijos valdybos pirmininkei Emai Klifton tenka dorotis su Airijos respublikonų armijos išpuolio prieš laivą atgarsiais. Kai kurie valdybos nariai mano, kad ji turi atsistatydinti, kiti, tarp jų ir ką tik į valdybą išrinktas Sebastijonas Kliftonas, tvirtai laikosi savo nuostatų tvirtindami, kad ji turi likti pirmininko poste.
Džailzas Baringtonas, karališkasis ministras, tikisi dar aukštesnio posto, tačiau kelionė į Rytų Vokietiją baigiasi diplomatine nesėkme, ir politinę Džailzo karjerą vėl žlugdo ne kas kitas, o majoras Aleksas Fišeris. Fišeris nutaria grumtis su Džailzu artėjančiuose rinkimuose. Kas laimės šįkart?
Sebastijonas Kliftonas pasiperša savo merginai Samantai. Ji mielai sutinka tekėti, bet supratusi, ką Sebas rezga jai už nugaros, persigalvoja.
Knyga baigiasi dviem teismo procesais — vienas vyksta Londono teismo salėje, čia nagrinėjama ledi Virginijos Fenvik šmeižto byla, kurią ji iškėlė Emai Klifton, kitas, suvaidintas, — Rusijoje, kur Haris suimamas kaip šnipas. Štai tokia penktoji Kliftonų kronikų knyga.
6. Bet ateis valanda (Cometh the Hour) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 646 p., leidykla Jotema, 2016 m.
Knyga pradedama pradedamas priešmirtinio laiško, itin svarbaus Hariui ir Emai Kliftonams, Džailzui Baringtonui ir ledi Virginijai, skaitymu. Džailzas turi apsispręsti, ar trauktis iš politikos ir mėginti gelbėti Kariną, mylimą moterį, padedant jai ištrūkti iš už geležinės uždangos. Bet ar Karina tikrai jį myli? Gal ji šnipė?
Ledi Virginijai gresia bankrotas, ji niekaip negali išsikapstyti iš finansinių bėdų, kol galiausiai susipažįsta su nelaimėliu Sairusu T. Grantu III iš Baton Ružo, Luizianos. Jis atvyko į Angliją dalyvauti karališkosiose lenktynėse Askote.
Iki kaklo į darbus panirusio „Fartings" banko generalinio direktoriaus Sebastijono Kliftono asmeninis gyvenimas pakrinka, kai jis įsimyli gražuolę indę Priją, kuriai tėvai jau yra išrinkę jaunikį. O Sebastijono konkurentai Adrianas Slounas ir Desmondas Meloras vis dar rezga planus, kaip sužlugdyti ir jį, ir valdybos pirmininką Hakimą Bišarą, kad patys perimtų „Fartings" banką.
Haris Kliftonas ir toliau ryžtingai mėgina išlaisvinti iš gulago Sibire Anatolijų Babakovą, kuris sulaukė tarptautinės sėkmės pasirodžius garsiajai jo knygai „Dėdė Džo". Bet nutinka šis tas netikėta, ko tikrai niekas nelaukė.
7. Štai koks žmogus (This Was A Man ), iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 448 p., leidykla Jotema, 2017 m.
Mokyklą baigė Somersete, vėliau mokėsi Oksforde Brasenose kolegijoje, daug sportavo ir gavo trenerio diplomą.
1966 m. vedė universiteto bendramokslę Merę, 1967 metais pradėjo politinę karjerą - tapo Londono miesto tarybos nariu. O 1969 metais - jis vienas jauniausių britų Parlamento narys, tačiau 1974 m. priverstas palikti Parlamentą, nes bankrutavo Kanados bendrovė "Akvablast", į kurią Archer buvo investavęs visas savo santaupas. Norėdamas pagerinti savo finansinę padėtį Archer nutaria imtis rašytojo karjeros. Pirmasis jo romanas labiau autobiografinis. Jį vidutiniškai įvertino kritikai, bet JAV jis tapo bestseleriu. Sekanti knyga padėjo Archer išbristi iš skolų. Romanas "Ar sakyti prezidentui?" sukėlė skandalą JAV ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau išgarsino Archer, kaip politinių romanų autorių.
Archer parašė daugiau negu 20 romanų.
Tapęs rašytoju Jeffrey Archer nemetė politikos. 1985 m. jis išrinktas konservatorių partijos, kuriai vadovauja Margaret Thatcher, pirmininko pavaduotoju. Bet kitais metais rašytojas patenka į skandalą, todėl yra priverstas palikti politiką antrą kartą.
Archer užsiima labdara, 1992 m. jam suteiktas lordo titulas. 1997 m. Jeffrey Archer dalyvauja rinkimuose į Londono mero postą. Tačiau žiniasklaida vėl atskleidžia juodinančius jį faktus, jis paduodamas į teismą ir pašalinamas iš partijos. Tuo metu Archer pastato spektaklį "Kaltinamasis" ir suvaidina jame pagrindinį vaidmenį. 2001 m. Archer pripažįstamas kaltu melavus teisme ir nuteisiamas 4 metams kalėjimo.
Kalėjime Archer parašė ir pradėjo publikuoti "Kalinio dienoraštį", taip pat kitus kūrinius.2003 metų pradžioje anksčiau laiko išleistas į laisvę Jeffrey Archer vis dar yra lordas ir buvęs Parlamento narys, aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje ir tęsia savo literatūrinę karjerą. 2007 m išvakarėse jis išleido savo romaną "Judo evangelija", parašytą bendradarbiaujant su Australijos Biblijos tyrinėtoju Francis Moloney.
Šiuo metu kartu su žmona Mere gyvena Old Vikaridže, Grenčesteryje, ir Londone. Turi du sūnus.
Apie knygas.
1. Tik laikas parodys (Only Time Will Tell) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 400 p., leidykla Jotema, 2014 m.
Pirmoji naujos ambicingos serijos „Kliftonų kronikos“ knyga, pasakojanti vienos šeimos istoriją, kuri tęsiasi per daugelį kartų, aprėpia abi vandenyno puses ir atskleidžia įvairius žmonių išgyvenimus — nuo širdgėlos ir nevilties kupinų dienų iki triumfo.
Epinė Hario Kliftono istorija prasideda 1920-aisiais tokiais žodžiais: „Man sakė, kad tėvas žuvo per karą.“ Haris, Bristolio dokų kroviko sūnus, neprisimena savo tėvo, o gyventi dokuose jį moko dėdė, kuris tikisi, kad baigęs mokyklą sūnėnas prie jo prisidės įsidarbindamas laivų statykloje. Bet dėl netikėto savo talento Haris laimi privilegijuotos berniukų mokyklos stipendiją, ir jo gyvenimas amžiams pasikeičia.
Suaugęs Haris pagaliau išsiaiškina tikrąją tėvo mirties priežastį, tačiau atskleista siaubinga tiesa viso labo pakursto klausimą, kas yra biologinis jo tėvas? Arturas Kliftonas, visą gyvenimą dokuose praleidęs uosto krovikas? O gal jis Pietvakarių Anglijos aukštuomenės atžalos pirmagimis, kilęs iš šeimos, kuriai priklauso laivybos kompanija?
Prasidėjusi darbininkiškuose Anglijos rajonuose ir užsibaigianti Antrojo pasaulinio karo pradžioje Niujorke, Hario kelionė veda į ateities laikus, kurie atgaivins pastarąjį šimtmetį ir atskleis šeimos istoriją, pranokstančią tiek skaitytojų, tiek paties Hario Kliftono vaizduotę.
2. Tėvo nuodėmės (The Sins of the Father), iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 368 p., leidykla Jotema, 2014 m.
Haris Kliftonas yra priverstas susitaikyti su mintimi, kad jo troškimas vesti Emą Barington niekada neišsipildys, ir bėga nuo savo šeimos praeities — vos kelios dienos prieš Britanijai paskelbiant karą Vokietijai, pradeda dirbti prekybiniame laive. Tačiau Atlanto vandenyne laivą nuskandina vokiečių torpeda — žūsta beveik visa įgula. Amerikiečių keleivinis laivas „Kanzaso žvaigždė“ išgelbsti saujelę jūreivių, tarp jų ir Harį su trečiuoju kapitono padėjėju amerikiečiu Tomu Bradšou. Kai naktį Bradšou miršta, Haris pasinaudoja proga ir prisiima jo tapatybę.
Išsilaipinęs Amerikoje ir išvydęs, kas Niujorke laukia Bradšou, Haris supranta padaręs klaidą. Niekaip negalėdamas įrodyti tikrosios savo tapatybės, Kliftonas susaistomas su svetima praeitimi, kuri, paaiškėja, gerokai prastesnė už jo išsižadėtąją.
3. Mirtina paslaptis (Best Kept Secret), iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 400 p., leidykla Jotema, 2015 m.
Londonas, 1945-ieji. Balsavimas Lordų Rūmuose, kas turėtų paveldėti Baringtonų šeimos turtą, baigėsi lygiosiomis. Lemiamas lordo kanclerio balsas mes ilgą šešėlį ant Hario Kliftono ir Džailzo Baringtono gyvenimo.
Haris grįžta į Ameriką reklamuoti naujausio savo romano, o jo numylėtoji Ema leidžiasi ieškoti mergaitės, rastos tėvo kabinete tą naktį, kai jis buvo nužudytas.
Per visuotinius rinkimus Džailzui Baringtonui tenka ginti savo vietą Bendruomenių Rūmuose; jis apstulbsta sužinojęs, ką konservatoriai išrenka jo priešininku. Tačiau galiausiai dėdės likimą nulemia Sebastijonas Kliftonas, Hario ir Emos sūnus.
1957-aisiais Sebastijonas laimi stipendiją studijuoti Kembridže, ir į areną žengia nauja Kliftonų šeimos karta. Kai Sebastijoną už prasižengimus laikinai pašalina iš mokyklos, jis nieko nenutuokdamas įsipainioja į tarptautiniu mastu veikiančių sukčių pinkles: kalba sukasi apie Rodeno skulptūrą, vertą gerokai didesnės sumos nei toji, kuri buvo pasiūlyta aukcione. Ar Sebastijonas tampa milijonieriumi? Ar jis vyksta studijuoti į Kembridžą? Ar jo gyvybei gresia pavojus?
„Mirtina paslaptis“ atsakys į visus šiuos klausimus, bet kartu pateiks ir daug naujų.
4. Atsargiai, norai pildosi (Be Careful What You Wish For) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 432 p., leidykla Jotema, 2015 m.
Knyga pradedama pasakojimu apie Hario Kliftono ir jo žmonos Emos kelionę į ligoninę skubant išsiaiškinti jų sūnaus Sebastijono, patekusio į sunkią autoavariją, likimą. Bet kuris iš važiavusiųjų žuvo – Sebastijonas ar geriausias jo bičiulis Brunas?
Kai Rosas Bačananas priverčiamas atsistatydinti iš Baringtono laivybos kompanijos valdybos pirmininko pareigų, jo vietą nori užimti Ema Klifton. Tačiau donas Pedras Martinesas ketina prakišti savąją marionetę – siaubingąjį majorą Aleksą Fišerį, – kad šis sužlugdytų Baringtonų šeimos kompaniją būtent tada, kai ši ketina statyti naują prabangų laivą „Bakingamas“.
Hario ir Emos įvaikinta dukra laimi Sleido dailės akademijos stipendiją, mokosi Londone ir įsimyli studijų draugą Klaivą Bingamą, kuris jai peršasi. Abi jaunųjų šeimos džiaugiasi, kol būsimos Džesikos anytos Priscilos Bingam neaplanko sena bičiulė ledi Virginija Fenvik ir į vestuvių taurę neįšvirkščia nuodų.
Tada netikėtai Baringtono kompanijos valdyboje pradeda dirbti Sedrikas Hardkastlas, stačiokas jorkšyrietis, kurio niekas nebuvo nei matęs, nei girdėjęs. Šitai sukelia nelauktą suirutę, kuri pakeis visų Kliftonų ir Baringtonų šeimų gyvenimus. Pirmiausia Hardkastlas turi apsispręsti, kurį kandidatą palaikyti renkant naująjį valdybos pirmininką – Emą Klifton ar majorą Fišerį. Paaiškėjus sprendimui, viskas pasisuka dar kitaip, ir tada jau neįmanoma ramiai nusėdėti vietoje.
5. Galingiau už kalaviją (Mightier than a Sward) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 432 p., leidykla Jotema, 2015 m.
Bomba sprogsta; kiek prabangiu laineriu „Bakingamas“ plaukusių žmonių žuvo? Sužinosite tik perskaitę įvadinį „Galingiau už kalaviją“ skyrių.
Hariui atvykus į Niujorką, jo leidėjas Haroldas Ginzburgas praneša, jog Kliftonas išrinktas Anglijos PEN klubo prezidentu; šios pareigos jam atveria galimybę pradėti kolegos rašytojo Anatolijaus Babakovo, besikankinančio Rusijoje, Sibiro gulage, išlaisvinimo kampaniją. Babakovo nusikaltimas — jo parašyta knyga „Dėdė Džo“, atskleidžianti, ką reiškia dirbti su Josifu Stalinu. Haris taip pasiryžęs išlaisvinti Babakovą, kad rizikuoja ir savo gyvenimu.
Baringtono kompanijos valdybos pirmininkei Emai Klifton tenka dorotis su Airijos respublikonų armijos išpuolio prieš laivą atgarsiais. Kai kurie valdybos nariai mano, kad ji turi atsistatydinti, kiti, tarp jų ir ką tik į valdybą išrinktas Sebastijonas Kliftonas, tvirtai laikosi savo nuostatų tvirtindami, kad ji turi likti pirmininko poste.
Džailzas Baringtonas, karališkasis ministras, tikisi dar aukštesnio posto, tačiau kelionė į Rytų Vokietiją baigiasi diplomatine nesėkme, ir politinę Džailzo karjerą vėl žlugdo ne kas kitas, o majoras Aleksas Fišeris. Fišeris nutaria grumtis su Džailzu artėjančiuose rinkimuose. Kas laimės šįkart?
Sebastijonas Kliftonas pasiperša savo merginai Samantai. Ji mielai sutinka tekėti, bet supratusi, ką Sebas rezga jai už nugaros, persigalvoja.
Knyga baigiasi dviem teismo procesais — vienas vyksta Londono teismo salėje, čia nagrinėjama ledi Virginijos Fenvik šmeižto byla, kurią ji iškėlė Emai Klifton, kitas, suvaidintas, — Rusijoje, kur Haris suimamas kaip šnipas. Štai tokia penktoji Kliftonų kronikų knyga.
6. Bet ateis valanda (Cometh the Hour) iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 646 p., leidykla Jotema, 2016 m.
Knyga pradedama pradedamas priešmirtinio laiško, itin svarbaus Hariui ir Emai Kliftonams, Džailzui Baringtonui ir ledi Virginijai, skaitymu. Džailzas turi apsispręsti, ar trauktis iš politikos ir mėginti gelbėti Kariną, mylimą moterį, padedant jai ištrūkti iš už geležinės uždangos. Bet ar Karina tikrai jį myli? Gal ji šnipė?
Ledi Virginijai gresia bankrotas, ji niekaip negali išsikapstyti iš finansinių bėdų, kol galiausiai susipažįsta su nelaimėliu Sairusu T. Grantu III iš Baton Ružo, Luizianos. Jis atvyko į Angliją dalyvauti karališkosiose lenktynėse Askote.
Iki kaklo į darbus panirusio „Fartings" banko generalinio direktoriaus Sebastijono Kliftono asmeninis gyvenimas pakrinka, kai jis įsimyli gražuolę indę Priją, kuriai tėvai jau yra išrinkę jaunikį. O Sebastijono konkurentai Adrianas Slounas ir Desmondas Meloras vis dar rezga planus, kaip sužlugdyti ir jį, ir valdybos pirmininką Hakimą Bišarą, kad patys perimtų „Fartings" banką.
Haris Kliftonas ir toliau ryžtingai mėgina išlaisvinti iš gulago Sibire Anatolijų Babakovą, kuris sulaukė tarptautinės sėkmės pasirodžius garsiajai jo knygai „Dėdė Džo". Bet nutinka šis tas netikėta, ko tikrai niekas nelaukė.
7. Štai koks žmogus (This Was A Man ), iš anglų k. vertė Paulė Budraitė, 448 p., leidykla Jotema, 2017 m.
Štai koks žmogus“ pradedamas šūviu. Bet kas paspaudė gaiduką, kas gyvens toliau, o kas mirs?
Vaithole Džailzas Baringtonas sužino visą tiesą apie savo žmoną Kariną. Ar ji — šnipė, ar tik didžiojo žaidimo įkaitė?
Haris Kliftonas pradeda rašyti sumanytą svarbųjį romaną, o jo žmona Ema baigia dešimties metų Bristolio karališkosios ligoninės valdybos pirmininkės kadenciją ir netikėtai sulaukia Margaret Tečer skambučio ir darbo pasiūlymo.
Sebastijonas Kliftonas tampa „Fartings Kaufman“ banko valdybos pirmininku, bet tik tada, kai Hakimas Bišara pasitraukia dėl asmeninių priežasčių. Talentingoji Sebastijono ir Samantos dukra Džesika pašalinama iš Sleido menų mokyklos, bet jos gelbėti atskuba teta Greisė.
Ledi Virginija rengiasi bėgti iš šalies norėdama išvengti kreditorių, bet miršta Hartfordo hercogienė, ir Virginija griebiasi naujos progos atsikratyti skolų ir galiausiai priveikti Kliftonus ir Baringtonus.
Tarsi perkūnas iš giedro dangaus Kliftonų šeimą ištinka tragedija — vienas šeimos narys sužino baisią diagnozę, sujaukiančią visų gyvenimus...
Mano nuomonė. Puikus pasakojimas, suregztas remiantis geriausiais klasikinio romano pavyzdžiais. Netrūksta paslapčių, intrigos, net detektyvo elementų. Knygoje piešiamas dviejų šeimų gyvenimas, susipynę, susiraizgę tarpusavio santykiai. Herojai suskirstyti į ,,geriečius" ir ,,blogiečius", kurie viso pasakojimo metu nekinta: jei jau teigiamas, tai iki panagių, jei jau niekšas, tai net grabo lenta nepakeis. Nors romano apimtis didelė (net septynios knygos), tačiau skaityti smagu, nuotykis veja nuotykį, sakiniai skaidrūs, lengvi. Akys pačios slysta tekstu, kaip sakoma, rašytojas ,,lengva plunksna" veda mus per herojų gyvenimus, leidžia stebėti besikeičiantį pasaulį nuo xx a. pradžios iki 8-o dešimtmečio. Tiesa, gilių minčių ar taip populiarių dabar filosofinių pamąstymų apie būties trapumą čia nerasite, tai tiesiog puikus laisvalaikio romanas. Aišku, vienos knygos kiek geresnės, kitos - silpnesnės, tačiau svarbiausia tai, kad perskaičius ,,Kliftonų kronikas" vis dar nesinori atsisveikinti su J. Archer talentu. Todėl bibliotekoje jau nužiūrėjau kitą šio autoriaus knygą.
Įvertinimas.4/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą