Žanras. Apysaka/apsakymas.
Apie autorę. Laira Sintija Černiauskaitė gimė 1976 m. gruodžio 11 d., Vilniuje. 1994 m. baigė Vilniaus Senvagės vidurinę mokyklą. Lietuvos muzikos akademijoje studijavo TV režisūrą, bet studijas nutraukė. 1996 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros neakivaizdiniu būdu. 1998-1999 m. dirbo žurnale ,,Malonumas" laisvai samdoma žurnaliste, 2000 m. žurnalo ,,Genys" kalbos redaktore, 2001-2002 m. žurnalo ,,Tavo vaikas" žurnaliste. 2002 m. dalyvavo jaunųjų dramaturgų dirbtuvėse tarptautiniame teatro festivalyje ,,Bonner Biennale". Nuo 2004 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Ištekėjusi, vyras - literatūrologas Regimantas Tamošaitis. Augina 3 vaikus. Gyvena Vilniuje.
Pirmoji apsakymų knyga ,,Trys paros prie mylimosios slenksčio", išleista dar mokantis vidurinėje mokykloje, 2000 m. debiutavo kaip dramaturgė. Pjesė ,,Išlaisvinkit auksinį kumeliuką" buvo pastatyta ,,Elfų" teatre. 2003 m. išėjo apysakų bei pjesių rinkinys ,,Liučė čiuožia". Tais pat metais spektaklį pagal pjesę pastatė Valstybinis jaunimo teatras, o 2004 m. ši pjese buvo pastatyta Maskvoje Kazancevo ir Roščino jaunosios dramaturgijos centre. Tais pačiais metais ši pjesė laimėjo pirmąją vietą Berlyno teatrų festivalyje ,,Theatertreffen". 2005 m. pasirodė trečioji autorės knyga - apysakų, novelių bei pjesių rinkinys ,,Artumo jausmas". Vėliau rašytoja išleido tris romanus, pirmasis ,,Kvėpavimas į marmurą" (2006 m.), jis buvo apdovanotas Europos sąjungos premija. 2009 m. - romanas ,,Benedikto slenksčiai", kuris taip pat buvo įvertintas Kazimiero Barėno premija, bei apsakymas ir apysaka ,,Kambarys jazmino krūme". Vėliausiai - 2011 m. - romanas ,,Medaus mėnuo". 2014 m. pasirodė apysaka ,,Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis", o 2015 m. kartu su Renata Šetelyte išleido novelių rinkinys ,,Hepi Fjūčer". Romanų fragmentai, pjeses bei keletas apsakymų yra versti į anglų, vokiečių, italų, prancūzų, rusų kalbas.
Apie knygą. Šią nedidelę knygą sudaro apysaka ,,Prieblandos seserys" ir iš jos lyg nėščiosios pilvas išsikišęs apsakymas ,,Kambarys jazmino krūme". Nors apysaka atsirado pirmoji ir yra savotiška apsakymo motina, pirmiausia susipažinsite su apsakymu ir gal net užsuksite į kambarį jazmino krūme. Man jis netikėtai atsivėrė šią vasarą, nors visada jutau jį esant. Pamačiau jame begalybę ir išsigandusi atsitraukiau. Durys liko atviros.
Apysakoje gyvena prieblandos seserys - dukros ir motinos, supintos į sudėtingą santykių gobeleną, susietos kraujo, meilės, kompleksų ir nuoskaudų ryšiais. Jos, kaip ir daugelis mano personažų - bundančios sielos. Kai manęs klausia, kiek dar rašysiu apie tą patį, atsakau: pasaulyje gyvena milijardai žmonių, ir kiekvienas iš jų atsibunda, - jeigu atsibunda apskritai, - tik jam ypatingu būdu. Apie tai galima rašyti ir skaityti visą gyvenimą. Laura Sintija Černiauskaitė
Mano nuomonė. Skaičiau elektroninę knygą. Troleibuse. Man patiko. Patiko graži kalba, sklandūs ir poetiški sakiniai. Tema - vienatvė, gyvenimo skauduliai ir savęs ieškojimas - aktuali šiuolaikiniame pasaulyje. Autorė nesiveržia į vyrų pasaulį, jos kūrinių herojės - moterys: motinos, dukros, seserys. Vienišos herojės, graužiamos vidinio kirmino ir bandančios ištrūkti iš vienatvės kiauto, atleisti susikaupusias skriaudas - tikras ar menamas - ir gyventi savo, o ne kažkieno primestą gyvenimą.
Pasikartoju - man patiko.
Įvertinimas. 4/5
Apysakoje gyvena prieblandos seserys - dukros ir motinos, supintos į sudėtingą santykių gobeleną, susietos kraujo, meilės, kompleksų ir nuoskaudų ryšiais. Jos, kaip ir daugelis mano personažų - bundančios sielos. Kai manęs klausia, kiek dar rašysiu apie tą patį, atsakau: pasaulyje gyvena milijardai žmonių, ir kiekvienas iš jų atsibunda, - jeigu atsibunda apskritai, - tik jam ypatingu būdu. Apie tai galima rašyti ir skaityti visą gyvenimą. Laura Sintija Černiauskaitė
Mano nuomonė. Skaičiau elektroninę knygą. Troleibuse. Man patiko. Patiko graži kalba, sklandūs ir poetiški sakiniai. Tema - vienatvė, gyvenimo skauduliai ir savęs ieškojimas - aktuali šiuolaikiniame pasaulyje. Autorė nesiveržia į vyrų pasaulį, jos kūrinių herojės - moterys: motinos, dukros, seserys. Vienišos herojės, graužiamos vidinio kirmino ir bandančios ištrūkti iš vienatvės kiauto, atleisti susikaupusias skriaudas - tikras ar menamas - ir gyventi savo, o ne kažkieno primestą gyvenimą.
Pasikartoju - man patiko.
Įvertinimas. 4/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą