Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2020 m. gegužės 22 d., penktadienis

Joël Dicker Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą



  Vienas sakinys (o jų šioje knygoje galima rasti tikrai ne vieną):  ,,Rašymas – dovana, kuri mums duota ne todėl, kad sugebame rašyti, o todėl, kad rašydami įprasminame savo gyvenimą." 238 p.
Viršelis. Joël Dicker Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą (La Vérité sur l’Affaire Harry Quebert), leidyka Alma littera, 2015 m., iš prancūzų kalbos vertė Pranas Bieliauskas, 592 p.
 
Apie autorių. Joël Dicker (Žoelis Dikeris) gimė 1985 m. birželio 16 d. Ženevoje. Prancūziškai kalbantis žydų kilmės devyniolikmetis J. Dicker, baigęs mokslus gimtojoje Ženevoje, toliau mokytis išvyko į dramos mokyklą Paryžiuje. Po metų grįžo, įstojo ir baigė teisės magistrą Ženevos universitete. Jo literatūriniai gabumai atsiskleidė jau vaikystėje – dešimtmetis J. Dicker' ėmė leisti mėnesinį žurnalą apie laukinius gyvūnus („La Gazette des Animaux“) ir net septynerius metus buvo šio leidinio vyriausias redaktorius. J. Dicker gavo „Cuneo“ premiją už gamtos apsaugą, „Genève Tribune“ jį pavadino „jauniausiu vyriausiuoju redaktoriumi“, o dabar jo pavardė mirga tarp populiariausių knygų autorių pavardžių.
Jaunuolis išgarsėjo parašęs romaną „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“. ,,Tai tarsi rašytojo ateities vizija ar išsipildžiusi pranašystė: parašęs apie išgarsėjusį rašytoją J. Dickeris pats sulaukė šlovės. Nors tai ne atsitiktinumas: autorius nemaža dalimi yra savo sukurto personažo prototipas – juos abu sieja bendra tautybė, šeiminė padėtis bei du sukurti romanai. „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – ne pirmas, tačiau geriausiai įvertintas J. Dickerio kūrinys. Jaunasis rašytojas jau išleidęs novelių rinkinį „Le Tigre“ („Tigras“) ir romaną „Les derniers jours de nos pères“ („Paskutinės mūsų tėvų dienos“). J. Dickerio sukurtas personažas Markusas Goldmanas – pirmuoju romanu išgarsėjęs rašytojas. Štai tokios sąsajos, o pirminis sumanymas buvo rašyti knygą apie rašytojus ir rašymą, tačiau į siužetą įsipynė detektyvinė bei meilės istorijos. – rašo Viltė Giedraitytė savo recenzijoje internetiniame ,,15 min." dienraštyje. Šiuo metu į lietuvių kalbą yra išversta dar vienas J. Dicker romanas, kurio veikėjas yra Markusas Goldmanas, tai ,,Baltimorės knyga".
  Apie knygą. Laikas negailestingai senka, bet jaunas ir perspektyvus Amerikos rašytojas Markusas Goldmanas niekaip neįstengia parašyti knygos, kurią jau po kelių mėnesių turi įteikti leidėjui. Jis tikisi, kad išbristi iš krizės padės labiau patyręs bičiulis – garsus rašytojas Haris Kvebertas, dabar gyvenantis ramiame Auroros miestelyje. Tačiau netikėtai pasiekia žinia, kad pagalbos reikia pačiam Hariui – jo sode atrastas sudūlėjęs jaunos merginos kūnas. Tai Nola Kelergan, keistomis aplinkybėmis dingusi be žinios prieš trisdešimt metų. Visi įkalčiai prieš Harį, bet Markusas Goldmanas netiki jo kaltumu. Jis ryžtasi pats vykti į Auroros miestelį – išsiaiškinti visą tiesą apie Hario Kveberto bylą ir galbūt pagaliau parašyti knygą. Kad sužinotų tiesą ir parašytų knygą, Markusui Goldmanui teks rasti atsakymą į mažiausiai tris klausimus: Kas nužudė Nolą Kelergan? Kas iš tikrųjų įvyko Auroroje prieš trisdešimt metų? Ir ką reikia daryti, kad parašytum betselerį?
Mano nuomonė. Knyga apie knygų rašymą, kas begali būti nuobodžiau? – sakysite. Neapsigaukite. Taip, ši knyga tarsi vadovėlis jaunam rašytojui, tačiau kartu tai ir puikus detektyvas, ir meilės istorija, ir šeiminė drama. Retai kurioje knygoje galima rasti tiek daug temų, kurios puikiai tarpusavyje persipina ir papildo viena kitą. Tai tobulas, jaudinantis, intriguojantis romanas, kurį mielai skaitys ir rimtosios ir lengvesnio žanro literatūros mėgėjai. 
  Man tai kol kas geriausia šiais metais skaityta knyga, kurią įveikiau ,,vienu prisėdimu", tiesiog negalėjau paleisti iš rankų: skaičiau valgydama, gerdama kavą, žiūrėdama TV,  net, galima sakyti, miegodama. Suintrigavo puikiai sukurpta  detektyvinė istorija, vedžiojanti skaitytoją ,,už nosies" iki pat paskutinio skyriaus. Ne ką prasčiau už ,,Tvin Pyksą"(angl. Twin Peaks)! Apstulbino ir pribloškė nieko neišsiskiriančio eilinio Amerikos miestelio eiliniai gyventoji, kurie, pasirodo, akylai stebi vieni kitus, o savo nuosavas paslaptis slepia po devyniais užraktais. Sujaudino beveik V. Nabokovo ,,Lolitos" verta meilės istorija. Be galo įdomu buvo skaityti  pamokymus jaunam rašytojui, stebėti leidėjo ir rašytojo kovą dėl knygos išleidimo ir bent iš dalies pajausti ,,tuščio lapo krizę" ir pabandyti suprasti, ką gali padaryti kūrėjas, kad vėl pasijustų ,,ant bangos".
    Nepaisant daugiasluoksnio siužeto, reikia pasakyti, knyga parašyta lengvai, suprantamai, gražia kalba – ačiū autoriui ir vertėjui už tikrai kruopštų darbą ir malonumą, kurį suteikė šis kūrinys.
   Tiesa, prieš kelis metus žiūrėjau serialą, sukurtą pagal šią knygą. Nors kai kuriuos epizodus prisiminiau gana ryškiai, tai visiškai netrukdė mėgautis knyga. Gal todėl, kad seriale vaidinantys aktoriai (Patrick Dempsey - Haris Kvebertas, Ben Schnetzer - Markas Goldmanas, Kristine Frosteth - Nola Kelegran) atitiko mano įsivaizduojamus veikėjus.
  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą